Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Dekompras “ ieškinį atsakovei L. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Juridinio asmens vadovas atsako už žalos kreditoriams padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo inicijuoti bankroto bylą jo valdymo laikotarpiu (nuo pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momento iki savo įgaliojimų pabaigos). Nustatydamas, kokio dydžio žala atsirado dėl vadovo delsimo, teismas turi nustatyti, kokio dydžio įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Kasacinio teismo praktikoje su vadovo neteisėtu neveikimu priežastiniu ryšiu susijusia žala yra laikomi po vadovui atsiradusios pareigos nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ir nuo tos dienos padidėjusi dalis tų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki nurodytos dienos (pvz., delspinigių forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

3. Remiantis UAB „Nojaus kepykla“ balanso duomenimis, įmonės į balansą įrašyto turto vertė 2017-12-31 d. buvo 65 425 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė – 50 128 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 36 653 Eur – pradelsti įsipareigojimai). Taigi 2017-12-31 UAB „Nojaus kepykla“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė dar 2017-12-31 LR ĮBĮ prasme tapo nemoki ir atsakovė, kaip jos vadovė turėjo pareigą pagal ĮBĮ nuostatas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

4. Atsakovė, būdamas įmonės vadove, kuri geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, žinodama (negalėdamas nežinoti), kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams auga, nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė kaip įmonės vadovė, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodama, atsakovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai.

5. Atsakovės neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei, jai tapus nemokiai iškėlimo nevykdymas) yra akivaizdūs. Minėti atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams atsiradimą. Įmonės vadovė neveikė kreditorių interesais, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to skolos kreditoriams didėjo ir iškėlus įmonei bankroto bylą padidėjo iki 98 704,84 Eur.

6. Todėl atsakovė yra atsakinga už žalos padidėjimą dėl to, kad laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Žala šiuo atveju yra skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (98 704,94 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (36 653 Eur) ir yra lygi 62 051,94 Eur (98 704,94 Eur – 36 653 Eur).

7. Atsakovei L. S. teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsakovė per teismo, taip pat procesiniai dokumentai atsakovei siųsti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su atsakovės deklaruotos gyvenamosios adresu, todėl laikytina, kad jie įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 23 dalį, 130 straipsnį. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pakeitė nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovę BUAB „Nojaus kepykla“ jos teisių perėmėja ieškove MB „Dekompras“, juridinio asmens kodas 305094355.

9. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nojaus kepykla“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Elandas“, teisių perėmėjos MB „Dekompras“ prašymas priimti byloje sprendimą už akių netenkintas. Nustatytas ieškovei 10 dienų terminą pateikti teismui prašomos priteisti žalos skaičiavimus ir jos dydį pagrindžiančius įrodymus.

11. ĮBĮ 8 str. 4 d. numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žalos, padarytos vadovui pavėlavus inicijuoti bankroto bylą, atlyginimo bylose, konstatavo, kad nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala.

13. Remiantis į bylą pateikto UAB „Nojaus kepykla“ 2017-12-31 balanso duomenimis, įmonės į balansą įrašyto turto vertė 2017-12-31 d. buvo 65 425 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė – 50 128 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 36 653 Eur – pradelsti įsipareigojimai). Taigi 2017-12-31 UAB „Nojaus kepykla“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė dar 2017-12-31 LR ĮBĮ prasme tapo nemoki ir atsakovė, kaip jos vadovė turėjo pareigą pagal ĮBĮ nuostatas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė. Įmonei tapus nemokiai 2017-12-31 atsirado atsakovės pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl nuo nemokumo atsiradimo momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų (t. y., nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) kai įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas ir yra laikytinas žala.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat akcentuoja, kad juridinio asmens vadovas atsako už žalos kreditoriams padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo inicijuoti bankroto bylą jo valdymo laikotarpiu (nuo pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momento iki savo įgaliojimų pabaigos). Nustatydamas, kokio dydžio žala atsirado dėl vadovo delsimo, teismas turi nustatyti, kokio dydžio įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

15. Kasacinio teismo praktikoje su vadovo neteisėtu neveikimu priežastiniu ryšiu susijusia žala yra laikomi po vadovui atsiradusios pareigos nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ir nuo tos dienos padidėjusi dalis tų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki nurodytos dienos (pvz., delspinigių forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

16. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad atsakovė L. S. apskritai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tapo nemokia. Bankroto bylos iškėlimą UAB “Nojaus kepykla” inicijavo kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius.

17. Atsakovės neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei, jai tapus nemokiai iškėlimo nevykdymas) yra akivaizdūs. Minėti atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams atsiradimą. Įmonės vadovė neveikė kreditorių interesais, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to skolos kreditoriams didėjo ir iškėlus įmonei bankroto bylą padidėjo iki 98 704,84 Eur.

18. Todėl atsakovė yra atsakinga už žalos padidėjimą dėl to, kad laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Žala šiuo atveju yra skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (98 704,94 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (36 653 Eur) ir yra lygi 62051,94 Eur (98 704,94 Eur – 36 653 Eur).

19. Kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-08 ir 2021-05-24 nutarčių, bendra įsiteisėjusiomis nutartimi patvirtinta BUAB „Nojaus kepykla“ kreditorių reikalavimų suma – 98 704,94 Eur. Papildomai pridedami įrodymai, pagrindžiantys Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-08 ir 2021-05-24 nutartimis patvirtintus įmonės kreditorių reikalavimus (pirmos eilės kreditorių – buvusių darbuotojų reikalavimai patvirtinti remiantis atsakovės, kaip buvusios vadovės, perduotais buhalterinės apskaitos duomenimis).

20. Tai reiškia, jog nuo nemokumo atsiradimo momento (2017-12-31) iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ir kreditorių reikalavimų patvirtinimo įmonės pradelsti įsipareigojimai padidėjo nuo 36 653 Eur iki 98 704,94 Eur., t. y., 62 051,94 Eur suma, o būtent ši suma – 62 051,94 Eur ir laikytina žala.

21. Pagal CK 6.247 str. atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovės neteisėti veiksmai (nesikreipimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo jai tapus nemokiai) lėmė nuostolių atsiradimą – t.y., žalos padidėjimą (CK 6.247 str.).

22. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra1. Tačiau akivaizdu, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė, kuriai taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nevykdė įstatyminės pareigos, veikė priešingai įmonės interesams ir savo veiksmais padarė turtinę žalą. Todėl šiuo atveju atsakovės kaltė yra akivaizdi: atsakovė, kaip įmonės vadovė, veikė pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovo ir įmonės kreditorių interesus. Nustačius, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovės, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą ir padidėjimą įmonės kreditoriams, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nurodyta žala nebūtų susidariusi, jei atsakovė būtų laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės vadovės atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Todėl prašo ieškovo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

23. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip juridinio asmens vadovo, civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylą pažeidimą.

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žalos, padarytos vadovui pavėlavus inicijuoti bankroto bylą, atlyginimo bylose, konstatavo, kad nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto byla, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

26. Byloje šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2021 m. vasario 2 d. nutartimi c.b. Nr. eB2-496-460/2021 UAB „Nojaus kepykla“ (į. k. 303219550, registruotas buveinės adresas: Moksleivių al. 3-32, Tauragė) iškėlė bankroto bylą. Pagal teismo nutartį nemokumo administratoriumi paskirta MB “Elandas”. Teismo nutartis įsiteisėjo 2021-02-11. Klaipėdos apygardos teismas 2021-04-08 nutartimi patvirtino BUAB „Nojaus kepykla“ kreditorių sąrašą ir finansinius reikalavimus, kuris buvo patikslintas 2021-05-24 nutartimi. Teismo nutartys įsiteisėjo. Bendra įsiteisėjusiomis nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų suma – 98704,94 Eur.

27. Byloje esančio Juridinių asmenų registro 2020 m. lapkričio 11 d. išrašo duomenimis, registruotas UAB Nojaus kepykla vienasmenis atstovavimas – juridinio asmens vardu veikia vadovas. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė L. S. nuo 2014 m. sausio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB Nojaus kepykla direktoriaus pareigas.

28. Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės.

29. Ieškovė ieškiniu prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės L. S. 62 051,94 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

30. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pakeitė nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovę BUAB „Nojaus kepykla“ jos teisių perėmėja ieškove MB „Dekompras“, juridinio asmens kodas 305094355.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 28 punktas).

32. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/201.).

33. Šiuo konkrečiu atveju, teismas, konstatuoja, jog byloje surinktų bei aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovė atsakovę tinkamai apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą informavo, išsiųsdama pranešimą L. S. ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su atsakovės deklaruotos gyvenamosios adresu, todėl laikytina, kad jie įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 23 dalį, 130 straipsnį, todėl ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai.

34. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia argumentais, kad atsakovė pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB Nojaus kepykla iškėlimo ir tokiu neveikimu įmonei ir jos kreditoriams padarė nurodyto dydžio žalą.

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie yra sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nestatyta kitokia organų struktūra. Remiantis Žemės ūkio bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, bendrovės veiklai vadovauja valdyba. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad jeigu valdyba nesudaroma, narių susirinkimas renka iš bendrovės narių administracijos vadovą (pirmininką) arba įgalioja bendrovės narį sudaryti darbo sutartį su administracijos vadovu (pirmininku).

36. Byloje Juridinių asmenų registro Juridinių asmenų registro 2020 m. lapkričio 11 d. išrašo duomenimis, registruotas UAB Nojaus kepykla vienasmenis atstovavimas – juridinio asmens vardu veikia vadovas. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė L. S. nuo 2014 m. sausio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB Nojaus kepykla direktoriaus pareigas. Atsakovė šias pareigas ėjo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

37. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems gali kilti civilinė atsakomybė. Juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą, civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (CK 6.245–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas (bendrovės vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, ir įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (bendrovės vadovas) (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

38. Remiantis 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalimi, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. Ieškovė ieškiniu įrodinėja, kad atsakovo, kaip ieškovės vadovo, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kilo iki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju ieškinys nagrinėtinas vadovaujantis iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis.

39. Ginčo santykių metu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

40. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi įstatymas įmonės vadovo pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sieja su įmonės nemokumu (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

41. Nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti, ar atsakovas, kaip ieškovės vadovas, pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, visų pirma, turi būti nustatyta, kada atsakovas įgijo minėtą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Tam turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

42. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-496-460/2021 UAB „Nojaus kepykla“ (į. k. 303219550, registruotas buveinės adresas: Moksleivių al. 3-32, Tauragė) iškėlė bankroto bylą. Pagal teismo nutartį nemokumo administratoriumi paskirta MB “Elandas”. Teismo nutartis įsiteisėjo 2021-02-11.

43. Teismas pažymėjo, jog pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos atsakovė nuo 2019 m. liepos 15 d. iki šio pareiškimo pateikimo dienos nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą 5864,93 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 205,02 Eur priskaičiuotų delspinigių. Atsakovei UAB „Nojaus kepykla“ laiku nemokant valstybinio socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, pareiškėjos duomenimis skolos išieškojimui nuo 2017 m. kovo 6 d. buvo taikomos įvairios priverstinio poveikio priemonės: rašomi raginimai sumokėti skolą, bankams į atsakovo sąskaitas pateikti mokėjimo nurodymai. Nežiūrint į taikomas sankcijas, įsiskolinimas nėra likviduotas. Skolos išieškojimas nebuvo perduotas antstoliams, kadangi jokio kilnojamo ir nekilnojamo privalomo registruoti turto įmonė neturi. Paminėtina, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškėja gavo UAB „Nojaus kepykla“ prašymą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Išnagrinėjusi draudėjos prašymą ir su prašymu pateiktus dokumentus pareiškėja nustatė, kad finansiniai įmonės įsipareigojimai didesni už turtą, todėl nusprendė įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėti (VSDFV Šilalės skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr.(8.1)VIA_SP4-58). Pareiškimo pateikimo metu įmonėje buvo įdarbinti 4 darbuotojai, iš kurių 3 vaiko auginimo atostogose, valstybinio socialinio draudimo įmokos priskaičiuojamos tik įmonės direktorei. Pastebėtina, kad 2021 m. vasario 2 d. duomenimis įmonėje buvo 3 darbuotojai (apdraustieji), įmonė nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. sausio 29 d. turėjo 6522,83 Eur socialinio draudimo skolą. Pažymėtina, jog įmonės 2020 m. spalio 31 d. balanso duomenimis įmone turėjo 185 Eur vertės turto, jos skolos ir įsipareigojimai sudarė 75 378 Eur. Įvertinus nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir matyti, kad jie nėra laikino pobūdžio, be to, įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių (CPK 178 straipsnis). Esant anksčiau išdėstytų įrodymų bei aplinkybių visetui, teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, todėl atsakovei iškėlė bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

44. Taigi matyti, kad teismo nutartyje, kuria buvo išspręstas klausimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nebuvo nustatytas konkretus momentas, kada ieškovė UAB Nojaus kepykla faktiškai tapo nemoki.

45. Ieškovė, remiasi į bylą pateikto UAB „Nojaus kepykla“ 2017-12-31 balanso duomenimis, įmonės į balansą įrašyto turto vertė 2017-12-31 d. buvo 65 425 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė – 50 128 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 36 653 Eur – pradelsti įsipareigojimai). Taigi 2017-12-31 UAB „Nojaus kepykla“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė dar 2017-12-31 LR ĮBĮ prasme tapo nemoki ir atsakovė, kaip jos vadovė turėjo pareigą pagal ĮBĮ nuostatas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė. Įmonei tapus nemokiai 2017-12-31 atsirado atsakovės pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

46. Atsakovė prieštaravimų ar atsiliepimo į bylą neteikė.

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Plėtodamas praktiką dėl juridinio asmens nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme nustatymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

48. Nagrinėjamoje byloje pateikto UAB „Nojaus kepykla“ 2017-12-31 balanso duomenimis, įmonės į balansą įrašyto turto vertė 2017-12-31 d. buvo 65 425 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė – 50 128 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 36 653 Eur – pradelsti įsipareigojimai). Taigi 2017-12-31 UAB „Nojaus kepykla“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė dar 2017-12-31 LR ĮBĮ prasme tapo nemoki ir atsakovė, kaip jos vadovė turėjo pareigą pagal ĮBĮ nuostatas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė. Įmonei tapus nemokiai 2017-12-31 atsirado atsakovės pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

49. Teismas daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, jog 2017 m. gruodžio 31 d. ieškinyje nurodyti 62 051,94 Eur ieškovės įsipareigojimai buvo pradelsti ir žymiai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kurią sudarė 65 425 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad UAB „Nojaus kepykla pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, kaip bendrovės vadovė, turėjo pareigą įvertinti bendrovės finansinę būklę, žinojo, kad bendrovės turtas mažėja, įmonės veikla nuostolinga, nuostolis didėja. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių, jog bendrovė būtų galėjusi atkurti savo mokumą ir sėkmingai tęsti veiklą. Darytina išvada, kad atsakovė, kaip bendrovės vadovė, susipažinusi su bendrovės dokumentais bei įvertinusi jos finansinę padėtį, 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Nojaus kepykla“ iškėlimo.

50. Vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Įstatymai nepreziumuoja bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatydamas, kokio dydžio žala atsirado dėl vadovo delsimo, teismas turi nustatyti, kokio dydžio įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

51. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.247 straipsnį, yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, tai yra nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017 20 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 64 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52. Sprendžiant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje su vadovo neteisėtu neveikimu priežastiniu ryšiu susijusia žala yra laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

53. Nustatyta, kad ieškovės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 08 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai

1. L. S. 16 372,09 16 372,09 2. L. B. 5 273,17 5 273,17 3. R. K. 1 662,12 1 662,12 4 M. Z. 1 806,48 1 806,48 5. J. L. 200,38 200,38 6. D. S. 3 894,57 3 894,57 7. D. P. 1 108,51 1 108,51 8. Z. J. 543,16 543,16 9. L. R. 651,72 651,72 10. O. M. 608,06 608,06 Viso pirmos eilės kreditorinių reikalavimų 32 120,26 32 120,26

VSDFV Šilalės skyrius – 6894,31 EUR.

Eil. Nr. Kreditoriaus vardas pavardė/pavadinimas Kreditinio reikalavimo dydis EUR 1. AB „Mano bankas“. 56 967,12 2. VMI prie LR FM 1 888,94 3. UAB „Venipak Lietuva“ 404,11 4. UAB „Leipurin“ 89,72 5. UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 217,38

Viso kreditinių reikalavimų 98 571,84 EUR. Kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-08 ir 2021-05-24 nutarčių, bendra įsiteisėjusiomis nutartimi patvirtinta BUAB „Nojaus kepykla“ kreditorių reikalavimų suma – 98704,94 Eur.

54. Bankroto administratorius, prašydamas priteisti iš buvusio bendrovės vadovo žalos atlyginimą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi procesinę pareigą įrodyti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškinyje ieškovė žalą šiuo atveju skaičiuoja kaip skirtumas tarp bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (98 704,94 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (36 653 Eur) ir yra lygi 62 051,94 Eur (98 704,94 Eur – 36 653 Eur) ir teigia, kad šie įsipareigojimai atsirado po to, kai atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo momento. Pažymėtina, kad vadovui priskirtina ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą, o tik ta žala, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju, teismui konstatavus, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui kilo 2017 m. gruodžio mėnesį, vertintina, kiek po faktinio įmonės nemokumo momento padidėjo kreditorių reikalavimai, taip pat, ar atsirado naujų kreditorių reikalavimų.

55. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to skolos kreditoriams didėjo ir iškėlus įmonei bankroto bylą padidėjo iki 98704,84 EUR. Todėl atsakovė yra atsakinga už žalos padidėjimą dėl to, kad laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Žala šiuo atveju yra skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (98704,94 EUR) ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (36653 EUR) ir yra lygi 62051,94 EUR (98704,94 EUR - 36653 EUR). Kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-08 ir 2021-05-24 nutarčių, bendra įsiteisėjusiomis nutartimi patvirtinta BUAB „Nojaus kepykla“ kreditorių reikalavimų suma – 98704,94 EUR. Papildomai pridedami įrodymai, pagrindžiantys Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-08 ir 2021-05-24 nutartimis patvirtintus įmonės kreditorių reikalavimus (pirmos eilės kreditorių – buvusių darbuotojų reikalavimai patvirtinti remiantis atsakovės, kaip buvusios vadovės, perduotais buhalterinės apskaitos duomenimis). Tai reiškia, jog nuo nemokumo atsiradimo momento (2017-12-31) iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ir kreditorių reikalavimų patvirtinimo įmonės pradelsti įsipareigojimai padidėjo nuo 36 653 Eur iki 98 704,94 Eur, tai yra 62 051,94 Eur suma, o būtent ši suma – 62 051,94 Eur ir laikytina žala.

56. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pareigos kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo momentas nustatytas 2017 m. gruodžio 31 d., ir 62 051,94 Eur įsiskolinimo dalis susidarė nuo 2017 m . gruodžio 31 d., ši įsiskolinimo dalis pripažintina priežastiniu ryšiu susijusia su atsakovo delsimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Žala priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtu neveikimu, t. y. pareigos kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo neįvykdymu (CPK 12, 178, 185 straipsniai, CK 6.247 straipsnis).

57. Rungimosi principas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsnis). Procesinė įrodinėjimo pareiga įrodyti žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiai ieškovei.

58. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė, jai einant UAB Nojaus kepykla vadovės pareigas ir UAB Nojaus kepykla esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu savo neveikimu pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies normas. Atsakovė byloje įrodymais nepaneigė, kad ji nepadarė neteisėtų veiksmų pagal įmonės balanso duomenis nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo (CK 12, 178 straipsnis). Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, atsakovė privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad atsakovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Šiame sprendime nurodytais motyvais 62 051,94 Eur žalos dydis kreditoriams laikytinas įrodytu. Minėta žala (įsiskolinimai) kreditoriams susidarė atsakovei delsiant kreiptis dėl į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Nojaus kepykla, todėl tarp atsiradusios žalos kreditoriams ir atsakovės neveikimo, t. y. dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, lėmę žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas, t. y. atsakovė. Iš nurodytų aplinkybių, įvertintų įrodymų darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos sąlygos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, ieškovės ieškinys tenkintas ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 62 051,94 Eur žalos atlyginimas (CK 6.246–6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

59. Dėl procesinių palūkanų. Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

60. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

61. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1156 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 100 procentai ieškovės pareikšto reikalavimo, iš atsakovo valstybei priteistina 1156 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei MB Dekompras iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 62 051,94 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (62 051,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės L. S. 1156 Eur žyminio mokesčio valstybei, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.