Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-685-601/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-27
Bylos Nr.: e2A-685-601/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00563-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lakedė“

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.1Netesybos
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.19.1Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo

Civilinė byla Nr. e2A-685-601/2022Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00563-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimo ir 2022 m. vasario 11 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-23-810/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lakedė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milvinta“ dėl įskaitymo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu, skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lakedė“ dėl nuostolių atlyginimo, baudos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Lakedė“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Milvinta“ 2020 m. liepos 13 d. atliktą įskaitymą 30 479,00 Eur sumai nepagrįstu ir neteisėtu, priteisti iš atsakovės UAB „Milvinta“ ieškovės UAB „Lakedė“ naudai 30 479,00 Eur skolą už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus, 6 078,60 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Atsakovė UAB „Milvinta“ priešieškiniu prašė priteisti UAB „Milvinta“ naudai iš UAB „Lakedė“ 20 721,45 Eur nuostolių atlyginimą (bylos nagrinėjimo metu šią sumą sumažino iki 12 611,09 Eur), 9 565,21 Eur baudą, 10 330,20 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad UAB „Milvinta“ ir UAB „Lakedė“ 2019 m. spalio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus, susijusius su atsakovės savarankiškai vykdoma poilsio namų su gyvenamosiomis patalpomis Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), statyba bei pastato-valgyklos griovimo projektu, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovė visus Sutarties objektu esančius ir papildomus darbus atliko tinkamai ir laiku, juos atsakovei perdavė Sutarties 9 punkte nustatyta tvarka, tačiau atsakovė nei pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, nei tinkamai ir laiku nurodė darbų trūkumus, nei sumokėjo ieškovei priklausančias sumas už tinkamai atliktus darbus. Priešingai, atsakovė 2020 m. liepos 13 d. ieškovei atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad įskaito 30 479,00 Eur reikalavimą iš ieškovei mokėtinos sumos ir sumoka ieškovei tik 21 726,67 Eur sumą. Anot ieškovės, įskaitymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal Sutarties 11.5 punktą atsakovė ieškovei iki 2020 m. birželio 10 d. turėjo sumokėti 42 995,62 Eur, pagal Sutarties 11.9 punktą iki 2020 m. birželio 12 d. privalėjo sumokėti 9 210, 05 Eur, bendrą skolos sumą sudarė 52 205,67 Eur. 2020 m. liepos 13 d. atsakovė ieškovei pervedė 21 726,67 Eur sumą, todėl liko neapmokėta 30 479,00 Eur skola. Sutarties 12.2 punkte nurodyta, kad atsakovė, vėluodama atlikti mokėjimus pagal Sutartyje nurodytą terminą daugiau kaip 3 darbo dienas, moka ieškovei 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo visų Sutartyje numatytų darbų vertės be PVM už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant už laikotarpį nuo mokėtinų sumų mokėjimo termino iki jų faktinio mokėjimo dienos, bet ne daugiau kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos be PVM. Taigi, kadangi už ieškovės Sutarties pagrindu atliktus darbus atsakovė privalėjo atsiskaityti iki 2020 m. birželio 10 d. ir birželio 12 d., t. y. iki ieškinio pareiškimo vėlavo atsiskaityti atitinkamai 56 ir 54 dienas, atsakovės ieškovei mokėtinus delspinigius sudaro 3 094,56 Eur (už sumą, mokėtiną iki 2020 m. birželio 10 d. – 55,26 × 56) ir 2 984,04 Eur (už sumą mokėtiną iki 2020 m. birželio 12 d. – 55,26 × 54). Be to, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei turi būti priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko, nes priešieškiniu realiai yra siekiama antrą kartą įgyti teisę išsireikalauti sumas dėl patirtų nuostolių trūkumams pašalinti, o tai prieštarauja bendriesiems civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo principams.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė dalį darbų atliko nekokybiškai, darbų trūkumų neištaisė, bei ženkliai vėlavo atlikti darbus, trūkumai iki šiol nėra ištaisyti, dėl ko buvo pažeistos Sutarties nuostatos, ir iš ieškovei mokėtinos sumos už atliktus darbus iš dalies buvo išskaičiuotos pinigų sumos, reikalingos pašalinti atliktų darbų trūkumus, netesybos bei UAB „Milvinta“ patirti nuostoliai dėl darbų atlikimo praleidžiant sutartus terminus, kas patvirtina, kad UAB „Milvinta“ nėra skolinga ieškovei. Įskaitytą 30 479,00 Eur sumą sudaro nustatyti darbų defektai, kurių šalinimui numatyta 10 693,00 Eur suma, 6 919,79 Eur suma dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, taip pat 8 615,71 Eur nuostolių atlyginimas dėl pastolių nuomos bei 4 251,45 Eur delspinigiai dėl darbų vėlavimo. Pagal galutinai patikslintus priešieškinio reikalavimus, 32 506,50 Eur sumą sudaro 12 611,09 Eur nuostolių atlyginimas (6 095,38 Eur už fasado įrengimo darbų trūkumų pašalinimą + 6 515,71 Eur nuostoliai dėl pastolių nuomos), 9 565,21 Eur bauda ir 10 330,20 Eur delspinigiai už 12 mėn.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. sausio 28 d. sprendimu:

5.1. Priėmė atsakovės UAB „Milvinta“ atsisakymą priešieškinio dalyje dėl 8 110,36 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovės UAB „Lakedė“ ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė;

5.2. Ieškinį patenkino iš dalies, t. y. pripažino nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės UAB „Milvinta“ 2020 m. liepos 13 d. atliktą 28 610,16 Eur atskaitymą iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos pagal UAB „Lakedė“ ir UAB „Milvinta“ 2019 m. spalio 23 d. sudarytą rangos sutartį bei priteisė iš atsakovės UAB „Milvinta“ ieškovei UAB „Lakedė“ 28 610,16 Eur skolą už atliktus darbus, 480,48 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 29 090,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.

5.3. Likusioje dalyje ieškinį ir patikslintą priešieškinį visa apimtimi teismas atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 11 d. priimtu papildomu sprendimu ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino iš dalies ir, atlikęs priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei UAB „Lakedė“ iš atsakovės UAB „Milvinta“ priteisė 9 040,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje prašymo netenkino. Teismas taip pat nusprendė grąžinti atsakovei UAB „Milvinta“ 136,86 Eur žyminį mokestį.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Lakedė“, 2020 m. gegužės 13 d. nusiųsdama atsakovei fasadų kiekius, taip pat nusiųsdama atsakovei 2021 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, nors ir pažeidė Sutarties 9.6 punkto reikalavimus, iš esmės tinkamai UAB „Milvinta“ pranešė apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. Be to, pasak teismo, nors atsakovė pastabas (pretenzijas) dėl atliktų darbų trūkumų ieškovei pateikė nepraleisdama Sutartyje nustatyto 5 darbo dienų termino nuo pranešimo apie planuojamus perduoti darbus gavimo dienos, tačiau, teismo vertinimu, šios pastabos neatitiko Sutarties 9.4.2 punkte šalių sutartos sąlygos, kad teikiant pastabas (pretenzijas) turi būti nurodyti konkretūs darbų trūkumai, konkrečiose vietose, kas leido teismui daryti išvadą, jog užsakovas pastabų (pretenzijų) dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkančių Sutarties 9.4.2 punkte įtvirtintus reikalavimus, per 5 darbo dienų terminą rangovui vis dėlto nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, kad ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 9.5 punkto nuostata, pagrįstai laikė, kad sutartinis darbas yra atliktas, atliktų darbų aktas ir galutinis atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra neginčytinai pasirašytas vienašališkai rangovo (pasirašymo data yra penkta darbo diena nuo akto pateikimo atsakovei – 2020 m. gegužės 28 d.). o, kadangi atsakovė šių aktų ir pažymos neginčijo, atsakovei tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą, – šiuo atveju atsakovei sukelia prievolę sumokėti 52 205,67 Eur sumą už atliktus darbus.

8. Teismo įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai atskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos 4 597,62 Eur, kurių pagrįstumo net neįrodinėjo, be to, nepagrįstai atskaitė ir dulkių nuvalymo nuo balkonų apačių, fasado nuvalymo, kitų smulkių defektų pašalinimo išlaidas 4 582,78 Eur sumai bei palangių įrengimo, plytelių kampų suvedimo, angokraščių plytelių įrengimo defektų pašalinimo ir dulkių nuvalymo nuo vamzdžių išlaidas 1 512,60 Eur sumai, nes ji negali kelti skirtingų reikalavimų ta pačia Sutartimi sutartų ir suderintų darbų, atliekamų skirtingais etapais, atlikimui. Kita vertus, atsakovė, nepareiškusi pastabų (pretenzijų) ieškovei dėl šių darbų trūkumų Sutartyje nustatyta tvarka, netenka teisės remtis šių trūkumų faktu, jei jis ir būtų nustatytas.

9. Teismas laikė neįrodytu atsakovės reikalavimą priteisti baudą dėl ieškovės vienašališko atsisakymo vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, atsisakant pašalinti darbų trūkumus ir užbaigti darbus. Anot teismo, atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovė nutraukė Sutartį dėl 13.1.1–13.1.3 punktuose nurodytų priežasčių ar vienašališkai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Priešingai, teismas konstatavo, kad ieškovė darbus pagal Sutartį atliko ir juos tinkamai perdavė atsakovei (užsakovui).

10. Teismas 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą atskaitymą 6 919,79 Eur sumai pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, kadangi atsakovė nepateikė teismui detalių matavimų ir jų pagrindu atliktų skaičiavimų dėl atsakovės ginčijamų ieškovės nurodytų pagal Sutartį atliktų darbų ir medžiagų kiekių ir neįrodė 2020 m. liepos 13 d. UAB „Milvinta“ atlikto atskaitymo pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, atsakovė pastabų (pretenzijų) dėl per didelių, atsakovės nuomone, darbų ir medžiagų kiekių, Sutarties 9.4 punkte nustatyta tvarka, tinkamai ieškovei nepareiškė.

11. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų D. R., L. M., V. M. ir M. U. parodymus, darė išvadą, jog pavėluotą darbų pagal Sutartį atlikimą lėmė tiek ieškovės, tiek ir atsakovės veiksmai. Visgi, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 4.4 punktu, nors ir turėjo teisę prašyti, kad atsakovė pratęstų darbų atlikimo terminą, toks rašytinis šalių susitarimas šalių į bylą nebuvo pateiktas, todėl teismas sprendė, kad ieškovė praleido Sutartimi nustatytą prievolės įvykdymo terminą. Todėl turi pareigą mokėti atsakovei netesybas už 58 dienas, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki gegužės 28 d. Tačiau teismas, įvertinęs nustatytą aplinkybę, jog dėl darbų vėlavimo yra atsakinga ne tik ieškovė, bet ir atsakovė, be to, prievolė pagal Sutartį iki nustatyto termino (2020 m. kovo 31 d.) buvo iš dalies įvykdyta, teismas šalių Sutartimi sutartas netesybas, skaičiuojamas nuo visų Sutartyje numatytų darbų vertės (184 201,13 Eur (be PVM) mažino ir delspinigius skaičiavo nuo 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų akte ir pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę nurodytos 66 311,18 Eur (be PVM) vertės: 66 311,18 Eur (be PVM) × 0,03 proc. = 19,89 Eur/dieną × 58 dienos = 1 153,62 Eur. Taigi teismas sprendė, kad 1 153,62 Eur (be PVM) delspinigiai 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei buvo atskaityti pagrįstai, tačiau likusi 9 176,58 Eur suma iš atskaitytų 10 330,20 Eur (10 330,20 Eur – 1 153,62 Eur) atskaityta nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą atskaitymą 9 176,58 Eur (be PVM) sumai pripažino nepagrįstu ir neteisėtu. Atsižvelgdamas į tai, kad 1 153,62 Eur (be PVM) delspinigių sumą atsakovė jau yra atskaičiusi iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos, likusioje dalyje 9 176,58 Eur delspinigių atskaitymą teismas pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, t. y. atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo 10 330,20 Eur sumai netenkino.

12. Teismas pripažino, kad ½ pastolių nuomos nuostolių dalis 2020 m. balandžio – gegužės mėnesiais, t. y. 715,22 Eur (be PVM) 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei buvo atskaityti pagrįstai, tačiau likusi 7 900,49 Eur suma iš atskaitytų 8 615,71 Eur (8 615,71 Eur – 715,22 Eur) atskaityta nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą atskaitymą dėl 7 900,49 Eur (be PVM) nuostolių dėl pastolių nuomos teismas pripažino nepagrįstu ir neteisėtu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 715,22 Eur (be PVM) nuostolių dėl pastolių nuomos sumą atsakovė jau yra atskaičiusi iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos, likusioje dalyje 7 900,49 Eur nuostolių dėl pastolių nuomos atskaitymą teismas pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, todėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo 6 515,71 Eur sumai teismas netenkino.

13. Teismas konstatavęs, kad atsakovės UAB „Milvinta“ 2020 m. liepos 13 d. atliktas atskaitymas iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos 1 153,62 Eur delspinigių sumai ir 715,22 Eur nuostolių dėl pastolių nuomos sumai yra pagrįstas, likusioje 28 610,16 Eur dalyje (30 479,00 Eur- 1 153,62 Eur – 715,22 Eur) atskaitymą laikė neteisėtu ir nepagrįstu, todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, pripažįstant 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą įskaitymą 28 610,16 Eur sumai nepagrįstu ir neteisėtu ir priteisiant iš atsakovės UAB „Milvinta“ ieškovės UAB „Lakedė“ naudai 28 610,16 Eur skolą už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus.

14. Teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir šalių lygiateisiškumo principu, šalių Sutarties 12.2 punkte sutartas netesybas, skaičiuojamas nuo visų Sutartyje numatytų darbų vertės (184 201,13 Eur (be PVM), mažino ir delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 5 d. skaičiavo nuo atsakovės laiku nesumokėtos 28 610,16 Eur sumos: 28 610,16 Eur (be PVM) x 0,03 proc. = 8,58 Eur/dieną x 56 dienos = 480,48 Eur. Teismo nuomone, ieškovės nurodytas delspinigių skaičiavimo būdas, kai už laiku nesumokėtą skolą delspinigiai skaičiuojami du kartus, yra neteisingas. Dėl to iš atsakovės teismas ieškovei priteisė 480,48 Eur delspinigių. Be to, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 29 090,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Milvinta“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir priešieškinys atmestas, o taip pat – panaikinti 2022 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą dalyje, kurioje priteistos išlaidos, ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti pilnai, galutiniame rezultate priteisiant atsakovės UAB „Milvinta“ naudai iš ieškovės 2 027 Eur ir visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, o tai reiškia, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

15.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeidžiant įstatyme įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, aiškino tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas, šalių įsipareigojimų svarbą bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, suteikdamas didesnę reikšmę bendro pobūdžio normoms, nei šalių susitarimui ar ekspertų išvadoms;

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą teismo sprendimo dalį, kuria tenkino ieškinio reikalavimą ir pripažino atsakovės atliktą įskaitymą neteisėtu dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių 6 919,79 Eur sumoje;

15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu įskaitymą dėl nuostolių dėl pastolių nuomos ir be pagrindo atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti nuostolius už pastolių nuomą;

15.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškindamas Sutarties 13.4 punkto nuostatas bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovei iš ieškovės 9 565,21 Eur baudą;

15.6. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas įskaitymą, visiškai neteisingai aiškino ir taikė įskaitymą ir netesybas reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuria išaiškintas įskaitymo ir netesybų institutas, dėl ko buvo neteisingai įspręsta byla.

Atsiliepimas

16. Ieškovė UAB „Lakedė“ atsiliepime apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės UAB „Milvinta“ ieškovės UAB „Lakedė“ šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino civilinėje byloje surinktus duomenis dėl Sutarties pagrindu ieškovės neva atliktų darbų trūkumų;

16.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertų pateiktais skaičiavimais, kadangi jie pripažino, jog tiek ekspertizės akte, tiek ekspertizės išvadoje skaičiavimai nėra atlikti vadovaujantis Sutartyje nustatyta elementaria kiekių skaičiavimo metodologija. Be to, pačios atsakovės pozicijos kitimas bei nenuoseklumas suponuoja jos pozicijos nepagrįstumą;

Šalies argumentai

16.3. Ieškovė nesutinka nei su atsakovės nurodomais nuostoliais dėl pastolių nuomos, nei su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti pagrįstu 715,22 Eur įskaitymą dėl pastolių nuomos. Anot ieškovės, pastolių pastatymu atsakovė nusprendė pasirūpinti pati, ieškovė dėl pastolių nepatyrė jokių išlaidų, dėl to nei vienoje iš Ieškovo pateiktų sąskaitų ieškovė nereikalauja atsakovės sumokėti už pastolius. Be to, pagal ekspertą S. M., Sutartis nebuvo įvykdyta nustatytais terminais išskirtinai dėl atsakovės kaltės.

16.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 9 565,21 Eur baudos priteisimo, kadangi šiuo atveju nėra Sutarties 13.4 punkte numatytų pagrindų baudos taikymui, t. y. atsakovė nėra pateikusi pranešimo dėl Sutarties nutraukimo, o ieškovė yra įvykdžiusi visus reikalavimus pagal Sutartį;

16.5. Ieškovė nesupranta, o dėl to ir nesutinka nei su atsakovės dėstoma motyvacija apeliacinio skundo dalyje dėl netesybų, nei su teismo sprendime dėstoma motyvacija šiuo aspektu, kadangi mano, jog darbai pagal Sutartį buvo atlikti vėliau išskirtinai dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių;

16.6. Apeliaciniame skunde padaryta prielaida, jog civilinė byla yra išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, klaidinga ir nepagrįsta, kadangi neegzistuoja nei vienas pagrindas, dėl kurio teisėja E. D. ir (ar) visi Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjai privalėtų nusišalinti arba turėtų būti nušalinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo šališkumo

18. Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad šalių ginčas išspręstas šališko ir suinteresuoto bylos baigtimi teismo, dėl ko teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Motyvuoja tuo, kad tiek šioje byloje nustatyta aplinkybė dėl ieškovės atstovų giminystės ryšių su teisėjos padėjėju, tiek teisėjos elgesys bylos nagrinėjimo metu, tiek teismo sprendimo motyvai leidžia daryti akivaizdžią išvada, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo itin suinteresuota ieškovės pusėje. Pradėjus nagrinėti šią civilinę bylą teisėja informavo apeliantę, jog jos padėjėjas R. B. yra susijęs su viena iš proceso šalių, t. y. teisėjos padėjėjas yra ieškovės UAB „Lakedė“ projektų vadovo V. M. giminaitis. Tuo tarpu V. M. buvo pagrindinis asmuo, kuris vadovavo darbams pagal rangos sutartį UAB “Milvinta” objekte, šis asmuo buvo apklaustas byloje liudytoju. Teisėjai pateikus šią informaciją bylos nagrinėjimo pradžioje, šalinti teisėjo ar visų teismo rūmų nebuvo pagrindo, kadangi buvo tikima teismo objektyvumu. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje tapo akivaizdu, jog teisėja yra suinteresuota ieškovės pusėje ir apeliantė negali tikėtis objektyvaus teismo sprendimo, nes 1) teisėja buvo lojali ieškovei, aiškinosi su byla nesusijusias aplinkybes, siekiant padėti ieškovei; 2) bylos nagrinėjimas buvo be pagrindo atnaujintas, po ko visas aplinkybių aiškinimas buvo nukreiptas į teismo nutarties pagrindu paskirtos ir atliktos statybinės ekspertizės, kuri yra palanki apeliantei, nuginčijimą, kas yra sunkiai paaiškinama; 3) teismas sprendime nesivadovavo dviejų į teismo ekspertų sąrašą įtrauktų statybos ekspertų išvadomis, o pati teisėja ėmė statybos eksperto vaidmens, kas gali būti paaiškinama tik teismo suinteresuotumu; 4) teisėja procesą vedė pakeltu tonu, priešiškai nusiteikusi apeliantės atžvilgiu.

19. Nustatyta, kad prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės teisėja informavo šalis apie tai, kad jos padėjėjas yra susijęs su ieškove, t. y. padėjėjas yra ieškovės projektų vadovo V. M. giminaitis (pusbroliai). Apeliantė, sužinojusi šią informaciją, neteikė nušalinimo teisėjai, tačiau prieš paskutinį teismo posėdį apeliantė pareiškė nušalinimą teisėjai, kuris 2022 m. sausio 4 d. nutartimi buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog: 1) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės apeliantė nereiškė nušalinimo teisėjai; 2) teisėjos procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumo įrodymas; 3) teisėjai kalbant garsiau posėdžio metu buvo siekiama suvaldyti procesą, kas nepažeidė teisėjui keliamų etikos reikalavimų.

20. Taigi, nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, kuri gali kelti abejonių dėl teisėjos nešališkumo yra tai, kad su ja dirbantis padėjėjas yra ieškovės darbuotojo (darbų vadovo V. M.) giminaitis.

21. Pažymėtina, kad viena iš tinkamo teisinio proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

22. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

23. Nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar šališkumo nebuvimą ir jo egzistavimą ar nebuvimą galima patikrinti įvairiais būdais. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

24. Taikant subjektyvųjį testą, nešališkumas patikrinamas, atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečiu atveju turėjo išankstinį nusistatymą, ar buvo tendencingas. Asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas tol, kol nėra įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, p. 74). Kalbant apie tai, kokių įrodymų reikia, EŽTT savo praktikoje siekė išsiaiškinti, ar teisėjas dėl asmeninių priežasčių demonstravo priešiškumą ar blogą valią (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieš Belgiją).

25. Taikant objektyvųjį testą, siekiama nustatyti, ar pats teismas ir, be kita ko, jo sudėtis suteikė pakankamai garantijų, kad būtų išvengta bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Kalbant apie objektyvųjį testą, reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra faktų, galinčių sukelti abejonių teisėjo nešališkumu. Nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją). Objektyvusis testas dažniausiai susijęs su hierarchiniais ar kitokiais ryšiais tarp teisėjo ir kitų proceso dalyvių, kurie objektyviai pagrindžia abejones teismo nešališkumu ir kurių egzistavimas lemtų nukrypimą nuo Konvencijoje įtvirtinto standarto, nustatomo taikant objektyvųjį testą (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; cituotą sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nuspręsta, ar nagrinėjami ryšiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad įrodytų teismo nešališkumo stoką (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Objektyvusis nešališkumo reikalavimas yra svarbi papildoma garantija asmeniui (nes gali būti pakankamai sudėtinga pateikti įrodymus, galinčius paneigti teisėjo nešališkumo prezumpciją subjektyviuoju aspektu) (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. e3K-3-78-403/2022).

26. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimą Coeme ir Kiti prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. e3K-3-10-1075/2020).

27. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytos teisminės praktikos, teismo nešališkumui keliami itin griežti reikalavimai, t. y. svarbu ir tai, kaip susidariusi situacija ir byloje esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui, o tuo tarpu teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje susidariusi situacija, kai su teisėja dirbantis padėjėjas yra ieškovės darbuotojo, kuris užima pas ieškovę vieno iš vadovų pareigas (projektų vadovas) ir kuris iš esmės vadovavo statybos rangos darbams, dėl kurių vyksta ginčas (t. y. ginčijamasi, ar ieškovės darbuotojai (projektų vadovas) tinkamai atliko savo pareigas/darbus) ir kuris byloje yra liudytojas, giminaitis (pusbrolis), objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių dėl teismo šališkumo. Tokia situacija yra pakankamas pagrindas pripažinti teismo nešališkumo stoką, juo labiau, kai apeliantė prieš paskutinį teismo posėdį reiškė nušalinimą teisėjai (t. y. dar nežinodama teismo sprendimo abejojo teismo nešališkumu).

29. Nors iki bylos nagrinėjimo iš esmės teisėja informavo šalis apie su ja dirbančio padėjėjo giminystės ryšius su ieškovės darbuotoju (projektų vadovu), o apeliantė tuo metu nepareiškė teismui nušalinimo, tačiau tai neatima iš apeliantės teisės vėliau reikšti nušalinimą tuo pagrindu (bylos eigoje gali atsirasti papildomos aplinkybės, kurios buvusį pagrindą tiek sustiprina, kad šaliai kyla abejonės dėl teismo šališkumo, pvz.: sužinoma apie ieškovės darbuotojo pareigas, įtaką įmonėje, darbo pobūdį, įtaką ginčui, atsirandantį byloje tam tikrą statusą ir pan.) ir tuo pačiu nėra besąlyginis pagrindas tokį nušalinimą atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje Nr. 3K-3-611-687/2015 yra pasisakęs „teisėjų kolegija, spręsdama dėl teismo šališkumo, atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius nesilaikė nuoseklios pozicijos dėl atitinkamos teisėjos nušalinimo, nes, kaip teigia atsiliepimą į kasacinį skundą pateikęs trečiasis asmuo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teisėjai pagarsinus bičiulystės faktą, kasatorius ir jo atstovė nušalinimo nereiškė ir sutiko klausimą spręsti iš esmės. Šiame kontekste primintinas bendrasis principas, kad nei Konvencijos 6 straipsnio raidė, nei dvasia nekliudo asmeniui savo laisva valia, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsisakyti teisingo teismo garantijų (žr. mutatis mutandis 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Kwiatkowska prieš Italiją, peticijos Nr. 52868/99). Vis dėlto EŽTT taip pat pabrėžia, kad šis atsisakymas turi būti nustatytas aiškiai (nedviprasmiškai) ir lydimas minimalių garantijų (1993 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje Poitrimol prieš Prancūziją, peticijos Nr. 14032/88, § 31); atsisakymas taip pat turi neprieštarauti jokiam svarbiam viešajam interesui (žr. 1990 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Håkansson ir Sturesson prieš Švediją, peticijos Nr. 11855/85, § 66). Nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai teigti, kad kasatorius būtų aiškiai atsisakęs savo teisės reikšti nušalinimus konkrečiai teisėjai, negalima (juolab jo prašymas buvo tenkintas vienoje iš bylų)“, t. y. panaši situacija (nušalinimo nereiškimas tik sužinojus tam tikras aplinkybes dėl galimo teismo šališkumo) nebuvo kliūtimi pripažinti, kad buvo pažeista šalies teisė į tinkamą teismo procesą dėl galimo teismo šališkumo.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, sprendžia, kad byloje egzistuojant abejonėms dėl teisėjos nešališkumo, siekiant įgyvendinti šalių teisę į nešališką teismą, teisėja turėjo nusišalinti (o pareiškus nušalinimą turėjo būti nušalinta) nuo bylos nagrinėjimo. Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą, konstatuojant absoliutaus jų negaliojimo pagrindo egzistavimą, nes buvo iš esmės pažeistos proceso teisės normos, įpareigojančios užtikrinti, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Nustačiusi pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimą bei 2022 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė