- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2-7471-1179/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-01474-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Renkytė
- Ieškovas
- OÜ Aktiva Finance Group
- Atsakovas
- D. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės OÜ Aktiva Finance Group ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 475,63 Eur skolą, 132,81 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad atsakovas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Be kredito“ 2023 m. spalio 7 d. sudarė vartojimo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ja UAB „Be kredito“ perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis kilnojamąjį daiktą – skalbimo mašiną BOSCH Bosch WAXH2KB1SN-PG69976981BK, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 21,99 Eur išnuomoto turto pristatymo mokestį ir mokėti 92,73 Eur nuomos mokestį per mėnesį 12 mėn., t. y. iš viso sumokėti 1 112,76 Eur nuomos mokestį (92,73 Eur x 12 mėn.). Vadovaujantis sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo, pasibaigus sutarties terminui ar nutraukus sutartį prieš terminą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, grąžinti nuomotojui kilnojamąjį daiktą arba jį išpirkti už sutartyje nustatytą išpirkimo kainą, t. y. 455,60 Eur. Pagal sutarties 10.6 punktą, pasibaigus sutarčiai arba nutraukus sutartį prieš terminą dėl atsakovo kaltės ir jam negrąžinus kilnojamojo daikto (turto), atsakovas privalo sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.
1.2. Atsakovas savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t. y. laiku nesumokėjo nuomotojui nuomos mokesčio (vėlavo atsiskaityti ilgiau kaip 60 dienų), todėl vadovaujantis sutarties 14.2 punktu, sutartis 2024 m. vasario 16 d. buvo nutraukta ir ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti nuomos mokestį iki sutarties termino pabaigos, išpirkimo mokestį ir išnuomoto turto pristatymo mokestį. Atsakovas atliko dalį įmokų pradinei kreditorei UAB „Be kredito“, todėl pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į likusią skolą, t. y. 1 020,03 Eur nesumokėtą nuomos mokestį ir 455,60 Eur išpirkimo mokestį. Vadovaujantis sutarties 10.4 punktu ieškovei iš atsakovo taip pat priteistina 132,81 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka, prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis po 250 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nurodo, jog sutinka su skolos mokėjimo išdėstymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
4. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „Be kredito“ (toliau – pradinis kreditorius) 2023 m. spalio 7 d. sudarė vartojimo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), ja pradinis kreditorius perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis skalbimo mašiną BOSCH Bosch WAXH2KB1SN-PG69976981BK, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 21,99 Eur transportavimo mokestį ir mokėti 92,73 Eur nuomos mokestį per mėn. sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (iki 2024 m. rugsėjo 7 d.). Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, pradinis kreditorius Sutartį 2024 m. vasario 16 d. nutraukė. 2023 m. gegužės 30 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2023-05-30, ja pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas apie kreditoriaus pasikeitimą informuotas 2024 m. vasario 22 d. pranešimu. Ieškovo nurodo, kad atsakovo įsiskolinimą sudaro 1 020,03 Eur nesumokėtas nuomos mokestis, 455,60 Eur išpirkimo mokestis, iš viso 1 475,63 Eur, taip pat 132,81 Eur delspinigiai. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
5. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Remiantis bylos duomenimis, atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas pranešimu, todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti prievoles pagal Sutartį.
Dėl nuomos sutarties kvalifikavimo vartojimo kredito sutartimi
6. Teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012, 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022 13 punktas).
7. Todėl teismas, prieš spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovo) ir pradinio kreditoriaus, kuris yra juridinis asmuo ir kurio vienas iš veiklos tikslų yra vartojimo prekių (baldų, buitinės technikos, elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir pan.) pardavimas ir nuoma, turi įvertinti, ar sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi.
8. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyti, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.504 straipsnio 1 dalis).
9. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje numatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Pažymėtina, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien ta aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022 17 punktas).
10. Siekiant nustatyti, ar ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, nepatenkanti į VKĮ taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis, svarbu įvertinti, koks buvo šalių tikslas sudarant sutartį. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, o vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, o naudojimasis daiktu iki nuosavybės teisės perėjimo momento yra tik antrinis jo poreikis (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022, 25 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sutartimi įsipareigojo mokėti po 92,73 Eur nuomos mokestį per mėn. (12 mėn.). Taigi tinkamu Sutarties vykdymo atveju atsakovas pradiniam kreditoriui būtų sumokėjęs iš viso 1 112,76 Eur (92,73 Eur x 12 mėn.) nuomos mokestį ir 21,99 Eur transportavimo mokestį. Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad turto vertė paskutinę nuomos sutarties dieną (išpirkimo kaina) yra 455,60 Eur. Atsižvelgus į tai, kad perduotos prekės vertė Sutarties sudarymo metu buvo 1 139 Eur, o, tinkamu Sutarties vykdymo atveju, atsakovas būtų sumokėjęs pradiniam kreditoriui iš viso 1 112,76 Eur (be transportavimo mokesčio), t. y. 97,70 proc. turto vertės, darytina išvada, jog tinkamu Sutarties vykdymo atveju, atsakovas pradiniam kreditoriui būtų sumokėjęs beveik visą prekės kainą, o tuo atveju, jeigu atsakovas taip pat sumokėtų ir prekės išpirkimo kainą, pradiniam kreditoriui būtų sumokėta dar 40 proc. turto vertės.
12. Taigi, tinkamu sutarties vykdymo atveju atsakovas per 12 mėn. būtų sumokėjęs ieškovei beveik visą daikto kainą. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.3. punktą, nuomininkui tinkamai vykdžius šią Sutartį visą jos galiojimo laikotarpį bei tinkamai sumokėjus visus pagal Sutartį mokėtinus mokesčius, pasibaigus Sutarties terminui, nuomininkui suteikiama teisė turtą įsigyti už Specialiosiose sąlygose nurodytą išpirkimo kainą. Šia teise nuomininkas gali pasinaudoti ne vėliau kaip paskutinę Sutarties galiojimo dieną.
13. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Sutartyje nurodyta turto vertė neviršija visų per 12 mėn. mokėtinų įmokų sumos, t. y. formaliai sukuriama situacija, kad tinkamu Sutarties vykdymo atveju nuomotojas negauna daugiau lėšų nei daiktų vertė (neuždirba vien iš įmokų sumokėjimo), nesudaro pagrindo teigti, jog pradinis kreditorius iš daikto nuomos nebūtų uždirbęs. Atsakovas tinkamai vykdydamas sutartį (atlikdamas įmokas) po 12 mėn. būtų sumokėjęs beveik visą turto vertę, todėl Sutartyje numatyto turto išpirkimo mokesčio sumokėjimas ir daikto išsipirkimas (negrąžinimas) tampa vienintele racionalia alternatyva vartotojui, kadangi daikto neišsipirkęs atsakovas daiktą turėtų grąžinti (Sutarties 8.1 punktas), nors už jį būtų sumokėjęs beveik visą daikto kainą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad Sutarties sąlyga dėl nuomininkui (atsakovui) suteikiamos teisės už papildomą mokestį (išpirkimo kainą) įsigyti prekę tinkamo Sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju, į Sutartį šiuo atveju buvo įtraukta formaliai, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
14. Jeigu nuomininkas (atsakovas) negrąžina turto, kaip tai numatyta Sutarties 8.1 punkte, nuomininkas nuomotojai (ieškovei) turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą, netesybas, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojos patirtus nuostolius (Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.6 punktas). Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada Sutartis būtų nutraukta, atsakovui vis tiek būtų tekę sumokėti visas įmokas, numatytas pagal Sutartį tinkamo jos vykdymo atveju, t. y. ir visą nuomos mokestį, ir daikto išpirkimo mokestį.
15. Darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, jog Sutartyje atsakovui nėra numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, o pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 14.2.1 punktą, nuomininkui vėluojant ilgiau kaip 60 dienų atsiskaityti, Sutartis nutraukiama ir nuomotoja įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko (atsakovo) grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki Sutarties pabaigos, tačiau sutartims, kuriose turto įsigijimas iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu, taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).
16. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad Sutarties sudarymo tikslas yra ne atsakovo išsirinkto daikto nuoma, bet finansavimo sąlygų tam daiktui įsigyti sudarymas. Ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas Sutartyje, bet Sutartyje kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022 14 punktas, 2023 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-64-343/2023 17 punktas). Todėl, įvertinus šiame procesiniame sprendime išdėstytus motyvus, Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio 1 dalis).
Dėl skolos priteisimo
17. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4). Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama).
18. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis Sutartyje numatytą daiktą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo Sutartyje numatyto nuomos mokesčio ir daikto negrąžino, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškiniu sutinka. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 020,03 Eur nuomos mokesčio ir 455,60 Eur išpirkimo mokesčio, iš viso 1 475,63 Eur skola.
Dėl delspinigių priteisimo
19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 132,81 Eur (1 475,63 × 0,05 proc. × 180 d.) delspinigius
20. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, teismas turi ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Nagrinėjamu atveju Sutartyje nustatyta, kad už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nepamokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė prašomą priteisti netesybų dydį sumažino iki 0,05 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nepamokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismo vertinimu, minėtas netesybų dydis nelaikytinas neprotingai dideliu, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas su pareikštu ieškiniu sutinka, ieškovei iš atsakovo priteistina 132,81 Eur (1475,63 × 0,05 proc. × 180 d.) delspinigių.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė patyrė 71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 36 Eur žyminis mokestis ir 35 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 71 Eur bylinėjimosi išlaidų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
25. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
26. Atsakovas prašo išdėstyti priteistos skolos vykdymą dalimis, mokant po 250 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
27. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).
28. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
29. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas vidutiniškai 3 318,63 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis per mėnesį.
30. Atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, mokant po 250 Eur per mėnesį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas dirba, turi galimybę gauti pajamas, jo darbo užmokestis 2025 m. rugpjūčio mėn. sudarė vidutiniškai 3 318,63 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį. Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad atsakovas turi galimybę grąžinti skolą ieškovei per 7 mėnesių laikotarpį.
31. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, siekdamas užtikrinti abiejų ginčo šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, tačiau kartu dar labiau nepabloginti atsakovo padėties ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išdėstyti ieškovei priteistos 1 608,44 Eur sumos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą 7 mėnesiams, išieškant po 250 Eur kiekvieną mėnesį, paskutinį – 7 mėn. išieškant 179,44 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 608,44 sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant išieškojimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. M. 1 475,63 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 63 ct) skolą, 132,81 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 81 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 608,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Eur (septyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas ieškovei OÜ Aktiva Finance Group.
Atsakovo D. M. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.
Išdėstyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7471-1179/2025 iš atsakovo D. M. ieškovei OÜ Aktiva Finance Group priteistos 1 475,63 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 63 ct) skolos, 132,81 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 81 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 608,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Eur (septyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų išieškojimą 7 (septyniems) mėnesiams, išieškant po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį, paskutinį – 7 (septintą) mėnesį išieškant 179,44 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 608,44 sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant išieškojimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.