- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-1332-464/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės
- Ieškovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-2772-275/2019 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, J. K., G. M., V. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir ligoninė) priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad šią žalą patyrė dėl ieškovui netinkamai, nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (trijų nesėkmingai atliktų chirurginių operacijų), dėl ko ieškovas iki gyvenimo pabaigos liko suluošintas.
2. Ieškovas 2019-05-29 pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir prašė bylą nutraukti. Vilniaus apygardos teismo 2019-06-04 nutartimi civilinė byla nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio, atšauktas 2019-06-14 paskirtas teismo posėdis. Vilniaus apygardos teismo 2019-06-05 nutartimi ieškovui grąžintas 461,25 Eur žyminis mokestis.
3. Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė 2019-06-11 teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame, atsižvelgdama į tai, kad iki nutarties, kuria byla nutraukta, priėmimo nesuspėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, o apie atsisakymą nuo ieškinio nebuvo informuota, prašė priimti papildomą sprendimą – priteisti atsakovės šioje civilinėje byloje patirtų 1 649,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 papildoma nutartimi buvo patenkintas atsakovės prašymas ir iš ieškovo J. R. atsakovei VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei priteistas 1 649,91 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimą.
Šalies argumentai
5. Ieškovas minėtą nutartį apskundė atskiruoju skundu, prašydamas pakeisti priimtą papildomą nutartį, sumažinant iš jo priteistą 1 649,91 Eur sumą iki minimalios galimos sumos. Nurodė, kad dėl šios teismo priteistos sumos vienareikšmiai kalta ligoninė, kuri suluošino ieškovą ir padarė jam didelę žalą. Ieškovas yra 78 metų pensininkas, todėl priteistą 1 649,91 Eur sumą sumokėti ieškovui būtų didelė našta. Be to, ieškinio atsisakė todėl, kad 2019-06-27 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, 2019-07-15 nutartimi ieškovo atskirąjį skundą tenkino ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 papildomą nutartį – sumažino iš ieškovo atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį iki 800 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 str. 2 d. 1 p.).
7. Teismas nustatė, kad po to, kai byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, ieškovas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė ieškinio, nenurodydamas priežasčių, kurioms kilus jis ir nusprendė tokia teise pasinaudoti. Po nutarties, kuria ieškovo pareiškimas buvo tenkintas ir civilinė byla nutraukta, atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimu į ieškinį bei tripliku parengimu, priteisimo.
Atsiliepimas
8. Advokatas rengė atsiliepimą į ieškinį, už kurį rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2 papunktį sudaro 2 339,25 Eur, bei tripliką, už kurį rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis pagal Rekomendacijų 8.3 papunktį sudaro 1 455,45 Eur. Nors Rekomendacijose nurodytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis už suteiktą advokato teisinę pagalbą, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką priteisiamos protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, įvertinus Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus (2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
9. Įvertinęs parengtų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtį, tai, kad byla nebuvo nagrinėta iš esmės, byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos. Įvertinęs teisinės pagalbos apimtį ir vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, teismas sumažino iki 800 Eur (CPK 79 str. 1 d., 94 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-07-15 nutartį ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 papildomą nutartį nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino darbo, kuris reikalingas siekiant parengti atsiliepimą deontologinėje byloje, apimties. Atsakovo atstovas turėjo susipažinti su ieškovo pateiktais dokumentais, išnagrinėti atsakovo pateiktus dokumentus. Su atsiliepimu teismui buvo pateikta 226 lapų apimties ieškovo ligos istorija, su kuria, rengiant atsiliepimą, taip pat reikėjo susipažinti. Be to, rengiant procesinius dokumentus buvo susitinkama su ligoninės gydytojais, su kuriais aptarta medicininė bylos pusė, jie paaiškino procedūras, ši informacija taip pat naudota rengiant procesinius dokumentus. Parengtų procesinių dokumentų apimtis taip pat nebuvo maža – atsiliepimas į ieškinį yra 10 lapų, triplikas – taip pat 10 lapų.
10.2. Nesutinka su teismo argumentu, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis. Tai yra deontologinė byla, jau vien tai reiškia, kad tokiai bylai reikalingos specialios teisinės žinios ir byla yra specifiška. Byloje nagrinėjami medicininiai konkretaus ieškovo atvejo aspektai, gilinimasis į bylos medicininę pusę yra svarbus tinkamam atsakovo teisių ir interesų atstovavimui. Gydytojų atsakomybės už neteisėtais veiksmais padarytą žalą nagrinėjimas taip pat turi savo specifiką teisės prasme.
Šalies argumentai
10.3. Nors ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad jam, kaip pensininkui, sumokėti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas būtų per didelė finansinė našta, vis dėlto manytina, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, turėjo įvertinti savo finansines galimybes bylinėtis. Atsakovė neturėtų būti baudžiama už tai, kad ieškovas netinkamai įvertino savo finansinę padėtį ir pasirengimą bylinėtis teisme.
10.4. Pats teismas papildomoje nutartyje patvirtino, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl, įvertinus pirmiau nurodytus argumentus, skundžiama nutartis turėtų būti naikinama.
Atsiliepimas
11. Ieškovas J. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 papildomą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovas, matydamas, kad civilinės bylos nagrinėjimas gali ilgai užsitęsti (atsakovės administracijai atsisakė geranoriškai atlyginti bent dalį padarytos ieškovui žalos), o gydytojų ortopedų traumatologų G. M. ir J. K., kurie netinkamai atliko operaciją ieškovui, veikoje galimai yra nusikalstamos veikos požymiai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnio 1 dalyje (tarnybinių pareigų neatlikimas), 2019-05-07 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2019-06-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius pagal BK 229 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas 2019-05-30 Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
11.2. Priešingai nei teigia atsakovė, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2019-07-15 nutartį, įvertino procesinių dokumentų kiekį, jų apimtį ir tai, kad byla nebuvo nagrinėta iš esmės, byla neišsiskyrė teisinių klausimų naujumu ir todėl priėmė teisingą nutartį.
11.3. Atsakovė už neįvykusį teismą, kai visiškai neaišku, kieno naudai būtų priimtas teismo sprendimas, nesivadovaudama sąžiningumo bei protingumo principais, būdama kalta dėl ieškovo suluošinimo, reikalauja iš atsakovo (78 metų pensininko) 1 649,91 Eur už parengtus teismui du procesinius dokumentus, kai Lietuvoje pensininko vidutinė mėnesio pensija yra 340 Eur.
11.4. Pagal atsakovės atskirajame skunde surašytus teiginius galima daryti išvadą kad jeigu ieškovas – pensininkas ir neturi pakankamai lėšų kreiptis i teismą dėl žalos atlyginimo, tai ligoninės gydytojai gali nebaudžiamai žaloti pacientus, prisidengdami žodžiu „komplikacija“, todėl nereikės atlyginti padarytos žalos. Norint pradėti teismo procesą dėl žalos atlyginimo, net už nedideles paslaugas pensininkas atsakovo advokatui turi paaukoti daugiau nei keturias vidutines mėnesio pensijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl teismo veiksmų, gavus atskirąjį skundą
12. CPK 334 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. CPK 293 straipsnis įtvirtina bylos nutraukimo pagrindų sąrašą, tarp kurių yra ir bylos nutraukimas ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui tokį atsisakymą priėmus (CPK 293 str. 4 p.). Tokia teisė pirmosios instancijos teismui pačiam pasinaikinti savo nutartį yra siejama su proceso koncentracijos, operatyvumo, o kartu ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu.
13. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismo 2019-06-04 nutartimi civilinė byla nutraukta ieškovui J. R. atsisakius ieškinio. Bylinėjimosi išlaidų klausimas šia nutartimi išspręstas nebuvo, nes nebuvo pateikti įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį. Tokį procesinį klausimą teismas išsprendė atskira, papildoma nutartimi, priimta CPK 277 straipsnio tvarka (CPK 3 str. 6 d.). Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 papildoma nutartimi buvo patenkintas apeliantės (atsakovės) prašymas ir iš ieškovo J. R. apeliantei (atsakovei) priteistas 1 649,91 Eur turėtų dėl pareikšto nagrinėjamoje byloje ieškinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovui pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos papildomos teismo nutarties, prašant sumažinti priteistas išlaidas, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo atskirąjį skundą tenkino, pakeisdamas savo priimtą nutartį ir sumažinamas iš ieškovo ligoninei priteistas bylinėjimo išlaidas iki 800 Eur.
14. Kaip matyti iš CPK 334 straipsnio 2 dalies turinio, pirmosios instancijos teismas turi teisę tik arba pasinaikinti atskiruoju skundu skundžiamą nutartį, arba išsiųsti bylą su atskiruoju skundu, atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Kitaip tariant, nei CPK 334 straipsnio 2 dalis, nei kita įstatymo norma nesuteikia pirmosios instancijos teismui pačiam pakeisti atskiruoju skundu skundžiamą nutartį, ką iš esmės padarė pirmosios instancijos teismas.
15. Taigi šiuo aspektu vertinant, pirmosios instancijos teismas negalėjo modifikuoti savo ankstesnio procesinio sprendimo dėl priteistų išlaidų dydžio. Kita vertus, kadangi teismas, pažeisdamas instancinę tvarką, vis tik priėmė skundžiamą nutartį, ja pakeisdamas papildomą 2019-07-04 nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į protingumo ir sąžiningumo, proceso operatyvumo principus, į atskirojo skundo bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, klausimą dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų kompensuojamosios dalies išsprendžia kompleksiškai, t. y. atsižvelgdamas ir į pirmosios instancijos teismo priimtą 2019-07-04 papildomą nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
16. CPK 93 straipsnyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka ir proporcijos tarp byloje dalyvaujančių asmenų tuo atveju, kai ginčas yra išnagrinėjamas iš esmės, priimant byloje galutinį teismo sprendimą.
17. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, kuomet teismas bylą baigia ne teismo sprendimu dėl ginčo esmės, o priimdamas nutartį dėl ieškinio atsisakymo ar taikos sutarties patvirtinimo, įtvirtinta CPK 94 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).
18. Analogiška pareiga atsižvelgti tiek į šalių procesinį elgesį, tiek ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, teismui yra nustatyta ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Šioje teisės normoje preziumuojama, kad procesinis elgesys yra tinkamas, jeigu šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese) turi būti sprendžiamas vadovaujantis jau pirmiau minėtais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.).
19. Iš dalies sutiktina su apeliante (atsakove), kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, turėjo įsivertinti savo finansines galimybes bylinėtis, o tuo pačiu ir suprasti, kad pateikdamas ieškinį ir inicijuodamas civilinės bylos iškėlimą jis taip pat prisiima ir galimus neigiamus padarinius, pavyzdžiui, jam gali tekti atlyginti antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių atsirastų dėl jo inicijuojamos bylos. Be to, ieškovas nuo pat ieškinio šioje byloje pateikimo dienos buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, taigi ieškovui turėjo būti žinomos ir ieškinio atsisakymo pasekmės ir su ieškinio atsisakymu susijusi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rizika.
20. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
21. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, nes ieškovas atsisakė nuo ieškinio, o teismas šį atsisakymą priėmė. Pažymėtina, kad atsisakymo priežasčių ieškovas, 2019-05-29 teikdamas pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo (užregistruotas 2019-05-30), nenurodė. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovo sprendimą atsisakyti nuo ieškinio įtakojo kurie nors apeliantės jau po ieškinio pateikimo atlikti veiksmai.
22. Be to, priešingai nei 2019-07-10 pateiktame atskirajame skunde (pavadintame apeliaciniu skundu) bandė įrodyti ieškovas, nėra pagrindo vertinimui, kad ieškinio jis atsisakė tik dėl to, kad 2019-06-27 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius dėl ieškinyje nurodytų ligoninės veiksmų pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tokia išvada nelogiška, nes pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio teismui pateiktas 2019-05-29, t. y. dar iki informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą gavimo, atitinkamai, byla nutraukta 2019-06-04 nutartimi. Pranešimas apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 straipsnio 1 dalį (tarnybos pareigų neatlikimas), parengtas tik 2019-06-27 ir ieškovui išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
23. Ieškovas buvo nurodęs, kad pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo pateikė 2019-05-07. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens siekis inicijuoti ikiteisminį tyrimą pateikiant prašymą ikiteisminį tyrimą organizuojančiai teisėsaugos institucijai dar nereiškia, kad toks ikiteisminis tyrimas bus pradėtas, o jei bus pradėtas – nebūtinai reiškia, kad jis nebus nutrauktas. Mažai tikėtina, kad ieškovui, kuris, kaip spręstina iš ieškovo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), gali turėti ir teisinių žinių, nebuvo žinoma tokia aplinkybė, juolab kad ieškovas šiame civiliniame procese nuo pat pradžių buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, t. y. advokato.
24. Ieškovas, prieš teismui priimant 2019-07-04 papildomą nutartį, 2019-06-21 atsiliepime į ligoninės 2019-06-11 prašymą priimti papildomą sprendimą kėlė klausimą, ar apeliantė negalėjo anksčiau pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. iki 2019-06-04- nutarties, kuria civilinė byla buvo nutraukta, priėmimo. Taigi jo pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo antrajai šaliai galimybės nebuvo siejama su atsisakymo nuo ieškinio priežastimis, nurodytomis tik teikiant atskirąjį skundą dėl jam nepalankios papildomos teismo 2019-07-04 nutarties.
25. Iš bylos procesinės informacijos matyti, kad pasirengimas šios bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu. Vilniaus apygardos teismo 2019-04-30 nutartimi paskirtas posėdis, turėjęs įvykti 2019-06-14, ieškovas 2019-05-29 pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, atsisakymo nuo ieškinio klausimas išspręstas rašytinio proceso tvarka 2019-06-04 nutartimi, apeliantei (atsakovei) nepranešus, ta pačia nutartimi atšauktas ir turėjęs įvykti 2019-06-14 teismo posėdis.
26. Šių faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad, bylą nutraukus rašytinio proceso tvarka, atskirai nepranešus apie šalims, taigi ir apeliantei, jai nežinant konkrečios teismo procesinio sprendimo priėmimo datos, tuo pačiu ir datos, iki kurios ji turi pareigą pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti per papildomo sprendimo (nagrinėjamu atveju – nutarties) institutą. Tokią galimybę patvirtina ir 2019-07-04 papildomojoje nutartyje pacituota kasacinio teismo praktika, kuria remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016). Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad pateikti bylinėjimosi išlaidų atsiradimą pavirtinančius dokumentus teismui iš karto po to, kai buvo patirta išlaidų, yra šalies teisė, o ne pareiga.
27. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2019-07-04 papildomą nutartį, nustatė, kad apeliantė (atsakovė) pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus patyrė 1 649,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimu, jų dydis neviršijo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3 papunkčiuose nustatytų dydžių, todėl visą šią sumą priteisė iš ieškovo.
28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad apeliantės prašytos kompensuoti išlaidos neviršijo rekomenduojamų dydžių. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į atliktus procesinius veiksmus, maksimali rekomenduojama priteisti už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma sudarytų gerokai didesnę, nei prašė apeliantė priteisti, sumą, t. y. 3 881,20 Eur ([970,30 Eur x 2,5)] + (970,30 Eur x 1,5)]. Apeliantės pateikti įrodymai patvirtina, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą ji patyrė 1 363,56 Eur, o už tripliko parengimą – 286,35 Eur išlaidų (bendrai už abu procesinius dokumentus – 1 649,91 Eur), t. y. šios išlaidos daugiau nei dvigubai mažesnės, negu numatyta Rekomendacijoje.
29. Pažymėtina, kad ieškovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl minėtos 2019-07-04 papildomos nutarties, apeliantės nurodytos ir teismo priteistos 1 649,91 Eur sumos nepagrįstumą grindė tuo, kad išlaidos yra padidintos, nes byla nesudėtinga, o dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų yra kalta pati ligoninė (apeliantė), suluošinusi ieškovą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Pastarasis teiginys būtų buvęs pagrįstas arba paneigtas tik Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus vienokį ar kitokį galutinį sprendimą dėl ieškovo reikalavimų. Kadangi ieškovas, iniciavęs ginčą, dėl kurio patirta išlaidų, savo iniciatyva šį ginčą ir baigė, būtent jam pagal priežasties teoriją ir tenka priešingos šalies visų patirtų išlaidų, jeigu jų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, atlyginimo pareiga.
30. Šiame kontekste pritartina apeliantei, kad ginčo pobūdis, byloje analizuotinų faktinių aplinkybių specifiškumas (medicinos sritis, chirurgija), vis tik lėmė ir papildomas advokato laiko sąnaudas, ruošiantis bylos nagrinėjimui (rengiant atsiliepimą ir tripliką), susipažįstant su byloje esančia medžiaga, gilinantis į teismų praktiką. Tokiu atveju konstatuotina, kad apeliantės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos, be kita ko, ir dvigubai mažesnės nei maksimalus rekomenduojamas priteisti šių išlaidų dydis, atitinka ligoninės advokato A. Aranausko patirtas darbo laiko sąnaudas. Sumažinti šias išlaidas nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o kitaip sprendęs pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą. Kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nelemia ir ieškovo J. R. teiginiai apie jo atsisakymo nuo ieškinio pateikimo priežastis ar apie neišgalėjimą sumokėti tokią sumą, ieškovui nepateikus jokių jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų.
31. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019-07-15 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 papildoma nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.