Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., Vilniuje, vairuodamas A. C. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo Verkių gatve nuo Lakūnų gatvės pusės link Kareivių gatvės. Prieš sankryžą su Kareivių gatve sustojo kraštinėje kairėje eismo juostoje, nes ketino sukti į kairę. Laukė užsidegant reikiamam šviesoforo signalui. Prieš jo automobilį, prieš sankryžą stovėjo dar pora automobilių. Tuo metu gretima eismo juosta privažiavo automobilis „Volvo“, kurio vairuotojas, atidaręs langą, paprašė jį "įleisti". Jis tam neprieštaravo. Iškart po to, prie jo automobilio vairuotojo durelių priėjo vyriškis, kuris pradėjo ant jo šaukti, priekaištaudamas, kad jis čia visus praleidinėja. Atsakė jam, kad kiek reikės, tiek jis praleis. Po to vyriškis nuėjo atgal. Kaip suprato, tai buvo už jo automobilio stovėjusio krovininio automobilio „Iveco“ vairuotojas. Nors galvojo, kad jo atžvilgiu išsakius priekaištus viskas baigėsi, tačiau netrukus vyriškis grįžo rankoje nešinas kažkokiu strypu, kuriuo pradėjo mojuoti. Po to, jiems „apsižodžiavus“, vyriškis nuėjo. Vyriškis, praeidamas pro jo automobilio galinę dalį, kažkuo sudavė per jo automobilį. Pamanė, kad strypu galėjo būti suduota per jo automobilį, dėl ko buvo padaryti kokie nors apgadinimai. Negali nurodyti į kurią automobilio vietą buvo suduota, nematė. Norėjo vyriškį sustabdyti, tačiau pastarasis vairuojamu sunkvežimiu apvažiavo jo stovintį automobilį gretima juosta ir nuvažiavo. Tuo metu jis neturėjo galimybės iškart patikrinti, kur ir kaip buvo apgadintas jo automobilis. Dėl minėtos priežasties jis iškart sunkvežimį nusivijo. Tik iš pradžių buvo priverstas per sankryžą važiuoti tiesiai, nes tuo metu posūkiui į kairę jau degė draudžiamas signalas. Sunkvežimį „Iveco“ pasivijo jau prie Kareivių gatvės sankryžos su Kalvarijų gatve. Sunkvežimis nestojo, nuvažiavo sankryža tiesiai. Ozo gatvėje, prie ties degaline esančio šviesoforo jiems teko sustoti, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam signalui, jis vairuojamu automobiliu pirmąja eismo juosta pirmas nuvažiavo į priekį, po to persirikiavo į antrą eismo juostą ir sustojo, taip priversdamas už jo automobilio sustoti ir sunkvežimį „Iveco“. Tokiais veiksmais jis sunkvežimio vairuotojui pavojaus nesukėlė, nes sunkvežimis važiavo negreitai, o jis prieš šį sustabdė saugiu atstumu. Išlipęs, jis pro savo automobilio kairįjį šoną ėjo link sunkvežimio, tačiau šis pajudėjo ir pradėjo važiuoti pro kairįjį jo automobilio šoną. Pravažiuojantis sunkvežimis kliudė jį ir jo stovintį automobilį. Tuo momentu jis buvo ties savo automobilio kairės pusės galinėmis durelėmis. Sunkvežimiui pravažiavus, jis nugriuvo. Dėl skausmo negalėjo atsikelti. Prie jo pribėgo žmonės, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Girdėjo žmones tarpusavyje kalbantis, kad sunkvežimis nuvažiavo. Kaip suprato, kažkas iš įvykio liudininkų jį nusivijo. Atvykusių medikų jis buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur savaitę laiko gydėsi. Po to, kurį laiką lankėsi ir gydėsi pas tą patį ligoninės gydytoją, nes jam buvo ketinama atlikti operaciją (t. 1, b. l. 54-56, 57).

Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4297/2019(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu A. T. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b. l. 48).

2020-03-16 priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nukentėjusysis A. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį (dėl 2019-06-03 veiksmų, pasireiškusių tuo, kad jis, nesant būtinybei, Vilniuje, Ozo gatvės kelio važiuojamojoje dalyje sustabdė vairuotą transporto priemonę ir iš jos išlipęs vaikščiojo važiuojamąja dalimi, taip trikdydamas transporto priemonių eismą ir sudarydamas kliūtį automobiliui „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini)), paskirta nuobauda – 10 eurų dydžio bauda (t. 1, b. l. 76).

Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta (remiantis medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis), kad A. T. eismo įvykio metu patyrė abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžius ir kryžkaulio kairės pusės lūžį be poslinkio. Sužalojimai visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktą (t. 1, b. l. 51,52).

Liudytojas R. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., apie 12.35 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Porsche“ iš Ozo gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos norėjo įvažiuoti į Ozo gatvės kelio važiuojamąją dalį ir važiuoti link Geležinio Vilko gatvės pusės. Prieš kelio važiuojamąją dalį jo automobilis stovėjo antras ar trečias. Vienu metu pamatė, kaip jam iš dešinės pusės, Ozo gatvės antroje eismo juostoje staigiai sustojo automobilis „Toyota Prius“. Iš automobilio išlipęs vairuotojas ėjo pro kairįjį automobilio šoną link jo galinės dalies. Tuo metu iš paskos šiam automobiliui toje pačioje eismo juostoje sustojo sunkvežimis „Iveco“. Kol automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas ėjo, sunkvežimis „Iveco“ truktelėdamas staigiai pajudėjo ir pradėjo apvažinėti automobilį iš kairės pusės. Apvažiuojant buvo paliktas labai mažas tarpas iš šono. Atrodo, kad sunkvežimiui pradėjus važiuoti, automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas vis dar ėjo link automobilio galinės dalies. Transporto priemonių šonams susilyginus, jis pamatė, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas sukamas aplink savo kūno ašį ir traukiamas pirmyn sunkvežimio judėjimo kryptimi. Suprato, kad vairuotojas „užspaustas“ tarp dviejų transporto priemonių. Tuo pat metu išbyrėjo automobilio „Toyota Prius“ langų stiklai. Po transporto priemonių kontakto sunkvežimiui nuvažiavus toliau, automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas nugriuvo ir bandė ropoti. Tuo tarpu jo automobilis riedėjo iki įsirėmė ratu į gatvės bortelį. Prie nukentėjusiojo pribėgo netoliese buvę žmonės. Tada jis stebėjo tolimesnį sunkvežimio važiavimą. Matė, kad netrukus po įvykio sunkvežimį „užblokavus“ kitiems automobiliams, šis buvo sustabdytas. Tada jis pats vairuojamu automobiliu taip pat privažiavo prie sunkvežimio ir už jo sustojo. Jam ir kitiems vairuotojams priėjus prie sunkvežimio vairuotojo kabinos, kažkas jo vairuotojui pasakė: "kur tu važiuoji, taigi žmogų partrenkei". Į tai buvo atsakyta, kad partrenktasis pats kaltas, nes išlipo iš savo automobilio. Sunkvežimį „užblokavusiems“ automobiliams pajudėjus, sunkvežimis taip pat pradėjo važiuoti. Tada tų pačių automobilių sunkvežimis vėl buvo „užblokuotas“, dėl ko jo vairuotojas nusuko į „A“ juostą ir sustojo. Išlipęs sunkvežimio vairuotojas pradėjo eiti atgal link eismo įvykio vietos. Tačiau, kai tik sunkvežimį „blokavę“ automobiliai nuvažiavo, vairuotojas grįžo į savo transporto priemonę ir ja išvažiavo. Matė, kad sunkvežimis nusuko į Geležinio Vilko gatvę. Tada jis su savo automobiliu kurį laiką sekė sunkvežimį ir telefonu pranešinėjo policijai šios transporto priemonės buvimo vietą. Policijos pareigūnams sunkvežimį sustabdžius ties žiedine Geležinio Vilko g. – Savanorių pr. sankryža, jis paliko pareigūnams savo duomenis ir išvyko (t. 1, b. l. 83-85, 86-87).

Liudytojas A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., apie 12.35 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „BMW“ buvo sustojęs pravažiavime iš Ozo gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos. Ketino įvažiuoti į Ozo gatvės važiuojamąją dalį. Tuo metu pastebėjo, kad Ozo gatvėje, nuo jo buvimo vietos Geležinio Vilko gatvės kryptimi maždaug už 15 metrų, stovėjo automobilis „Toyota Prius“. Automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje, priekine dalimi kiek labiau pasisukęs link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Gali būti, kad kažkiek šio automobilio kėbulo, t.y. kairiojo šono, buvo tos pačios krypties antroje eismo juostoje. Šio automobilio vairuotojas tuo metu buvo išlipęs. Greta, tos pačios krypties antroje eismo juostoje buvo sustojęs sunkvežimis „Iveco“. Sunkvežimio priekinė dalis buvo maždaug ties automobilio „Toyota Prius“ viduriu. Netrukus sunkvežimis pradėjo važiuoti. Šis judėjo gal kiek labiau į pirmosios eismo juostos pusę, tuo pačiu stumdamas automobilio „Toyota Prius“ priekinę dalį pagal laikrodžio rodyklę į dešinę. Tarpe tarp abiejų transporto priemonių šonų atsidūręs automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas kontakto metu buvo sukamas aplink savo kūno ašį ir trynėsi į transporto priemonių dalis. Tuo pačiu metu byrėjo automobilio „Toyota Prius“ kairiojo šono langų stiklai. Nori pažymėti, kad sunkvežimio važiavimo pradžia nebuvo staigi. Nustūmus automobilį, sunkvežimio judėjimo trajektorija buvo išlyginta. Sunkvežimis nuvažiavo tolyn ir prie dešinio važiuojamosios dalies krašto sustojo tik ties nuvažiavimu į Geležinio Vilko gatvę. Matė, kad sunkvežimio vairuotojas įjungė avarines šviesas. Tuo tarpu automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas liko gulėti Ozo gatvės antroje eismo juostoje, ties savo automobilio galine dalimi. Jis tuoj pat iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Nubėgęs prie nukentėjusiojo, pamatė, kad pastarasis sąmoningas. Po kiek laiko kažkas iš susirinkusiųjų pastebėjo, kad sunkvežimis išvažiuoja iš įvykio vietos. Vienas iš įvykio vietoje buvusių žmonių savo automobiliu „Audi“ nusivijo sunkvežimį. Atvykusiems pareigūnams palikęs savo duomenis, jis išvyko. Važiuodamas Geležinio Vilko gatve, ties žiedine sankryža su Savanorių prospektu, matė minėtą sunkvežimį jau sustabdytą policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 93-95).

Liudytojas E. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-03, apie 13.35 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Chrysler“ sustojo kelio važiuojamojoje dalyje, skirtoje išvažiuoti iš Ozo gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos į Ozo gatvės važiuojamąją dalį. Pamatė Ozo gatvės važiuojamojoje dalyje, maždaug 15 metrų atstumu nuo jo Geležinio Vilko gatvės kryptimi, sustojusius automobilį „Toyota Prius“ ir sunkvežimį „Iveco“. Automobilis „Toyota Prius“ stovėjo iš dalies pirmoje, iš dalies antroje eismo juostose. Tuo tarpu sunkvežimis stovėjo antroje eismo juostoje, priekine dalimi ties automobilio „Toyota Prius“ galine dalimi. Nors atrodė, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas „užblokavo“ sunkvežimį, tačiau sunkvežimis stovėjo ne už automobilio galinės dalies, o labiau ties kairiu jo šonu. Išlipęs automobilio vairuotojas iš pradžių ėjo prie sunkvežimio, po to, tikriausiai norėjo „pralysti“ tarpu tarp šių transporto priemonių. Tuo metu sunkvežimio vairuotojas staigiai „davė per akceleratorių“ pajudėdamas dešiniau, į pirmąją juostą. Sunkvežimio šonine dalimi automobilio „Toyota Prius“ priekinė dalis buvo stumiama į dešinę, kol automobilis dešiniu ratu ar bamperio dešine puse įsirėmė į kelio bortelį. Tuo pat metu automobilio “Toyota Prius“ vairuotojas pateko tarp transporto priemonių šonų. Kontakto metu vairuotojas buvo sukamas aplink savo kūno ašį. Tikriausiai tada išdužo automobilio „Toyota Prius“ lango stiklai. Matė byrant stiklus ant kelio. Po to, sunkvežimis nuvažiavo pirma eismo juosta į priekį, tačiau netrukus sustojo, šį „užblokavus“ keliems iš paskos atvažiavusiems automobiliams. Kol buvo prie nukentėjusiojo, jis kurį laiką sunkvežimio nestebėjo. Nukentėjusysis negalėjo pasikelti nuo važiuojamosios dalies. Matė, kad kraujuoja jo plaštaka. Po kiek laiko pastebėjo, kad pradinėje vietoje nėra nei sunkvežimio, nei šį „blokavusių“ automobilių. Pamatė, kad sunkvežimis dėl jo kelią vėl „užblokavusio“ automobilio buvo sustojęs jau toliau, prie pat Ozo gatvės viaduko, besitęsiančio virš Geležinio Vilko gatvės. Matė, kad šį kartą, buvo įjungta sunkvežimio avarinės šviesos signalizacija, o iš jo išlipęs vairuotojas ėjo link eismo įvykio vietos. Po kiek laiko, kai sunkvežimio vairuotojas taip ir neatėjo iki įvykio vietos, jis pamatė sunkvežimį išvažiuojant. Apie tai jis pranešė įvykio vietoje buvusiems žmonėms, paragino vytis sunkvežimį. Tada vienas vyrukas savo automobiliu „Audi“ nuvažiavo sunkvežimiui iš paskos (t. 1, b. l. 97-99).

Liudytojas R. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., apie 12.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Sharan“ Verkių gatvės antra eismo juosta privažiavo reguliuojamą sankryžą su Kareivių gatve. Sustojo prieš priekyje jo prieš sankryžą sustojusius kitus automobilius. Jo važiavimo krypties antra eismo juosta buvo skirta važiuoti per sankryžą tiesiai, o jam iš kairės buvusi trečioji juosta – sankryžoje sukti į kairę. Sankryžoje sukantiems į kairę žalias šviesoforo signalas užsidega kartu su važiuojančiais per sankryžą tiesiai, tačiau užgęsta ankščiau. Jo važiavimo kryptimi užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobiliai tiek per sankryžą važiuojantys tiesiai, tiek joje sukantys į kairę pradėjo važiuoti. Pastebėjo, kad prieš baigiant degti žaliam šviesoforo signalui, trečioje eismo juostoje priekyje jo stovėjusiame sunkvežimyje „Iveco“ buvo įjungtas dešinio posūkio signalas. Priekyje sunkvežimio stovėjusio automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas kažkodėl pats nevažiavo ir neleido važiuoti sunkvežimiui. Kai jis savo vairuojamą automobilį pristabdė, kad leisti sunkvežimiui persirikiuoti į jo eismo juostą, šio posūkio signalas staiga buvo išjungtas. Kai jis jau visai priartėjo prie sunkvežimio, šis staiga persirikiavo į jo eismo juostą, priversdamas jį staigiai stabdyti. Po to, sunkvežimis iš antros eismo juostos įvažiavo į sankryžą ir pasukęs į kairę nuvažiavo Kareivių gatve Ozo gatvės kryptimi. Tuo metu sankryžoje sukantiems į kairę jau buvo užsidegęs raudonas šviesoforo signalas. Netrukus automobilis „Toyota Prius“ taip pat įvažiavo į sankryžą, tačiau pravažiavo ją tiesiai. Jis važiavo šiam iš paskos. Iškart po to, tiek šio automobilio vairuotojas, tiek ir jis ties degaline apsisuko ir grįžo į Kareivių gatvę. Taip įvažiuoti į Kareivių gatvę, judėjimo kryptimi link Ozo gatvės, yra patogiau nei Verkių gatvės trečioje eismo juostoje laukti trumpai degančio į kairę sukti leidžiančio šviesoforo signalo. Jis Kareivių gatve važiavo įprastiniu greičiu, o automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas „nusivijo“ sunkvežimį „Iveco“. Iš toli matė, kad automobilis „Toyota Prius“ įvažiuodavo į sunkvežimio „Iveco“ važiavimo eismo juostą. Turbūt po to automobilis buvo stabdomas, nes sunkvežimis „mesdavosi“ į kitą eismo juostą, lenkdavo automobilį ir grįždavo į pirminę eismo juostą jau prieš automobilį. Taip jie vienas kitam kelią "pakirtinėjo" kelis kartus. Po to, jis kurį laiką šių transporto priemonių nestebėjo. Kareivių – Kalvarijų – Ozo gatvių sankryža važiavo tiesiai ir tęsė judėjimą Ozo gatve. Pravažiavęs kelio vingį, jis pamatė ties „Ozo“ prekybos centru susidariusią transporto spūstį. Matė, kad „A“ juosta važiavę autobusai ties ta vieta nusukinėjo į trečią eismo juostą. Priartėjęs prie šios vietos, pamatė Ozo gatvės „A“ juostoje stovintį tą patį automobilį „Toyota Prius“. Automobilis, skirtingai nei anksčiau, buvo apgadintas. Ant važiuojamosios dalies, ties automobilio galine dalimi, gulėjo jo vairuotojas. Abiejų vairuotojų veidus įsidėmėjo dar nuo įvykių ties Verkių – Kareivių gatvių sankryža. Nors matė, kad anksčiau jo minėtas sunkvežimis „Iveco“ kurį laiką stovėjo toliau nuo įvykio vietos, tačiau kol jis pravažiavo avarijos vietą, sunkvežimis nuvažiavo. Būnant įvykio vietoje jis nukentėjusiajam pasakė pastabą, kad jie abu elgėsi netinkamai. Tada automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas papasakojo, kad sunkvežimio vairuotojui nepatiko, jog jis kažkur kažką kelyje praleidinėjo, dėl ko pastarasis su "bita" sudavė per jo automobilį (t. 1, b. l. 79-81).

Liudytojas M. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., apie 12.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Audi A6“ važiavo Ozo gatvės pirma eismo juosta nuo Kalvarijų gatvės pusės link Geležinio Vilko gatvės. Pravažiuodamas pro dešinėje nuo kelio buvusią degalinę, esančią adresu Ozo g. 12, jis priekyje, jau už išvažiavimo iš Ozo gatvės pastato Nr. 18 teritorijos, pamatė pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį „Toyota“, ant kurio šono buvo užrašas "E-transport.lt". Tuo tarpu antroje eismo juostoje, važiavimo kryptimi dar prieš minėtą automobilį, ant kelio važiuojamosios dalies buvo išsibarsčiusios stiklo šukės. Už šukių užimamo ploto, toje pačioje eismo juostoje, gulėjo žmogus, kuris bandė pasikelti. Pravažiavęs įvykio vietą, jis sustojo ir nubėgo prie gulinčio žmogaus. Tuo metu prie pastarojo jau buvo pribėgę daugiau žmonių. Klausiant, ar reikalinga pagalba, žmonės paaiškino, kad ant kelio guli vairuotojas, kuris sugedus automobiliui buvo išlipęs. Sakė, kad pravažiuojantis sunkvežimis šį vairuotoją prispaudė. Jam buvo parodytas kelio pakraštyje sustojęs sunkvežimis „Iveco“. Sunkvežimis stovėjo maždaug 30-100 metrų atstumu nuo įvykio vietos, buvo įjungta jo avarinė signalizacija. Tuo metu sunkvežimio vairuotojas ėjo link jų. Netikėtai, kiek priėjęs arčiau, vairuotojas apsisuko ir grįžo prie savo sunkvežimio. Iškart po to, pastarasis vairuojamu sunkvežimiu pradėjo važiuoti iš įvykio vietos. Jis vairuojamu automobiliu nuvažiavo sunkvežimiui iš paskos. Iš pradžių sunkvežimis „Iveco“ važiavo per Ozo gatvės viaduką tiesiai, tačiau paskutiniu momentu nusuko į dešinę ir nuo viaduko nusileido į Geležinio Vilko gatvę, jos eismo pusę, skirtą važiuoti Žalgirio gatvės kryptimi. Važiuodamas iš paskos jis „pypsėjo“ garso signalu. Kažkuriuo momentu automobiliu prisigretinęs prie sunkvežimio vairuotojo kabinos, jis per langą šaukė, reikalaudamas sustoti. Sunkvežimio vairuotojas jį matė, tačiau į tai nereagavo ir nestabdė. Sekė sunkvežimį iki pat žiedinės Geležinio Vilko g. – Savanorių pr. sankryžos. Ten jau pamatė sankryža važiuojantį policijos ekipažą. Sunkvežimiui nuvažiavus tiesiai po žiedine sankryža, jis šį aplenkė ir iš didelio atstumo užkirto kelią. Šį kartą sunkvežimio vairuotojas jau nebedrįso jo apvažiuoti ir sustojo. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 89-91).

Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2019 m. birželio 3 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Ozo gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Kalvarijų gatvės pusės link Geležinio Vilko gatvės, kelio ilgio atžvilgiu – apie 18 m atstumu už (žiūrint nurodyta eismo kryptimi) sankirtos su keliu, jungiančiu gatvės važiuojamąją dalį su prekybos centro „Ozas“ (Ozo g. 18, Vilnius) teritorija. Minėtos krypties Ozo gatvės važiuojamosios dalies eismo pusę, ties eismo įvykio vieta, sudaro 4 eismo juostos (apie 3 – 3,8 m pločio). Pirma eismo juosta pažymėta horizontaliu kelio ženklinimu „A“, t.y. skirta maršrutiniam (ir kitam, nustatytas sąlygas atitinkančiam) transportui. Nukentėjusiojo A. T. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo pirmoje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 18 m atstumu už sankirtos (žiūrint nurodyta eismo kryptimi). Automobilis stovėjo įstrižai kelio ašinės linijos atžvilgiu, t.y. žiūrint eismo kryptimi, priekine dalimi apie 45 laipsnių kampu pasuktas į dešinę pusę. Jo priekinė dalis buvo nukreipta link pirmos eismo juostos (tuo pačiu visos kelio važiuojamosios dalies) dešiniojo krašto (priekinis dešinės pusės ratas buvo įsirėmęs į bortelį), galinė – link antros eismo juostos. Automobilio galinė dalis (pagrindinai galinės dalies kairė pusė) buvo antros eismo juostos ribose. Ant važiuojamosios dalies, tos pačios eismo krypties antroje juostoje, apie 0,5 m atstumu prieš automobilio galinę dalį, buvo išbarstyta stiklo šukių, užimančių apie 3x2 m plotą. Eismo įvykio vietos apžiūros metu įtariamojo V. M. vairuoto krovininio automobilio „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini), nebuvo (t. 1, b. l. 13, 15, 17-18).

Transporto priemonių apžiūros metu nustatyta, kad 2019-06-03 eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos. Kaltinamojo V. M. eismo įvykio metu vairuoto krovininio automobilio „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini) (savininkas – UAB „ (duomenys neskelbtini) “; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“; techninė apžiūra atlikta) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi transporto priemonės dešinėje pusėje, t.y. įbrėžimai ant priekinio bamperio dešinio kampo, įbrėžimai ant furgono dešinės pusės šoninės metalinės apsaugos, apgadinimai ant furgono dešinės pusės apatinio kampo. Ties apgadinimų vietomis transporto priemonę dengęs purvo sluoksnis buvo „nubrauktas“. Be to, ant minėtos furgono dešinės pusės šoninės metalinės apsaugos viršutinės dalies buvo aptikta į kraują panaši žymė (b. l. 25-26, 22-24, 27, 108-109). Nukentėjusiojo A. T. eismo įvykio metu vairuoto automobilio „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) (savininkas – A. C., gim. (duomenys neskelbtini) m.; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“; techninė apžiūra atlikta) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi transporto priemonės kairėje pusėje, t.y. įbrėžimai ant galinio bamperio ir ant kairės pusės galinio sparno, įlenkimai ant kairės pusės galinių durų, įbrėžimai ant kairės pusės priekinių durų, išdaužti abiejų kairės pusės durų langų stiklai (t. 1, b. l. 28, 16-18, 30-37).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1637(19) nustatyta, jog automobilis „Iveco“, antroje eismo juostoje, dešinio šono priekine dalimi atsitrenkė į tuo metu antroje eismo juostoje buvusį ir pasisukusio į kairę automobilio „Toyota Prius“ kairįjį šoną. Slystamo kontakto metu, automobilis „Iveco“ judėdamas į priekį prie kairės pusės užpakalinių durelių prispaudė tuo metu šalia jų buvusį A. T.. Po šio susidūrimo automobilis „Toyota Prius“ buvo pasuktas pagal laikrodžio rodyklę, pavažiavo link dešinio važiuojamosios dalies krašto ir liko stovėti kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o automobilis „Iveco“ iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo A. T. veiksmai, pasireiškę tuo, kad įvažiavęs į antrą eismo juostą sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir išlipęs be reikalo vaikščiojo po važiuojamąją kelio dalį, taip trikdydamas normalų transporto priemonių eismą bei sudarydamas kliūtį antra eismo juosta važiavusiam automobiliui „Iveco“, o taip pat ir automobilio „Iveco“ vairuotojo V. M. veiksmai, pasireiškę tuo, kad apvažiuodamas skersai kelio stovintį automobilį „Toyota Prius“, jis nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono, atsitrenkė į jo kairįjį šoną bei kliudė šalia jo buvusį A. T. (t. 1, b. l. 129-132).

Remiantis BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Ši įstatymo norma yra blanketinė, dėl ko, kvalifikuojant atitinkamą veiką pagal nurodytą straipsnį (nurodytą jo dalį), būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimą ir būtent dėl to kilo straipsnio dispozicijoje numatyta padariniai – kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. nustatyti, kad tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal BK 281 straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. KET 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas be kita ko nurodo, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Kaltinamojo kaltę dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina visuma pirmiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tai visų pirma paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai. Jis parodė, kad apvažiuodamas A. T. automobilį, nematė iš jo išlipusio A. T., tačiau neneigė, kad apvažiuodamas kliudė A. T. ir taip padarė jam nustatytus sužalojimus. Tai, kad A. T. buvo sužalotas būtent tokiomis aplinkybėmis, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, liudytojai, kurie tiesiogiai matė įvykį – R. D., A. B., E. S.. Eismo įvykio aplinkybes patvirtina eismo įvykio apžiūros protokolas, transporto priemonių apžiūros protokolas. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų kaltės, tame tarpe ir dėl to, kad kaltinamasis apvažiuodamas skersai kelio stovintį automobilį „Toyota Prius“, nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono, atsitrenkė į jo kairįjį šoną bei kliudė šalia jo buvusį A. T.. Taigi nustatyta, kad V. M. pažeidė pirmiau nurodytas KET nuostatas, dėl to kliudė A. T.. Kad dėl tokių V. M. veiksmų atsirado BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytų padarinių – sunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyti A. T. padaryti sužalojimai ir jų mastas. Remiantis paties V. M. parodymais, kitomis nustatytomis bylos aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad V. M. veikė tyčia. Jis parodė, kad nematė iš automobilio išlipusio A. T., galimai dėl to, kad nukentėjusysis buvo atsidūręs vadinamame „mirties taške“, arba dėl to, kad tuo metu žiūrėjo į kitos pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Tačiau tokie V. M. veiksmai sudaro pagrindą pripažinti, kad jis veikė neatsargiai, nes turėjo pareigą ir galėjo laikytis saugaus atstumo, įsitikinti, kad nesudaro pavojaus kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

BK 144 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Pats V. M. dėl šios nusikalstamos veikos kaltę taip pat pripažino. Jau nustatyta, kad būtent dėl V. M. veiksmų buvo sužalotas A. T., taigi V. M. yra tas asmuo, kuris sukėlė pavojų, todėl jis turėjo pareigą pagal savo galimybes pasirūpinti nukentėjusiuoju (iškviesti pagalbą ir pan.). Po eismo įvykio V. M. nuvažiavo toliau, tačiau buvo įvykį mačiusių vairuotojų sustabdytas, jam buvo pranešta, kad jis sužalojo žmogų (paties kaltinamojo, liudytojų R. D., M. C. parodymai). Jis netgi buvo išlipęs iš automobilio, tačiau iki eismo įvykio vietos neatėjo, nepasirūpino nukentėjusiuoju, neiškvietė pagalbos, o vėl sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Nesustojo net stabdomas įvykį mačiusio liudytojo M. C., kuris parodė, kad važiuodamas iš paskos signalizavo, prisigretinęs šaukė per langą vairuotojui, bet šis nereagavo. V. M. sulaikytas buvo tik jį sekusių vairuotojų ir policijos (M. C. parodymai). Taigi V. M. žinojo, kad sukėlė eismo įvykį, suprato, kad jo metu buvo sužalotas žmogus, tačiau iš įvykio vietos pasišalino ir nukentėjusiajam pagalbos nesuteikė. Byloje neginčijama, kad V. M. turėjo galimybę tą padaryti (iškviesti medikus ir pan.) Teismų praktikoje pripažįstama, kad neabejotinai reali grėsmė gyvybei kyla tada, kai padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-303/2018), o šioje byloje A. T. ir nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad V. M. taip pat padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje.

Kaltinamasis V. M. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Viena iš būtinų laidavimo sąlygų - asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjama situacija neatitinka šios sąlygos.