Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-812-657/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-03
Bylos Nr.: e2A-812-657/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15416-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: N. U.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-812-657/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15416-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; (S) 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.18.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei N. U. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės N. U. 32 110 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė, eidama ieškovės vadovės pareigas, pažeidė juridinio asmens valdymo organų fiduciarines pareigas, t. y. sudarė eilę aiškiai ieškovei ekonomiškai nenaudingų sandorių su susijusiais asmenimis ir taip nevykdė savo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais. Atsakovės sudaryti sandoriai galimai yra fiktyvūs.

3. Atsakovė 2022 m. vasario 1 d. sudarė sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nedetalizuota, kokias konkrečias paslaugas teiks MB „(duomenys neskelbtini)“, nenumatytas konkretus atlygis už jas. Tikėtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų ieškovei neteikė. Nėra galimybės pagrįsti MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išmokėtų 12 110 Eur, todėl ši suma vertinama kaip ieškovės patirta žala. Be to, prie MB „(duomenys neskelbtini)“ parašo nėra nurodyta pasirašiusio asmens rekvizitų, todėl neaišku, kas ją pasirašė. Atlikus sutarčių lyginamąją analizę galima daryti prielaidą, kad minėtą sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė G. U., kuris yra MB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas bei atsakovės sūnus. Todėl kyla abejonių dėl minėtos sutarties poreikio ieškovei bei paslaugų suteikimo ieškovei realumo.

4. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti klinikos patalpų einamojo remonto paruošiamuosius darbus, tačiau darbai nebuvo detalizuoti. Pagal sutartį jokie darbai nebuvo vykdomi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtą sutartį tik parengė einamojo remonto paruošiamųjų darbų ataskaitą, kurioje nurodyta bendro pobūdžio informacija, kas tariamai buvo atlikta, ir pateikta 1 puslapio projektinė remonto darbų sąmata. Todėl 20 000 Eur atlygis tik už projektinės remonto darbų sąmatos sudarymą yra neadekvatus, nelogiškas. Ieškovė šią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą sumą laiko jai padaryta žala. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia transporto ir logistikos paslaugas, todėl neaišku, kodėl būtent ši bendrovė buvo pasirinkta einamojo remonto paruošiamiesiems darbams atlikti. Tokį atsakovės pasirinkimą galėjo lemti aplinkybė, jog vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas yra atsakovės sūnus.

5. Pagal atsakovės 2022 m. liepos 27 d. su MB „Rinkos studija“ sudarytą sutartį avansu buvo sumokėta 15 000 Eur už paslaugas, tačiau jos nebuvo suteiktos. Ieškovė su MB „Rinkos studija“ 2023 m. spalio 17 d. pasirašė susitarimą dėl minėtos sutarties nutraukimo, kurio pagrindu ieškovei buvo grąžinta sumokėt 15 000 Eur sumą, todėl atsakovei reikalavimo šiai sumai nereiškia. Sudarydama ir vykdydama minėtus sandorius, atsakovė veikė nesąžiningai, ne ieškovės, o savo ir savo artimų asmenų interesais, apie minėtų sutarčių sudarymą nepranešė bendrovės akcininkui.

Šalies argumentai

6. Atsakovė N. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ji paskirta 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. sausio 1 d. atsakovė administravo bendrovę ir vedė jos buhalterinę apskaitą. Ieškovė nenurodė, kokius konkrečius netinkamus veiksmus atliko atsakovė, kurie neatitiko rūpestingo, atidaus, apdairaus vadovo elgesio reikalavimų ir kurie galėtų būti vertinami, kaip neatitinkantys geriausių įmonės interesų, kaip pasireiškė didelis atsakovės nerūpestingumas ar tyčia. Paslaugos pagal atsakovės sudarytas sutartis ieškovei buvo suteiktos tinkamai, ieškovė dėl jų žalos nepatyrė. Įstatymai nedraudžia sudarinėti sutartis tarp juridinių asmenų, kurių darbuotojus sieja artimi ryšiai.

8. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo MB „(duomenys neskelbtini)“ surasdavo ieškovei visą darbui reikalingą įrangą, inventorių, peržiūrėdavo ir vertindavo ekonomiškai naudingus statybos, remonto darbus, medicininės įrangos pirkimo sutartis, atlikdavo rinkos analizę ir sutarčių analizę, vykdė kitus panašaus pobūdžio darbus. Atsakovė ieškovės akcininko T. I. pavedimu nupirko patalpas (duomenys neskelbtini). Patalpų įrengimui Japonijos įmonė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 300 100 Eur. MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2022 m. vasario 1 d. sutartį atliko visus administracinius darbus, t. y. pilnai įrengė patalpas (duomenys neskelbtini), ir paruošė jas administraciniam darbui.

9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošiamuosius darbus vykdė nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva suorganizuota eilė susitikimų su architektūrinio projekto rengėjais, patalpų eksploatuotojais UAB „Sanus“ bei statybininkais. Ieškovė nepateikė patalpų (duomenys neskelbtini), architektūrinio projekto, atliktų darbų ataskaitos, kurioje pateiktas darbų aprašas, kuriuo buvo vadovaujamasi, atliekant patalpų remonto darbus. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą ir darbų sąmatas vėlesnė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. B. atliko patalpų (duomenys neskelbtini), remonto darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugoms teikti samdė įmones arba asmenis, dirbančius pagal patentus.

10. Pagal su MB „Rinkos studija“ sudarytą sutartį ir jos priedą darbai turėjo vykti nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. lapkričio 27 d., tačiau, prasidėjus įmonėje vidiniams ginčams tarp atsakovės ir J. B., visi procesai, susiję su klinikos įrengimu ir marketingo komunikacijos veikla, sustojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės N. U. 32 110 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 800,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nurodė, kad atsakovė, atstovaudama ieškovę, sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė ir vykdė tuo metu, kai šių bendrovių vadovu ir akcininku buvo atsakovės sūnus G. U.. Šios aplinkybės atsakovė neginčija, tai patvirtina ir Juridinių asmenų registro duomenys. Atsakovė šios aplinkybės bei sandorių sudarymo fakto ieškovės akcininkui neatskleidė. Tokiu būdu atsakovė pažeidė lojalumo pareigą, ne tik sudarydama sutartis su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir jas vykdydama, nes pirmenybę teikė ne bendrovės, o savo asmeniniams interesams.

13. Iš viešai interneto tinklapyje www.rekvizitai.lt skelbiamų duomenų matyti, kad tiek sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neturėjo, jos vykdoma veikla nesusijusi su statyba, medicinine įranga, konsultacijų teikimo veikla. MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, įregistruota juridinių asmenų registre, – mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių MB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimą ieškovei, įskaitant ir sutarčių sudarymą 2022 m. vasario 1 d. sutartyje numatytų paslaugų teikimui su asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ar kitomis įmonėmis, teikiančiomis atitinkamas paslaugas. Atsakovė teigia, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo surasti darbui reikalingą inventorių ir įrangą, vertino ekonomiškai naudingus statybos ir remonto darbus, medicininės įrangos pirkimo sutartis, atliko rinkos ir sutarčių analizę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nebuvimą sutarties sudarymo ir vykdymo laikotarpiu, jos veiklos sritį paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių teikti sutartyje nurodytas paslaugas. Sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo metu – 2022 m. vasario 1 d. dar nebuvo inicijuotas patalpų įsigijimas, todėl ieškovei nebuvo poreikio sudaryti sutartį dėl atitinkamų statybos darbų ir įrangos vertinimo paslaugų pirkimo. Tik 2022 m. balandžio 19 d. buvo priimtas sprendimas pirkti Saisei Pharma Co Lietuvos Respublikoje negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos priežiūros įstaigai su sporto–ugdymo patalpomis, įgalioti atsakovę nupirkti minėtas patalpas ir už jas sumokėti 887 700 Eur. Atsakovė tik 2022 m. birželio 30 d. įgaliota nupirkti minėtas patalpas. Darbo kabinetų įrengimo paslaugos nenumatytos su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje. Be to, byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė negalėjo atitinkamo inventoriaus pirkimo sutarčių sudarymo organizuoti pati.

14. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia transporto ir logistikos paslaugas, viešai interneto tinklapyje www.rekvizitai.lt skelbiamais duomenimis turi 2 darbuotojus. Ši bendrovė pagal savo veiklos pobūdį nevykdė einamojo remonto paruošiamųjų darbų. Ieškovė patalpų įrengimo darbus vykdė pagal remontą atlikusios bendrovės parengtą darbų sąmatą, suderintą su ieškovės akcininku, kurios kaina įskaičiuota į statybos darbų kainą. Ieškovei nebuvo poreikio papildomai pirkti statybos paruošiamųjų darbų paslaugas. Be to, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių konkrečias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį suteiktas paslaugas, t. y. atsakovė nenurodė susitikimų su rangovais, kuriuos būtų organizavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokios ieškovės sudaromos sutartys buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinti ir kokiu aspektu. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodyta, kad patalpų atitikimas sveikatos priežiūros įstaigoms keliamiems reikalavimams bus derinamas su MB „Trys saulės“, tačiau ši bendrovė sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo metu dar nebuvo įsteigta.

15. Nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės sutarčių, sudarytų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvų pobūdį, t. y. jog šios sutartys sudarytos, nesiekiant ir nesant galimybės ieškovei gauti jose numatyto rezultato, kadangi nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė ir pagal savo veiklos pobūdį negalėjo teikti sutartyse numatyto pobūdžio paslaugų, neturėjo tam žmogiškųjų išteklių. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad patalpos (duomenys neskelbtini) , įgytos Saisei Pharma Co. LTD nuosavybės teise 2022 m. liepos 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3693 pagrindu.

16. Iš atsakovės pateiktų elektroninių laiškų, sutarčių matyti, kad visas prekes ir paslaugas iš trečiųjų asmenų pirko, dėl sutarčių sudarymo derėjosi pati atsakovė asmeniškai. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių MB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimą, tariantis ar sudarant sutartis ieškovės vardu, taip pat įrodymų, jog pati atsakovė neturėjo pakankamai žinių, priimant atitinkamus sprendimus.

17. MB „Rinkos studija“ 2022 m. liepos 27 d. atsakovės sudarytos sutarties pagrindu avansu buvo sumokėta 15 000 Eur už paslaugas. Ieškovė 2023 m. spalio 17 d. su MB „Rinkos studija“ pasirašė susitarimą dėl minėtos sutarties nutraukimo, kurio pagrindu MB „Rinkos studija“ sutiko grąžinti ieškovei visą sumokėtą 15 000 Eur sumą, dėl jos ieškovė atsakovei reikalavimo nereiškia.

18. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės veiksmuose yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė sudarė ieškinyje nurodytas sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“, esant interesų konfliktui, kadangi minėtų kontrahentų vadovu ir vieninteliu akcininku tiek sutarčių sudarymo, tiek jų vykdymo metu buvo atsakovės sūnus G. U.. Atsakovė apie minėtų sandorių sudarymą nepranešė ieškovės akcininkui. Nei sutarčių sudarymo, nei jų vykdymo metu nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal savo veiklos pobūdį, įregistruotą Juridinių asmenų registre, neturėjo teisės teikti minėtose sutartyse numatyto pobūdžio paslaugų ir tam reikalingų išteklių. Atsakovei, kaip juridinio asmens vadovei, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o duomenys apie minėtų bendrovių vykdomą veiklą bei jos darbuotojų skaičių buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre bei skelbiami viešai. Atsakovė tiek sutarčių sudarymo, tiek jų vykdymo metu turėjo pareigą įvertinti minėtą informaciją. Sutartyse numatytos paslaugos ieškovei nebuvo reikalingos. Ieškovė iš minėtų sutarčių negavo jokios ekonominės naudos, tačiau patyrė 32 110 Eur išlaidas. Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog ji, žinodama apie interesų konfliktą, sudarydama sutartis, nepranešė apie tai ieškovės akcininkams. Sutartyse nurodytos paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos, tačiau atsakovė priėmė sprendimus sumokėti ieškovės lėšomis sutartyse numatytą atlyginimą už paslaugas avansu, nesant tam pagrindo ir buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia atsakovės nesąžiningumo, sudarant ir vykdant sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovei kyla pareiga šias ieškovės išlaidas visiškai atlyginti. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 707 Eur žyminis mokestis ir 8 093,40 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteistinos iš atsakovės ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Apeliaciniame skunde atsakovė N. U. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; netenkinus apeliacinio skundo, sumažinti iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vadovo civilinės atsakomybės už priimtus verslo sprendimus įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir nepagrįstai pripažino, kad atsakovė, sudarydama ieškinyje nurodytas sutartis pažeidė fiduciarines pareigas. Sprendime nenurodomos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, neįvardijama, kaip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai. Atsakovės fiduciarines rūpestingumo pareigos pažeidimą iš esmės konstatavo, vadovaudamasis tuo, kad atsakovė neįrodė, jog su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių pagrindu paslaugos bendrovei faktiškai buvo teikiamos. Teismas nepagrįstai fiduciarinių pareigų tinkamo vykdymo, vadovui priimant verslo sprendimus, įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Nepaneigus vadovo sąžiningo veikimo geriausiais įmonės interesais prezumpcijos, teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovei taikytina civilinė atsakomybė. Aplinkybės, teismo nustatytos, pažeidžiant įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių taisykles, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė, sudarydama sutartis, veikė ne bendrovės interesais, nesąžiningai ar neprotingai. Negalima konstatuoti vadovės veiksmų nesąžiningumo, neteisingumo, neteisėtumo. Atsakovės vadovavimo laikotarpiu visoms paslaugos atlikti įmonės buvo samdomos, tik suderinus su bendrovės akcininku T. l., jokie sprendimai nebuvo priimami be jo žinios. Apeliantės, kaip ieškovės vadovės, sprendimas sudaryti sutartis su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas, nepažeidžiant fiduciarinių pareigų, t. y. teisėtai, sąžiningai, nesupainiojus savo ir bendrovės interesų. Neteisėtų veiksmų atsakovė neatliko ir už tokį vadovės sprendimą atsakomybė jai nekyla. Ieškovė nepatyrė realios žalos, priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Teismas konkrečiai nenustatė, kad tokiu pažeidimu buvo padaryta žala. Be to, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir tariamai atsiradusios žalos dėl sudarytų sandorių, kadangi paslaugos pagal sudarytas sutartis ieškovei buvo suteiktos tinkamai. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, be to, įvertino tik jų dalį ir sprendimą grindė tikėtinomis prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Teismas nepasisakė dėl atsakovės bei jos atstovo bylos nagrinėjimo metu išsakytų argumentų, paneigiančių ieškovės reikalavimus. Sprendimas grindžiamas ieškovės paaiškinimais, kurie yra nenuoseklūs, atrinkti selektyviai, kaip palankūs jos gynybos pozicijai, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Tokiu būdu nebuvo įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos atskleisti bylos esmę. Nemotyvuotai atmetė atsakovės prašymą apklausti liudytojais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę J. B., MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą G. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą F. U. bei ieškovės patalpų savininką ir pagrindinį akcininką T. I., tokiu būdu užkirsdamas galimybę iš esmės išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, susietas su ginčo paslaugų sutarčių sudarymu ir tinkamu įgyvendinimu. Liudytojų parodymai šioje byloje būtų turėję esminės reikšmės bylos teisingam išsprendimui. Šiuo metu įmonė likviduojama, todėl ieškinys, tikėtina, pareikštas, norint uždengti J. B. netinkamo vadovavimo pasekmes.

20.2. Apeliantės pateikti paaiškinimai bei juos pagrindžiantys objektyvūs įrodymai patvirtina, kad sudarytų sutarčių pagrindu paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Pagal 2022 m. vasario 1 d. sudarytą sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ realiai tinkamai ir laiku atliko visus savo įsipareigojimus. MB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamiems darbams atlikti samdė konkrečius asmenis arba įmones. Nauja vadovė J. B. paskirta 2023 m. vasario 9 d., todėl turėjo išsiaiškinti su paslaugų teikėju dėl sutarties tinkamo vykdymo. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė bandė išsiaiškinti su rangovais dėl sutarčių vykdymo. Už sutarčių vykdymą atsakingos būtent bendrovės, kurios ir turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus prieš ieškovę. Teismas nepagrįstai atsakomybę dėl ieškovei nesuteiktų paslaugų perkėlė apeliantei. Dėl mažų darbų apimčių parinkti vieną genrangovą atlikti patalpų remontą, pritaikant jas gydymo įstaigoms keliamiems reikalavimams, buvo neįmanoma, todėl buvo nutarta darbus išskaidyti pagal specifiką ir ieškoti subrangovų atskiriems darbams atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė konkretų darbų atlikimo eiliškumą, atlikusi analizę, parinko subrangovus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. B. būtent pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą ir darbų sąmatas atliko patalpų remonto darbus. Ji pareigas pradėjo eiti, kai sutartys dar galiojo, todėl turėjo teisę ir pareigą išsiaiškinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais dėl sutarties vykdymo, tačiau to nepadarė. Nėra aišku, kaip teismas apskaičiavo žalą, kaip apskaičiavo ir ištyrė, kokia yra atsakovės atliktų darbų, kuriuos jis tarsi pripažįsta, kaina. Jokių derybų ar konsultacijų dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo nevykdymo iš ieškovės pusės nebuvo.

20.3. Teismas ieškovei priteisė neprotingą ir neproporcingai didelę bylinėjimosi išlaidų sumą. Tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra neadekvatus bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Byla nebuvo itin sudėtinga, joje reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, o ieškovės atstovo ruošti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties. Teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros, tačiau jose nėra detalizuota, už kokius konkrečius teisinius veiksmus yra mokama. Ieškovės atstovai 2024 m. lapkričio 6 d. informavo teismą apie atstovavimo pabaigą ir nei vienas iš jų nedalyvavo nei viename teismo posėdyje.

20.4. Apeliantė prašo, kad apeliacinis skundas būtų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, nes teismas atmetė atsakovės prašymą apklausti liudytojus. Tačiau neapklausus liudytojų, atsakovė neturi galimybės įrodyti jos nurodomų faktinių bylos aplinkybių. Apeliaciniam skundui išnagrinėti nepakanka byloje esančios medžiagos ir įrodymų.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė lojalumo pareigą, ne tik sudarydama sutartis su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir jas vykdydama, nes teikė pirmenybę ne bendrovės, o savo asmeniniams interesams. Teismo sprendimas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

21.2. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo jas mažinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

23. Apeliantė prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tik bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka užtikrins civilinio proceso principų įgyvendinimą ir efektyvią apelianto pažeistų teisių gynybą.

24. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Taigi, iš minėtos nuostatos akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus.

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pažymima, kad žodinio teismo posėdžio antrojoje instancijoje gali nebūti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukštesnės instancijos teisme ypatumus (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Nr. 11826/85, H. prieš Švediją; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 25717/03, O. prieš Gruziją, kt.). Rašytinis procesas galimas, jeigu nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais (EŽTT 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nr. 12033/86, F. prieš Švediją; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. 37950/97, F. prieš Austriją).

27. Pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka. Įvyko du teismo posėdžiai, kurių trukmė ir turinys leidžia daryti išvadą, kad tiek apeliantei, tiek kitiems proceso dalyviams buvo sudarytos galimybės žodžiu išdėstyti savo argumentus, pasisakyti dėl nagrinėjamų klausimų bei įrodymų. Apeliantė skunde nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtikrintų civilinio proceso principų įgyvendinimą ir efektyvią apelianto pažeistų teisių gynybą, nes yra būtina apklausti liudytojus, tačiau šių argumentų turinio, pagrindžiančio žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą, detaliau neišplėtojo. Be to, visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantė turėjo galimybę išdėstyti procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, jog prašymo apklausti liudytojus atsakovė pirmosios instancijos teisme nereiškė. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinį skundą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė N. U. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. vasario 9 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)” vadove (direktore), 2019 m. rugsėjo 24 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. 1 pagrindu.

29. Ieškovė žalą byloje kildina iš dviejų, atsakovės, atstovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarytų sutarčių, o būtent:

- 2022 m. vasario 1 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties, pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti ieškovei šioje sutartyje numatytas paslaugas bei vykdyti kitus šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus, o ieškovė kaip paslaugų gavėjas įsipareigojo šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka priimti paslaugas ir už jas sumokėti bei vykdyti kitus šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus (sutarties 1.1 p.). Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad šalys susitarė, jog paslaugų tiekėjas paslaugas teikia gavėjui 7 mėnesius, teikiamų paslaugų kaina – 1 730 Eur per mėnesį (sutarties 4.2 p.);

- 2022 m. rugpjūčio 8 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos paslaugų sutarties, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti klinikos patalpų einamojo remonto paruošiamuosius darbus, o ieškovė už atliktus darbus sumokėti 20 000 Eur. Minėta sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo surasti architektus ir parengti projektą patalpų (duomenys neskelbtini), remontui; patalpų atitikimo sveikatos įstaigoms keliamus reikalavimus projektą derinti su MB „Trys saulės“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; paskaičiuoti ir paruošti projektinę remonto darbų sąmatą; išanalizuoti projekte numatytų medžiagų atitikimą gydymo įstaigoms keliamus reikalavimus, kurios bus taikomos projekto įgyvendinimui; atlikti apklausą ir parinkti pagal kainas subrangovų pasiūlymus konkrečių darbų atlikimui. Sutarties 3 punkte nustatytas sutarties galiojimo terminas – nuo pasirašymo dienos iki 2023 m. vasario 15 d.

30. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas MB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 8 d. pervedė – 3 460 Eur, 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 1 730 Eur, 2022 m. birželio 16 d. – 3 460 Eur, 2022 m. gegužės 13 d. – 3 460 Eur, iš viso buvo pervesta 12 110 Eur. Avansinis mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)” 20 000 Eur sumai atliktas 2022 m. rugpjūčio 8 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

31. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis ir dokumentus vertino selektyviai, neištyrė jų visumos, neįvertino sutarčių sudarymo ir įvykdymo aplinkybių, neatliko teismų praktikoje suformuoto rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato įvertinimo atsakovės atžvilgiu.

32. Juridiniai asmenys, būdami savarankiški civilinės teisės subjektai, įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 str. 2 d.). Vienasmenis bendrovės valdymo organas – bendrovės vadovas – organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d., 8 d.). Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (ABĮ 37 str. 10 d.). Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, Akcinių bendrovių įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 str. 12 d. 1 p., 18 p.).

33. Vykdydamas savo funkcijas, juridinio asmens vadovas turi ne tik užtikrinti, kad jo valdomas juridinis asmuo tinkamai vykdytų kasdienes funkcijas ir laikytųsi teisės aktuose jo veiklai keliamų reikalavimų, tačiau, kaip ir kiti juridinio asmens valdymo organų nariai, taip pat turi vykdyti CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas: jis turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo ir kt. Juridinio asmens vadovo pareiga vykdyti nurodytus reikalavimus yra grindžiama tuo, kad juridinį asmenį ir jo vadovą sieja pasitikėjimu pagrįsti (fiduciariniai) santykiai, todėl juridinio asmens vadovas privalo pagal pareigas veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta; vadovas privalo daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-701/2017). Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

35. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas, jam gali kilti pareiga atlyginti žalą. Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Siekiant taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę vien nurodytų pareigų pažeidimo fakto nepakanka – tokiu atveju yra būtina nustatyti visas įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246–6.249 str.). Taigi, tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, taip pat neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodyti, kad bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė atsakovei, kaip buvusiai juridinio asmens vadovei ieškinį dėl 32 110 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodydama, kad sandoriai galimai buvo fiktyvūs, nes sudaryti su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“, kai šių bendrovių vadovu ir akcininku buvo atsakovės sūnus G. U..

37. Šalys neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog atsakovė N. U. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo d. iki 2023 m. vasario 9 d. Visos sutartys buvo jos pasirašytos, o mokėjimai atlikti jos vadovavimo laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė, nustatyta tvarka (raštu arba įrašant į juridinių asmenų posėdžio protokolą, CK 2.87 str., 5 d.) nepranešusi akcininkui šios aplinkybės (dėl galimo interesų konflikto) ir neatskleidusi sandorių sudarymo fakto, sudarydama ir vykdydama sutartis pažeidė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė lojalumo pareigą, nes teikė pirmenybę savo asmeniniams, o ne bendrovės interesams, todėl už tai yra atsakinga ir turi pareigą atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, kuri kilo dėl atsakovės veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovės, teisių pažeidimą.

39. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai vertino sandorių sudarymo aplinkybės ir nepagrįstai atsakovės veiksmus, sudarant sutartis ir jas vykdant, pripažino neteisėtais.

40. Byloje teismas, remdamasis viešai interneto tinklapyje www.rekvizitai.lt skelbiama informacija nustatė, kad sutarties sudarytos su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo ir vykdymo metu, MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neturėjo, jos registracijos vieta – Alytus, o vykdoma veikla nesusijusi su statyba, medicinine įranga, taip pat konsultacijų teikimo veikla. MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, įregistruota juridinių asmenų registre – mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių MB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimą ieškovei, įskaitant ir sutarčių sudarymą 2022 m. vasario 1 d. sutartyje numatytų paslaugų teikimui su asmenimis, vykdančiais individualią veiklą, ar kitomis įmonėmis, teikiančiomis atitinkamas paslaugas. Nors atsakovė teigė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo surasti darbui reikalingą inventorių ir įrangą, vertino ekonomiškai naudingus statybos ir remonto darbus, medicininės įrangos pirkimo sutartis, atliko rinkos ir sutarčių analizę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taigi, MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių teikti sutartyje nurodytas paslaugas. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo metu 2022 m. vasario 1 d. dar nebuvo nuspręsta įsigyti patalpas, todėl ieškovei nebuvo poreikio sudaryti sutartį dėl atitinkamų statybos darbų ir įrangos vertinimo paslaugų pirkimo. Iš Saisei Pharma Co 2022 m. balandžio 19 d. direktorių valdybos sprendimo bei vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad toks sprendimas dėl patalpų pirkimo buvo priimtas tik 2022 m. balandžio 19 d., o atsakovė 2022 m. birželio 30 d. buvo įgaliota nupirkti minėtas patalpas ir už jas sumokėti 887 700 Eur.

41. Pagal 2022 m. vasario 1 d. sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti įvairiapusias konsultacijas ir atlikti analizę pastatų pritaikymo galimybei, jas panaudojant medicininei paskirčiai; peržiūrėti ir įvertinti ekonomiškai naudingus statybos – remonto darbų pasiūlymus; įvertinti ir patikrinti pateiktas medicinos įrangos pirkimo sutartis; dalyvauti pasitarimuose vertinant ekonominius, finansinius ir teisinius aspektus, vykdant klinikų įrengimą (sutarties 2.1 p.). Ieškovės darbo kabinetų įrengimo paslaugos sutartyje nebuvo numatytos, be to, byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė negalėjo pati organizuoti atitinkamo inventoriaus pirkimo sutarčių sudarymo.

42. Teismas, vertindamas atsakovės veiksmus, sudarant ir vykdant 2022 m. rugpjūčio 8 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį, konstatavo, jog iš viešai interneto tinklapyje www.rekvizitai.lt skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia transporto ir logistikos paslaugas, jos darbuotojų skaičius – 2. Taigi, ši bendrovė pagal savo veiklos pobūdį nevykdė einamojo remonto paruošiamųjų darbų. Be to, ieškovė patalpų įrengimo darbus vykdė pagal remontą atlikusios bendrovės parengtą darbų sąmatą, suderintą su ieškovės akcininku, kurios kaina įskaičiuota į statybos darbų kainą, kas reiškia, kad ieškovei nebuvo poreikio papildomai pirkti statybos paruošiamųjų darbų paslaugas. Be to, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečias suteiktas paslaugas pagal sutartį, t. y. atsakovė nenurodė susitikimų su rangovais, kuriuos būtų organizavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokios ieškovės sudaromos sutartys buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimui ir kokiu aspektu buvo vertinamos. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodyta, kad patalpų atitikimas sveikatos priežiūros įstaigoms keliamiems reikalavimams bus derinamas su MB „Trys saulės“, tačiau ši bendrovė sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo metu dar nebuvo įsteigta.

43. Įrodymų, paneigiančių teismo išvadas dėl atsakovės veiksmų sudarant ir vykdant sutartis su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.) atsakovė nepateikė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo sandorių sudarymo aplinkybes, atsakovės veiksmus sudarant ir vykdant sandorius, ir visiškai sutinka su teismo išvadomis, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys sudarytos nesiekiant ir nesant galimybės ieškovei gauti šiose sutartyse numatyto rezultato, kadangi nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė ir pagal savo veiklos pobūdį negalėjo teikti sutartyse numatyto pobūdžio paslaugų, taip pat neturėjo tam žmogiškųjų išteklių. Atsakovei tinkamai neįvykdžius jai, kaip vadovei, keliamų pareigų ir neužtikrinus, kad įmonės veikla būtų teisėta, nevengus situacijos, kai jos asmeniniai interesai galimai prieštaravo juridinio asmens interesams, sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus (lojalumo pareigos pažeidimą), ieškovės vardu sudarant ir vykdant sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“.

44. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos patyrusiam asmeniui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti tokios žalos dydį, atsakovui – paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog sutartys buvo sudarytos ir pagal jas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėta 32 110 Eur suma, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog teismas netinkamai nustatė žalos dydį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti kitokią išvadą dėl žalos dydžio.

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovei įrodžius bendrąsias atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino.

Dėl įrodymų vertinimo

46. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-403/2024).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178 str., 185 st.). Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos, būtų nemotyvuotas, ar padarytos išvados būtų nelogiškos ir nepagrįstos bylos duomenimis.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų motyvams.

49. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

52. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškinio reikalavimai patenkinti, todėl ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir suteiktos teisinės pagalbos, atlyginimą. Atsakovė prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 707 Eur žyminis mokestis ir 8 093,40 Eur jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas. jas grįsdama pateikė pirmosios instancijos teismui PVM sąskaitas, mokėjimą patvirtinančius dokumentus ir ataskaitą apie suteiktas paslaugas: 2023 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2302042 (2 359,65 Eur suma), apmokėta 2023 m. liepos 3 d.; 2023 m. spalio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT23032749 (4 429,50 Eur suma, įskaitant 707 Eur žyminį mokestį), apmokėta 2024 m. sausio 10 d. (7 638,72 Eur); 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2400046 (1 871,25 Eur), apmokėta 2024 m. vasario 10 d. (10 411,22 Eur); 2024 m. balandžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2401315 (70 Eur suma), apmokėta 2024 m. balandžio 25 d. (4 740,85 Eur); 2025 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2401669 (70 Eur suma), apmokėta 2024 m. gegužės 22 d. (5 819,94 Eur).

53. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

54. Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).

55. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

56. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Konkretūs koeficientai už atskiras advokato teikiamas paslaugas nustatyti Rekomendacijų 8 punkte; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio Rekomendacijų 5 punktas).

57. Iš byloje ieškovės pateiktos lentelės apie suteiktas paslaugas, nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 359,65 Eur, kurios susidarė už pretenzijos atsakovei parengimą – 950,15 Eur, bendravimą su klientu – 190,03 Eur ir susipažinimą su situacija ir dokumentais – 570,09 Eur.

58. Byloje ieškovė nėra pateikusi advokato parengtos pretenzijos atsakovei dėl žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos negali būti priskirtinos prie būtinųjų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Juolab, kad iš pateiktų mokėjimų dokumentų galima daryti pagrįstą išvadą, jog advokatas (advokatų kontora) teikia ieškovei paslaugas ne vien šioje byloje.

59. Įvertinęs aukščiau aptartus atsakovės byloje pateiktus teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog už ieškinio, dubliko parengimą, atstovavimą ieškovė yra sumokėjusi 5 703,75 Eur. Šios sąskaitose nurodytos sumos yra detalizuotos darbų ataskaitoje, nurodomas laikas, reikalingas nurodytiems teisiniams darbams atlikti, taip pat pateikti ir mokėjimo dokumentai, pagrindžiantys šių sumų apmokėjimą, bylinėjimosi išlaidos susiję su nagrinėjama byla, neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės.

60. Nepripažinus 2 359,65 Eur būtinomis išlaidomis, susijusiomis su nagrinėjama byla, pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma už teisinę pagalbą mažintina iki 5 703,75 Eur. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 6 410,75 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (5 703,75 + 707).

61. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

62. Atsakovės iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo, sumažinant iš atsakovės N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą nuo 8 800,40 Eur iki 6 410,75 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų dešimties eurų 75 centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėDiana LabokaitėLina Žemaitienė