Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Juozo J. T. atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, atsakovės A. M. T. atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Juozo J. T. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. T. ir pagal atsakovės A. M. T. patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal trečiojo asmens J. K. ieškinį dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Juozas J. T. 2014-03-12 patikslintu ieškiniu (1 t 45-49 b.l.) prašė visą santuokoje su atsakove A. M. T. įgytą turtą padalinti pusiau, po ½ dalį, ir nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini), Raudondvaryje, Kauno r.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovės patikslintas priešieškinis tenkintinas.

Trečiojo asmens patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dėl šalių santuokoje įgyto turto vertės

Iš VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės duomenų matyti, kad 4111/11013 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Raudondvario sen., Kauno r., rinkos vertė – 4 307,23 Eur (14 872 Lt) (viso sklypo – 11 468,95 Eur (39 600 Lt)) (1 t. 56 b.l.).

Dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J. , bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje R. D. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011).

Atsakovė A. M. T. priešieškiniu prašo visą turtą padalinti lygiomis dalimis, išskyrus gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), Raudondvaryje, Kauno r., kurį dalinant prašo nukrypti nuo lygių turto dalių, ieškovui paskiriant 1/3, o atsakovei – 2/3 dalis. Prašymas nukrypti nuo lygių turto dalių grindžiamas dviem argumentais: 1) atsakovės bloga sveikatos būkle, nes ji teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, ir jai reikalinga nuolatinė slauga, priežiūra; 2) gyvenamojo namo pagerinimui panaudotomis atsakovės asmeninėmis lėšomis, gautomis už parduotą atsakovei priklausantį žemės sklypą.

Dėl blogos sveikatos būklės.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimu A. M. T. pripažinta neveiksnia. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi jai nustatyta nuolatinė globa ir jos globėja bei turto administratore paskirta D. K. (1 t. 9-11 b.l.).

A. M. T. nuo 2013-01-11 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (3 t. 149 b. l., kopija iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-423-660/2010). 2014-04-18 medicinos dokumentų išraše (3 t. 147-148 b.l., kopija iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-423-660/2010) nurodyta, kad pacientė A. M. T. nuo 2010 m. serga Parkinsono liga, neorientuota, pati neapsitarnauja, nepažįsta artimųjų, nevaldo mažojo dubens organų funkcijų, psichiatro konstatuotas psichikos sutrikimas (2012 m.) F0.23, reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra (dieną – naktį) artimųjų, pati pacientė net neapsiverčia lovoje, nepavalgo; esant dehidratacijai, laikas nuo laiko lašinamos infuzijos skysčių balansui atstatyti. 2014-06-09 išraše iš medicininių dokumentų (2 t. 25 b. l.) nurodyta, kad A. M. T. serga Parkinsono liga ir senatvine demensija, ligonė slaugoma, nevaikšto, neapsitarnauja.

Teismo posėdyje 2016-08-18 išklausyti liudytojos J. K. paaiškinimai. Liudytoja nurodė, kad yra profesionali slaugos – reabilitacijos specialistė, dirba su senais žmonėmis, 23 metus užsiima slaugos administravimu. Liudytoja yra D. K. draugė, su ja kartu užaugo, labai gerai pažįsta jos šeimą, todėl jai gerai žinomos aplinkybės, kad D. šeima su džiaugsmu įsikėlė į gyvenamąjį namą, mama juos pakvietė, davė jiems du kambarius. Liudytoja, būdama profesionali slaugos – reabilitacijos specialiste, padeda D., ją konsultuoja dėl mamos sveikatos būklės. Paaiškino, kad D. mama serga Parkinsono liga, dėl kurios žmogaus kūnas sukaustytas, reikia aktyvinti, nuolatinai reikia masažuoti, reikia kelti, vežti ratukais, reikalingas masažo stalas, specialios kėlimo kėdės prausimui, asmens higienai, tam reikia daugiau erdvės, jos gyvenamojo kambario neužtenka. Liudytoja pastato lašalines ligonei, kai gydytojas paskiria. Liudytoja lanko A. M. T. 2-4 kartus per savaitę, kartais ir naktį reikia atvykti. Kai ligonės sveikatos būklė pablogėja, reikia aktyvinti nuolatinai, masažai reikalingi kiekvieną dieną, kad nesusidarytų pragulos. M. A. T. būtinai reikalingas atskiras kambarys, nes ji yra gulintis ligonis, ji gyvena mažame kambaryje 1-4/8,43 kv. m (planas - 1 t. 19 b.l.), kuriame telpa tik speciali lova ir spintelė jos būtiniausiems reikmenims. Kitas kambarys 1-3/20,70 kv.m didesnis, reikalingas procedūroms, masažams, tai vienintelis kambarys, per kurį ją galima išvežti į balkoną. Šiame kambaryje atlieka masažą, stato lašalines, per jį išveža į balkoną, jame laikoma speciali įranga – masažo stalas, speciali prausimo kėdė ir vežimėlis. Šiame kambaryje 1-3/20,70 kv.m gyvena ir D. su vyru. Dėl K. persikėlimo gyventi į gyvenamąjį namą paaiškino, kad jie turėjo butą, mama pakvietė gyventi kartu, namas buvo senos statybos, jį reikėjo įrengti viduje, keisti langus, kieme trinkeles sudėti, įsikėlę į gyvenamąjį namą, butą pardavė. Po to, kai D. šeima suremontavo namo vidų, išklojo kiemą plytelėmis, įrengė šildymą, gyvenamoji aplinka pagerėjo. Liudytoja plane (1 t. 19 b.l.) parodė kambarį 1-2/20 kv.m, kuriame įsikėlus į namą gyveno D. tėvas, iš šio kambario yra išėjimas į terasą, šiame kambaryje yra didelis keistas ratas, panašus į karuselę. Tokiam kambaryje A. M. T. gyventi negalėtų..

Civilinėje byloje dėl globos A. M. T. nustatymo ir globėjo skyrimo buvo pateiktas Raudondvario seniūnijos 2013-09-05 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. A1-36 (1 t. 32-33 b. l.), buvo tikrinamos J. J. T. buities ir gyvenimo sąlygos, patikrinimo tikslas – dėl globėjo skyrimo neveiksniam asmeniui. Akte nurodyta, kad J. J. T. gyvena prie ūkinio pastato esančioje patalpoje, į jam įrengtą kambarį gyvenamajame name atsisako eiti gyventi. Akto 9 punkte nurodyta, kad kaimynų ir gydytojos teigimu J. J. T. žinomas kaip nesugyvenama ir konfliktiška asmenybė, šiltų santykių su sutuoktine A. M. T. nebuvo apie 30 metų, iki šiol gyvena skyrium, žmona jam nerūpėjo visą gyvenimą, girdėdavo nuolatinius barnius; turi vienturtę dukterį, kuri pasiligojusią motiną slaugo nepriekaištingai, J. J. T. pačiam reikia pagalbos tvarkantis buityje; išvados 10.6 punkte siūloma jo neskirti A. M. T. globėju (1 t. 32-33 b. l.). Teismas išsamiai įvertino aplinkybes dėl abiejų pretenduojančių asmenų galimybių tapti neveiksnia pripažintos A. M. T. globėjais ir globėja paskyrė jos dukterį D. K..

Dėl atsakovės asmeninių lėšų panaudojimo gyvenamojo namo įrengimui.

Tuo metu buvo įrenginėjamas namo vidus. Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovės A. M. T. lėšomis buvo sudėti langai, kuriuos pagal dvi 2008-10-16 sutartis už 2800 Lt ir 2400 Lt pagamino UAB „Evaldo langai“, UAB „Aldasa“ pagaminti langai už 715 Lt pagal 2009-03-26 sutartį (prijungtos civilinės bylos 1 t. 56, 57,58 b. l.). Ieškovas ir jo atstovė šių aplinkybių nepaneigė, todėl teismas laiko jas įrodytomis (CPK 178 str.).

Ieškovo atstovė teismo posėdyje teigė, kad dalinant turtą nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kad A. M. T. sveikatos būklė yra nepakankama priežastis jai priteisti didesnę turto dalį, nes ir pačiam J. J. T. reikia pagalbos dėl sveikatos būklės, jis yra senyvo amžiaus, reikės spręsti klausimą dėl jo priežiūros ir globos. Teismas šiuos ieškovės atstovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 str.). Ieškovės atstovė savo teiginiams dėl ieškovo sveikatos būklės pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, tik nurodė, kad remiasi Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi (1 t. 9-11 b. l.). Teismas pažymi, kad šia nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl globos nustatymo neveiksniai A. M. T. ir globėjo paskyrimo. Dėl globėjo skyrimo kilo ginčas, nes globėjais pageidavo būti duktė D. K., ir J. J. T.. Nutartyje nurodyta, kad jis yra senyvo amžiaus, medikai jam nerekomenduoja globoti kitą asmenį. Daugiau jokių duomenų apie jo sveikatos būklę nėra. Teismas pažymi, kad J. J. T. sveikatos būklė buvo vertinama tik dėl jo galimybių globoti kitą asmenį, tačiau medikų neigiama išvada byloje dėl globos nustatymo nėra pakankama spręsti apie jo sveikatos būklę.

Teismas pažymi, kad dar iki A. M. T. sveikatos būklės pablogėjimo abu sutuoktiniai davė sutikimą jų dukters D. K. šeimai gyventi kartu. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-423-660/2010 (1 t. 37, 38 b.l.) yra šias aplinkybes patvirtinantys ieškovo ir atsakovės rašytiniai sutikimai.

Ieškovo atstovė advokatė B. Pauliukevičienė 2014-09-09 teismo posėdyje pateikė ieškovo J. J. T. pasirašytą „Pasiūlymo projektą investuotojui“ (2 t. 20 b.l.) Šiame Pasiūlyme nurodyta, kad ieškovas pageidauja rasti investuotoją savo namo renovacijos projekto ir darbų įvykdymui: preliminariai namo renovacijai reikalingi 4 plastikinių langų, plastikinių durų su langeliu išėjimui ant stogo, stogo dangos pakeitimo, 2 balkonų įstiklinimui ir jų padų šiltinimui, garažo vartų apšiltinimui po gyvenamuoju namu; kambariui 1-2/20,18 kv. m reikalingas kapitalinis remontas, būtina centrinio šildymo sistemos renovacija; reikalingos lėšos žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo projektui (architektui) parengti ir privatizavimui. Ieškovas nurodo, kad pageidauja rasti investuotoją 50 000 Lt sumai ir daugiau, o ieškovas, būdamas gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkas, būsimo projekto įgyvendintojas ir darbų vykdytojas, gautą paskolą grąžintų per 24 mėnesius grynais pinigais arba nekilnojamuoju turtu. Iš tokio ieškovo pasiūlymo matyti, kad tarp gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių nėra sutarimo dėl bendro turto valdymo ir naudojimo, ieškovas siekia savo interesų patenkinimo.

Teismas, atsižvelgęs į individualias šios bylos aplinkybes, į A. M. T. nustatytus susirgimus (Parkinsono liga, senatvinė demencija), aplinkybę dėl jos pripažinimo neveiksnia, į nuolatinės slaugos poreikį, nes ji nevaikšto, pati neapsitarnauja, daro išvadą, kad jos bloga sveikatos būklė sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių turto dalių principo, sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimą. Atsižvelgus į neveiksniu pripažinto asmens, kuriam nustatyta nuolatinė slauga, būtinųjų poreikių užtikinimą, jos gyvenimo sąlygų užtikrinimą, yra pagrindas santuokoje įgytą turtą padalinti atsakovės atstovės nurodytu būdu - A. M. T. priteisiant didesnę gyvenamojo namo dalį – 2/3. Didesnė gyvenamojo namo dalis jai skiriama ir dėl tos priežasties, kad neveiksnia pripažintai A. M. T. būtinas atskiras kambarys 1-4/8,43 kv.m, kuriame ji gyvena, o jos būtinųjų poreikių tenkinimui (masažui, higienai, išvežimui į balkoną, socialinių ryšių palaikymui ir kt.) būtinas kambarys 1-3/20/70 kv.m, kuriame taip pat gyvena ir jos globėja – duktė D. K. su sutuoktiniu. Kitą turtą dalinti, nukrypstant nuo lygių sutuoktinių dalių principo nėra poreikio, todėl jis dalintinas ieškovui ir atsakovei po ½ dalį.

Dėl trečiojo asmens J. K. ieškinio reikalavimų

Trečiasis asmuo J. K. prašo iš abiejų sutuoktinių solidariai priteisti gyvenamojo namo pagerinimo išlaidas, nes gyvenamasis namas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir sutuoktiniai už jų bendro turto pagerinimo išlaidas atsakingi solidariai (CK 3.109 str., 6.6 str.).

Trečiojo asmens J. K. patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl atliktų gyvenamojo namo pagerinimo darbų patvirtina rašytiniai įrodymai (1 t. 141-191 b. l.): pasiūlymai pirkti santechnikos prekes, pirkėjo užsakymai, PVM sąskaitos – faktūros, kasos čekiai, prekių prikimo kreditan sutartys, pinigų priėmimo kvitai, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, sumokėjimą patvirtinantys kasos čekiai, kurių detalizacija pateikta 2014-07-02 patikslinto ieškinio lentelėje (1 t. 133-134 b. l.). Iš šių duomenų matyti, kad išlaidos patirtos laikotarpiu nuo 2016-06-21 iki 2012-08-31. Ieškovas neginčijo trečiojo asmens pateiktų įrodymų dėl konkrečių medžiagų įsigijimo ar atliktų darbų, bet nesutiko su trečiojo asmens reikalavimu priteisti pagerinimų išlaidas, teigdamas, kad pagerinimai atlikti už pinigus, gautus, pardavus ieškovui priklausantį butą, o namo pagerinimai atlikti nesilaikant ieškovo numatyto projekto ir be ieškovo sutikimo. Ieškovas kitoje byloje reiškė D. K. ir J. K. reikalavimus dėl nekokybiškai ir nesilaikant projekto atliktų pagerinimų (dėl kieme nekokybiškai suklotų trinkelių, name buvusių medinių langų pakeitimo į plastikinius, name ieškovo sumontuotos šildymo sistemos pakeitimo į naują nekokybišką šildymo sistemą).

Ieškovas teigė, kad be jo žinios buvo sumontuotas kieto kuro katilas, tačiau šiuos teiginius paneigia rašytiniai įrodymai. Ieškovas J. J. T. raštu patvirtino 2010-11-03 sutikimą trečiajam asmeniui J. K. ir jo sutuoktinei, atsakovės globėjai D. K. pakeisti gyvenamojo namo adresu Vienybės g. 2, Raudondvaryje, Kauno r., kieto kuro šildymo katilą (1 t. 139 b.l.). 2011-08-08 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad atlikus rašysenos ekspertizę nustatyta, kad ranka padarytas įrašas yra J. J. T. (1 t. 140 b.l.).

Šiuo sprendimu padalijus sutuoktinių turtą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi, sutuoktiniams turtas priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 3.100 str. 6 p.). Atsižvelgus į tai, kad trečiojo asmens reikalavimas pareikštas dėl gyvenamojo namo pagerinimo, o šiuo sprendimu gyvenamasis namas padalijamas nukrypstant nuo lygių turto dalių principo, ieškovui priteisiant 1/3 dalį, o atsakovei 2/3 dalis gyvenamojo namo, proporcingai paskirstytina ir prievolė sumokėti trečiajam asmeniui už gyvenamojo namo pagerinimą: iš ieškovo priteistina 1/3 dalis (3886,76 Eur), iš atsakovės – 2/3 dalys (7773,52 Eur) trečiojo asmens patirtų išlaidų namo pagerinimui.

Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje teigė, kad jo duktė D. K. su sutuoktiniu J. K. be ieškovo žinios pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Raudondvaryje. Šis butas buvo gautas ieškovo ir priklausė ieškovui, be jo žinios pardavę butą, Drąsutė ir J. K. negrąžino ieškovui už parduotą butą gautų pinigų, bet be ieškovo sutikimo investavo į namą. Teismas pažymi, kad šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

Iš pateiktos 2008-12-23 pirkimo-pardavimo sutarties (2 t. 7-10 b.l.) matyti, kad ieškovo ir atsakovės duktė D. K. kartu su sutuoktiniu J. K. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį, esantį (duomenys neskelbtini), Raudondvario k., Kauno r., 51,59 kv. m bendro ploto, pardavė už 150 000 Lt. Šis butas įgytas pagal 1992-01-21 pirkimo-pardavimo sutartį (2 t. 7-10 b.l.). Iš 1992-01-21 sutarties (2 t. 5-6 b. l.) matyti, kad Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos institutas pardavė, o D. K., J., gim. 1969 m., (gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Raudondvaryje, Kauno r.), pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Raudondvaryje, Kauno r., 51,59 kv. m bendro ploto su 7,15 kv. m. rūsiu; sutartis sudaryta pagal Kauno rajono valdybos Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos instituto 1992-01-15 potvarkį, įsakymą ar įkainojimo aktą Nr. 05. Sutarties 2 punkte nurodyta parduodamo turto kaina – 17 478 rublių, iš kurių 2131 rublių pirkėjas sumokėjo į Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos instituto kasą, grynais pinigais, kvito Nr. 295717, data – 1992-01-09, ir 15347 rublių valstybinės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis (2 t. 5-6 b. l.).

Trečiojo asmens J. K. atstovė advokatė A. Vosyliūtė 2014-09-09 teismo posėdyje nurodė, kad šio buto įsigijimui buvo panaudoti D. K. pinigai ir S. K. (D. sutuoktinio J. K. mamos) investiciniai čekiai. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai (2 t. 26 b.l.). Iš 1992-01-09 dviejų kasos pajamų orderių Nr. 295718 ir 295717 kopijų matyti, kad D. K. 1992-01-09 sumokėjo 150 rublių už dokumentų forminimą ir 2131 rublių už buto pirkimą. Ant šių kvitų išlikusi antspaudo fragmento dalis, tačiau iš jos nematyti, kokiai įstaigai sumokėti pinigai. Iš mokėjimo kvito kopijos matyti, kad D. K. sumokėjo 30,99 rublių už teisinę registraciją, nurodytas buto adresas - (duomenys neskelbtini), Raudondvaris. Šiame kvite matosi kasininko spaudas apie priimtą pinigų sumą „30,99“, bet dėl išblukusių įrašų negalima nustatyti datos ir banko pavadinimo. Aplinkybę dėl S. K. panaudotų investicinių čekių buto pirkimui patvirtina įrašas, kad Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos institutui į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 569203 Lietuvos žemės ūkio banke Kaune sumokėta už buto pirkimą investiciniais čekiais 15 347 rublių sum, nurodyta mokėtojo pavardė – K. S., A. (2 t. 26 b.l.). Šie įrodymai atitinka 1992-01-21 buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas aplinkybes, kad už butą sumokėjo D. K. ir jos sutuoktinio mama S. K.. Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, atmestini ieškovo argumentai, kad pinigai už parduotą butą priklauso jam.

Šioje byloje teisminis nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimų tikslinimo, dėl taikytos teisminės mediacijos ir dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla. Teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskirta teisminė mediacija, kuri baigta 2015 m. sausio 15 d. nutartimi, šalims taikos sutarties nesudarius (2 t. 33-34, 60 b. l.).

Bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-8315-285/2015 dėl J. J. T. pripažinimo neveiksniu pagal D. K. pareiškimą. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. byla buvo sustabdyta dėl iškeltos civilinės bylos dėl J. J. T. pripažinimo neveiksniu, ir atnaujinta 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi, paaiškėjus, kad kita civilinė byla nutraukta (2 t. 128-129, 147 b l.).

Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu

Ieškovas J. J. T. 2016-04-06 pareiškimu (pateiktu 2016-04-06 teismo posėdyje) atsisakė reikalavimų dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo (3 t. 3 b.l.). Teismas pažymi, kad šiame pareiškime nenurodyta, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 str. 1 d.), todėl šį atsisakymą teismas vertina kaip reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką atsiėmimą (CPK 139 str.). Atsakovės atstovės neprieštaravo dėl šio ieškovo reikalavimo atsisakymo/atsiėmimo. Teismas pažymi, kad padalijus sutuoktinių turtą, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 str. 6 p.) ir keičiasi į bendrąją dalinę nuosavybę. Nustačius konkrečias turto dalis, bendraturčiai turi teisę nustatyti naudojimosi tvarką bendru sutarimu, o nesusitarus – kreiptis į teismą (CK 4.75 str.). Palikus šį ieškinio reikalavimą nenagrinėtu, ieškovui nebus atimta teisė teismine tvarka spręsti naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą ateityje.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. nutartimi (1 t. 192-193 b.l.) trečiojo asmens J. K. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo J. J. T. ir atsakovės A. M. T. turto areštą už 40 260 Lt (11 660,28 Eur) sumą. Patenkinus trečiojo asmens ieškinio reikalavimus, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 273,4 Eur žyminio mokesčio ir 1785 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Žyminis mokestis - 273,4 Eur (944 Lt) - sumokėtas trimis mokėjimo dokumentais: 144 Lt – 2013-11-11 kvitu AB Lietuvos pašte, 300 Lt ir 500 Lt – dviem kvitais loterijos „Perlas“ terminale, 2014-03-14 ir 2014-03-17 (1 t. 6-7, 50, 79 b. l.). Kauno apylinkės teismo 2014-03-20 nutartimi ieškovas atleistas nuo likusios nesumokėtos 1 043,79 Eur (3 604 Lt) žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (1 t. 87-88 b.l.). Ieškovui teisines paslaugas teikė advokatė Brigita Pauliukevičienė pagal 2013-11-05 atstovavimo sutartį (išrašas - 1 t. 8 b. l.) ir advokato padėjėjas Ramūnas Putinas pagal 2016-01-04 atstovavimo sutartį (2 t. 188 b. l.). Advokatė B. Pauliukevičienė 2016-08-18 teismo posėdyje prašė už jos suteiktas paslaugas priteisti 885 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal 2016-08-18 ataskaitą už suteiktas teisines paslaugas (3 t. 28 b. l.) ir paaiškino, kad iš ieškovo jai pervestų 4000 Lt ji sumokėjo žyminį mokestį, o likę 885 Eur skirti išlaidoms už teisines paslaugas (2016-08-18 garso įrašo Nr. 1 11:17 min.); šios išlaidos pagrįstos 2014-06-02 sąskaita, 2016-08-18 ataskaita apie suteiktas paslaugas ir dviem 2013-10-25 ir 2014-03-27 mokėjimo nurodymais dėl sumokėtų 4000 Lt, (3 t. 28-33 b. l.). Išlaidos už advokato padėjėjo Ramūno Putino suteiktas teisines paslaugas sudaro 900 Eur, kurių detalizacija pateikta 2016-08-17 prašyme dėl šių išlaidų priteisimo, o sumokėjimą pagrindžia 2016-07-27 pinigų priėmimo kvitas (3 t. 26, 27 b. l.).

Atsakovės A. M. T., atstovaujamos globėjos D. K., patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir teisinės pagalbos išlaidos. Už priešieškinį sumokėta 260,66 Eur žyminio mokesčio 2014-05-30 kvitu loterijos „Perlas“ terminale (1 t. 119 b.l.), nuo likusios 825,07 Eur (2 848,80 Lt) žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atsakovė atleista 2014-05-12 nutartimi (1 t. 113-114 b. l.). Atsakovei teisines paslaugas teikė advokatė Inga Blaževičienė pagal 2013-12-04 atstovavimo sutartį, kuri nutraukta 2015-01-23 (1 t. 29 b. l., 2 t. 103 b. l.) ir advokatė Edita Marija Šlapikienė pagal 2015-01-26 atstovavimo sutartį (2 t. 104 b. l.). Išlaidos už advokatės I. Blaževičienės suteiktas teisines paslaugas – dokumento surašymą ir atstovavimą – sudaro 579,24 Eur (2 000 Lt), kurios pagrįstos 2013-12-14 pinigų priėmimo kvitu (3 t. 35 b. l.).

Trečiojo asmens J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 349,86 Eur žyminis mokestis už jo ieškinį ir 579,24 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Žyminis mokestis - 349,86 Eur (1208 Lt) - sumokėtas dviem loterijos „Perlas“ terminalo kvitais: 350 Lt 2014-06-27 ir 858 Lt 2014-07-01 (1 t. 123a, 131 b.l.). Teisines paslaugas teikė advokatė Alina Vosyliūtė pagal 2014-05-30 atstovavimo sutartį (1 t. 115 b.l.). Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 579,24 Eur (2000 Lt) pagal 2014-06-25 pinigų priėmimo kvitą ir 2014-06-25 sąskaitą už teisines paslaugas (2 t. 27, 28 b. l.).

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikytinos CPK 93 ir 96 straipsnių normos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškovo reikalavimų daliai.

Dėl ieškovo ir atsakovės patirtų išlaidų žyminiam mokesčiui paskirstymo. Įvertinus galutinai patikslintus ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimus, matyti, kad abi šalys prašo visą santuokoje įgytą turtą padalinti vienodai, t.y. lygiomis dalimis, išskyrus gyvenamąjį namą, kurį atsakovė prašo dalinti nukrypstant nuo lygių turto dalių principo, jai paskiriant 2/3, o ieškovui 1/3 dalį gyvenamojo namo. Šiuo sprendimu atsakovės priešieškinio reikalavimai patenkinti visa apimtimi, ieškovo ieškinio reikalavimai dėl gyvenamojo namo padalijimo po ½ dalį atmesti. Atsižvelgus į abiejų šalių pareikštų ir patenkintų bei atmestų reikalavimų dalį, žyminis mokestis priteistinas nuo tos turto dalies, dėl kurio kilo ginčas, t. y. nuo 2/3 dalių gyvenamojo namo vertės. Pagal UAB „Laudomus“ 2014-12-18 turto vertinimo ataskaitą (2 t. 64 b. l.) gyvenamojo namo vertė yra 55 607 Eur (192 000 Lt), atitinkamai 2/3 dalių vertė – 37 071,33 Eur. Už šį patenkintą priešieškinio reikalavimą mokėtinas 1112,14 Eur žyminis mokestis. Atsakovė sumokėjo 260,66 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies atleista (1 t. 119, 113-114 b.l.), todėl atsakovės sumokėta 260,66 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Likusi žyminio mokesčio dalis už šį turtinį reikalavimą iš ieškovo valstybei nepriteistina, atsižvelgus į tai, kad jis už paduotą ieškinį yra sumokėjęs valstybei 273,4 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo yra atleistas Kauno apylinkės teismo 2014-03-20 nutartimi (1 t. 6-7, 50, 79, 87-88 b.l.).

Dėl ieškovo ir atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgus į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad pradiniu 2013-11-12 ieškiniu ir 2014-03-12 patikslintu ieškiniu (1 t. 3-5, 45-49 b.l.) ieškovas prašė ne tik padalinti santuokoje įgytą turtą, bet ir nustatyti naudojimosi tvarką turtu, pradiniame 2013-11-12 ieškinyje buvo nurodęs tik dalį turto. Reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką atsisakė 2016-04-06 pareiškimu (3 t. 3 b. l.). Atsakovės atstovė, atsikirsdama į visus ieškovo pradiniuose ieškiniuose pareikštus reikalavimus, teikė atsiliepimą ir priešieškinį dėl visų ieškovo nurodytų argumentų. Dėl tokios ieškovo procesinės pozicijos ilgiau užsitęsė bylos nagrinėjimas, tai sąlygojo ir padidėjusias bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai patenkinti visa apimtimi, o ieškovo reikalavimų tenkinta tik ta dalis, dėl kurios nėra ginčo, ir nenustačius pagrindų taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, iš ieškovo atsakovei priteistinos viso atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos - 579,24 Eur (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.).

Dėl trečiojo asmens J. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Trečiojo asmens patirtas 929,10 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro 349,86 Eur žyminio mokesčio ir 579,24 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 t. 123a, 131, 137 b.l.). Patenkinus trečiojo asmens reikalavimą dėl gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų priteisimo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo ir atsakovės proporcingai patenkinto reikalavimo daliai: iš ieškovo priteistina 1/3 dalis (309,7 Eur), o iš atsakovės – 2/3 dalys (619,4 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.).

Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 9,22 Eur, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovo J. J. T. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės A. M. T. priešieškinį tenkinti visa apimtimi.

Padalinti ieškovo J. J. T. ir atsakovės A. M. T. santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą:

1. priteisti ieškovui Juozui J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

1.1. dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Raudondvaryje, Kauno r.: 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1A1p), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

1.2. 1/2 dalį nuo 4111/11013 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Raudondvario sen., Kauno rajone;

1.3. 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Veliuonos sen., Kauno r.

2. priteisti atsakovei A. M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

2.1. dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Raudondvaryje, Kauno r.: 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1A1p), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

2.2. 1/2 dalį nuo 4111/11013 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Raudondvario sen., Kauno rajone;

2.3. 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Veliuonos sen., Kauno r.

Palikti nenagrinėtą ieškovo J. J. T. ieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo.

Trečiojo asmens J. K. patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3886,76 (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur ir 76 ct) gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų ir 309,7 Eur (tris šimtus devynis Eur ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7773,52 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt tris Eur ir 52 ct) gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų ir 619,4 Eur (šešis šimtus devyniolika Eur ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,22 Eur (devynis Eur 22 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), ieškovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi trečiojo asmens J. K. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo J. J. T. ir atsakovės A. M. T. turto areštą už bendrą 11 660,28 Eur (40 260 Lt) sumą palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.