Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-187-876/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-14
Bylos Nr.
2-187-876/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
E. D.
Atsakovas
D. D.
Advokatai
Gvidas Byčius
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-187-876/2014Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00016-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2., 78.2.1. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 14 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui E. D., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. D., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2013 m. liepos 22 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyą vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti dukrų D. D. ir A. D. gyvenamąją vietą su tėvu E. D.; priteisti iš atsakovės dukrų D. D. ir A. D. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį kiekvienai po 300 Lt iki jų pilnametystės, pinigus pervedant uzufrukto teise E. D., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. liepos 22 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią vaikai liko gyventi su atsakove, o jis turėjo mokėti išlaikymą vaikams. Tačiau tuoj po to situacija pasikeitė ir abi mergaitės apsigyveno pas ieškovą, nes atsakovė dukromis nesirūpino. Abi dukros nori gyventi su juo, tam pritaria ir vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Dukros gyvena su ieškovu, jam tenka visi buitiniai rūpesčiai. Jo skaičiavimu vieno vaiko išlaikymui minimaliais skaičiavimais kas mėnesį būtina suma negali būti mažesnės nei 600 Lt. Atsakovė yra darbinga, realiai galinti gauti vidutinį uždarbį, todėl prašo iš atsakovės priteisti po 300 Lt kiekvienos dukros išlaikymui.

Teismo posėdžio metu apklaustos D. ir A. D. nurodė, kad norėtų ir toliau gyventi su tėčiu. Su juo sutaria gerai, o su mama bendrauja retai.

Institucija, teikianti išvadą, išvadoje nurodė, kad nuo 2013 metų vasaros atsakovė paliko mergaites E. D. ir išvyko į Marijampolę. Telefoninio pokalbio metu moteris teigė, kad ten įsidarbino UAB „Palink“, parduotuvėje „IKI“. Atsakovė tvirtino, kad ketino pasiimti mergaites, tačiau neturėjo pakankamai lėšų. Kadangi dabar finansinė padėtis pagerėjo, todėl moteris ketina išsinormuoti butą Marijampolėje. Iš pokalbio su atsakove daroma išvada, kad moteris tiksliai nežino kada turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Moteris teigė, jog gyvena ieškinyje nurodytu adresu, tačiau institucijos duomenimis ji nuo vasaros ten negyvena, o paklausta tikslaus adreso, nenurodo. D. D. nuo vasaros retai lankė mergaites, tačiau atsakovė tvirtino priešingai. Atsakovė mano, kad keli kartai per mėnesį yra pakankamai bendrauti su dukromis, motyvavo tuo, kad nebuvo galimybių aplankyti dažniau, nes neturėjo laisvadienių.

Ieškovas su dukromis šiuo metu gyvena 5 kambarių nuosavame name. Namuose tvarkinga, šilta, jauku. Sudarytos tinkamos sąlygos mergaitėms augti ir vystytis. Vyras dirba miške. A. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 4 klasėje. D. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini)6 grupę. Mergaitės neišreiškė noro su kuriuo iš tėvų konkrečiai nori gyventi, jų teigimu, jos norėtų gyventi su abiem tėvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra nepilnamečių A. D. ir D. D. tėvas (b.l. 5-6).

2013 m. liepos 22 d. teismo sprendimu mergaičių gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina D. D.. (b.l. 7).

D. D. dirbanti, gauna pajamų, jos vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 15-16, 21-22).

E. D. yra dirbantis, gaunantis pajamas, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, turi nekilnojamojo turto. (b.l. 17-27).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovės nuomonė teismui nebuvo išsakyta tiesiogiai, nes ji į posėdžius neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti ir įteikti ieškinyje nurodytu adresu. Duomenų apie ieškovei įteikiamų dokumentų adreso pasikeitimą teisme nebuvo gauta, todėl teismas dokumentus siunti paskutiniu jam žinomu adresu ir laikė, jog dokumentai tinkamai įteikti. (CPK 121 str. 2 d.)

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri, minėta, ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-357/2005). Nagrinėjamoje byloje buvo išklausytos nepilnametės Deimantė ir A. D., kurios išsakė norą likti gyventi su tėčiu. Mergaitės nurodė, jog jos su tėčiu gerai sutaria, o su mama bendrauja retai. Mergaitės teismo posėdžio metu išsakė tvirtai savo nuomonę, todėl teismas sprendžia, jog jos sugeba aiškiai išreikšti savo nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų jos norėtų gyventi, t. y. ji yra pakankamai brandžios suformuluoti savo norą, atitinkantį jų interesus; Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad į vaikų pasirinkimą turėtų būti atsižvelgiama.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbus ir pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Kasacinis teismas, spręsdamas vienoje iš bylų, ar vaiko norai atitinka jo interesus, yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pa tyra pažymėjęs vaiko teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą (žr., pvz., Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis būstas, kuriame šiuo metu gyvena mergaitės, priklauso jų tėčiui. Jie gyvena penkių kambarių name, joms sudarytos tinkamos sąlygos mergaitėms augti ir vystytis. Mergaitės lanko ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovės gyvenamosios vietos sąlygų nustatyti nepavyko, nes nenustatyta jos gyvenamoji vieta. Patsi atsakovė bendraudama su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja nurodė, jog Šakių rajone, tačiau taip pat ra duomenys, kuriuos patvirtino ir ieškovas< jos ji gyvena Marijampolėje. Šiame mieste atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, tad laikytina, kad jis nepajėgi užtikrinti mergaitėms pastovios gyvenamosios vietos ir tinkamų gyvenimo sąlygų.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir turėdama omenyje tai, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), konstatuoja, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių vaikų noras gyventi su tėčiu prieštarautų jų interesams (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgdamas į vaikų išsakytą nuomonę dėl gyvenamosios vietos, konstatuoja, jog D. D. ir A. D. gyvenamąją vietą nustačius su tėčiu vaiko interesai nenukentės. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Byloje konstatuota, jog D. D. ir A. D. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu. Atitinkamai kiekvienas kitas tėvų privalo teikti išlaikymą vaikams, gyvenantiems su kitu iš sutuoktinių.

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 300 litų.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovas nurodė, jog yra dirbantis matyti, kad jo pajamos yra apie 1000 Lt, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė šiuo metu dirba, nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruoti dvi transporto priemonės. Ieškovas nurodo, jog vaiko išlaikymui būtina po 300 Lt, ir teismas laiko, jog atsižvelgiant į mergaičių amžių ir poreikius, tai yra suma, galinti užtikrinti jų poreikius. Todėl atsižvelgiant į tėvų finansinę padėtį, pripažintina, kad 600 Lt vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, taip pat byloje esančio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors atsakovė yra darbinga ir sveika. Nors ieškovas turi nekilnojamojo turto, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad vaikams gyvenant su juo, jis privalo užtikrinti vaikų teisę į būstą, todėl finansinė tėvų padėtis laikytina apylyge. Be to, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško papildomo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį paskirstant po 300 Lt iš atsakovės vaikų išlaikymui ir preziumuojant, jog likusias po 300 Lt dalis privalės teikti ieškovas.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.123 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2013 m. liepos 22 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą.

Nepilnamečių D. D. ir A. D. gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu E. D., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš D. V. – D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. D. ir A. D. po 300 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2014 m. sausio 9 d. iki vaikų pilnametystės.

Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju (uzufrukto teise) paskirti E. D..

Priteistas išlaikymo sumas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės D. V. – D. 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 216 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė