Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovui Ramūnui Valatkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. 2021-11-10 ieškinį CBP-5488 (toliau – ir ieškinys) atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo ieškinys yra surašytas ir teismui pateiktas 2021-11-10, t. y. kitą dieną po ieškovui nepalankaus Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjos Silvanos Girdenienės 2021-11-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1467-547/2021 paskelbimo. Ieškovas tikėjosi jam palankaus sprendimo, todėl 2021-11-09 sprendimą jis apskundė apeliaciniu skundu. Per laiką, kai buvo nagrinėjamas ieškovo 2021-11-10 ieškinys, Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-266-1043/2022 išnagrinėjo ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl jam nepalankaus Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021-11-09 sprendimo, kuria 2021-11-09 sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas remiasi aplinkybe, kad 2021-11-09 sprendime Alytaus apylinkės teismas konstatavo, jog nenustatytos visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui, ką matomai jis supranta ir pripažįsta, tačiau jis priekaištauja būtent dėl 2020-01-13 Kauno apygardos teismo nutarties, kurioje teisėjas Jurgis Kiškis konstatavo, jog dėl šaldymo agregato kreiptis į teismą yra visos būtinos sąlygos vindikaciniam ieškiniui paduoti, t. y. ieškovas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, motyvuodamas aplinkybe, kad teismas jam pateikė klaidingą išaiškinimą. Ieškovas taip pat įžvelgia prieštaringumą teismų sprendimuose, kelia tam tikros teisėjų Jurgio Kiškio ir Silvanos Girdenienės atsakomybės klausimą.

Atsakovės atstovas kelia klausimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimo (dalyko) netinkamo suformulavimo, nurodo, kad ieškinio reikalavimas (dalykas) suformuluotas abstrakčiai, nenurodyta kokios subjektinės teisės ir saugomi interesai buvo pažeisti. Nustatyta, kad ieškovo V. V. 2021-11-10 ieškinys yra priimtas 2022-03-14, o tai reiškia, kad ieškinys turi dalyką (1000 EUR neturtinės žalos atlyginimas) ir pagrindą (faktinė aplinkybė, kad teismas ieškovui pateikė klaidingą išaiškinimą), kuriems esant laikoma, kad yra tinkamai užtikrinta atsakovės teisė gintis nuo jos atžvilgiu pareikšto reikalavimo, teisė žinoti nuo kokio reikalavimo ginamasi, teisė pateikti išsamius atsikirtimus. Bylą nagrinėjantis teismas iki pat baigiamųjų kalbų nenustatė, kad atsirado būtinybė šalinti ieškinio trūkumus – pakeisti arba papildyti ieškinio dalyką ar pagrindą.

Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytos visos keturios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamoje byloje visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas turi pareigą įrodyti ieškovas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje P. D. v.R.V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismai, vertindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Teismas visų pirma nustatinės ar yra viena iš keturių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent atsakove patrauktos valstybės neteisėti veiksmai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Kaip matyti, ieškovas valstybės civilinę atsakomybę kildina iš 2020-01-13 Kauno apygardos teismo nutarties, kurioje teisėjas Jurgis Kiškis konstatavo, jog dėl šaldymo agregato kreiptis į teismą yra visos būtinos sąlygos vindikaciniam ieškiniui paduoti, o vėliau toks jo ieškinys buvo atmestas. Teismas turi atsakyti į klausimą ar ieškovo suklaidinimą įvykdė teismas ar suklydo pats ieškovas.

Nustatyta, kad 2020-01-13 Kauno apygardos teismo nutartimi (b. l. 3-5) buvo sprendžiamas klausimas ar pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. V. pareiškimą dėl to, kad E. B. negrąžina daiktų. 2020-01-13 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Jurgio Kiškio priimtos nutarties motyvuojamojoje dalyje, nutarties antrojo lapo šeštojoje pastraipoje yra toks tekstas: „Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. V., manydamas, kad pažeistos jo daiktinės teisės, civilinio proceso tvarka gali kreiptis į teismą vindikaciniu ieškiniu prašydamas išreikalauti jam priklausantį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo <…>. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant V. V. gali kreiptis į teismą su vindikaciniu ieškiniu ar su ieškiniu dėl pažeistų teisių atstatymo <…>“.

Ieškovas, kuris aktyviai ir dažnai reiškia reikalavimus teisme ir iš patirties yra pakankamai susipažinęs su teisinės sistemos veikimo principais, moka suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, galimai nenori suprasti, kad galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu, kas jam ir buvo išaiškinta 2020-01-13 nutartyje, bei pagal pareikštą ieškinį iškeltos civilinės bylos išnagrinėjimas patenkinant ieškinio reikalavimus, t. y. ieškinio reikalavimų pripažinimas pagrįstais ir teisėtais, nėra tapatūs dalykai. Pats ieškovas savo ieškinyje yra nurodęs, kad teismas netinkamai jam išaiškino, jog yra visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui paduoti, kas rodo, kad jis suprato teismo išaiškinimą: jam buvo išaiškinta, kad jis gali paduoti ieškinį, jis gali pasinaudoti teise kreiptis į teismą, išaiškinta, kad yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant V. V. gali kreiptis į teismą, tačiau nebuvo išaiškinta, kad kreipimosi atveju jo ieškinys bus patenkintas, nebuvo išaiškinta, kad yra visos būtinos sąlygos vindikaciniam ieškiniui patenkinti. 2020-01-13 Kauno apygardos teismas savo išaiškinimu V. V. nesuteikė, o ir negalėjo suteikti nei pagrindo, nei preteksto (nei tiesiogiai, nei iš nutarties konteksto) tikėti, kad galimas pateikti ieškinys bus patenkintas. Kaip matyti, viltis dėl jo daiktų grąžinimo arba piniginės kompensacijos priteisimo sau suteikė pats V. V.. 2020-01-13 nutartyje Kauno apygardos teismas, net ir vidutinio išsilavinimo, patirties asmeniui, pakankamai suprantamais žodžiais V. V. atskleidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalies turinį, numatantį, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai, kad V. V. jam pateiktą išaiškinimą suprato kaip būsimą jo ieškinio Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1467-547/2021 patenkinimą yra jo subjektyvaus suvokimo ir sau suteiktų vilčių rezultatas. Teismas nenustatė, kad 2020-01-13 Kauno apygardos teismo nutartis ir 2021-11-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1467-547/2021 prieštarauja vienas kitam, nes skirtingų rūšių bylose buvo sprendžiami skirtingi klausimai: vienu atveju buvo sprendžiama ar pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. V. pareiškimą, o kitu atveju buvo sprendžiama ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą grąžinti šaldymo kompresorių arba priteisti jo vertę pinigais bei buvo atliktas faktinės situacijos teisinis kvalifikavimas (vindikacinio reikalavimo tenkinimo galimybė, atitikimas pasaugos sutarčiai). Tikėtina, kad ieškovo teiginys, jog Alytaus apylinkės teismas 2021-11-09 sprendimu faktiškai sukritikavo 2020-01-13 Kauno apygardos teismo nutartį kyla iš jo nežinojimo kaip sukuriami prejudiciniai faktai ir kokią reikšmę jie turi. Asmuo, jeigu jam kyla nors menka abejonė dėl teisinio dokumento turinio (ieškovas yra nurodęs, kad negali suprasti nutarčių), turėdamas tokią galimybę (valstybė garantuoja teisinę pagalbą nepasiturintiems, negalintiems privačiai susimokėti advokatui ar kitam teisininkui) dažniausiai pasinaudoja profesionalaus teisininko pagalba, pasikonsultuoja, kartu analizuoja situacijas, prognozuoja teisinio rezultato perspektyvas, tačiau, kaip matyti, ieškovas yra įsitikinęs savo teisumu ir dabar nagrinėjamas ieškinys dėl neturtinės žalos yra labiau ieškovo pykčio išraiška nei realus siekis apginti įstatymų saugomą vertybę.

Byloje teismas nenustatė, kad yra viena iš keturių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent atsakove patrauktos valstybės veiksmų neteisėtumas. Civilinių, baudžiamųjų bylų nagrinėjimas, sprendimų jose priėmimas yra teisėtas veikimas ir iš to negali būti kildinama valstybės deliktinė civilinė atsakomybė. Apskritai, ieškovo V. V. reiškiamas noras į posėdžius kviesti ir apklausti jo skundus, kitus procesinius dokumentus nagrinėjusius ir priėmusius sprendimus teisėjus (nagrinėjamoje byloje prašė kviesti į posėdį ir liudytojais apklausti teisėjus Jurgį Kiškį, Silvaną Girdenienę – prašymai atmesti protokolinėmis nutartimis) rodo tam tikrą ieškovo proceso neišmanymą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Įstatymai numato neįsiteisėjusių ir įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas (apeliacinių, atskirųjų, kasacinių skundų nagrinėjimas), tačiau nei teisės norminiuose aktuose, nei teismų praktikoje, nei teisės doktrinoje nėra tokio instituto, kad pareiškėjui, kuris negavo tai, ko nori arba kuris neteisingai suprato jam pateiktą išaiškinimą, jam nepalankų sprendimą priėmęs ar išaiškinimą pateikęs valstybės pareigūnas (teisėjas ar kitas), net jeigu jo sprendimas vėliau panaikinamas, yra kviečiamas pasiaiškinti ieškovui ar jam taikomos drausminės atsakomybės (kaip už etikos pažeidimus, netinkamą elgesį) priemonės, nėra taip, kad tik dėl pareiškėjo patirtų dvasinių išgyvenimų valstybei besąlygiškai atsiranda pareiga sumokėti neturtinę žalą. Nenustačius atsakove patrauktos valstybės veiksmų neteisėtumo, nėra ir sąlygų taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos.

Ieškovas įrodinėja dar vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalą: nurodo, kad patyrė daug išgyvenimų ir yra morališkai sukrėstas, negalėjo kelias dienas užmigti, nervinosi, net rankos dreba, tačiau dėl savo išgyvenimų nesikreipė į gydymo įstaigas. Teismas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad ieškovas patyrė šiuos išgyvenimus. Pagal paminėtą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2013-07-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati. Šiuo atveju, jeigu ir buvo tam tikra ieškovo reakcija į jam nepalankų teismo sprendimą, ji šiuo atveju nelemia civilinės atsakomybės taikymo. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra įmanoma ir nėra aktualu nustatinėti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų, kurių neteisėtumas neįrodytas ir neturtinės žalos. Dėl valstybės kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos dėl akivaizdžių priežasčių taip pat nėra aktualu pasisakyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Visiškai atmetus ieškinį, iš ieškovo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, valstybės naudai priteistina 13,44 Eur pašto išlaidų, jas apvalinant Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.245–6.250, 6.263 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1, 4 dalimis, 178, 259, 260 straipsniais, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka" Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 L. B. AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.