- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1591-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09740-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti jam iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurotransport24“ (toliau – ir atsakovė) 9 840,95 Eur dienpinigių nepriemoką, netesybas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paliko nenagrinėtu ieškovo ieškinį bei priteisė atsakovei iš ieškovo 762,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovai Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariai – P. G. ir R. K.. Prieš posėdį gautas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G. prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį, kuriame nurodoma, kad nei P. G., nei R. K. negali į jį atvykti, nes pastaroji dalyvauja Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos nagrinėjamose dvejose bylose, o P. G. dalyvauja Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8337-512/2020 ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos nagrinėjamoje byloje. Į posėdį atvykęs atsakovės atstovas prašė prašymo netenkinti, ieškinį palikti nenagrinėtu, sprendimo už akių nepriimti, nes neatvykimo priežastys nėra svarbios, nedetalizuotos, neįrodytos rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, kad, reikšdami prašymą dėl posėdžio atidėjimo ieškovo atstovai nepateikė jokių duomenų, kad dalyvauja nurodytų darbo bylų nagrinėjime Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniuose darbo ginčų komisijos posėdžiuose, o taip pat, kada (kuriuo dienos metu) jie vyksta. Nurodė, kad, nepaisant šio, dalyvavimas teismuose yra prioritetinis, darbo ginčų komisijos paprastai atideda posėdžius dėl atstovų dalyvavimo nagrinėjant bylas teismine tvarka teismo posėdžiuose. Taip pat nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad ieškovo atstovo prašyme nurodytoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8337-512/2020 2020 m. rugsėjo 2 d. rašytinio proceso būdu patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis, kurią į bylą 2020 m. rugsėjo 1 d. 19.20 val. įkėlė ne P. G., o R. K., ir prašė ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Ši aplinkybė rodo, kad faktiškai posėdis byloje nevyko, nėra jokių duomenų, kad ieškovo atstovas P. G. į jį buvo atvažiavęs, kas rodo taip pat ir jo sąžiningumo stoką teikiant akivaizdžiai klaidingą informaciją teismui. Todėl sprendė, kad prašymo teiginiai dėl abiejų ieškovo atstovų negalėjimo dalyvauti posėdyje yra deklaratyvūs, neatvykimas nepateisintas. Nurodė, kad atsižvelgtina ir į prašymo pateikimo laiką – jis įkeltas prieš pat posėdžio pradžią, kuomet apie posėdį ieškovo atstovai informuoti dar liepos mėn. viduryje, o taip pat į tai, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga yra subjektas, negalintis nežinoti procesinio įstatymo normatyvo, naudojimosi procesinėmis teisėmis principų ir pan. Pažymėjo, kad byloje nėra galimybės išsiaiškinti ginčo esmės nedalyvaujant ieškovo atstovams, juolab kad atsakovas atsiliepime į ieškinį yra iškėlęs akivaizdžius neatitikimus dėl pareikšto reikalavimo sprendžiant jį darbo ginčų komisijoje ir teismui formuluojamo, išreiškęs abejones dėl pareikšto turinio ieškinio nagrinėjimo galimybės teisme. Taigi, posėdžio atidėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Ieškovo atstovų teiginiai dėl atsiliepimo į ieškinį negavimo paneigti byloje esančia medžiaga – atsiliepimą į ieškinį pasirašytinai yra gavusi R. K. š. m. liepos mėn. 23 d. Tokiu būdu laikė, kad į posėdį ieškovo atstovai neatvyko be svarbios priežasties. Pažymėjo, kad ginčas susijęs su darbo teisiniais santykiais, jam taikomi sutrumpinti išnagrinėjimo terminai, kuriuos paisyti privalo tiek teismas, tiek ir nagrinėjamo ginčo dalyviai, kurie šiuo atveju yra atstovaujami kvalifikuotų teisininkų. Toks atstovų neatvykimas, akivaizdus sąmoningas faktų iškraipymas ir pasyvus dalyvavimas darbo ginčo nagrinėjimo procese eliminuoja galimybę tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tinkamai įgyvendinti minėtus civilinio proceso tikslus bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 226 straipsnio, 230 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus reikalavimus. Taip pat sprendė, kad dėl tokios bylos baigties akivaizdūs ieškovo atstovų kaltė ir nesąžiningas elgesys, todėl, remdamasis CPK 94 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų nuostatomis, priteisė atsakovui iš ieškovo 762,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Pažymėjo, kad tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013), taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1332-464/2019).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G., pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui civilinę bylą nagrinėti iš esmės.
6. Ieškovas nurodo, kad ginčijama nutartis neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Pažymėjo, kad vadovaujantis CPK CPK 246 straipsnio 1 dalimi, ieškinys paliekamas nenagrinėtas tuomet, kai nėra ieškovo ar jo atstovo prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ar nepateikti duomenys apie neatvykimo priežastis ar neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių, o atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių. Šiuo atveju, ieškovo atstovas 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė pirmosios instancijos teismui raštišką prašymą dėl paskirto parengiamojo posėdžio atidėjimo, nes tą pačią dieną turėjo dalyvauti darbo bylų nagrinėjime. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio prašymo, motyvuojant tuo, kad nebuvo pateikti duomenys apie dalyvavimą nurodytuose darbo ginčų komisijos posėdžiuose. Tačiau su tuo nesutiktina. Aptariamame prašyme buvo nurodyti visų darbo ginčų komisijoje nagrinėjamų bylų numeriai ir asmenys, kurie tose bylose atstovaus. Šią informaciją buvo galima patikrinti per viešai prieinamus registrus. Taip pat nesutiktina su kitais ginčijamos nutarties argumentais, t. y. dėl to, kad prašymas pateiktas tik prieš pat parengiamojo posėdžio pradžią ir, kad nurodyta akivaizdžiai klaidinga informacija dėl bylos nagrinėjimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose civilinėje byloje Nr. e-2-8337-512/2020. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, prašymas pateiktas dieną prieš numatytą parengiamąjį teismo posėdį, t. y. el. paštu 2020 m. rugsėjo 1 d, 17.24 val. Ta aplinkybė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nebus nagrinėjama civilinė byla Nr. e-2-8337-512/2020 žodinio proceso tvarka, paaiškėjo tik po prašymo pateikimo teismui, kai vis tik bylos šalys po ilgų derybų, apie 19 val. pasirašė taikos sutartį, kuri teismui buvo pateikta tik 2020 m. rugsėjo 1 d., 19.20 val. Vis dėlto, nors pirmosios instancijos teismas santykinai turėjo formalų teisinį pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtu, tačiau šiuo atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytų tikslų ir sąlygų. Iš ieškovo elgesio byloje negalima spręsti apie tai, kad jis buvo praradęs suinteresuotumą ginčo išsprendimu ir, kad dėl to teismas privalėjo ginčą palikti nenagrinėtu, nepriimdamas sprendimo. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui tik tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Atkreipė dėmesį, kad teismas turi teisę taikyti ir kitas sankcijas dėl neatvykimo į teismo posėdį, numatytas CPK 246 straipsnyje bei atidėdamas bylos nagrinėjimą, t. y. neatvykusiai šaliai gali paskirti baudą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Eurotransport24“ atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovė nurodo, kad ieškovo pozicija, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas informaciją, kuri buvo nurodyta ieškovo prašyme, galėjo patikrinti per viešai prieinamus registrus prieštarauja CPK 179 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodoma, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodomos išimtis, jog teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla pareiga rinkti įrodymus už proceso dalyvius; priešingai – įstatymas nurodo, kad įrodymų rinkimo bei įrodinėjimo pareiga kyla pačiam proceso dalyviui. Kitu atveju būtų pažeistas vienas iš esminių civilinio proceso principų – rungimosi principas. Svarbu ir tai, kad net jei ieškovas būtų pateikęs įrodymus dėl tą pačią dieną kaip ir parengiamasis posėdis vykusių kitų posėdžių, tai negalėjo būti pripažinta svarbia neatvykimo priežastimi. Teismų praktikoje nurodoma, jog svarbiomis priežastimis, dėl kurių šalys ar jų atstovai neatvyksta į teismo posėdį, nelaikomos atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-939-464/2018). Tarp ieškovo atstovų nurodytų posėdžių, buvo pažymėti ir posėdžiai darbo ginčų komisijose. Pastebėjo, jog dalyvavimas teismuose yra prioritetinis, darbo ginčų komisijos paprastai atideda posėdžius dėl atstovų dalyvavimo nagrinėjant bylas teismine tvarka teismo posėdžiuose. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog prašymo teiginiai dėl ieškovo atstovo negalėjimo dalyvauti posėdyje yra deklaratyvūs, neatvykimas nepateisintas. Nors ieškovas atskirajame skunde ir teigia, jog skundžiama teismo nutartimi yra pažeidžiami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai, tačiau pats ieškovo atstovas nagrinėjamu atveju, tinkamai neatlikdamas civilinio proceso įstatyme nustatytų veiksmų, pažeidė paminėtus civilinio proceso principus. Ieškovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog prašymą dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo pateikė tinkamu laiku, yra neteisingos. Atskirajame skunde nurodoma, jog minimas prašymas buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. dieną prieš parengiamąjį posėdį. Ieškovo atstovo nurodomos aplinkybės, paaiškėjusios po prašymo dėl posėdžio atidėjimo pateikimo, nepaneigia fakto, jog ieškovo atstovas dirbtinai vilkino procesą. Ieškovo atstovai apie parengiamojo posėdžio datą ir laiką žinojo jau liepos mėnesio 16 dieną. Per daugiau nei mėnesio laikotarpį ieškovo atstovai galėjo atsakingai planuotis savo darbotvarkės užimtumą. Tad šiuo atveju, prašymo dėl posėdžio atidėjimo pateikimas, likus ne pilnai parai iki posėdžio, yra nekorektiškas ir pažeidžiantis proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principus. Pažymėjo, kad taip pat nesutinka su ieškovo pozicija, jog ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip neigiama procesinė pasekmė, neturėjo būti taikomas šiuo atveju. Teismų praktikoje pažymėta, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-303/2008). Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia vertinti ieškovo ir jo atstovo elgesį kaip procesiškai netinkamą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio palikimo nenagrinėto institutą, užkirsdamas kelią užtęsti (vilkinti) procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria, remiantis CPK 246 straipsnio 4 dalimi ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu, nes nepripažino ieškovo atstovo – Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G. – nurodytų neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių svarbiomis.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo šaukimas į 2020 m. rugsėjo 2 d. 16 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį įteiktas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos konsultantei 2020 m. liepos 14 d. pasirašytinai. Ieškovo atstovas prašyme dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismui išsiųstas 2020 m. rugsėjo 1 d. 17.24 val. el. paštu, nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje negalės dalyvauti, kadangi tą pačią dieną tiek jis, tiek kita ieškovo atstovė turės dalyvauti kitose bylose, t. y. teisininkė R. K. turės atstovauti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos nagrinėjamose darbo bylose Nr. APS-2-17011/2020 ir APS-2-16714/2020, o P. G. – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8337-512/2020 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos nagrinėjamoje darbo byloje Nr. APS-131-16444.
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad ieškovo atstovo nurodytoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje 2020 m. rugsėjo 2 d. 9 val. parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8337-512/2020 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Šia nutartimi patvirtintą taikos sutartį teismui pateikė Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisininkė R. K. per Lietuvos teismų elektorinių paslaugų portalą 2020 m. rugsėjo 1 d. 19.20 val. Į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį šalių atstovai neatvyko.
16. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas anksčiau nei nurodytoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje, tačiau ieškovo atstovas prioritetą teikė pastarajai civilinei bylai, o sudarius taikos sutartį bei pateikus Klaipėdos apylinkės teismui ją tvirtinti, neatvyko nei į vieną, nei į kitą parengiamąjį teismo posėdį. Taip pat, teikdamas prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, nepateikė duomenų apie prašyme nurodytų posėdžių darbo ginčų komisijose laiką. Be to, šį prašymą pateikė tik dieną prieš parengiamąjį teismo posėdį, nors apie jo datą buvo informuotas 2020 m. liepos 14 d. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo atstovai į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties.
17. Tačiau pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
18. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas yra pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo nustatytų terminu šalino pareikšto ieškinio trūkumus, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareikštą ieškinį, CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu teikė atskirąjį skundą.
19. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjama darbo byla. Nors ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio ieškovui dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai, o šiuo atveju jau pasiruošta bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje.
20. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovo S. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.