Kauno apygardos teismo nutartis

2023-05-04 · Civilinė byla Nr. 2A-439-324/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-11-24Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-04
Bylos Nr.
2A-439-324/2023
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00697-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-439-324/2023Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00697-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. V. teismo prašė priteisti iš valstybės 1000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. konstatavo, jog dėl šaldymo agregato kreiptis į teismą yra visos būtinos sąlygos vindikaciniam ieškiniui paduoti, o Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. konstatavo, kad nenustatytos visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui. Teismas netinkamai ieškovui išaiškino, kad yra visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui paduoti, tuo jam padarydamas didelę moralinę ir turtinę žalą (dėl turtinės žalos ieškinys bus paduotas vėliau), kadangi Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu faktiškai sukritikavo Kauno apygardos teismo nutartį. Dėl tokių teismų priešingų nuomonių ieškovas patyrė daug išgyvenimų ir yra morališkai sukrėstas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti neturtinę žalą, remiasi Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties argumentu, kad jis gali ginti savo pažeistas teises pateikdamas teismui vindikacinį ieškinį, tačiau pateikus ieškinį jis buvo atmestas, nes nenustatytas vindikacinio ieškinio faktinių aplinkybių visetas. Ieškovas ieškinyje abstrakčiai suformulavo reikalavimą (dalyką) dėl žalos atlyginimo, nes nenurodė, kokia jo subjektinė teisė ar saugomas interesas buvo pažeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 13 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

5. Teismas sprendė, kad ieškovas valstybės civilinę atsakomybę kildina iš Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria teismas konstatavo, jog dėl šaldymo agregato kreiptis į teismą yra visos būtinos sąlygos vindikaciniam ieškiniui paduoti, o vėliau toks jo ieškinys buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. V. pareiškimą dėl to, kad E. B. negrąžina daiktų. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Jurgio Kiškio 2020 m. sausio 13 d. priimtos nutarties motyvuojamojoje dalyje, nutarties antrojo lapo šeštojoje pastraipoje yra toks tekstas: „Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. V., manydamas, kad pažeistos jo daiktinės teisės, civilinio proceso tvarka gali kreiptis į teismą vindikaciniu ieškiniu prašydamas išreikalauti jam priklausantį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo <…>. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant V. V. gali kreiptis į teismą su vindikaciniu ieškiniu ar su ieškiniu dėl pažeistų teisių atstatymo <…>“. Ieškovas, kuris aktyviai ir dažnai reiškia reikalavimus teisme ir iš patirties yra pakankamai susipažinęs su teisinės sistemos veikimo principais, moka suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, galimai nenori suprasti, kad yra galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu, kas jam ir buvo išaiškinta 2020 m. sausio 13 d. nutartyje, taip pat kad pagal pareikštą ieškinį iškeltos civilinės bylos išnagrinėjimas patenkinant ieškinio reikalavimus, t. y. ieškinio reikalavimų pripažinimas pagrįstais ir teisėtais, nėra tapatūs dalykai. Pats ieškovas savo ieškinyje yra nurodęs, kad teismas netinkamai jam išaiškino, jog yra visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui paduoti, kas rodo, kad jis suprato teismo išaiškinimą: jam buvo išaiškinta, kad jis gali paduoti ieškinį, jis gali pasinaudoti teise kreiptis į teismą, išaiškinta, kad yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant V. V. gali kreiptis į teismą, tačiau nebuvo išaiškinta, kad kreipimosi atveju jo ieškinys bus patenkintas, nebuvo išaiškinta, kad yra visos būtinos sąlygos vindikaciniam ieškiniui patenkinti. Kauno apygardos teismas savo išaiškinimu V. V. nesuteikė, o ir negalėjo suteikti nei pagrindo, nei preteksto (nei tiesiogiai, nei iš nutarties konteksto) tikėti, kad galimas pateikti ieškinys bus patenkintas. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartyje net ir vidutinio išsilavinimo patirties asmeniui pakankamai suprantamais žodžiais V. V. atskleidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalies turinį, numatantį, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai, kad V. V. jam pateiktą išaiškinimą suprato kaip būsimą jo ieškinio Alytaus apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1467-547/2021 patenkinimą, yra jo subjektyvaus suvokimo ir sau suteiktų vilčių rezultatas. Teismas nenustatė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis ir 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1467-547/2021 prieštarauja vienas kitam, nes skirtingų rūšių bylose buvo sprendžiami skirtingi klausimai: vienu atveju buvo sprendžiama, ar pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. V. pareiškimą, o kitu atveju buvo sprendžiama, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą grąžinti šaldymo kompresorių arba priteisti jo vertę pinigais bei buvo atliktas faktinės situacijos teisinis kvalifikavimas (vindikacinio reikalavimo tenkinimo galimybė, atitikimas pasaugos sutarčiai). Byloje teismas nenustatė, kad yra viena iš keturių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent atsakove patrauktos valstybės veiksmų neteisėtumas. Civilinių, baudžiamųjų bylų nagrinėjimas, sprendimų jose priėmimas yra teisėtas veikimas ir iš to negali būti kildinama valstybės deliktinė civilinė atsakomybė. Apskritai ieškovo V. V. reiškiamas noras į posėdžius kviesti ir apklausti jo skundus, kitus procesinius dokumentus nagrinėjusius ir priėmusius sprendimus teisėjus (nagrinėjamoje byloje prašė kviesti į posėdį ir liudytojais apklausti teisėjus Jurgį Kiškį, Silvaną Girdenienę – prašymai atmesti protokolinėmis nutartimis) rodo ieškovo tam tikrą proceso neišmanymą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, jog niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Įstatymai numato neįsiteisėjusių ir įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas (apeliacinių, atskirųjų, kasacinių skundų nagrinėjimas), tačiau nei teisės norminiuose aktuose, nei teismų praktikoje, nei teisės doktrinoje nėra tokio instituto, kad pareiškėjui, kuris negavo ko nori arba kuris neteisingai suprato jam pateiktą išaiškinimą, jam nepalankų sprendimą priėmęs ar išaiškinimą pateikęs valstybės pareigūnas (teisėjas ar kitas), net jeigu jo sprendimas vėliau panaikinamas, yra kviečiamas pasiaiškinti ieškovui dėl taikomos drausminės atsakomybės (kaip už etikos pažeidimus, netinkamą elgesį) priemonės; nėra taip, kad tik dėl pareiškėjo patirtų dvasinių išgyvenimų valstybei besąlygiškai atsiranda pareiga sumokėti neturtinę žalą. Nenustačius atsakove patrauktos valstybės veiksmų neteisėtumo, nėra ir sąlygų taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas buvo šališkas, kadangi ėmėsi nagrinėti bylą dėl savo bendradarbės priimto sprendimo. Teisėjui buvo pareikštas nušalinimas, bet jis nenusišalino, nors privalėjo tai padaryti. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-685-601/2022 panaikino teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja 2021 m. lapkričio 11 d. civilinėje byloje Nr. 2-6192-922/2011 analogišku atveju pati nusišalino, kadangi dirba kartu su teisėju K. L.. Akivaizdu, kad teisėjas D. Ž. turėjo nusišalinti.

6.2. Teismas netenkino nei vieno ieškovo prašymo apklausyti liudytojus A. K., Ž. G., Silvaną Girdenienę ir Jurgį Kiškį.

6.3. Teismas pašalino ieškovo klausimą Lietuvos valstybės atstovui, kad tas nurodytų visas vindikacinio ieškinio sąlygas, apie kurias kalbama Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje, tuo pažeisdamas įrodinėjimo taisykles. Teisingumo ministerijos atstovas nesugeba atsakyti į ieškovo užduotą klausimą, o prašomi liudytojai nėra kviečiami.

6.4. Teismas nepaisė Europos Žmogaus Teisių teismo praktikos (pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimas, priimtas byloje Coeme ir k.v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimto byloje Galov v. Ukraine, pareiškimo Nr. 65518/01), nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2007 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-389/2007, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis 3K-3-553/2010, 2013 m. vasario 22 d. nutartis 3K-3-12/2013).

6.5. Nesutiktina su teismo nuomone, kad civilinėje byloje negalima apklausti teisėjo Jurgio Kiškio ir Silvanos Girdenienės. Konstitucinis teismas 2014 m. kovo 10 d. Nr. KT-9-96/2014 nusprendė, kad už aplaidų bylų nagrinėjimą yra pagrindas teisėjams kelti drausmines bylas. Teisėjai yra apklausiami ir specialiaisiais liudytojais, ir liudytojais civilinėje bylose. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėjas neturi visiškos neliečiamybės ir gali būti apklausiami liudytojais, todėl teisėjai Jurgis Kiškis ir Silvana Girdenienė turėjo būti apklausti liudytojais.

6.6. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė Kauno apygardos teismo kaltės. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartyje nurodė, jog yra visos sąlygos vidikaciniam ieškiniui paduoti ir nurodė visas sąlygas, o Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nurodė, kad nėra sąlygų vindikaciniam ieškiniui. Vadinasi Kauno apygardos teismas ieškovą suklaidino arba priėmė nepagrįstą nutartį, dėl ko ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus.

6.7. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Visus esamus įrodymus turėjo vertinti kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-200/2010). Teisėjai Jurgis Kiškis ir Silvana Girdenienė veikė nekvalifikuotai priimdami sprendimus, kadangi yra prieštaravimai jų bylose ir tai turėjo esminę ir lemiamą reikšmę priimant sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. byla Nr. 3K-3-414/2012).

6.8. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas ir kita. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principu (CK 1.5 straipsnis) ieškovas įrodė teismų kaltę, dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl iš valstybės turėjo būti priteista 1000 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Ieškovas, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas nušalinti teisėją. Tokia teise ieškovas pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo, todėl darytina išvada, kad ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tokių įrodymų nebuvo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Ieškovas pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą, tačiau nenurodė, kokias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas, todėl procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Taip pat vien tik aplinkybė, jog ieškovas nesutinka su skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu.

7.2. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Todėl ieškovo nurodytas argumentas, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas netenkindamas jo prašymo dėl teisėjų apklausos liudytojais, yra teisiškai nepagrįstas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, ieškovas pasinaudojo procesine teise – apskundė sprendimą apeliacine tvarka.

7.3. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliantas, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų prašomos neturtinės žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad jis, prašydamas priteisti teisėjų veiksmais padarytą neturtinę žalą, neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – valstybės kaltės, t. y. teisėjų veiksmų neteisėtumo. Apelianto teigimu, Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus V. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-71582-19, nurodė, jog yra visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui paduoti ir nurodė visas sąlygas, o Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendime nurodė, kad nėra sąlygų vindikaciniam ieškiniui, kas reiškia, kad Kauno apygardos teismas ieškovą suklaidino arba priėmė nepagrįstą nutartį

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. V. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą E. B. grąžinti ieškovui šaldymo kompresorių, kurio Nr. 502313-00, o jeigu neįmanoma jo grąžinti natūra, tuomet priteisti iš atsakovo jo vertę pinigais – 1 450,000 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1467-547/2021, ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybės naudai 11,79 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad teismui pateikė vindikacinį ieškinį bei prašė priteisti šaldymo agregato vertę pinigais, kadangi daikto (šaldymo kompresoriaus) nėra. Teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatytos visos sąlygos vindikaciniam instituto taikymui. Duomenų, kad šaldymo agregatas buvo paimtas ir laikomas neteisėtai, byloje nėra. Ieškovas nenurodydamas, dėl kokių priežasčių išsikraustydamas iš atsakovui pirkimo–pardavimo sutartimi priklausančių patalpų, nepasiėmė jam priklausančių daiktų, taip pat neįrodė, kad daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Ieškovo pareiga buvo įrodyti, jog jam priklausęs daiktas buvo jo prarastas be jo paties valios ir šiuo metu neteisėtai valdomas atsakovo. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė pasiimti asmeninius daiktus ir lieka nepaneigta, kad jam reikalingus daiktus jis galėjo pasiimti. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kad jam atsakovas ar kiti asmenys būtų trukdę pasiimti šaldymo agregatą, kuris be kita ko kurį laiką buvo patalpose be stogo, kurios priklauso P., M. M., o taip pat ir jo atstovaujamai įmonei UAB „Ingrida ir Ko“. Ieškovas neįrodė, kad daikto valdymo teisę prarado be savo valios, todėl negali būti pripažinta, jog egzistuoja vindikacinio ieškinio faktinių aplinkybių visetas, todėl ieškovo pažeistos teisės negali būti ginamos vindikacinio ieškinio pagrindu ir ieškinys atmestinas.

12. Išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą dėl šio sprendimo Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pasisakydamas dėl apelianto argumento, jog Kauno apygardos teismui 2020 m. sausio 13 d. nutartyje nurodžius, jog yra visos sąlygos vindikaciniui ieškiniui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė, pažymėjo, kad ieškovas netinkamai interpretuoja Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartyje išdėstytus motyvus. Minėtoje nutartyje yra nurodyta, kad tarp V. V. ir E. B. yra tik civiliniai teisiniai santykiai, dėl ko nėra galimas baudžiamasis procesas. Pagal nustatytas faktines aplinkybes aukštesnysis teismas nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, kuriomis V. V. gali kreiptis į teismą su vindikaciniu ieškiniu ar su ieškiniu dėl pažeistų teisių atstatymo. Kitaip tariant, kad asmuo savo galimai pažeistas ar ginčijamas teises turi ginti kreipdamasis į teismą civilinio proceso tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad nagrinėdamas skundą dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo Kauno apygardos teismas pripažino V. V. reikalavimų pagrįstumą.

13. Abu nurodytose civilinėse byloje priimti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję.

14. CPK 279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.

15. Remiantis šia įstatymų leidėjo nuostata iš naujo nepasisakytina dėl nepagrįstu pripažinto apelianto argumento, jog Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartyje pažymėjo, kad yra visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui paduoti ir visas jas nurodė, o Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendime nurodė, kad nėra sąlygų vindikaciniam ieškiniui, kas, kaip teigia apeliantas, reiškia, jog Kauno apygardos teismas ieškovą suklaidino arba priėmė nepagrįstą nutartį. Nurodomo vertinimo prejudicinė galia sudaro pagrindą kaip nepagrįstus atmesti ir apelianto argumentus dėl būtinos minėtus procesinius sprendimus priėmusių teisėjų Jurgio Kiškio, Silvanos Girdenienės bei kitų liudytojų apklausos, prieštaravimų šių teisėjų priimtuose procesiniuose sprendimuose ir pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų įvertinimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

16. Nesutiktina su apeliantu, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas dėl teisėjo D. Ž. šališkumo.

17. Vadovaujantis nusistovėjusia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

18. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

19. Teisėjo šališkumą apeliantas sieja su aplinkybe, kad 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1467-547/2021 priėmė kita šio teismo teisėja Silvana Girdenienė, o dėl to nuo bylos nagrinėjimo nusišalino anksčiau ją nagrinėjęs teisėjas K. L..

20. Iš 2022 m. gegužės 12 d. teisėjo K. L. nutarties matyti, kad, pirma, ieškovas minima aplinkybe nušalinimo šiam teisėjui negrindė. Antra, teisėjas K. L. konstatavo, jog 2021 m Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose jis atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, kur per šį laikotarpį teisme buvo gauta daug V. V. skundų dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų ir nagrinėjant teisėjui K. L. didesnioji dalis šių skundų buvo netenkinta, kur priduodamas teismo raštinėje teikiamus skundus ar atsiimdamas procesinius dokumentus V. V. skųsdavosi, kad teisėjas yra nusistatęs prieš jį, nes atmeta daugumą jo teikiamų skundų ar prašymų. Iš to galima susidaryti nuomonę, kad ieškovas yra sau suformavęs nuomonę, jog teisėjas K. L. yra nusistatęs prieš jį ir bus šališkas jo atžvilgiu nagrinėjant ir šią civilinę bylą, kur pagal ieškovo paaiškinimą teisėjas tai parodė atsisakydamas apklausti prašomus liudytojus. Nuo bylos nagrinėjimo teisėjas nusišalino siekdamas pašalinti bet kokias aplinkybes, galinčias kelti abejones teismo nešališkumu. (CPK 66 straipsnis).

21. Dėl to, kad bylą nagrinėja tas pats teismas, kuriame dirba teisėja S. Girdenienė, 2022 m. birželio 13 d. ieškovas pateikė prašymą perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui. 2022 m. birželio 20 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja A. P. konstatavo, kad ieškovo prašyme perduoti bylą nagrinėti kitiems teismo rūmams, kas iš esmės reiškia pareiškimą nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją D. Ž., nėra nurodyta argumentų ar pateikta objektyvių duomenų, dėl kurių teisėjas D. Ž. negalėtų nagrinėti bylos. Ieškovas taip pat nenurodė priežasčių, sudarančių pagrindą abejoti teisėjo D. Ž. nesuinteresuotumu nagrinėjamos civilinės bylos dalyku. Nesant nušalinimo pagrindų, numatytų CPK 64 ir 65 straipsniuose, taip pat duomenų, sudarančių pagrindą abejoti teisėjo D. Ž. nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą pagal V. V. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą. Nutarė, kad priešingu atveju būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas tik subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Netenkinus prašymo dėl teisėjo nagrinėjančio bylą D. Ž. nušalinimo, nesprendė prašymo dėl visų Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjų nušalinimo bei bylos perdavimo kitiems teismo rūmams.

22. Tuo remiantis atmestinas apelianto argumentas, kad ginčijamą sprendimą priėmęs teisėjas buvo šališkas. Apeliantas nenurodė jokių pagrįstų motyvų, įrodančių teisėjo nešališkumo pažeidimą nei pagal objektyvųjį, nei pagal subjektyvųjį testus.

23. Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių bei teismų praktikos dėl teisėjų objektyvumo ir šališkumo vertinimo bei poreikio patikrinti, ar buvo užtikrintas realus teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimas, suformuotos apelianto nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-389/2007, Nr. 3K-3-553/2010, 3K-12-2013 ir pastarosiose nutartyse bei apelianto minimuose Europos Ž. T. Teismo sprendimuose.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

24. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė