- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- 1-1378-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23219-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Janas Zavadzkis
civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams Mariui Bareikiui, advokato padėjėjui Janui Zavadzkiui (Jan Zavadzki),
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (iki 2019-06-05 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“), anksčiau neteistas (2018-03-06 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo, paskirta 10 MGL dydžio bauda), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini)., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 3 dalyje ir 144 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata - 2019 m. birželio 3 d., apie 12.38 val., Vilniuje, Ozo gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu UAB „ (duomenys neskelbtini) “ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas antra eismo juosta nuo Kalvarijų gatvės pusės link Geležinio Vilko gatvės, pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, taip pat 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, tai yra, sustabdęs vairuojamą automobilį prieš jo eismo juostoje sustojusį automobilį „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti ir apvažiavo automobilį „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini), iš kairės pusės, nepalikdamas saugaus tarpo iš šono, užtikrinančio galimybę saugiai prasilenkti, nors tokią galimybę turėjo, dėl ko kliudė automobilį „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini), ir iš jo išlipusį vairuotoją A. T.. Eismo įvykio metu A. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat sugadintas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini), ir A. C. priklausantis automobilis „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat jis 2019 m. birželio 3 d., apie 12.38 val., Vilniuje, Ozo gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlęs pavojų pėsčiojo A. T. gyvybei, nesuteikė pirmosios pagalbos, jam nepagelbėjo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais V. M. padarė BK 144 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis V. M. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Parodė, kad buvo pirmadienis, važiavo Verkių g., prieš jį užlindo automobilis, vairuojamas A. T., ir dar prieš save praleido kitą automobilį, taip sukeldamas kamštį. Dėl to buvo praleistas vienas šviesoforo signalas, per kurį galėjo pravažiuoti 5-7 mašinos, o pravažiavo tik vienas automobilis. Jis (V. M.) yra krovininio automobilio vairuotojas, jam laikas yra svarbus, nes turi visuose taškuose būti laiku. Dėl to jis išlipo iš automobilio, priėjo prie A. T. ir pasakė jam pastabą, paklausė, kodėl šis praleido minėtą automobilį. A. T. jo pastaba nepatiko, o jam nepatiko A. T. atsakymas, jie susikivirčijo. Per tą patį raudono šviesoforo signalą jis dar kartą išlipo iš automobilio, šįkart jau su metaliniu strypu. Pasiėmė strypą pagąsdinimui, nes A. T. atsakymai nebuvo tokie, kuriuos galima būtų išspręsti tiesiog žodžiu. Strypas buvo 30-40 cm, jis skirtas kabinos pakėlimui. Strypo nepanaudojo, tik pagrasinimui paėmė. Gali būti, kad praeidamas delnu sudavė per A. T. automobilio kėbulą. Tarp jų kilęs žodinis konfliktas vėliau peraugo į tarpusavio lenktynes. Ir jis pavojingai vairavo, ir A. T. pavojingai vairavo. A. T. bandė užstoti jam kelią, rodė pirštais kažką, jam teko jį apvažinėti keletą kartų. Galiausia jiedu sustojo prie Ozo g. (duomenys neskelbtini) namo, prie šviesoforo. Jis stovėjo 1-oje eismo juostoje, A. T. automobilis stovėjo autobusų juostoje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui A. T. automobilis per pora juostų iššoko prieš jį, sustojo, įjungė avarinį signalą. Jam reikėjo automobilį apvažiuoti. Nepastebėjo išlipusio A. T., gal tuo metu žiūrėjo pro veidrodį, o gal buvo mirties taške. Mirties taškas yra iš dešinės pusės, po veidrodėliu dalis, automobilio priekinis kampas, sunkvežimio vairuotojas negali jo matyti. A. T. tuo metu išlipo iš savo automobilio ir buvo prispaustas tarp automobilių. Jis nematė A. T., kontakto nejautė. Vairuojant krovininį automobilį ne viską galima su krovininiu automobiliu pajusti. Važiavo toliau, už 50 metrų vienas iš liudytojų sustojo, pranešė jam, kad numušė žmogų. Jis buvau šokiruotas, kaip gali numušti žmogų, jei to nematė, nejautė. Jis išlipo, pamatė, kad prie A. T. sustojo krūva žmonių, jis išsigando tų žmonių, ką jie gali jam padaryti. Po to jis atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavo ta kryptimi, kur jam reikėjo išsikrauti. Paskui Tūkstantmečio žiede pamatė policiją, kurį įjungė signalus ir iš karto sustojo. Dėl šių įvykių labai gailisi, tai vienkartinis atvejis, pamoka visam gyvenimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., Vilniuje, vairuodamas A. C. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo Verkių gatve nuo Lakūnų gatvės pusės link Kareivių gatvės. Prieš sankryžą su Kareivių gatve sustojo kraštinėje kairėje eismo juostoje, nes ketino sukti į kairę. Laukė užsidegant reikiamam šviesoforo signalui. Prieš jo automobilį, prieš sankryžą stovėjo dar pora automobilių. Tuo metu gretima eismo juosta privažiavo automobilis „Volvo“, kurio vairuotojas, atidaręs langą, paprašė jį "įleisti". Jis tam neprieštaravo. Iškart po to, prie jo automobilio vairuotojo durelių priėjo vyriškis, kuris pradėjo ant jo šaukti, priekaištaudamas, kad jis čia visus praleidinėja. Atsakė jam, kad kiek reikės, tiek jis praleis. Po to vyriškis nuėjo atgal. Kaip suprato, tai buvo už jo automobilio stovėjusio krovininio automobilio „Iveco“ vairuotojas. Nors galvojo, kad jo atžvilgiu išsakius priekaištus viskas baigėsi, tačiau netrukus vyriškis grįžo rankoje nešinas kažkokiu strypu, kuriuo pradėjo mojuoti. Po to, jiems „apsižodžiavus“, vyriškis nuėjo. Vyriškis, praeidamas pro jo automobilio galinę dalį, kažkuo sudavė per jo automobilį. Pamanė, kad strypu galėjo būti suduota per jo automobilį, dėl ko buvo padaryti kokie nors apgadinimai. Negali nurodyti į kurią automobilio vietą buvo suduota, nematė. Norėjo vyriškį sustabdyti, tačiau pastarasis vairuojamu sunkvežimiu apvažiavo jo stovintį automobilį gretima juosta ir nuvažiavo. Tuo metu jis neturėjo galimybės iškart patikrinti, kur ir kaip buvo apgadintas jo automobilis. Dėl minėtos priežasties jis iškart sunkvežimį nusivijo. Tik iš pradžių buvo priverstas per sankryžą važiuoti tiesiai, nes tuo metu posūkiui į kairę jau degė draudžiamas signalas. Sunkvežimį „Iveco“ pasivijo jau prie Kareivių gatvės sankryžos su Kalvarijų gatve. Sunkvežimis nestojo, nuvažiavo sankryža tiesiai. Ozo gatvėje, prie ties degaline esančio šviesoforo jiems teko sustoti, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam signalui, jis vairuojamu automobiliu pirmąja eismo juosta pirmas nuvažiavo į priekį, po to persirikiavo į antrą eismo juostą ir sustojo, taip priversdamas už jo automobilio sustoti ir sunkvežimį „Iveco“. Tokiais veiksmais jis sunkvežimio vairuotojui pavojaus nesukėlė, nes sunkvežimis važiavo negreitai, o jis prieš šį sustabdė saugiu atstumu. Išlipęs, jis pro savo automobilio kairįjį šoną ėjo link sunkvežimio, tačiau šis pajudėjo ir pradėjo važiuoti pro kairįjį jo automobilio šoną. Pravažiuojantis sunkvežimis kliudė jį ir jo stovintį automobilį. Tuo momentu jis buvo ties savo automobilio kairės pusės galinėmis durelėmis. Sunkvežimiui pravažiavus, jis nugriuvo. Dėl skausmo negalėjo atsikelti. Prie jo pribėgo žmonės, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Girdėjo žmones tarpusavyje kalbantis, kad sunkvežimis nuvažiavo. Kaip suprato, kažkas iš įvykio liudininkų jį nusivijo. Atvykusių medikų jis buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur savaitę laiko gydėsi. Po to, kurį laiką lankėsi ir gydėsi pas tą patį ligoninės gydytoją, nes jam buvo ketinama atlikti operaciją (t. 1, b. l. 54-56, 57).
Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4297/2019(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu A. T. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b. l. 48).
2020-03-16 priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nukentėjusysis A. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį (dėl 2019-06-03 veiksmų, pasireiškusių tuo, kad jis, nesant būtinybei, Vilniuje, Ozo gatvės kelio važiuojamojoje dalyje sustabdė vairuotą transporto priemonę ir iš jos išlipęs vaikščiojo važiuojamąja dalimi, taip trikdydamas transporto priemonių eismą ir sudarydamas kliūtį automobiliui „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini)), paskirta nuobauda – 10 eurų dydžio bauda (t. 1, b. l. 76).
Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta (remiantis medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis), kad A. T. eismo įvykio metu patyrė abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžius ir kryžkaulio kairės pusės lūžį be poslinkio. Sužalojimai visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktą (t. 1, b. l. 51,52).
Liudytojas R. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., apie 12.35 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Porsche“ iš Ozo gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos norėjo įvažiuoti į Ozo gatvės kelio važiuojamąją dalį ir važiuoti link Geležinio Vilko gatvės pusės. Prieš kelio važiuojamąją dalį jo automobilis stovėjo antras ar trečias. Vienu metu pamatė, kaip jam iš dešinės pusės, Ozo gatvės antroje eismo juostoje staigiai sustojo automobilis „Toyota Prius“. Iš automobilio išlipęs vairuotojas ėjo pro kairįjį automobilio šoną link jo galinės dalies. Tuo metu iš paskos šiam automobiliui toje pačioje eismo juostoje sustojo sunkvežimis „Iveco“. Kol automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas ėjo, sunkvežimis „Iveco“ truktelėdamas staigiai pajudėjo ir pradėjo apvažinėti automobilį iš kairės pusės. Apvažiuojant buvo paliktas labai mažas tarpas iš šono. Atrodo, kad sunkvežimiui pradėjus važiuoti, automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas vis dar ėjo link automobilio galinės dalies. Transporto priemonių šonams susilyginus, jis pamatė, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas sukamas aplink savo kūno ašį ir traukiamas pirmyn sunkvežimio judėjimo kryptimi. Suprato, kad vairuotojas „užspaustas“ tarp dviejų transporto priemonių. Tuo pat metu išbyrėjo automobilio „Toyota Prius“ langų stiklai. Po transporto priemonių kontakto sunkvežimiui nuvažiavus toliau, automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas nugriuvo ir bandė ropoti. Tuo tarpu jo automobilis riedėjo iki įsirėmė ratu į gatvės bortelį. Prie nukentėjusiojo pribėgo netoliese buvę žmonės. Tada jis stebėjo tolimesnį sunkvežimio važiavimą. Matė, kad netrukus po įvykio sunkvežimį „užblokavus“ kitiems automobiliams, šis buvo sustabdytas. Tada jis pats vairuojamu automobiliu taip pat privažiavo prie sunkvežimio ir už jo sustojo. Jam ir kitiems vairuotojams priėjus prie sunkvežimio vairuotojo kabinos, kažkas jo vairuotojui pasakė: "kur tu važiuoji, taigi žmogų partrenkei". Į tai buvo atsakyta, kad partrenktasis pats kaltas, nes išlipo iš savo automobilio. Sunkvežimį „užblokavusiems“ automobiliams pajudėjus, sunkvežimis taip pat pradėjo važiuoti. Tada tų pačių automobilių sunkvežimis vėl buvo „užblokuotas“, dėl ko jo vairuotojas nusuko į „A“ juostą ir sustojo. Išlipęs sunkvežimio vairuotojas pradėjo eiti atgal link eismo įvykio vietos. Tačiau, kai tik sunkvežimį „blokavę“ automobiliai nuvažiavo, vairuotojas grįžo į savo transporto priemonę ir ja išvažiavo. Matė, kad sunkvežimis nusuko į Geležinio Vilko gatvę. Tada jis su savo automobiliu kurį laiką sekė sunkvežimį ir telefonu pranešinėjo policijai šios transporto priemonės buvimo vietą. Policijos pareigūnams sunkvežimį sustabdžius ties žiedine Geležinio Vilko g. – Savanorių pr. sankryža, jis paliko pareigūnams savo duomenis ir išvyko (t. 1, b. l. 83-85, 86-87).
Liudytojas A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., apie 12.35 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „BMW“ buvo sustojęs pravažiavime iš Ozo gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos. Ketino įvažiuoti į Ozo gatvės važiuojamąją dalį. Tuo metu pastebėjo, kad Ozo gatvėje, nuo jo buvimo vietos Geležinio Vilko gatvės kryptimi maždaug už 15 metrų, stovėjo automobilis „Toyota Prius“. Automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje, priekine dalimi kiek labiau pasisukęs link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Gali būti, kad kažkiek šio automobilio kėbulo, t.y. kairiojo šono, buvo tos pačios krypties antroje eismo juostoje. Šio automobilio vairuotojas tuo metu buvo išlipęs. Greta, tos pačios krypties antroje eismo juostoje buvo sustojęs sunkvežimis „Iveco“. Sunkvežimio priekinė dalis buvo maždaug ties automobilio „Toyota Prius“ viduriu. Netrukus sunkvežimis pradėjo važiuoti. Šis judėjo gal kiek labiau į pirmosios eismo juostos pusę, tuo pačiu stumdamas automobilio „Toyota Prius“ priekinę dalį pagal laikrodžio rodyklę į dešinę. Tarpe tarp abiejų transporto priemonių šonų atsidūręs automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas kontakto metu buvo sukamas aplink savo kūno ašį ir trynėsi į transporto priemonių dalis. Tuo pačiu metu byrėjo automobilio „Toyota Prius“ kairiojo šono langų stiklai. Nori pažymėti, kad sunkvežimio važiavimo pradžia nebuvo staigi. Nustūmus automobilį, sunkvežimio judėjimo trajektorija buvo išlyginta. Sunkvežimis nuvažiavo tolyn ir prie dešinio važiuojamosios dalies krašto sustojo tik ties nuvažiavimu į Geležinio Vilko gatvę. Matė, kad sunkvežimio vairuotojas įjungė avarines šviesas. Tuo tarpu automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas liko gulėti Ozo gatvės antroje eismo juostoje, ties savo automobilio galine dalimi. Jis tuoj pat iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Nubėgęs prie nukentėjusiojo, pamatė, kad pastarasis sąmoningas. Po kiek laiko kažkas iš susirinkusiųjų pastebėjo, kad sunkvežimis išvažiuoja iš įvykio vietos. Vienas iš įvykio vietoje buvusių žmonių savo automobiliu „Audi“ nusivijo sunkvežimį. Atvykusiems pareigūnams palikęs savo duomenis, jis išvyko. Važiuodamas Geležinio Vilko gatve, ties žiedine sankryža su Savanorių prospektu, matė minėtą sunkvežimį jau sustabdytą policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 93-95).
Liudytojas E. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-03, apie 13.35 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Chrysler“ sustojo kelio važiuojamojoje dalyje, skirtoje išvažiuoti iš Ozo gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos į Ozo gatvės važiuojamąją dalį. Pamatė Ozo gatvės važiuojamojoje dalyje, maždaug 15 metrų atstumu nuo jo Geležinio Vilko gatvės kryptimi, sustojusius automobilį „Toyota Prius“ ir sunkvežimį „Iveco“. Automobilis „Toyota Prius“ stovėjo iš dalies pirmoje, iš dalies antroje eismo juostose. Tuo tarpu sunkvežimis stovėjo antroje eismo juostoje, priekine dalimi ties automobilio „Toyota Prius“ galine dalimi. Nors atrodė, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas „užblokavo“ sunkvežimį, tačiau sunkvežimis stovėjo ne už automobilio galinės dalies, o labiau ties kairiu jo šonu. Išlipęs automobilio vairuotojas iš pradžių ėjo prie sunkvežimio, po to, tikriausiai norėjo „pralysti“ tarpu tarp šių transporto priemonių. Tuo metu sunkvežimio vairuotojas staigiai „davė per akceleratorių“ pajudėdamas dešiniau, į pirmąją juostą. Sunkvežimio šonine dalimi automobilio „Toyota Prius“ priekinė dalis buvo stumiama į dešinę, kol automobilis dešiniu ratu ar bamperio dešine puse įsirėmė į kelio bortelį. Tuo pat metu automobilio “Toyota Prius“ vairuotojas pateko tarp transporto priemonių šonų. Kontakto metu vairuotojas buvo sukamas aplink savo kūno ašį. Tikriausiai tada išdužo automobilio „Toyota Prius“ lango stiklai. Matė byrant stiklus ant kelio. Po to, sunkvežimis nuvažiavo pirma eismo juosta į priekį, tačiau netrukus sustojo, šį „užblokavus“ keliems iš paskos atvažiavusiems automobiliams. Kol buvo prie nukentėjusiojo, jis kurį laiką sunkvežimio nestebėjo. Nukentėjusysis negalėjo pasikelti nuo važiuojamosios dalies. Matė, kad kraujuoja jo plaštaka. Po kiek laiko pastebėjo, kad pradinėje vietoje nėra nei sunkvežimio, nei šį „blokavusių“ automobilių. Pamatė, kad sunkvežimis dėl jo kelią vėl „užblokavusio“ automobilio buvo sustojęs jau toliau, prie pat Ozo gatvės viaduko, besitęsiančio virš Geležinio Vilko gatvės. Matė, kad šį kartą, buvo įjungta sunkvežimio avarinės šviesos signalizacija, o iš jo išlipęs vairuotojas ėjo link eismo įvykio vietos. Po kiek laiko, kai sunkvežimio vairuotojas taip ir neatėjo iki įvykio vietos, jis pamatė sunkvežimį išvažiuojant. Apie tai jis pranešė įvykio vietoje buvusiems žmonėms, paragino vytis sunkvežimį. Tada vienas vyrukas savo automobiliu „Audi“ nuvažiavo sunkvežimiui iš paskos (t. 1, b. l. 97-99).
Liudytojas R. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., apie 12.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Sharan“ Verkių gatvės antra eismo juosta privažiavo reguliuojamą sankryžą su Kareivių gatve. Sustojo prieš priekyje jo prieš sankryžą sustojusius kitus automobilius. Jo važiavimo krypties antra eismo juosta buvo skirta važiuoti per sankryžą tiesiai, o jam iš kairės buvusi trečioji juosta – sankryžoje sukti į kairę. Sankryžoje sukantiems į kairę žalias šviesoforo signalas užsidega kartu su važiuojančiais per sankryžą tiesiai, tačiau užgęsta ankščiau. Jo važiavimo kryptimi užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobiliai tiek per sankryžą važiuojantys tiesiai, tiek joje sukantys į kairę pradėjo važiuoti. Pastebėjo, kad prieš baigiant degti žaliam šviesoforo signalui, trečioje eismo juostoje priekyje jo stovėjusiame sunkvežimyje „Iveco“ buvo įjungtas dešinio posūkio signalas. Priekyje sunkvežimio stovėjusio automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas kažkodėl pats nevažiavo ir neleido važiuoti sunkvežimiui. Kai jis savo vairuojamą automobilį pristabdė, kad leisti sunkvežimiui persirikiuoti į jo eismo juostą, šio posūkio signalas staiga buvo išjungtas. Kai jis jau visai priartėjo prie sunkvežimio, šis staiga persirikiavo į jo eismo juostą, priversdamas jį staigiai stabdyti. Po to, sunkvežimis iš antros eismo juostos įvažiavo į sankryžą ir pasukęs į kairę nuvažiavo Kareivių gatve Ozo gatvės kryptimi. Tuo metu sankryžoje sukantiems į kairę jau buvo užsidegęs raudonas šviesoforo signalas. Netrukus automobilis „Toyota Prius“ taip pat įvažiavo į sankryžą, tačiau pravažiavo ją tiesiai. Jis važiavo šiam iš paskos. Iškart po to, tiek šio automobilio vairuotojas, tiek ir jis ties degaline apsisuko ir grįžo į Kareivių gatvę. Taip įvažiuoti į Kareivių gatvę, judėjimo kryptimi link Ozo gatvės, yra patogiau nei Verkių gatvės trečioje eismo juostoje laukti trumpai degančio į kairę sukti leidžiančio šviesoforo signalo. Jis Kareivių gatve važiavo įprastiniu greičiu, o automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas „nusivijo“ sunkvežimį „Iveco“. Iš toli matė, kad automobilis „Toyota Prius“ įvažiuodavo į sunkvežimio „Iveco“ važiavimo eismo juostą. Turbūt po to automobilis buvo stabdomas, nes sunkvežimis „mesdavosi“ į kitą eismo juostą, lenkdavo automobilį ir grįždavo į pirminę eismo juostą jau prieš automobilį. Taip jie vienas kitam kelią "pakirtinėjo" kelis kartus. Po to, jis kurį laiką šių transporto priemonių nestebėjo. Kareivių – Kalvarijų – Ozo gatvių sankryža važiavo tiesiai ir tęsė judėjimą Ozo gatve. Pravažiavęs kelio vingį, jis pamatė ties „Ozo“ prekybos centru susidariusią transporto spūstį. Matė, kad „A“ juosta važiavę autobusai ties ta vieta nusukinėjo į trečią eismo juostą. Priartėjęs prie šios vietos, pamatė Ozo gatvės „A“ juostoje stovintį tą patį automobilį „Toyota Prius“. Automobilis, skirtingai nei anksčiau, buvo apgadintas. Ant važiuojamosios dalies, ties automobilio galine dalimi, gulėjo jo vairuotojas. Abiejų vairuotojų veidus įsidėmėjo dar nuo įvykių ties Verkių – Kareivių gatvių sankryža. Nors matė, kad anksčiau jo minėtas sunkvežimis „Iveco“ kurį laiką stovėjo toliau nuo įvykio vietos, tačiau kol jis pravažiavo avarijos vietą, sunkvežimis nuvažiavo. Būnant įvykio vietoje jis nukentėjusiajam pasakė pastabą, kad jie abu elgėsi netinkamai. Tada automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas papasakojo, kad sunkvežimio vairuotojui nepatiko, jog jis kažkur kažką kelyje praleidinėjo, dėl ko pastarasis su "bita" sudavė per jo automobilį (t. 1, b. l. 79-81).
Liudytojas M. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., apie 12.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Audi A6“ važiavo Ozo gatvės pirma eismo juosta nuo Kalvarijų gatvės pusės link Geležinio Vilko gatvės. Pravažiuodamas pro dešinėje nuo kelio buvusią degalinę, esančią adresu Ozo g. 12, jis priekyje, jau už išvažiavimo iš Ozo gatvės pastato Nr. 18 teritorijos, pamatė pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį „Toyota“, ant kurio šono buvo užrašas "E-transport.lt". Tuo tarpu antroje eismo juostoje, važiavimo kryptimi dar prieš minėtą automobilį, ant kelio važiuojamosios dalies buvo išsibarsčiusios stiklo šukės. Už šukių užimamo ploto, toje pačioje eismo juostoje, gulėjo žmogus, kuris bandė pasikelti. Pravažiavęs įvykio vietą, jis sustojo ir nubėgo prie gulinčio žmogaus. Tuo metu prie pastarojo jau buvo pribėgę daugiau žmonių. Klausiant, ar reikalinga pagalba, žmonės paaiškino, kad ant kelio guli vairuotojas, kuris sugedus automobiliui buvo išlipęs. Sakė, kad pravažiuojantis sunkvežimis šį vairuotoją prispaudė. Jam buvo parodytas kelio pakraštyje sustojęs sunkvežimis „Iveco“. Sunkvežimis stovėjo maždaug 30-100 metrų atstumu nuo įvykio vietos, buvo įjungta jo avarinė signalizacija. Tuo metu sunkvežimio vairuotojas ėjo link jų. Netikėtai, kiek priėjęs arčiau, vairuotojas apsisuko ir grįžo prie savo sunkvežimio. Iškart po to, pastarasis vairuojamu sunkvežimiu pradėjo važiuoti iš įvykio vietos. Jis vairuojamu automobiliu nuvažiavo sunkvežimiui iš paskos. Iš pradžių sunkvežimis „Iveco“ važiavo per Ozo gatvės viaduką tiesiai, tačiau paskutiniu momentu nusuko į dešinę ir nuo viaduko nusileido į Geležinio Vilko gatvę, jos eismo pusę, skirtą važiuoti Žalgirio gatvės kryptimi. Važiuodamas iš paskos jis „pypsėjo“ garso signalu. Kažkuriuo momentu automobiliu prisigretinęs prie sunkvežimio vairuotojo kabinos, jis per langą šaukė, reikalaudamas sustoti. Sunkvežimio vairuotojas jį matė, tačiau į tai nereagavo ir nestabdė. Sekė sunkvežimį iki pat žiedinės Geležinio Vilko g. – Savanorių pr. sankryžos. Ten jau pamatė sankryža važiuojantį policijos ekipažą. Sunkvežimiui nuvažiavus tiesiai po žiedine sankryža, jis šį aplenkė ir iš didelio atstumo užkirto kelią. Šį kartą sunkvežimio vairuotojas jau nebedrįso jo apvažiuoti ir sustojo. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 89-91).
Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2019 m. birželio 3 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Ozo gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Kalvarijų gatvės pusės link Geležinio Vilko gatvės, kelio ilgio atžvilgiu – apie 18 m atstumu už (žiūrint nurodyta eismo kryptimi) sankirtos su keliu, jungiančiu gatvės važiuojamąją dalį su prekybos centro „Ozas“ (Ozo g. 18, Vilnius) teritorija. Minėtos krypties Ozo gatvės važiuojamosios dalies eismo pusę, ties eismo įvykio vieta, sudaro 4 eismo juostos (apie 3 – 3,8 m pločio). Pirma eismo juosta pažymėta horizontaliu kelio ženklinimu „A“, t.y. skirta maršrutiniam (ir kitam, nustatytas sąlygas atitinkančiam) transportui. Nukentėjusiojo A. T. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo pirmoje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 18 m atstumu už sankirtos (žiūrint nurodyta eismo kryptimi). Automobilis stovėjo įstrižai kelio ašinės linijos atžvilgiu, t.y. žiūrint eismo kryptimi, priekine dalimi apie 45 laipsnių kampu pasuktas į dešinę pusę. Jo priekinė dalis buvo nukreipta link pirmos eismo juostos (tuo pačiu visos kelio važiuojamosios dalies) dešiniojo krašto (priekinis dešinės pusės ratas buvo įsirėmęs į bortelį), galinė – link antros eismo juostos. Automobilio galinė dalis (pagrindinai galinės dalies kairė pusė) buvo antros eismo juostos ribose. Ant važiuojamosios dalies, tos pačios eismo krypties antroje juostoje, apie 0,5 m atstumu prieš automobilio galinę dalį, buvo išbarstyta stiklo šukių, užimančių apie 3x2 m plotą. Eismo įvykio vietos apžiūros metu įtariamojo V. M. vairuoto krovininio automobilio „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini), nebuvo (t. 1, b. l. 13, 15, 17-18).
Transporto priemonių apžiūros metu nustatyta, kad 2019-06-03 eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos. Kaltinamojo V. M. eismo įvykio metu vairuoto krovininio automobilio „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini) (savininkas – UAB „ (duomenys neskelbtini) “; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“; techninė apžiūra atlikta) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi transporto priemonės dešinėje pusėje, t.y. įbrėžimai ant priekinio bamperio dešinio kampo, įbrėžimai ant furgono dešinės pusės šoninės metalinės apsaugos, apgadinimai ant furgono dešinės pusės apatinio kampo. Ties apgadinimų vietomis transporto priemonę dengęs purvo sluoksnis buvo „nubrauktas“. Be to, ant minėtos furgono dešinės pusės šoninės metalinės apsaugos viršutinės dalies buvo aptikta į kraują panaši žymė (b. l. 25-26, 22-24, 27, 108-109). Nukentėjusiojo A. T. eismo įvykio metu vairuoto automobilio „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) (savininkas – A. C., gim. (duomenys neskelbtini) m.; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“; techninė apžiūra atlikta) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi transporto priemonės kairėje pusėje, t.y. įbrėžimai ant galinio bamperio ir ant kairės pusės galinio sparno, įlenkimai ant kairės pusės galinių durų, įbrėžimai ant kairės pusės priekinių durų, išdaužti abiejų kairės pusės durų langų stiklai (t. 1, b. l. 28, 16-18, 30-37).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1637(19) nustatyta, jog automobilis „Iveco“, antroje eismo juostoje, dešinio šono priekine dalimi atsitrenkė į tuo metu antroje eismo juostoje buvusį ir pasisukusio į kairę automobilio „Toyota Prius“ kairįjį šoną. Slystamo kontakto metu, automobilis „Iveco“ judėdamas į priekį prie kairės pusės užpakalinių durelių prispaudė tuo metu šalia jų buvusį A. T.. Po šio susidūrimo automobilis „Toyota Prius“ buvo pasuktas pagal laikrodžio rodyklę, pavažiavo link dešinio važiuojamosios dalies krašto ir liko stovėti kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o automobilis „Iveco“ iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo A. T. veiksmai, pasireiškę tuo, kad įvažiavęs į antrą eismo juostą sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir išlipęs be reikalo vaikščiojo po važiuojamąją kelio dalį, taip trikdydamas normalų transporto priemonių eismą bei sudarydamas kliūtį antra eismo juosta važiavusiam automobiliui „Iveco“, o taip pat ir automobilio „Iveco“ vairuotojo V. M. veiksmai, pasireiškę tuo, kad apvažiuodamas skersai kelio stovintį automobilį „Toyota Prius“, jis nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono, atsitrenkė į jo kairįjį šoną bei kliudė šalia jo buvusį A. T. (t. 1, b. l. 129-132).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Remiantis BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Ši įstatymo norma yra blanketinė, dėl ko, kvalifikuojant atitinkamą veiką pagal nurodytą straipsnį (nurodytą jo dalį), būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimą ir būtent dėl to kilo straipsnio dispozicijoje numatyta padariniai – kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. nustatyti, kad tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal BK 281 straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. KET 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas be kita ko nurodo, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Kaltinamojo kaltę dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina visuma pirmiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tai visų pirma paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai. Jis parodė, kad apvažiuodamas A. T. automobilį, nematė iš jo išlipusio A. T., tačiau neneigė, kad apvažiuodamas kliudė A. T. ir taip padarė jam nustatytus sužalojimus. Tai, kad A. T. buvo sužalotas būtent tokiomis aplinkybėmis, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, liudytojai, kurie tiesiogiai matė įvykį – R. D., A. B., E. S.. Eismo įvykio aplinkybes patvirtina eismo įvykio apžiūros protokolas, transporto priemonių apžiūros protokolas. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų kaltės, tame tarpe ir dėl to, kad kaltinamasis apvažiuodamas skersai kelio stovintį automobilį „Toyota Prius“, nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono, atsitrenkė į jo kairįjį šoną bei kliudė šalia jo buvusį A. T.. Taigi nustatyta, kad V. M. pažeidė pirmiau nurodytas KET nuostatas, dėl to kliudė A. T.. Kad dėl tokių V. M. veiksmų atsirado BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytų padarinių – sunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyti A. T. padaryti sužalojimai ir jų mastas. Remiantis paties V. M. parodymais, kitomis nustatytomis bylos aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad V. M. veikė tyčia. Jis parodė, kad nematė iš automobilio išlipusio A. T., galimai dėl to, kad nukentėjusysis buvo atsidūręs vadinamame „mirties taške“, arba dėl to, kad tuo metu žiūrėjo į kitos pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Tačiau tokie V. M. veiksmai sudaro pagrindą pripažinti, kad jis veikė neatsargiai, nes turėjo pareigą ir galėjo laikytis saugaus atstumo, įsitikinti, kad nesudaro pavojaus kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
BK 144 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Pats V. M. dėl šios nusikalstamos veikos kaltę taip pat pripažino. Jau nustatyta, kad būtent dėl V. M. veiksmų buvo sužalotas A. T., taigi V. M. yra tas asmuo, kuris sukėlė pavojų, todėl jis turėjo pareigą pagal savo galimybes pasirūpinti nukentėjusiuoju (iškviesti pagalbą ir pan.). Po eismo įvykio V. M. nuvažiavo toliau, tačiau buvo įvykį mačiusių vairuotojų sustabdytas, jam buvo pranešta, kad jis sužalojo žmogų (paties kaltinamojo, liudytojų R. D., M. C. parodymai). Jis netgi buvo išlipęs iš automobilio, tačiau iki eismo įvykio vietos neatėjo, nepasirūpino nukentėjusiuoju, neiškvietė pagalbos, o vėl sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Nesustojo net stabdomas įvykį mačiusio liudytojo M. C., kuris parodė, kad važiuodamas iš paskos signalizavo, prisigretinęs šaukė per langą vairuotojui, bet šis nereagavo. V. M. sulaikytas buvo tik jį sekusių vairuotojų ir policijos (M. C. parodymai). Taigi V. M. žinojo, kad sukėlė eismo įvykį, suprato, kad jo metu buvo sužalotas žmogus, tačiau iš įvykio vietos pasišalino ir nukentėjusiajam pagalbos nesuteikė. Byloje neginčijama, kad V. M. turėjo galimybę tą padaryti (iškviesti medikus ir pan.) Teismų praktikoje pripažįstama, kad neabejotinai reali grėsmė gyvybei kyla tada, kai padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-303/2018), o šioje byloje A. T. ir nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad V. M. taip pat padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis V. M. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Viena iš būtinų laidavimo sąlygų - asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjama situacija neatitinka šios sąlygos.
Remiantis BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktu, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-75/2011, 2K-305/2011, 2K-P-82/2010). Ideali nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga).
Nustatyta, kad V. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje ir BK 144 straipsnyje. Abi šios veikos padarytos tą pačią dieną, viena nuo kitos laiko atžvilgiu nėra labai atitolusios, tačiau jos nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. V. M. padarė du savarankiškus nusikaltimus, ir jie, nors tarpusavyje susiję, tačiau padaryti skirtingais veiksmais ir skirtingu laiku (pirmiausia dėl KET pažeidimo sužalotas žmogus, ir tik po to pasišalinta iš eismo įvykio nesuteikiant jam pagalbos), skirtinga kaltės forma (neatsargus ir tyčinis nusikaltimai), jų nesieja vieningas sumanymas. Taigi jie nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2009, kurioje nors ir nepasisakyta sutapties klausimu, nes jis ir nebuvo keliamas, tačiau pasisakoma, kad bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, kas reiškia, kad yra realioji nusikaltimų sutaptis, taip pat Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-191-768/2019).
Kadangi nustatyta, jog nėra tenkinama būtina laidavimui BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga, teismas kitų laidavimo sąlygų nebesvarsto ir sprendžia, kad nėra pagrindo V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl bausmės ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę V. M., teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas 1 neatsargus nusikaltimas pažeidžiant Kelių eismo taisykles, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat 1 tyčinis nesunkus nusikaltimas, sukėlęs pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai). Atsižvelgiama į veikų įvykdymo aplinkybes: įvykis įvyko vairuotojams sukonfliktavus kelyje, kurį laiką abu pavojingai vairavo (liudytojo R. T. parodymai), eismo sąlygos buvo geros, matomumas geras. Nors V. M. teigė, kad A. T. buvo galimai atsidūręs sunkvežimio vairuotojui nematomoje zonoje, tačiau tai nemenkina jo kaltės, nes jis, kaip profesionalus vairuotojas, privalėjo žinoti apie tokią zoną ir negalėjo jos nepaisyti. Kita vertus, įvertinama ir tai, kad BK 281 straipsnyje 3 dalyje numatytos veikos pasekmės kilo dėl abiejų vairuotojų kaltės (specialisto išvada). Dėl BK 144 straipsnyje numatytos veikos pažymėtina, kad V. M. buvo sustojęs, netgi išlipęs, tačiau paskui vėl sėdo į automobilį ir išvažiavo, jį kurį laiką sekė liudytojo automobilis, ragino sustoti, tačiau V. M. sustojo tik kitam vairuotojui užkirtus kelią (M. C. parodymai). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – gan jauno amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Neteistas, tačiau pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą (disponavimas narkotinėmis medžiagomis savo reikmėms, paskirtą baudą sumokėjęs). Ne kartą baustas administracine tvarka, vertinant jo padarytus administracinius nusižengimus, matyti, kad yra padaręs panašaus pobūdžio nusižengimų dėl konfliktų su kitais vairuotojais, taip pat yra padaręs šiurkščių KET pažeidimų (vairavo neblaivus) (t. 1, b. l. 170-173).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. M. už padarytas nusikalstamas veikas, skirtina viena švelniausių bausmės rūšių – bauda, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus, tačiau mažesnį nei vidurkis. Bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes, kaip jau minėta, padarytos realiąja nusikaltimų sutaptimi. Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 ir 68 straipsniai nustato, kad kartu su bausme kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padaro nusikaltimą. Šiuo atveju nusikalstamas veikas V. M. padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jau minėta, kad V. M. praeityje baustas administracine tvarka tiek už panašaus pobūdžio nusižengimus, tiek už kitus KET pažeidimus, tame tarpe ir šiurkščius. Nepaisydamas jam skirtų atsakomybės priemonių, V. M. ir toliau daro KET pažeidimus, o šioje byloje nustatyta, kad dėl jo padarytų nusižengimų buvo sunkiai sutrikdyta asmens sveikata. Todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti V. M. būtina uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, parenkant mažesnį nei vidutinį, tokios priemonės taikymo terminą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo V. M. priteisti 30 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, 1 010,59 Eur dydžio sumą turtinei žalai atlyginti, priteisti su bylos nagrinėjimu A. T. patirtas išlaidas (t. 1, b. l. 61-64). 2019-08-27 nutarimu į bylą civiliniu atsakovu įtraukta draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ (t.y. bendrovė, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta eismo įvykio metu V. M. vairuota transporto priemonė). Bendrovė pateikė duomenis, jog šiuo metu nukentėjusiajam yra išmokėta 4440 Eur neturtinės žalos, 47,71 Eur gydymo išlaidoms ir 186,09 Eur už drabužių sugadinimus (turtinė žala). Taip pat draudimo bendrovė tretiesiems asmenims yra sumokėjusi 813,95 Eur A. T. vairuoto automobilio savininkui už transporto priemonės sugadinimus ir 759,49 Eur teritorinei ligonių kasai už gydymo paslaugas (t. 2, b. l. 2-15, 98-103). 2020-03-04 nutarimu į bylą civiliniu atsakovu kaip V. M. darbdavys įtraukta UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 71-72, 74).
Turtinę žalą A. T. civiliniame ieškinyje sudaro 240 eurų sugadintiems drabužiams, 400 eurų sugadintam mobiliajam telefonui, 100 eurų išlaidoms kurui, 70,59 eurai vaistams, papildams, higienos prekėms, 200 eurų funkcinei lovai. Iš šio reikalavimo jam draudimo bendrovė atlygino 47,41 eurų gydymo išlaidoms, 186,09 eurų už drabužius ir telefoną. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio reikalavimus privalo pagrįsti civilinis ieškovas. A. T. nepateikė duomenų apie įvykio metu sugadintus drabužius, telefoną, jų vertę (pvz., įsigijimo dokumentų, sugadintų daiktų nuotraukų ir pan.). Sutiktina, kad asmuo neprivalo saugoti visų daiktų, tokių kaip drabužiai, kiti smulkūs daiktai, įsigijimo kvitų, nes nesitiki, kad jo atžvilgiu bus padaryta nusikalstama veika, tačiau telefonų įsigijimo, kurie yra pakankamai brangi ir technologiškai sudėtinga prekė, kuriai paprastai taikomas garantinis laikotarpis, įsigijimo dokumentus protingas asmuo saugo. Be to, teismo posėdžio metu A. T. taip pat nenurodė, kokie konkrečiai daiktai buvo sugadinti, kiek jie buvo verti, už kokią kainą juos įsigijo ir pan. Nenuoseklūs teiginiai dėl žalos telefonui – civiliniame ieškinyje nurodyta, kad sugadintas vienas telefonas, teismo posėdyje A. T. jau teigė, kad vienas telefonas buvo sugadintas, kitas iš vis prarastas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo priteisti daugiau, nei jau yra atlyginta turtinės žalos dėl drabužių ir telefono. Dėl funkcinės lovos A. T. taip pat nepateikė jokių įsigijimą ir kainą patvirtinančių dokumentų, be to, nėra ir gydytojo recepto, kuris patvirtintų, kad tokia lova buvo būtina. Dėl išlaidų kurui įsigijimo dokumentų taip pat nėra pateikta. Dėl gydymo išlaidų teismas daro išvadą, kad yra pagrindo dar papildomai priteisti 21,99 eurų už išlaidas papildams „Beres Drops“, nes pateiktas jų įsigijimo kvitas, gydytojo receptas, kuris atitinka A. T. gydymo laikotarpį, be to, iš informacinio lapelio (https://www.vaistai.lt/maisto-papildai/vitaminai-ir-mineralai/beres-drops-plus-la%C5%A1ai-30ml.html?#infolapelis) matyti, kad tai papildas, be kita ko, vartojamas pervargimo, apetito stokos, išsekimo, silpnumo, nemigos atveju, o suprantama, kad dėl įvykio ir iš jo sekusių sveikatos problemų A. T. patyrė stresą ir pervargimą. Įvertinus tai, kad išdėstyta, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkinamas iš dalies, priteisiant A. T. 21,99 eurų turtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“.
A. T., prašydamas atlyginti 30 000 eurų neturtinę žalą, civiliniame ieškinyje nurodo, kad patyrė didelį fizinį skausmą, iki šiol jaučia skausmus, negali laisvai judėti, atsirado daug nepatogumų ir įprasto gyvenimo ritmo sutrikimų: negali dirbti, vairuoti, sportuoti, prarado sveikatą. Patyrė ir iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus – baiminasi būti partrenktas, bijo vairuoti. Iki šiol yra priklausomas nuo kitų asmenų, nes negali vairuoti, o iki įvykio pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo pavėžėjo veikla. Ilgą laiką vartojo ir dabar vartoja stiprius vaistus, išgyvena dėl sveikatos būklės ateityje. Teismo posėdžio metu A. T. nurodė, kad po įvykio apie savaitę gulėjo ligoninėje, daryta dubens kaulo operacija. Po to apie 2 mėnesius negalėjo vaikščioti. Apie vienerius metus buvo nedarbingas, šiuo metu užsiima individualia veikla. Iki šiol yra liekamieji reiškiniai, ilgiau nei pusvalandį negali išstovėti, lankosi pas masažistę, šlubuoja, vairuoja automobilį, tačiau vairuoti sunku. Įvykio metu buvo išlipęs iš automobilio pasižiūrėti, ar apgadintas automobilis, kur kaltinamasis sudavė. Išlipo, nes degė raudona, automobilis stovėjo. Nepagalvojo, kad bus prispaustas. 30 000 eurų sumą nurodė kartu su advokate, tegul būna 10 000 eurų suma dėl traumos.
Teismui, įvertinusiam byloje surinktų įrodymų visumą, nekilo abejonių, kad nukentėjusysis dėl nustatytų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, tad jis turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose, kur pažeidus KET padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 281 straipsnio 3 dalis), priteisiamos labai įvairios sumos neturtinės žalos atlyginimui: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. nustatyti nuo 5000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžiai ir kryžkaulio kairės pusės lūžis be poslinkio (specialisto išvada). Visgi iš teismų praktikos ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių matyti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas apima labai įvairaus masto ir pobūdžio sužalojimus, kurie gali sukelti labai įvairias pasekmes. Lyginant šioje byloje nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, jų pasekmes, su nustatytais kitose bylose, pažymėtina, kad nukentėjusysis nenurodė šiuo metu patiriantis itin sunkias traumos pasekmes, kurios visiškai ribotų jo galimybes dalyvauti įprastame gyvenime: jam nenustatytas nedarbingumas, jis gali vairuoti, nesikreipė psichologinės pagalbos ir nenurodė, kad jam tokia būtų reikalinga, nepateikė medicininių dokumentų, kurie liudytų apie ateityje reikalingą gydymą ir pan.
Labai svarbus kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį yra ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Šioje byloje specialisto išvada konstatuota, kad eismo įvykio priežastys yra tiek kaltinamojo veiksmai, dėl kurių jis pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, tiek paties nukentėjusiojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad įvažiavęs į antrą eismo juostą sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir išlipęs be reikalo vaikščiojo po važiuojamąją kelio dalį, taip trikdydamas normalų transporto priemonių eismą bei sudarydamas kliūtį antra eismo juosta važiavusiam automobiliui „Iveco“. Dėl šių veiksmų A. T. nubaustas administracine tvarka. Taigi, nustatyta abiejų vairuotojų abipusė kaltė dėl eismo įvykio, sąlygojusio A. T. sužalojimus. Paminėtina, kad dar iki šio eismo įvykio A. T. veiksmai (kaip ir V. M.) prisidėjo prie konflikto eskalavimo. Štai liudytojo R. T., stebėjusio konfliktą nuo pradžių, parodymais, po pradinio konflikto sankryžoje automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas (t. y. A. T.) nusivijo sunkvežimį, įvažiuodavo į sunkvežimio važiavimo eismo juostą, greičiausiai buvo staigiai stabdomas, liudytojas matė, kaip abu vairuotojai vienas kitam kelią užkirto kelis kartus.
Išanalizavus teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašiose bylose, matyti, kad didelės sumos priteisiamos tada, kai nustatomi itin sunkūs sužalojimai, nukentėjusiojo veiksmai niekaip neprisideda prie patirtos žalos (pvz., 20 000 eurų sužalotam mažamečiui, kuris ilgą laiką buvo komoje, liko pusiau paralyžiuotas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-362-697/2018) ir priešingai – kai nustatoma nukentėjusiojo didelis neatsargumas, priteisiamos kur kas mažesnės sumos (pvz., nustačius didelį neatsargumą, net 60 proc. netekto darbingumo nėra pagrindas priteisti daugiau nei 8000 eurų neturtinės žalos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-359-697/2017).
Pažymėtina, kad iki bylos nagrinėjimo ir nagrinėjant bylą teisme nukentėjusiajam iš viso jau išmokėta 9440 eurų neturtinės žalos atlyginimo (4440 eurų – draudimo bendrovė, 5000 eurų - kaltinamasis). Pats A. T. teismo posėdyje nurodė, kad 10 000 eurų yra „sąžininga suma“. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta pirmiau, teismas neturi pagrindo priteisti didesnės, nei jau išmokėta, sumos nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Todėl nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys šioje dalyje atmetamas.
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis numato galimybę baudžiamajame proceso išieškoti tik nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo patirtas advokato išlaidas, ir tik iš kaltinamojo. BPK nenumato galimybės priteisti civilinio atsakovo patirtų advokato išlaidų iš nukentėjusiojo. Be to, pažymėtina, kad šioje byloje civilinį ieškinį A. T. pateikė dar gerokai iki momento, kai jam buvo pradėta atlyginti žala, o dalis žalos išmokėta tik teismui baigiant nagrinėti bylą. Įvertinus visas šias aplinkybes, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas civiliniam atsakovui netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 70 MGL dydžio baudą.
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes sudėti iš dalies ir paskirti V. M. 90 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. M. skirti 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 68 straipsniais, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. M. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
A. T. civilinį ieškinį dalyje tenkinti iš dalies ir priteisti jam 21,99 eurų turtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A);
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.