- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2-19/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02179-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- J. R., O. R.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. R. (J. R.) ir O. R. (O. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pakartotinai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5657-275/2013 pagal ieškovų J. R. ir O. R. ieškinį atsakovams antstolėms D. M. ir V. M., Teisingumo ministerijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau tekste – VMI), draudimo kompanijai „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“ dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti antstolės D. M. veiksmus (neveikimą) nuo 1996-05-01 iki šiol ieškovų atžvilgiu neteisėtais; priteisti ieškovams iš antstolės D. M. 34 266 299,07 Lt žalos atlyginimą dėl negautų pajamų, 100 000 Lt žalos atlyginimą dėl prarastos automobilio BMW 318 S (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vertės, 5 procentų procesines palūkanas; priteisti ieškovams solidariai iš Lietuvos Respublikos, VMI, antstolių D. M. ir V. M. 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, padaryto neteisėtais veiksmais ir indeksuoti neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo Taškento miesto civilinės aviacijos gamyklos 1995 m. vyko teisminis ginčas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo Taškento miesto civilinės aviacijos gamyklos ieškinį tenkino iš dalies ir iš J. R. individualios įmonės „Variantas“ priteisė skolą ir teismo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos procesinių sprendimų pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai dėl 27 270,40 Lt teismo išlaidų ir 15 983,60 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš IĮ „Variantas ir J. R. bei O. R. Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus panaikino ir ieškinį bei priešieškinį atmetė. Todėl šalys turėtas bylinėjimosi išlaidas turėjo padengti pačios. Tokiu būdu vykdomosios bylos turėjo būti nutrauktos, tačiau išieškojimas buvo vykdomas iki 2011-02-09 dėl ko ieškovų verslas buvo sužlugdytas, ieškovai neteko pajamų, o dėl turto arešto turtas prarado vertę. Dėl antstolės D. M. neveikimo, o vėliau dėl neteisėto išieškojimo ieškovai patyrė stresą, išgyvenimus dėl ko ieškovas J. R. susirgo onkologine liga. Tokiu būdu ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovams nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškovai nenurodė dėl kokių antstolės D. M. neteisėtų veiksmų jie patyrė 34 266 299,07 Lt turtinę žalą (negavo pajamų). Ieškovai taip pat nenurodė, kokiais vykdymo veiksmais po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/1996 antstolė pažeidė ieškovų teises ir kaip ieškovų teisės buvo pažeistos antstolei vykdant išieškojimą iš IĮ „Variantas“. Teismas nurodė, kad ieškovai skundžia antstolės veiksmus, tačiau jokių įrodymų, kad savalaikiai skundė antstolės veiksmus, ir kad jie buvo pripažinti neteisėtais, nepateikė. Ieškovai reiškia turtinį reikalavimą solidariai priteisti iš Lietuvos Respublikos, VMI ir antstolių 400 000 Lt neturtinę žalą, todėl šie asmenys byloje turėtų būti atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis. Dėl ieškovų sunkios turtinės padėties teismas iš dalies tenkino ieškovų prašymą ir leido ieškinio priedus Nr. 3-21 pateikti tik atsakovei (atsakovams).
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti solidariai Teisingumo ministerijos, VMI, atstovaujamos Finansų ministerijos, antstolių D. M. ir V. M. veiksmus (neveikimą) ieškovų atžvilgiu nuo 1996-05-01 iki šiol neteisėtais; priteisti ieškovams solidariai iš Teisingumo ministerijos, VMI, antstolių D. M. ir V. M. 34 266 299,07 Lt žalos atlyginimą dėl negautų pajamų, 100 000 Lt žalos atlyginimą dėl prarastos automobilio BMW 318 S (valstybinis Nr. duomenys neskelbtini) vertės, 400 000 Lt neturtinę žalą ir 5 procentų procesines palūkanas (delspinigius).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovams pakartotinai nustatė terminą trūkumams pašalinti motyvuodamas tuo, kad ieškovai ištaisė tik dalį trūkumų. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad buvo areštuotas ieškovų turtas ir sąskaitos; kad areštavus turtą, areštas vėliau nebuvo panaikintas, todėl įpareigojo ieškovus pateikti įrodymus, kada ir kokių antstolės priimtų dokumentų pagrindu nuo 1995 m. rugsėjo mėnesio iki 2010-09-29, jei buvo atliekami vykdymo veiksmai po vykdomųjų raštų išdavimo buvo areštuotos jų sąskaitos, turtas, ar buvo šis areštas ir kada panaikintas. Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė įrodymą, kad 2010-09-29 buvo priimtas antstolės D. M. patvarkymas AB Šiaulių bankui areštuoti skolininko J. R. lėšas - 46 295,68 Lt, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, jog lėšos ar jų dalis pagal šį patvarkymą buvo areštuotos. Teismo teigimu, ieškovai taip pat nepateikė įrodymų, kad areštuotas ieškovų turtas ir sąskaitos nuo 1996-05-01 iki 2011-02-09, todėl ieškovai buvo įpareigoti pašalinti šį ieškinio trukumą. Ieškovai taip pat nepateikė įrodymų kada ir kas areštavo jų nurodomą automobilį, kada ir kas panaikino šio turto areštą, nenurodė, kad būtų nepanaikintas šio turto areštas iki šiol. Teismas pažymėjo, kad ieškovams buvo išaiškinta, jog jie turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau šio trūkumo jie neištaisė. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovai, siekdami įrodyti, kad iki neteisėtų antstolės veiksmų jų pajamos per metus sudarė 193 594,91 Lt (iš viso 34 266 299,07 Lt), šiuos argumentus grindžia ne ieškovų, kaip fizinių asmenų pajamomis, o ieškovų vardu įregistruotų IĮ „Variantas“ ir „Vilbri“ pajamomis 1992-1994 metais. Ieškovai, teigdami, kad šių įmonių negautos pajamos buvo jų, kaip fizinių asmenų, turi pateikti įrodymus, kad jie naudojosi įmonių gautomis pajamomis, kaip fiziniai asmenys ir pajamos nebuvo naudojamos įmonių komercinei veiklai vystyti. Ieškovai taip pat turi pateikti įrodymus, kokiu laikotarpiu ir kokiais vykdymo veiksmais buvo sužlugdyta įmonių veikla, ir kad ieškovai dėl to, kaip fiziniai asmenys nebegavo pajamų. Ieškovai, nurodydami, kad negalėjo disponuoti jiems priklausančiomis pajamomis turi nurodyti kokiomis pajamomis jie negalėjo disponuoti, pateikti įrodymus, kad jų ar įmonių sąskaitose jie turėjo lėšų kurios buvo areštuotos ar kitaip apribotas jų disponavimas. Teismo teigimu, iš ieškovų pateiktų vykdomųjų raštų matyti, kad šie vykdomieji raštai buvo grąžinti 1995-10-06 išieškotojui neradus turto, todėl ieškovai, teigdami, jog buvo taikyti apribojimai jų ir įmonių turtui įpareigotini pateikti įrodymus, jog turėjo turto ir lėšų ir jis buvo areštuotas. Ieškovai taip pat turi pateikti įrodymus, kad jų įmonės negavo pajamų po 1994 metų dėl atliktų vykdymo veiksmų, ir kad dėl neteisėto Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 1995 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo ieškovų verslas buvo sužlugdytas. Ieškovai pateikė du vykdomuosius raštus, išduotus valstybei dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 1995 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo valstybei buvo priteista 27 270,40 Lt ir 15 983,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovai nesukonkretino ieškinio, kokiais vykdymo veiksmais ir pagal kuriuos vykdomuosius raštus atliekant vykdymo veiksmus jie negalėjo gauti pajamų ir tai sudaro jų nurodomą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas tik įmonės „Varijantas“ atžvilgiu, ieškovai turi pateikti įrodymus, kad buvo išieškoma taip pat ir iš IĮ „Vilbri“.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovų ieškinį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovus buvo įpareigojęs: 1) tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą; 2) nurodyti, kokiais vykdymo veiksmais po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo antstolė pažeidė ieškovų teises ir kaip ieškovų teisės buvo pažeistos antstolei vykdant išieškojimą iš IĮ „Variantas“, 3) pateikti įrodymus, kad ieškovai apskundė antstolės veiksmus, ir kad jie buvo pripažinti neteisėtais; 4) įpareigojo ieškinio priedus Nr.3-21 pateikti tik atsakovei (atsakovams) (kadangi buvo iš dalies tenkintas ieškovų prašymas pateikti ieškinio priedus ne visiems proceso dalyviams). Ieškovai pateikdami patikslintą ieškinį ištaisė visus teismo nurodytus trūkumus: pateikė priedus atsakovei - antstolei D. M. (4 trūkumas); pateikė papildomus priedus - tris Vilniaus miesto apylinkės teismų ir Vilniaus apygardos teismo nutartis - iš kurių matosi, kad dėl atsakovės antstolės D. M. veiksmų ieškovai ne kartą buvo kreipęsi į teismą, šiuos priedus pateikė teismui ir atsakovei D. M. (3 trūkumas); patikslino ieškinio dalyką (1 trūkumas); nurodė ir paaiškino teismui, kokie antstolės veiksmai laikytini neteisėtais ir kurių pagrindu ieškovams padaryta žala (2 trūkumas), t. y. nurodė, kad nuo 1996-04-30 nelikus teisinio pagrindo atlikti vykdymo veiksmus, antstolė nevykdė savo pareigų, nepanaikino ieškovams pritaikytų vykdomojo poveikio priemonių, nesiėmė veiksmų nutraukiant vykdomąją bylą ir po 1996-04-30 antstolės patvarkymais buvo areštuotos J. R. IĮ „Variantas“, „Soltis“ ir O. R. IĮ „Vilbri“ sąskaitos, automobilis BMW 318 S, (valstybinis Nr. duomenys neskelbtini), išieškojimai nukreipti į ieškovams priklausiusias nedarbingumo pensijas, į ieškovo J. R. darbo užmokestį, siunčiant pranešimus dėl vykdymo tuometiniam darbdaviui UAB „Litmilman“. Todėl laiko, kad ištaisius visus 2013 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytus trūkumus ieškinys turėjo būti priimtas. Tuo tarpu nauja nutartimi teismas nurodė visiškai naujus ieškinio trūkumus, kuriuos reikalaudamas pašalinti vilkina ieškinio priėmimą ir bylos nagrinėjimą teisme. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai buvo įpareigoti įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir ieškovai šio trukumo neištaisė. Taigi, teismas reikalauja pateikti konkrečius įrodymus, nors ieškovai buvo nurodę, kad didelės dalies papildomų įrodymų pateikti negali dėl to, kad vykdomosios bylos sunaikintos, o kitos institucijos atsisako pateikti duomenis, arba ieškovai dėl sunkios turtinės padėties negali jų susimokėti už pateikimą. Teismas, reikalaudamas jau ieškinio priėmimo stadijoje visiškai įrodyti ir pagrįsti ieškinio reikalavimus nepagrįstai apribojo ieškovų teisę kreiptis į teismą. Ieškinyje yra pateikti pirminiai, būtini įrodymai, o papildomų įrodymų rinkimas gali būti atliekamas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, todėl laikytina, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams šalinti.
2. Teismas ieškinio priėmimo metu atsižvelgia į tai, ar ieškinio pareiškimas atitinka formalius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, teismas nesilaikė šios nuostatos ir jau ieškinio pareiškimo metu ėmė spręsti įrodymų pakankamumo klausimą, t. y., ėmėsi vertinti įrodymus, nors šie veiksmai atliekami teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikimas, juolab įrodymų nepakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą negali iš ieškovo reikalauti ieškinio įrodymų, kurie jo nuomone būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.
3. Apeliantai nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovai nesukonkretino ieškinio. Ieškovai nurodė svarbiausias aplinkybes, kad antstolė atliko neteisėtus vykdymo veiksmus, kai tam nebebuvo teisinio pagrindo. Pažymi, kad įstatymo nustatytas įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas ir tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių neaiškumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų.
4. Pagal bendrąją taisyklę negalima tokia situacija, kai teismas iš karto nenustato visų ieškinio trūkumų, kurių buvimas esmingai kliudo priimti nagrinėti ieškinį ir kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Išimtiniais atvejais pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytų nurodymų, ypač kai nutartyje konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini. Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi buvo suformuluoti kokybiškai nauji reikalavimai pateikti išsamius įrodymus, nepaisant to, kad ieškovai nurodė, jog vykdomosios bylos gali būti sunaikintos ir šių įrodymų pateikti jie negali.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovams pakartotinai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje. Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą, kadangi ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą
Pagal bendrąją taisyklę negalimos tokios situacijos, kai teismas iš karto nenustato visų ieškinio trūkumų, kurių buvimas esmingai kliudo priimti nagrinėti ieškinį ir kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nes neatitinka proceso koncentruotumo principo (CPK 7 str.). Šios taisyklės išimtys galimos tik atsižvelgiantį civilinio proceso tikslus, kai teismas nustato naują terminį naujai paaiškėjusiems to paties ieškinio trūkumams pašalinti.
Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašė iš atsakovės antstolės D. M. ir trečiųjų asmenų priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovai reikalavimą grindė be teisinio pagrindo vykdytu išieškojimu, dėl ko buvo areštuotas ieškovų ir jų individualių įmonių turtas, įmonės buvo sužlugdytos, o atsakovai negavo pajamų ir tokiu būdu be turtinės žalos patyrė ir neturtinę žalą. Ieškovai prie ieškinio pridėjo teismų procesinius sprendimus, antstolių vykdomuosius raštus ir kitus, jų manymu reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad tretieji asmenys byloje turėtų būti įtraukti atsakovais, teismui turėtų būti pateikta įstatyme nustatytas procesinių dokumentų kiekis, nurodyta kokiais konkrečiai antstolės veiksmais ieškovams buvo padaryta žala ir ieškinys suformuluotas būtų taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, ieškovai pateikė patikslintą ieškinį. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovai ištaisė pirminėje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus (išskyrus procesinių dokumentų kiekio pateikimą visiems atsakovams, tačiau šis trūkumas, nors ir nepašalintas, skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas), todėl pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakartotinai ieškovus įpareigojo šalinti ieškinio trūkumus, įpareigodamas teismui pateikti skundžiamoje nutartyje nurodytus visus rašytinius įrodymus. Apeliantai teisingai nurodo, kad tai yra visiškai nauji reikalavimai ir ieškinio trūkumai. Pirmiau minėta, kad ieškovai pradinėje proceso stadijoje neturi įrodyti ieškinio pagrįstumo, todėl sutiktina su apeliantų argumentais, kad teismas, reikalaudamas jau ieškinio priėmimo stadijoje visiškai įrodyti ir pagrįsti ieškinio reikalavimus nepagrįstai apribojo ieškovų teisę kreiptis į teismą. Ieškinyje yra pateikti pirminiai, būtini įrodymai, o papildomų įrodymų rinkimas gali būti atliekamas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, arba jų nepateikimas galėtų būti vertinamas kaip ieškinio reikalavimų nepagrindimas jau teismo sprendimo priėmimo stadijoje, todėl laikytina, kad teismas nepagrįstai nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams šalinti. Apeliantai teisingai nurodo, kad teismas, nustatęs, jog prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali reikalauti įrodymų, kurie jo nuomone būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas, įrodymų pakankamumas nėra svarstomi, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Dėl paminėtų motyvų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies - skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.