- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- eA2-10817-1107/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19166-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė
- Pareiškėjas
- I. B., R. B.
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- E. B., I. B., R. B.
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. B. ir R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. e2-486-470/2020 pagal ieškovo A. R. (A. R.) ieškinį atsakovams E. B., I. B., R. B. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, vadovaudamiesi 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi veikdami Kauno apylinkės teismo vardu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal 2019 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismui teiktą ieškovo A. R. (A. R.) ieškinį atsakovams E. B., I. B., R. B. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, skolos ir palūkanų priteisimo, 2020 m. sausio 6 d. byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys tekintas visiškai. Teismas sprendimu už akių: 1) nutraukė 2019 m. kovo 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. R. (A. R.), ir atsakovo E. B.; 2) iškeldino atsakovus E. B., I. B. ir R. B. iš gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; 3) priteisė ieškovui A. R. (A. R.) iš atsakovo E. B. 5713,13 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisė ieškovui A. R. (A. R.) iš atsakovų E. B., I. B. ir R. B., po 326,33 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė iš atsakovų E. B., I. B. ir R. B. po 1,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Pareiškėjai (atsakovai I. B. ir R. B.) pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-486-470/2020 vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kuomet pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas (nutartis įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodė, kad pareiškėjai nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui atnaujinti procesą pateikti. Ginčo situacijoje pareiškėjai neturėjo galimybės apginti savo teises, kadangi apie procesą nežinojo, neturėjo galimybės teismui pateikti savo atsiliepimų į ieškinį bei kitų procesinių dokumentų, dėl to, kad pareiškėjai negavo iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pranešimo dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo ir susipažinimo su ieškinio priedais. Ši faktinė aplinkybė sudaro esminį pagrindą atnaujinti procesą byloje. Kai 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjams tapo žinoma, kad jų atžvilgiu yra priimtas 2020 m. sausio 6 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-486-470/2020 ir jie susipažino su bylos medžiaga, jiems tapo aišku, kad sprendimas yra apskritai nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis išimtinai tik ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis, kurios yra neatitinkančios tikrovės. Pareiškėjai negalėjo būti pripažinti byloje šalimis (atsakovais), nes jų ir ieškovo nesiejo jokie turtiniai santykiai ar įsipareigojimai. Civilinė byla, kurios metu buvo sprendžiama dėl pareiškėjų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vyko pareiškėjams nedalyvaujant ir realiai nepranešus jiems apie bylos nagrinėjimą. Jiems nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir taip buvo suvaržyta jų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (CPK 2 straipsnis, 6 straipsnis, 123-124 straipsniai, 133 straipsnis, 275 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai pažeistos ir kitos pareiškėjų (atsakovų) teisės, t. y. kooperacijos (bendradarbiavimo) principas (CPK 8 straipsnis); rungimosi principas (CPK 12 straipsnis); betarpiškumo principas (CPK 14 straipsnio 3 dalis); bylos šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis); bylos šalių teisių ir pareigų principas (CPK 42 straipsnis). Šios teisės nebūtų buvusios pažeistos, jeigu teismas nebūtų priėmęs 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7689-470/2020, kuria nutarta procesinius dokumentus pareiškėjams (atsakovams) įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant specialiame tinklalapyje www.teismai.lt. Įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu privalėjo būti tenkintos dvi sąlygos: 1) nežinoma pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vieta ir 2) nėra galimybės skirti kuratoriaus. Ginčo atveju dokumentai viešo paskelbimo būdu įteikti nesant jokių įrodymų, kodėl nėra galimybės civilinėje byloje paskirti kuratoriaus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas apskritai nesiėmė jokių veiksmų dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo atsakovams, todėl priimtas teismo sprendimas už akių negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 2020 m. sausio 6 d. sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis tik ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Nurodė, kad pareiškėjų (atsakovų) sūnus E. B. tinkamai vykdė 2019 m. kovo 1 d. terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, gyvenamajame name gyveno vienas, jokios gamybinės veiklos name nevykdė. Pareiškėjai (atsakovai) civilinėje byloje Nr. e2-486-470/2020 visiškai nepagrįstai buvo pripažinti atsakovais, o teismas sprendimu nepagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė iš pareiškėjų (atsakovų) po 326,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui, kaip ir nepagrįstai priteisė po 1,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pareiškėjai (atsakovai) nebuvo sudarę nuomos sutarties su ieškovu, jie nuomojamame name negyveno. Atsižvelgiant į nurodytą, Alytaus Apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020-01-06 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-486-470/2020 naikintinas ir procesas civilinėje byloje Nr. e2-486-470/2020 atnaujintinas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. R. (A. R.) atsiliepime į prašymą nurodė, jog su prašymu atnaujinti procesą nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjų teigimu, jie neturėjo galimybės apginti savo pažeidžiamas teises, kadangi apie procesą nežinojo ir neturėjo galimybės teismui pateikti savo atsiliepimų į ieškinį bei kitų procesinių dokumentų, kadangi jie negavo iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pranešimo dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo ir susipažinimo su ieškinio priedais, nes 2019 m. gruodžio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-486-470/2020, kuria nutarta procesinius dokumentus Pareiškėjams įteikti viešo paskelbimo būdu, nors byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kodėl nėra galimybės civilinėje byloje paskirti kuratoriaus. Tokiu būdu, pareiškėjų manymu, buvo pažeistos LR CPK 130 str. 1 d. nuostatos, kuriose numatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo nesutinka su tokia pareiškėjų pozicija, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai elgėsi rūpestingai ir ėmėsi papildomų priemonių pareiškėjų gyvenamosios (darbo) vietos nustatymui: 2019 m. gruodžio 13 d. nutartyje nurodyta, jog kitų duomenų apie atsakovų gyvenamąją ar buvimo vietas byloje nėra (pareiškėjai įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno r. sav.), Sodros duomenimis atsakovai niekur nedirba. Be to, jeigu pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės būtų laikomos teisingomis - jie nuo 2019 m. lapkričio 18 d. apsigyveno su atsakovu, adresu (duomenys neskelbtini), todėl net jeigu teismas būtų nusprendęs procesinius dokumentus pakartotinai pareiškėjams siųsti patalpų adresu, pareiškėjams jie būtų neįteikti. Nagrinėjamu atveju, nors Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai nesiaiškino aplinkybių, ar ieškovas pageidauja, kad civilinėje byloje būtų paskirtas kuratorius, tačiau teismo išvada, jog kuratoriaus paskyrimas nėra galimas buvo pagrįsta tuo, kad byloje ieškovas savo iniciatyva neteikė nei prašymo byloje paskirti kuratorių, nei išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą, nei kuratoriaus sutikimo. Tokių veiksmų ieškovas nebūtų ėmęsis net jei teismas būtų pasiūlęs, nes ieškovas neketino ir neketina mokėti už kuratoriaus paslaugas. Pažymėjo, jog nei pareiškėjai, nei atsakovas E. B., kaip teigia, 2019 m. lapkričio 18 d. apsigyvenę kitose nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nepranešė ieškovui ar ieškovo įgaliotinei, kad išsikėlė iš išsinuomotų patalpų, bei nenurodė savo naujojo gyvenamosios vietos adreso, nors turėjo numanyti, kad ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir gyventojų iškėlimo iš patalpų. Tokiu būdu tiek atsakovas, tiek pareiškėjai elgėsi nerūpestingai. 2020 m. sausio 6 d. sprendime už akių nurodyta, kad atsakovui E. B. (kuris yra pareiškėjų sūnus) ieškinys su priedais ir teismo pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti 2019 m. lapkričio 26 d., elektroninių ryšių priemonėmis, nes jis yra prisijungęs prie LITEKO VEP posisteminės paskyros. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas nuo 2019 m. lapkričio 26 d. žinojo, kad ieškovas yra iškėlęs civilinę bylą dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš patalpų. Minėtu metu, kaip nurodo pareiškėjai, jie gyveno kartu su atsakovu, todėl mažai tikėtina, kad pareiškėjai nebuvo informuoti apie jų atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Dėl 2020 m. sausio 6 d. sprendimo už akių teisėtumo nurodė, kad pareiškėjai ginčija Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą už akių visa apimtimi, t. y. ne tik nurodo, kad pareiškėjai civilinėje byloje atsakovais įtraukti nepagrįstai, nes neva Patalpose jie negyveno ir dėl to nebuvo teisinio pagrindo juos iškeldinti, bet ir nurodo, jog teismo sprendimas dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovo yra neteisėtas, nes jis mokesčius už nuomą ir komunalines paslaugas mokėjo laiku. Mano, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo, dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovo, nenagrinėtinas, nes pareiškėjai neturi jokio teisinio suinteresuotumo ginčyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą minėtoje dalyje. Pareiškėjai, teigdami, kad civilinėje byloje dėl iškeldinimo jie neturėjo būti įtraukti į bylą atsakovais, nurodo, jog sutarties sudarymo metu jų gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šiam teiginiui pagrįsti (bei įrodyti sprendimo už akių neteisėtumą) pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų (VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išraše su istorija nėra užfiksuota duomenų apie viešajame registre įregistruotas nuomos ar panaudos sutartis minėtu adresu (priedas Nr. 9)). Abejones pareiškėjų versijos teisingumu patvirtina ir prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodytos aplinkybės, kodėl pareiškėjai neva išsikėlė iš gyvenamosios vietos, buvusios (duomenys neskelbtini), ir nuo 2019 m. lapkričio 18 d. apsigyveno kartu su atsakovu, adresu (duomenys neskelbtini). Labiau tikėtina, kad Pareiškėjai kartu apsigyveno su atsakovu, nes ir iki tol gyveno su juo kartu. Pareiškėjai nurodo melagingus teiginius, neva nedalyvavo pasirašant sutartį, nors kartu su šiuo atsiliepimu į prašymą pateikiamas I. B. 2019 m. vasario 7 d. siųstas elektroninis laiškas su nuomos sutarties projektu, patvirtina, kad pareiškėja dalyvavo tariantis dėl nuomos sutarties sudarymo ir nuomos sutarties sąlygų. Pareiškėjai civilinėje byloje dėl iškeldinimo pagrįstai buvo įtraukti atsakovais. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.98 straipsnis). Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Pareiškėjai civilinėje byloje dėl iškeldinimo pagrįstai buvo įtraukti atsakovais. Siekiant pareikšti negatorinį ieškinį, proceso dalyviai neprivalo būti saistomi sutartiniais santykiais, pakanka įrodyti, jog atsakovų (Pareiškėjų) veiksmais yra pažeidžiamos Patalpų savininko teisės. Ginčo atveju minėtas teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad Pareiškėjai kartu su atsakovu gyveno patalpose ir nesutiko gražiuoju išsikelti bei grąžinti dviejų komplektų patalpų durų raktų ir kiemo vartų pultelių. Aplinkybę, kad pareiškėjai gyveno Patalpose patvirtina tai, kad gyvenamajam namui priskirtoje pašto dėžutėje 2020-04-22 paliktas VSDFV Kauno skyriaus laiškas adresuotas pareiškėjai I. B., taigi, akivaizdu, kad pareiškėja pati yra nurodžiusi savo gyvenamąją vietą adresu Seniavos g. 1A, Seniavos k. Garliavos apylinkių sen. Akivaizdu, jog su pareiškėja patalpose gyveno ir jos sutuoktinis R. B.. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl sukčiavimo) medžiagoje yra ROIK (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame užfiksuotas atsakovo 2019 m. spalio 30 d. pareiškimas, kuriame, atsakovo teigimu, ieškovo įgaliotinė minėtąją dieną, kuomet į patalpas pateko su policijos pareigūnais, jam grasino. Šiame pareiškime yra svarbios proceso atnaujinimui aplinkybės - atsakovas nurodo, jog minėtą dieną, 9 val. ryto patalpose buvo jo motina (Pareiškėja), patalpų antrajame aukšte ilsėjosi jo tėvas (Pareiškėjas). Taip pat Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl vagystės ir turto sugadinimo) medžiagoje yra atsakovo apklausos protokolas, kuriame jis patvirtina, kad patalpose „kartu su manimi protarpiais gyveno mano tėvas R. B. ir mano mama I. B.“, kurie taip pat dalyvavo ir išsikraustyme iš patalpų. Galiausiai, pačios ieškovo įgaliotinės elgesys netrukus po konflikto, t. y. 2019 m. spalio 30 d., patvirtina, jog ji buvo įsitikinusi, kad patalpose gyvena ir jas faktiškai nuomojasi ne tik atsakovas, bet ir pareiškėjai, kadangi minėtos dienos prašyme Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viršininkui ieškovo įgaliotinė nurodė, kad „namas yra nuomojamas, nuomininkai nemoka nuomos pinigų“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, matyti, kad pareiškėjai iš tiesų gyveno patalpose ir jų teiginiai apie neva turėtą kitą gyvenamąjį būstą tėra siekis išvengti 2020 m. sausio 6 d. sprendimu už akių priteistų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
CPK 370 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi sąlygos, kurias nustatęs teismas atnaujina procesą: 1) prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje numatyto termino; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2020 m. sausio 6 d. sprendimu už akių visiškai tenkino ieškovo A. R. ieškinį - nutraukė 2019 m. kovo 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. R. ir atsakovo E. B.; iškeldino atsakovus E. B., I. B. ir R. B. iš gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovo E. B. 5713,13 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui A. R.; priteisė iš atsakovų E. B., I. B. ir R. B. po 326,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. R.; priteisė iš atsakovų E. B., I. B. ir R. B. po 1,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
Pareiškėjai teigia, kad nagrinėjamu atveju procesas turi būti atnaujintas, kadangi civilinė byla, kurios metu buvo sprendžiama dėl pareiškėjų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vyko pareiškėjams nedalyvaujant ir realiai nepranešus jiems apie bylos nagrinėjimą. Jiems nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir taip buvo suvaržyta jų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7689-470/2020, nutarta procesinius dokumentus pareiškėjams (atsakovams) įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant specialiame tinklalapyje www.teismai.lt. Dokumentai viešo paskelbimo būdu įteikti nesant jokių įrodymų, kodėl nėra galimybės civilinėje byloje paskirti kuratoriaus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas apskritai nesiėmė jokių veiksmų dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo atsakovams, todėl priimtas teismo sprendimas už akių negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 2020 m. sausio 6 d. sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis tik ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, pareiškėjai neturėjo būti įtraukti į byloje dalyvaujančius asmenis, nes jų nesiejo su ieškovu jokie teisiniai santykiai.
Teismas sutinka su ieškovo A. R. atsiliepime į prašymą nurodytais argumentais, kad pareiškėjai civilinėje byloje dėl iškeldinimo pagrįstai buvo įtraukti atsakovais, kadangi ieškovas teikė teismui negatorinį ieškinį, kuomet nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškė negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo (CK 4.98 straipsnis). Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Pareiškėjai civilinėje byloje dėl iškeldinimo pagrįstai buvo įtraukti atsakovais. Siekiant pareikšti negatorinį ieškinį, proceso dalyviai neprivalo būti saistomi sutartiniais santykiais, pakanka įrodyti, jog atsakovų (Pareiškėjų) veiksmais yra pažeidžiamos patalpų savininko teisės. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog ginčo metu pareiškėjai gyveno patalpose adresu (duomenys neskelbtini), todėl daryti išvados, jog pareiškėjai be pagrindo buvo įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis, teismas neturi pagrindo.
Teismas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kadangi procesinius dokumentus įteikė atsakovams vadovaudamasis CPK 130 straipsniu viešo paskelbimo būdu, prieš tai neišsiaiškinęs ar ieškovas pageidauja byloje skirti kuratorių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir yra pagrindas įteikti dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas LR CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (LR CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21- 916/2015).
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai elgėsi rūpestingai ir ėmėsi papildomų priemonių pareiškėjų gyvenamosios (darbo) vietos nustatymui: 2019 m. gruodžio 13 d. nutartyje nurodyta, jog kitų duomenų apie atsakovų gyvenamąją ar buvimo vietas byloje nėra (Pareiškėjai įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) r. sav.), Sodros duomenimis atsakovai niekur nedirba.
Taip pat byloje esantys ir pačių pareiškėjų teikti duomenys apie pareiškėjų ir atsakovo E. B. gyvenamąsias vietas, patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjai turėjo būti informuoti apie jų atžvilgiu pradėtą teismo procesą.
Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, jog pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei teismas, išaiškinęs suinteresuotai šaliai galimybę paskirti kuratorių, nustato, kad tokios galimybės byloje nėra (LR CPK 130 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios taisyklės nesilaikymas, kaip toks, nepripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, dėl jo reikšmės sprendimo teisėtumui sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 603/2009). Kadangi kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009; kt.).
Apibendrinant, teismas daro išvadą, jog materialinių ar proceso teisės normų taikymo klaidų priimant 2020 m. sausio 6 d. sprendimą už akių nenustatyta, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 370 straipsnio 3 dalis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
atmeti pareiškėjų I. B. ir R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. e2-486-470/2020.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.