- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-1033-889/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- G. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3991-1227/2025 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo G. G. 15 000 Eur skolą (negražintą paskolą); 1 218,49 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. gegužės 6 d.; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas pripažino skolą raštu, žodžiu ir žinutėmis, tačiau vengia ją grąžinti, ignoruoja ieškovo raginimus. Remiantis viešai prieinama informacija, atsakovas disponuoja įvairiu kilnojamuoju ir (tikėtina) nekilnojamuoju turtu, tačiau jį registruoja juridinių asmenų vardu, siekdamas išvengti atsakomybės ir paslėpti jam priklausantį asmeninį turtą. Teigė, kad atsakovas turi ir kitų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl yra grėsmė, kad atsakovo turtas gali būti perleistas, paslėptas ar kitaip apsunkintas, o tai sudarytų kliūtis įvykdyti būsimo teismo sprendimą.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitas ar jose esančias lėšas, ne mažesnės nei 20 000 Eur sumos, taip siekiant užkirsti kelią būsimo sprendimo nevykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys tikėtinai yra pagrystąs. Spręsdamas klausimą dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (faktiškai atliekamas turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.), kurie galėtų būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad atsakovo prievolės vengimas nesudaro pagrindo spręsti apie galbūt skolingo asmens (atsakovo) nesąžiningus ketinimus išvengti tokios prievolės vykdymo, nes prievolės nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių, priežasčių.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas V. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias tiek jo, tiek su juo susijusių juridinių asmenų žinioje, 20 000 Eur sumos, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir prevenciškai užkirsti kelią jo neįvykdymui dėl turto paslėpimo, perleidimo ar kitų veiksmų; užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kad nebūtų dirbtinai sužlugdytas teisinis rezultatas dėl atsakovo nesąžiningumo ir turto maskavimo veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas, vertindamas antrąją sąlygą nepagrįstai pareikalavo faktinių, dokumentais patvirtintų įrodymų apie atsakovo veiksmus (pvz., konkrečius turto perleidimus, įkeitimus). Antroji sąlyga šioje byloje egzistuoja. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į konkrečias rizikas, t. y. į tai, kad atsakovo elgesys atitinka nesąžiningumo kriterijus: atsakovas raštu ir žinutėmis pripažino skolą; vengia ją grąžinti ir ignoruoja raginimus; turtas registruojamas ne asmeniškai, o jo valdomų juridinių asmenų vardu; atsakovas turi kitų skolų. Nurodo, kad skolos dydis yra reikšmingas, suma viršija 16 000 Eur. Tokia suma yra didelė tiek ieškovui, tiek, tikėtina, nemokiam ar skolų turinčiam atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų
9. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, kuriais remiasi dėstydamas atskirojo skundo argumentus ir teigdamas, kad atsakovas, vadovaudamas keliems juridiniams asmenims, slepia savo asmeninį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jį įsigydamas juridinių asmenų vardu.
10. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.
11. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vėjo technologijų projektai“, UAB „Ekoinversta“, UAB „Sensita“ ir UAB „Ausvera“ rekvizitai.lt išrašus; viešos informacijos apie paminėtų įmonių bylas, projektus ir skolas kopijas; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. e3K-3-474-701/2021 ir Nr. e3K-3-272/2013 santraukas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovas galbūt yra paminėtų įmonių vadovas, arba pateikti vieši duomenys apie paminėtas įmones apeliantui buvo žinomi ir ieškinio padavimo teismui metu, todėl šiuos įrodymus apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti papildomi įrodymai neturi esminės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl papildomai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria buvo atmestas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos
14. Apeliantas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos šioje nutartyje atskirai nepasisako.
15. Pirmiausia pasisakytina dėl apelianto formuluojamo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas patiksenęs ieškinį pirmosios instancijos teismo prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitas ar jose esančias lėšas, ne mažesnės nei 20 000 Eur sumos, taip siekiant užkirsti kelią būsimo sprendimo nevykdymui. Pateikęs atskirąjį skundą, apeliantas apeliacinės instancijos teismo prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias tiek jo, tiek su juo susijusių juridinių asmenų žinioje, 20 000 Eur sumos, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir prevenciškai užkirsti kelią jo neįvykdymui dėl turto paslėpimo, perleidimo ar kitų veiksmų; užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kad nebūtų dirbtinai sužlugdytas teisinis rezultatas dėl atsakovo nesąžiningumo ir turto maskavimo veiksmų.
16. Šiuo atveju yra aktualu pažymėti, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas).
17. Konkrečiu atveju pastebėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde suformulavo platesnį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nei buvo prašęs pirmosios instancijos teisme – be atsakovo asmeninio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, prašo areštuoti ir pinigines lėšas bei turtines teises, esančias su atsakovu susijusių juridinių asmenų žinioje. Tokiu būdu apeliantas iš esmės išplėtė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį, prašydamas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurių neprašė taikyti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs situaciją nusprendžia, kad šiuo atveju būtina apibrėžti apeliacijos objekto ribas, todėl, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinėje instancijoje, teismas vertins pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą tik tiek, kiek ji susijusi su apelianto patikslintame ieškinyje pateiktu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Ieškovas tiek pareiktame ieškinyje dėl skolos priteisimo ir hipotekos nustatymo, tiek atskirajame skunde grėsmę teismo sprendimo įvykdymui motyvuoja tuo, kad atsakovas siekdamas apsunkinti galimą teismo sprendimo įvykdymą savo asmeninį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą registruoja jam priklausančių arba jo valdomų juridinių asmenų vardu, tikslingai paslėpdamas asmeninį turtą nuo kreditorių reikalavimų. Nurodo, kad atsakovas turi ir kitų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl yra pagrįsta grėsmė, kad atsakovo turtas gali būti perleistas, paslėptas ar kitaip apsunkintas, o tai sudarytų kliūtis įvykdyti būsimo teismo sprendimą.
19. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta pirmiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, todėl šalis, prašanti antrajai šaliai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti tos šalies nesąžiningumo įrodymus. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar toje konkrečioje byloje kyla joje priimto teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
20. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas yra išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga pagrįsti šį savo prašymą pateiktais įrodymais. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
21. Pasisakant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, pažymėtina, kad apelianto nurodomi atsakovo veiksmai visgi turi būti siejami su sąmoningu pačiam atsakovui priklausančio turto masės arba jo vertės mažinimu, apsunkinant šį turtą (pavyzdžiui, jį įkeičiant), jį išmainant, dovanojant, parduodant, sudarant dėl jo preliminariąsias sutartis, jį paslepiant, turint tikslą šiais veiksmais pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs tokius veiksmus. Vadovaujantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, o taip pat ir teisiniu reglamentavimu šiuo atveju pareiga įrodyti, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai pirmiau aptartais aspektais, tenka ieškovui.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodomi duomenys apie galbūt atsakovui priklausančių ar jo vadovaujamų įmonių pajamas, skolas ar šių įmonių turtą nėra esminiai, nes ginčas yra kilęs tarp dviejų fizinių asmenų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas ir ieškovas sudarė (duomenys neskelbtini) susitarimą, kuriuo atsakovas ieškovui įsipareigojo grąžinti 15 000 Eur kaip paskolines lėšas iki 2023 m. rugpjūčio 21 d., todėl sieti sprendžiamą ginčą su juridiniams asmenims galbūt priklausančiu turtu, net ir tuo atveju, jei jie įsteigti atsakovo ar jam vadovaujant, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo galbūt valdomų įmonių turto, skolų ir kt. nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą ir nėra pakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
23. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad atsakovo skolos dydis yra reikšmingas, kadangi skolos suma viršija 16 000 Eur. Teigia, kad tokio dydžio skola yra didelė tiek ieškovui, tiek, tikėtina, nemokiam ar skolų turinčiam atsakovui.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Šioje nutartyje jau aptarta, kad tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas raštu ir žinutėmis pripažino skolą; vengia ją grąžinti ir ignoruoja raginimus; turtas registruojamas ne asmeniškai, o juridinių asmenų vardu; atsakovas turi kitų skolų, negali būti aiškinamos kaip atsakovo nesąžiningumas ir atitinkamai pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju vien ieškinio pateikimas sudarytų pagrindą taikyti šias priemones. Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis) ir ieškinio pateikimas, ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka / atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo veiksmus, kurie galėtų būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o vien prievolės nevykdymas savaime neįrodo nesąžiningų atsakovo ketinimų.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.