Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-423-660/2010 pagal ieškovo J. J. T. ieškinį atsakovams D. K., J. K. dėl pažeistų teisių atstatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtino ieškovo J. J. T. ir atsakovų D. K., J. K. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė išspręsti tarp šalių kilusį teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. 2-423-660/2010 taikiai ir susitarė dėl ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų.Ieškovas Juozas J. T. 2016 m. kovo 2 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-423-660/2010, nes nuo 2014 m. spalio 31 d. atsakovai nemoka nuomos mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo J. J. T. prašymo netenkino ir atsisakė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-423-660/2010. Teismas nurodė, taikos sutartimi šalys susitarė išspręsti kilusį teisminį ginčą ir be kitų klausimų sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovai už naudojimąsi gyvenamojo namo tam tikromis patalpomis mokės ieškovui po 200 Lt (57,92 Eur) nuomos mokestį per mėnesį, pradedant nuo 2010 m. birželio 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos patalpos priklauso ieškovui ir trečiajam asmeniui A. M. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nuomos mokestis mokamas ieškovui ir trečiajam asmeniui lygiomis dalimis, tai yra kiekvienam po 100 Lt (28,96 Eur) per mėnesį. Teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu atsakovas J. J. T. prašė išduoti vykdomąjį raštą, įsiteisėjo 2010 m. birželio 11 d. Taigi nuo šios dienos atsakovai D. K. ir J. K. privalėjo įvykdyti sprendimą gera valia. 2014 m. birželio 11 d. ieškovas J. J. T. vienašališkai nutraukė gyvenamojo ploto nuomos sutartį bei prašė atsakovų atlaisvinti gyvenamąsias patalpas. Atsakovai J. K. ir D. K. ieškovo J. J. T. prašymą tenkino ir išsikraustė iš dviejų kambarių palikdami juose prieš tai buvusius tėvų daiktus.Atsakovė D. K. 2013 m. spalio 9 d. teismo nutartimi buvo pripažinta savo motinos A. M. T. nuolatine globėja bei jos turto administratore. D. K.. Vykdydama teismo sprendimą ir būdama paskirta savo motinos A. M. T., gyv. (duomenys neskelbtini), globėja bei jos turto administratore, prižiūri motiną ir ja rūpinasi, todėl ji gyvena nurodytu adresu. Jai visiškai išsikėlus iš jos tėvams priklausančio namo, kurio dalis priklauso jos neįgaliai motinai (santuokoje įgytas turtas nėra padalintas, turto padalijimo klausimas sprendžiamas civilinėje bylos Nr. 2-1291-886/2016), ji negalėtų vykdyti motinos globėjos ir turto administratorės pareigų. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, jog teismo nutartys turi būti vykdomos, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir geros moralės principais, darė išvadą, jog atsakovai D. K. ir J. K. nepažeidė taikos sutarties sąlygų, todėl vykdomąjį raštą J. J. T. atsisakė išduoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu J. J. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą buvo pateiktas dėl visų taikos sutarties sąlygų nevykdymo, tam pateikė teismui antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad apeliantui ir jo sutuoktinei priklausančios patalpos yra neatlaisvintos, jose sukrauti atsakovų daiktai, kurie trukdo įrenginėti patalpas. Kitas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad yra bloginama namo būklė dėl kiemo netinkamo išgrindimo plytelėmis, namo pamatai drėksta, būtina atlikti kiemo pertvarkymo darbus. Į apelianto prašymus atsakovai nereaguoja, nors taip buvo susitarta taikos sutartyje.

7.2. Teismo argumentai, kad negali būti išspręstas atsakovų iškeldinimo klausimas, kadangi jie globoja neveiksnų asmenį nepagrįsti. Apelianto vertinimu, nors jie ir globoja namo bendrasavininkę, tačiau privalo vykdyti taikos sutartį ir jos naudai, tačiau galimai yra pažeidžiamo jos interesai, nes globėja nemoka jai nuomos.

7.3. Teismas 2016 m. balandžio 8 d. pateikto apelianto pareiškimo nenagrinėjo, nenurodė jo netenkinimo argumentų, teismo nutartis nemotyvuota, todėl negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Teismas turėjo pareikalauti įrodymus, kad nuomos mokestis nuo 2010 m. birželio 3 d. nutarties įsiteisėjimo dienos buvo mokamas abiem turto savininkams. Šio argumento teismas nenagrinėjo.

7.4. Atsakovai gera valia nevykdo taikos sutarties dėl naudojimosi sklypu ir namu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pripažino, kad iš viso nemoka nuomos mokesčio. Apeliantas negali naudotis savo turtu, negauna kompensacijos ir tai tęsiasi ilgą laiką.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė D. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atsisakyta ieškovui išduoti vykdomąjį raštą pagal 2010 m. birželio 3 d. patvirtintą byloje taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi šioje civilinėje byloje patvirtino tarp ieškovo J. J. T. ir atsakovų J. K. bei D. K. sudarytą taikos sutartį. Apeliantas savo skunde nurodo, kad atsakovai nevykdo visų taikos sutarties sąlygų, todėl teismas nepagrįstai neišdavė vykdomojo rašto. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1, 2 d.). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.Nagrinėjamoje byloje šalys kilusį teisminį ginčą užbaigė sudarydamos 2010 m. birželio 3 d. Taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-423-660/2010. Teismo nutartis įsiteisėjo 2010 m. birželio 11 d. Taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str. 1, 2 d.). Ieškovas J. J. T. 2016 m. kovo 2 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-423-660/2010, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą, nes atsakovai nemoka nuomos mokesčio nuo 2014 m. spalio 31 d. (t. 1, b. l. 156). Teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovai mokės ieškovui po 200 Lt (57,92 Eur) nuomos mokestį į mėnesį, pradedant nuo 2010 m. birželio 3 d., už naudojimąsi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 52/002-0069-01-5, patalpomis plane pažymėtomis 1-8 (5,96 kv. m), 1-9 (11,93 kv. m), 1-5 (18,35 kv. m), 1-3 (20,70 kv. m), pusrūsio patalpomis P-4 (5,68 kv. m), P-5 (13,53 kv. m), P-3 (17,82 kv. m), P-2 (7,75 kv. m), ir puse patalpos G-1 (37,42 kv. m), taip pat už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. 5270-0013-0582, bendras plotas 0,2200 ha, ir kiemo statiniais unikalus Nr. 52/002-0069-03-7, ir atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nurodytos patalpos priklauso ieškovui ir trečiajam asmeniui A. M. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nuomos mokestis mokamas ieškovui ir trečiajam asmeniui lygiomis dalimis, tai yra kiekvienam po 100 Lt (28,96 Eur) per mėnesį.Apeliantas nurodo, kad prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl visų taikos sutarties sąlygų, nes atsakovai nevykdo jų visų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka ir juos atmeta, kadangi apelianto 2016 m. kovo 2 d. prašyme aiškiai nurodyta, kad atsakovai nuo 2014 m. spalio 31 d. nemoka nuomos mokesčio, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pasisakė būtent dėl minėtos taikos sutarties 2 punkto, kuriame susitarta dėl numos mokesčio mokėjimo, vykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2014 m. birželio 11 d. raštu įspėjo atsakovus, jog nutraukia nuomos sutartį ir paprašė iki 2014 m. rugpjūčio 15 d. atlaisvinti išnuomotas patalpas (t. 1, b. l. 159). Atsakovai nurodė, kad šį ieškovo prašymą įvykdė ir iki nurodyto termino išsikėlė iš ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančių gyvenamųjų patalpų, palikdami jose tėvams priklausančius daiktus. Įrodymų, paneigiančių atsakovų paaiškinimus, kad tarp šalių sudaryta žodinė nuomos sutartis nutraukta nuo 2014 m. birželio 11 d. ir atsakovai nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. atlaisvino užimtas patalpas, byloje nėra. Tokiu būdu nustatyta, kad tarp šalių žodinės nuomos sutarties pagrindu susiklostę teisiniai santykiai nutrūko nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. Gi apeliantas nurodo, kad atsakovai nemoka nuomos nuo 2014 m. spalio 31 d. Tai reiškia, kad ieškovas reikalauja ir toliau mokėti nuomos mokestį po nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovai nurodo, kad jie gyvena ieškovui priklausančiame name, tačiau kitu teisiniu pagrindu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi civilėje byloje Nr. 2-13784-752/2013 trečiajam asmeniui A. M. T., gyv. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta nuolatinė globa ir jos globėja bei turto administratore paskirta jos dukra D. K., gyvenanti tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8-10). Iš byloje esančių trečiojo asmens medicininių dokumentų matyti, kad atsakovės motina serga Parkinsono liga, pati neapsitarnauja, nepažįsta artimųjų, nevaldo mažojo dubens organų funkcijų, jai diagnozuotas psichikos sutrikimas, todėl jai reikalinga nuolatinė (dieną ir naktį) slauga ir artimųjų priežiūra, ji net neapsiverčia lovoje, nepavalgo, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Taigi, nustatyta, kad atsakovė su savo šeima, kurią sudaro sutuoktinis J. K. ir sūnus D. K., gyvena ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name, prižiūri motiną ir ja rūpinasi, nes priešingu atveju, atsakovė negalėtų vykdyti motinos globėjos ir turto administratorės pareigų. Taigi, nustatyta, kad atsakovė su šeima apeliantui ir trečiajam asmeniui priklausančiame name gyvena ne nuomos sutarties pagrindu, o kaip trečiojo asmens globėja ir turto administratorė.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1291-886/2016, padalintas ieškovo Juozo J. T. ir atsakovės A. M. T. santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovo J. J. T. ieškinio dalis dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo palikta nenagrinėta. Ieškovas dėl šio teismo sprendimo 2017 m. sausio 19 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, tačiau jo priėmimo klausimas kol kas nėra išspręstas. Taigi, nors šiuo metu nėra išspręstas klausimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau akivaizdu, kad atsakovai dalyje ginčo namo gyvena teisėtai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai nemokėdami nuomos mokesčio nevykdo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties, kuria tarp šalių patvirtinta taikos sutartis. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.