- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1-2499-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18320-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- I. T., D. S.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas
- Kategorijos
nukentėjusiesiems I. T., D. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. 2018-04-14 apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.92 promilių girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sužalojo D. S. bei I. T., t. y. dešinės rankos kumščiu sudavė D. S. vieną smūgį į veidą ir kai D. S. nugriuvo, tai atsisėdo ant jo ir rankomis sudavė nenustatytą smūgių kiekį į veidą, po ko prispaudė jo veidą kojomis ir tuo metu, kai I. T. norėdama apginti gulintį D. S. rankomis paėmusi už V. T. drabužių nutempė jį nuo D. S., tai jis (V. T.) paėmė taburetę ir su ja sudavė I. T. vieną smūgį į galvą, po ko sudavė vieną smūgį į pakaušį, rankomis sudavė vieną smūgį į dešinį antakį, sudavė vieną smūgį į nosį, padarydamas D. S. muštines žaizdas viršugalvyje ( dvi), kaktos dešinėje (dvi), po vieną dešinio antakio srityje ir kaktos kairėje pusėje, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, kairiame žande, kaklo kairėje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą bei padarydamas I. T. muštines žaizdas viršugalvyje ir dešinio antakio srityje su kraujosruva kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. T. sveikatą.
Kaltinamasis V. T., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2018-04-14 savo namuose išgėrinėjo su D. ir jo drauge I.. D. pažinojo nuo vaikystės, jis prisiprašė į svečius ir atsivedė I.. Jie gėrė alų, degtinę. Buvo išgėręs, bet viską atsimena. Vakare išėjo į tualetą. Kai grįžo, D. buvo jo kambaryje ir nupjovinėjo kompiuterio laidus. Nežino, kodėl jis nupjovė laidus. Paklausus ką daro, jis nieko neatsakė. Apsisuko, norėjo išeiti iš kambario, tada tarp kambario ir prieškambario D. jam dūrė peiliu, pataikė į marškinėlius. Jis bandė iš jo peilį atimti viena ranka, o kita sudavinėjo smūgius. Atėmė peilį, nunešė į virtuvę. Atsisuko ir pamatė, kad nukentėjusysis puolė jį su buteliu. Jis atėmė butelį, D. nukrito, o I. puolė jį šakute. Badė, norėjo atimti butelį. Jis jai sudavė. Kai D. jį puolė su peiliu, I. buvo virtuvėje. Negali tiksliai pasakyti, kaip sudavinėjo smūgius. Jis atiminėjo peilį, D. jį mušė, o jis jam sudavinėjo smūgius su ranka. Viena ranka laikė D. ranką su peiliu, kita smūgiavo 3 ar 4 smūgius. D. nugriuvo, jis užlaužė ranką, kad atimti peilį, gal dar sudavė smūgių. Paėmė peilį, nunešė į virtuvę. Kai atsisuko, D. buvo atsistojęs, sudavė jam su degtinės buteliu. Jis atėmė butelį, trenkė D. per galvą. Jį iš nugaros tampė I.. Sakė, kad ji nelystų. Sudavė jai su buteliu, ji nukrito. Sukdamasis sudavė I. su buteliu, į kurią vietą, nežino. Kai jai sudavė, ji krito ant grindų per stalą, daugiau smūgių jai nesudavė. Kraujo buvo, tačiau butelis nesudužo. Su taburete niekam nesudavė. Jam net ranka buvo lūžusi, bet pas medikus nesikreipė. Po smūgio buteliu D. gulėjo. Jis jam buvo prispaudęs koja krūtinę ir rinko daiktus nuo stalo, peilius, šakutes. I. bandė keltis, liepė jai gulėti. Kitą dieną D. jam skambino, prašė daiktus atiduoti. D. sakė, kad nieko neatsimena, kad taip nebuvo. Atvyko sūnus, iškvietė greitąją ir policiją.
Nukentėjusioji I. T., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad V. T. pirmą kartą pamatė parduotuvėje. Kai susipažino su V. T. parduotuvėje, ji paspaudė jam ranką, o jis pasakė, kad stipriai nespaustų, nes jam ką tik nuimtas gipsas Nusipirko išgerti ir nuėjo pas jį į namus su draugu D., pradėjo. Viskas buvo normaliai. Ji buvo išgėrusi, bet viską prisimena. Paprašė parodyti tualetą, tai buvo bendrabutis. Grįžusi iš tualeto pamatė, kad D. buvo kruvinas, o V. T. šokinėjo jam ant veido. Rankose jis nieko neturėjo, buteliai buvo ant stalo, D. irgi nieko rankose neturėjo. Ji pradėjo V. T. traukti nuo D.. Jis čiupo taburetę ir trenkė jai. Ji rankomis traukė jį nuo D., o jis jai sudavė su taburete vieną kartą. Paskui su kumščiu sudavė tris kartus į veidą. Ji nugriuvo, kelioms minutėms prarado sąmonę. aš nugriuvau, sąmonę praradau gal kelioms minutėms, D. išnešė be sąmonės jį traukė, o jis daužė jai į veidą. Viskas vyko tame pačiame kambaryje, kur išgėrinėjo. D. buvo kruvinas, ant kaltinamojo sužalojimų nematė. D. pasakojo, kad jis susiruošė į tualetą, pradėjo eiti ir gavo smūgius. Apie jokius laidus nieko nepasakojo. Buvo atvykęs kaltinamojo sūnus, iškvietė pagalbą. Negirdėjo ką kaltinamasis kabėjo su sūnumi.
Nukentėjusysis D. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su V. T. jie pažįstami labai senai. Tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Balandžio 14 d. buvo jo vardo diena, jis su I. jį pasveikino. Kaltinamasis juos pasikvietė pas save į namus, pavaišino degtine, alumi. Ten šventė apie 2 val. Ji sėdėjo prie stalo, fotografavo juos, nes I. pirmą kartą susipažino su V.. V. planšetiniame kompiuteryje rodė nuotraukas, jokių laidų nematė. Kaltinamasis buvo išėjęs į kambarį, į koridorių. I. buvo išėjusi į tualetą, ilgai negrįžo. Ji norėjo jos eiti ieškoti. Atsistojo, V. T. čiupo jį už pakarpos, suplėšė odinę liemenę. Pargriovė ant žemės ir daug kartų smūgiavo. pargriovė ant žemės, smūgiavo daug kartų. Kai atsistojo iš užstalės ir ėjo ieškoti I., kaltinamasis buvo šalia, neatsimena, ar stovėjo, ar sėdėjo. Jis čiupo jį už pakarpos, pirmiausia sudavė į veido sritį, daugiau negu vieną smūgį. Jis tik atsimena smūgių krušą į galvą, paskui nieko neatsimena. Negali pasakyti kur jam sudavė smūgius, atsimena tik smūgius į galvą. Sąmonė grįžo greitosios automobilyje. Jam buvo padarytos galvos srities kirstinės žaizdos, dantys išmušti. Nuo girtumo sąmonės prarasti negalėjo. Jie trise turėjo 750 ml. butelį degtinės ir 0.5 litro degtinės, dar buvo 0.5 litro alaus, bet visko neišgėrė. Jokių laidų ten nematė ir nieko nepjaustė. Su buteliu niekam nebandė suduoti. Po to I. sakė, kad jis trypė jo veidą. Ji gynė jį, o V. T. jai trenkė taburete į galvą. Nežino dėl ko kilo konfliktas, draugai sakė, kad po žmonos mirties, jam buvo depresija, vartojo vaistus.
Liudytoja E. B., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Viskas nurodyta jos tarnybiniame pranešime. Pranešėjo tėvas paaiškino, kad jį puolė, kad jis gynėsi, grumdamasis sumušė nukentėjusiuosius. Kaltinamasis buvo susijaudinęs, jam buvo sunku aiškinti aplinkybes, jis sunkiai kalbėjo lietuviškai. Kraujo namuose buvo daug daugiau, negu būtų suduoti du smūgiai rankomis. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, neatsimena, ar kitas nukentėjusysis buvo sąmoningas. Kaltinamasis nieko neminėjo apie kažkokius įrankius, su kuriais jį užpuolė. Apie laidus irgi nieko nesakė. Buto detaliai neapžiūrėjo. Kaltinamasis neminėjo kad jis sužalotas, jo rankos buvo kruvinos. Palydėjo jį nusiplauti rankų. Jai jas nusiplovė, kaltinamojo rankos nekraujavo, jos buvo išteptos nukentėjusiųjų krauju. Aplink buvo sudužę daiktai. Negali pasakyti, ar kėdė buvo sulaužyta, ar nuversta. Peilių nematė. Kaltinamojo sūnus juos pasitiko. Sakė, kad jo tėvą užpuolė, jis buvo susijaudinęs. Sūnus neminėjo, dėl ko vyko konfliktas.
Liudytojas R. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad vėlai vakare jam paskambino tėvas ir pranešė, kad jį užpuolė dviese, bandė durti su peiliu. Dar važiuodamas jam skambino, klausė, kas vyksta. Tėvas sakė, kad jį puola su peiliu. Atvažiavęs pamatė gulintį žmogų, moteris sėdėjo ant sofos. Tas gulintis vyras kažką nerišliai kalbėjo. Nukentėjusiojo veidas buvo apibrozdintas, moters veidas buvo kruvinas. Tėvas sakė, kad ėjo iš tualeto, vyras bandė durti su peiliu. Jie pradėjo muštis, moteris pradėjo į tėvą viską mėtyti. Tėvas rodė mėlynus delnus, sakė, kad tai nuo gynybos, daiktus į jį mėtė. Tėvas sakė, kad jam skauda koja, petį. Po įvykio tėvas sakė, kad nukentėjusysis bandė jam durti, gal žaidžiant, laidus pjovė. Pas tėvą yra kamera ant kompiuterio, vėliau matė, kad laidai bandyti pjauti. Atvykęs kambaryje peilio nematė. Peiliai būna virtuvėje. Vėliau tėvas rodė, kuriuo peiliu bandė durti. Tėvas yra ramus, jo psichinė sveikata gera, jis retai išgeria, kelis draugus turi, nukentėjusįjį iš vaikystės atsimena. D. koridoriuje ginčijosi su gydytojais, nenorėjo eiti į automobilį. Nepastebėjo, kad jam būtų dantys sužaloti.
Liudytojas V. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad įvykio aplinkybių neatsimena, prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Neatsimena, ar apie sužalojimus asmenys pasakė patys, ar gydytojas nurodė sužalojimus. Asmenys buvo neblaivūs, tai norėjo pareiškimą rašyti, tai nenorėjo. Konflikto priežasčių nesiaiškino, jie sakė, kad kai išsiblaivys, patys išsiaiškins.
Liudytojas D. V., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą rado sėdintį kaltinamąjį, moterį kruvinu veidu ir dar gulintį vyrą. Moters buvo kruvinas veidas, gulinčiam vyriškiui iš pakaušio bėgo kraujas, visur buvo kraujo. Gulintis vyras buvo nelabai sąmoningas, su juo bendravo medikai, jis kažką kalbėjo. Kaltinamasis paaiškino, kad jie vartojo alkoholį, nukentėjusieji jį užpuolė, jis gynėsi ir juos sumušė. Kaltinamasis sakė, kad nukentėjusieji jį smaugė, sakė, kad peilis buvo. Jie ieškojo peilio, nes kažkas jį paminėjo, tačiau jo nerado. Klausė kaltinamojo kur peilis, jis atsakė, kad nežino. Dėl ko kilo konfliktas, nepasakojo. Kaltinamasis nieko neminėjo apie laidus. Ant jo kūno sužalojimų požymių nesimatė. Jis sakė, kad gynėsi kumščiais. Sakė, kad lyg jį smaugti norėjo, abu nukentėjusieji puolė. Jis atrodė neblaivus. Neatsimena ar buvo sudaužytas butelis, ar sulaužyta kėdė. Ant kaltinamojo rankų sužalojimų nesimatė. Nukentėjusiajam suteikė medikai pagalbą, jis kažkaip atsistojo, nenoriai ėjo į greitąją, gal nesuprato kas vyksta. Jis bendravo su kaltinamuoju lietuviškai, o kaltinamasi rusiškai, Sūnus daugiau padėjo susišnekėti.
2018-05-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1303/2018(01) nurodyta, kad D. S. nustatytos muštinės žaizdos viršugalvyje ( dvi), kaktos dešinėje (dvi), po vieną dešinio antakio srityje ir kaktos kairėje pusėje, muštinė žaizda su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, kairiame žande, kaklo kairėje. Sužalojimai padaryti galimai įvykio metu nurodytu užduotyje. Sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant lygaus paviršiaus. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 55-56).
2018-04-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1304/2018(01) nurodyta, kad I. T. nustatytos muštinės žaizdos viršugalvyje ir dešinio antakio srityje su kraujosruva kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje. Sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant lygaus paviršiaus. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 33-34).
2018-04-15 Apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos apžiūra. Kraujo pėdsakai patalpoje (1 t., b. l. 5-11).
Įvykio aplinkybės užfiksuotos ir 2018-04-14 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 60).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje nukentėjusiajam, be kita ko, padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis V. T., apklausiamas teismo posėdyje, neneigė padaręs nukentėjusiesiems kaltinime nurodytus sužalojimus, tačiau nurodė, kad smurtą prieš juos panaudojo gindamasis nuo nukentėjusiųjų, kai pastarieji jį užpuolė. Be V. T. prisipažinimo, aplinkybės, kad būtent jis panaudodamas fizinį smurtą nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų I. T. ir D. S. sveikatą, nustatytos ir nukentėjusiųjų, liudytojų R. T., E. B., V. M., D. V. parodymais, specialisto išvadomis.
Iš kaltinamojo parodymų galima daryti išvadą, kad jis nurodo veikęs būtinosios ginties situacijoje. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 str. apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).
Nagrinėjamoje byloje, aplinkybę, kad kaltinamasis V. T. buvo užpultas nukentėjusiųjų patvirtino liudytoju apklaustas jo sūnus R. T. ir policijos pareigūnas D. V.. Tačiau šie liudytojai apie tai sužinojo iš paties kaltinamojo paaiškinimų. Kitų patikimų, keliais objektyviais įrodymų šaltiniais patvirtintų įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusieji D. S. ir I. T. užpuolė kaltinamąjį byloje nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. T. užpuolimas, jeigu toks ir galėjo būti, buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, kaip numatyta BK 28 str. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiems sužalojimai buvo padaryti daugybiniais trauminiais poveikiais, D. S. įvykio metu nuo patirtų sužalojimų buvo pusiau sąmoningas. Tuo tarpu V. T. jokie sužalojimai įvykio vietoje nebuvo nustatyti. Jo teiginio, kad besiginant jam lūžo ranka, įvykio vietoje buvę liudytojai nepatvirtino. Kaltinamasis nurodė, kad D. S. jį užpuolė su peiliu, kurį jis atėmė, tačiau joks peilis įvykio vietoje nebuvo rastas. Liudytojas D. V. teismo posėdyje nurodė, kad klausė kaltinamojo kur peilis, tačiau šis atsakė, kad nežino. Be to, šio liudytojo parodymais nustatyta, kad įvykio vietoje V. T. tvirtino, kad nukentėjusieji jį smaugė, tuo tarpu teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad D. S. jį užpuolė su peiliu. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ir kaltinamojo parodymų, kad nukentėjusysis D. S. nupjovė jo kompiuterio kameros laidus. Visi teismo posėdyje apklausti liudytojai, išskyrus kaltinamojo sūnų R. T., nurodė, kad apie jokius laidus V. T. jiems neminėjo. Kita vertus, aplinkybė, kad nukentėjusysis nupjovė kaltinamojo kompiuterio kameros laidus, liudytų ne būtinosios ginties situaciją, bet leistų daryti išvadą, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilo iš pykčio ir būtent kaltinamasis turėjo motyvą smurtauti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. T. su nukentėjusiaisiais girtavo savo namuose, visi trys buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nukentėjusieji I. T. ir D. S. nurodė, kad kaltinamojo smurtas prasidėjo be jokios aiškios dingsties.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad konfliktas, kurio metu buvo sužaloti nukentėjusieji I. T. ir D. S. kilo dėl alkoholio vartojimo. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad V. T. veikė būtinosios ginties situacijoje, teismo ištirtais įrodymais nenustatyta. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Pažymėtina, kad teismas, nuosprendžio priėmimo stadijoje nustatė, kad V. T. padaryta veika turėjo būti kvalifikuota ne kaip tęstinė nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d., bet kaip šių nusikaltimų pakartotinumas padarant nežymų sveikatos sutrikdymą kiekvienam iš nukentėjusiųjų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad toks kvalifikavimas sunkintų V. T. teisinę padėtį, apie kaltinimo keitimą teisminio nagrinėjimo metu jam nebuvo pranešta, todėl jo veikos kvalifikavimas nekeičiamas.
V. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę V. T., vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šio nusikaltimo motyvus ir tikslus. Padarytas tyčinis, nesunkus, smurtinis nusikaltimas, sužaloti du asmenys. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – V. T. neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis, našlys.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. T. paskyrus laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurių turinys padės tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- vokas su nuotraukomis, kurias pateikė nukentėjusysis D. S., paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 145,51 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo D. S. gydymo (b. l. 65-66). Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pateikė duomenis, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį atlygino, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).
Nukentėjusysis D. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos (b. l. 48), nukentėjusioji I. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos (b. l. 28).
CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis D. S. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis turėjo gydytis, patyrė fizinį skausmą, negalėjo filmuotis kaip statistas. Įvykio metu jam buvo išmušti dantys, todėl turės išlaidų odontologinėms paslaugoms. Nukentėjusioji I. T. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jai ir dabar skauda galvą. Reikės sutvarkyti sužalotą nosį ir lūpą, taip sakė gydytojas. Tai mokamos operacijos.
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Teismų praktikoje, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, priteistinų sumų dydis nustatomas nuo 145 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-51/2010, 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-318-139/2015).
Pažymėtina, kad nukentėjusioji I. T. nepateikė jokių įrodymų, įrodančių jos teiginius dėl operacijų būtinumo. Tuo tarpu nukentėjusiojo D. S. teiginiai, kad įvykio metu jam buvo išmuštas dantis ir būtina atlikti odontologines procedūras, nepatvirtinti bylos duomenimis, nes specialisto išvadoje nukentėjusiajam toks sužalojimas nenustatytas. Teismas taip pat įvertina ir tą aplinkybę, kad nukentėjusieji įvykio metu buvo neblaivūs, girtavo kartu su kaltinamuoju, ko pasekoje ir kilo konfliktas, pasibaigęs jų sužalojimu.
Įvertinus nukentėjusiems D. S. ir I. T. kaltinamojo V. T. nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, jų teismo posėdyje išsakytus argumentus, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, pateiktus įrodymus, pagrindžiančius šią žalą, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo V. T. jiems priteistina po 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu: 1) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Voką su nuotraukomis, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Priteisti iš V. T. 500 eurų nukentėjusiajai I. T. ir 500 eurų nukentėjusiajam D. S. neturtinei žalai atlyginti.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 145,51 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.