Vilniaus apygardos teismo papildoma nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje, J. K., G. M., V. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje, J. K., G. M., V. R., nutraukta ieškovui atsisakius nuo ieškinio.

Teisme gautas atsakovės prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovo atsakovei 1 649,91 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nespėjo pateikti teismui patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovo atsisakymas buvo gautas iki žodinio teismo posėdžio šioje civilinėje byloje, pradžios, o atsakovė nebuvo informuota apie tai, jog ieškovas atsisako ieškinio. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitu atveju, suvaržoma byloje dalyvaujančių ir turinčių priešingą nei ieškovo interesą asmenų teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Priėmus papildomą sprendimą atsakovės naudai, būtų pažeistas teisingumo ir sąžiningumo principas ieškovo atžvilgiu. Ieškovas yra visiškai įsitikinęs, kad dėl jo sveikatos sutrikdymo ir suluošinimo kalti jį operavę gydytojai, kurie savo pareigas atliko netinkamai, tačiau dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, ieškovas nuo ieškinio atsisakė.

Pagal CPK 277 str. 1 d. 3 p. teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju 2019 m. birželio 4 d. nutartimi, ieškovui atsisakius nuo ieškinio, civilinė byla buvo nutraukta. Atsakovė prašymą dėl 1 649,91 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo pateikė teismui 2019 m. birželio 12 d. Prašymas grindžiamas tuo, jog ieškovas atsisakė ieškinio iki paskirto žodinio teismo posėdžio pradžios, taip pat, jog ji nebuvo informuota apie pareikštą atsisakymą, dėl to, negalėjo pateikti prašymo anksčiau.

Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ( CPK 94 straipsnis ) . Ieškovui nenurodžius priežasčių, dėl kurių jis atsisakė nuo ieškinio, nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovo procesinis elgesys byloje buvo netinkamas, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Todėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Todėl nustačius, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, prašymą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, svarbu, kad tai būtų padaryta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, jog pateikti šiuos dokumentus teismui iš karto po to, kai buvo patirta išlaidų, yra šalies teisė, o ne pareiga. Todėl ieškovo argumentai, jog atsakovė nepateikdama jos išlaidas advokato pagalbai patvirtinančių įrodymų iš karto, kai jos buvo patirtos, nevykdė savo pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad 2019 m. birželio 14 d. buvo paskirtas teismo posėdis, apie kurį šalys buvo informuotos, patvirtina, kad atsakovė, neinformuota ieškovo apie byloje gautus procesinius kitos šalies dokumentus, neturėjo pagrindo iki šio posėdžio tikėtis, kad teismas priims bylos baigtį lemiantį procesinį sprendimą (nutartį nutraukti bylą) ir teikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus iki teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė patyrė 1 649,91 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Šias išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymai, jog pinigai advokatui buvo sumokėti. Kaip matyti iš pateikto prašymo, tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas atsakovė sieja su atsiliepimu į ieškinį, tripliko parengimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 98 str., LR teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nenustatė, jog atsakovės prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma viršytų rekomendacijų 8.2, 8.3 punktuose nustatytus dydžius, todėl atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš ieškovo J. R. atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei priteisti 1 649,91 Eur dydžio sumą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės prašymą tenkinti.

Priteisti iš ieškovo J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (j. a. k. 124243848) 1 649,91 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas, už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimą.

Papildoma nutartis gali būti apskųsta apeliacine tvarka per septynias dienas jos įteikimo dienos, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.