- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1206-1092/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07045-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- K. Š.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „I-Service“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties ir nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „I-Service“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, investicinis fondas „NuCapital“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „I-Service“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė iškeldinti atsakovą K. Š. (toliau – ir atsakovas) su visais jam priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ir 1/34 dalies kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Aikštelė), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, susijusias su Aikštelės užėmimu, ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad atsakovas faktiškai yra užėmęs Butą ir Aikštelę.
Šalies argumentai
3. Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl įrodymų pridėjimo, jame nurodė, jog aplinkybę, kad atsakovas naudojasi butu, patvirtina paties atsakovo civilinėje byloje Nr. e2-3055-987/2024 teiktas atsiliepimas į ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovė kartu pateikė ir minėtą atsiliepimą į ieškinį.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo investicinis fondas „NuCapital“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 23 d. d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Pagrindiniai teismo motyvai ir nustatytos aplinkybės:
Šalies argumentai
5.1. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė pateiktu prašymu dėl įrodymų pridėjimo likusių ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. nenurodė, kokiu būdu atsakovas yra užėmęs Aikštelę, ir nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Teismas pažymėjo, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. priėmė papildomą nutartį, ja priteisė iš nemokumo administratorės UAB ,,Ignika“ trečiojo asmens investicinio fondo „NuCapital“ naudai 818,92 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės inicijuotas teismo procesas, kuris baigėsi ieškovei tinkamai nepašalinus ieškinio trūkumų, t. y. iš esmės dėl netinkamo ieškovės procesinių teisių įgyvendinimo, todėl trečiasis asmuo įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė LUAB „I-Service“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovės reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes bylos neišnagrinėjus iš esmės reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus. Juolab pats teismas konstatavo, kad dalį reikalavimo ieškovė pagrindė.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo „NuCapital“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, juo prašo nutraukti civilinį procesą pagal ieškovės ieškinį arba ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti 726 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš ieškovės buvusios administratorės UAB „Ignika“, netenkinus šio prašymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės administravimo išlaidų. Nurodė, kad net ir tada, kai ieškovė nuosavybės teisę į Butą ir Aikštelę perleido naujam savininkui, ieškovės buvusi administratorė apie tai ne tik net neinformavo teismo, bet ir pateikė atskirąjį skundą, o tai sąlygojo trečiojo asmens išlaidas rengiant į jį atsiliepimą. Akivaizdu, kad situacijoje, kai ieškovė neteko nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, iš kurio siekė iškeldinti atsakovą, o jo teisių byloje niekas neperėmė, civilinis procesas pagal tokį reikalavimą negalimas vien dėl šios savarankiškos priežasties.
Šalies argumentai
9. Atskiruoju skundu nemokumo administratorė UAB „Ignika“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. papildomą nutartį ir priteisti iš trečiojo asmens investicinio fondo „NuCapital“ 700,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad administratorė nebuvo civilinės bylos proceso šalis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 41 straipsnio l dalies prasme ir neturi pareigos iš savo asmeninių lėšų dengti trečiojo asmens patirtas išlaidas. Ieškovės vardu pareikštas ieškinys dėl bankrutuojančiam subjektui nuosavybės teise priklausančio turto išreikalavimo tiesiogiai susijęs su ieškovės bankroto proceso administravimu (ir proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priskirtinos prie ieškovės bankroto administravimo išlaidų). Taigi prievolė atlyginti kitos proceso šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas gali kilti tik ieškovei. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl ieškovės ir juo labiau ne dėl administratorės kaltės.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo „NuCapital“ pateikė atsiliepimą į UAB „Ignika“ atskirąjį skundą, juo prašo atmesti UAB „Ignika“ atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį palikti nepakeistą; netenkinus šio prašymo, papildomą nutartį pakeisti, tenkinant alternatyvų trečiojo asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, nustatant, kad šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės administravimo išlaidų; priteisti trečiojo asmens naudai 859,58 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš nemokumo administratorės UAB „Ignika“, o netenkinus šio prašymo – iš ieškovės, nustatant, kad šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės administravimo išlaidų. Nurodo, kad trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ne iš ieškovės administravimo išlaidų, o iš šios įmonės nemokumo administratorės UAB „Ignika“, kuri deramai nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų ir iš esmės sužlugdė jau antrą civilinę bylą dėl atsakovo iškeldinimo. Jau antroje civilinėje byloje trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios turėtų būti priteistos iš atsakovo, tačiau dėl administratorės aplaidaus darbo jau antra byla net nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirieji skundai tenkinami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarčių) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro 2024 m. rugpjūčio 13 d. išrašus apie Butą ir Aikštelę, iš kurių matyti pasikeitęs nekilnojamojo turto savininkas nuo 2024 m. liepos 30 d.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo šių išrašų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme (nekilnojamojo turto savininkas pasikeitė jau po skundžiamos nutarties priėmimo 2024 m. liepos 23 d.), o šių naujų įrodymų priėmimas nagrinėjamos bylos neužvilkins, nes šių įrodymų turinys UAB „Ignika“ turi būti žinomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima šiuos trečiojo asmens teikiamus naujus įrodymus ir vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, ir papildomos nutarties, kuria teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos 2024 m. liepos 23 d. nutarties teisėtumo
17. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, argumentuodamas tuo, kad ieškovė nepašalino visų teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, t. y., pasak teismo, ieškovė nenurodė, kokiu būdu atsakovas yra užėmęs Aikštelę, ir nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nesutinka su šia teismo nutartimi, iš esmės nurodydama, jog teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovės reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes bylos neišnagrinėjus iš esmės reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta.
18. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). Todėl pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į trečiojo asmens atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą argumentus dėl civilinio proceso tęstinumo ir UAB „Ignika“ teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Priešingai, nei teigia trečiasis asmuo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Ignika“ išlaikė teisinį suinteresuotumą skųsti pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro visų pirma dėl to, kad administratorė prašymą dėl įrodymų pridėjimo (šalinant pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus) pirmosios instancijos teismui pateikė 2024 m. liepos 19 d., t. y. dar kol vyko Buto ir Aikštelės pardavimo procesas (pagal VĮ Registrų centro duomenis, turtas buvo įregistruotas naujojo savininko vardu tik 2024 m. liepos 30 d.). Antra, nutraukus apeliacinį procesą, skundžiama teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi ne tik būtų užbaigtas procesas, bet ir atimta teisė naujajam Buto ir Aikštelės savininkui spręsti klausimą dėl ieškovės procesinių teisių perėmimo. Galiausiai, skundžiama nutartimi iš esmės buvo pripažinta administratorės kaltė dėl nustatytu terminu neištaisytų visų teismo nustatytų ieškinio trūkumų, kas turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų šioje byloje paskirstymui. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad UAB „Ignika“ turi teisinį suinteresuotumą skųsti pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
20. Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Be kitų turinio elementų, ieškinyje ypač svarbu tinkamai nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.
21. Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
22. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.). Vadinasi, ir proceso metu, t. y. jau priėmus ieškinį, išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai, kad taikyti trūkumų šalinimo institutą, turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.
23. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašė teismo iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš Buto ir Aikštelės, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės žiniomis, ginčo turtu naudojasi buvęs ieškovės vadovas K. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra teisėtas ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto naudotojas, atsakovas yra savavališkai užėmęs turtą, todėl turėtų būti iškeldintas.
24. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, susijusias su Aikštelės užėmimu, ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad atsakovas faktiškai yra užėmęs Butą ir Aikštelę. Ieškovė 2024 m. liepos 19 d. teismui pateikė prašymą dėl įrodymų pridėjimo, kuriame nurodė, jog aplinkybę, kad atsakovas naudojasi butu, patvirtina paties atsakovo civilinėje byloje Nr. e2-3055-987/2024 teiktas atsiliepimas į ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovė kartu pateikė ir minėtą atsiliepimą į ieškinį.
25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės ieškinio turiniu ir pridėtais įrodymais, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų faktų, kad atsakovas buvo ne kartą baustas už teismo įpareigojimų, be kita ko, ir perduoti ginčo turtą administratorei, nevykdymą (tai patvirtinantys įrodymai buvo pridėti prie ieškinio), mano, kad reikalavimas atsakovui (ieškinio dalykas) nagrinėjamu atveju buvo pakankamai aiškus, ieškinyje buvo pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei argumentai, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas. Ieškovė prie ieškinio pridėjo įrodymus, kurie, jos nuomone, pagrindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškovės reiškiamu reikalavimu, o 2024 m. liepos 19 d. pateikė teismui papildomą įrodymą, jos manymu, patvirtinantį atsakovo savavališką ieškovės turto užėmimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad įstatymas reikalauja prie ieškinio pridėti tik tuos įrodymus, kuriais ieškovas grindžia ieškinį (CPK 135 straipsnio 2 dalis), o įrodymų pakankamumo klausimas negali būti sprendžiamas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Teismas, nustatęs, jog prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali reikalauti įrodymų, kurie jo nuomone būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas, įrodymų pakankamumas nėra svarstomi, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-19/2014). Be to, nagrinėjamu atveju teismui kilę klausimai dėl Aikštelės užėmimo būdo pirmosios instancijos teismo galėjo būti aptarti (užduoti) teismui paskyrus, pvz., parengiamąjį teismo posėdį arba raštu pareikalavus papildomų ieškovės paaiškinimų.
26. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog civilinis procesas pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą negali būti tęsiamas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.
27. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. papildoma nutartimi buvo sprendžiamas išvestinis klausimas (dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) iš 2024 m. liepos 23 d. nutarties ir šis klausimas tiesiogiai priklauso nuo bylos pagal ieškinį baigties, ši papildoma pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat panaikinama. Nemokumo administratorės UAB „Ignika“ atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. papildomos nutarties ir trečiojo asmens atsiliepimo į šį atskirąjį skundą argumentai, panaikinus skundžiamas nutartis, nebeturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
28. Kadangi civilinė byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylos nagrinėjamą. Be to, atsižvelgiant į tai, kas pasikeitė ginčo turto savininkas, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą toliau, visų pirma turėtų išspręsti klausimą dėl ieškovės teisių perėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. papildomą nutartį ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.