Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-04-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-9221-845/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-21
Bylos Nr.
2YT-9221-845/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04843-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Le Huede
Pareiškėjas
S. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9221-845/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04843-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė Neringa Lipeikienė, UAB „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. G. (S. G.) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės Neringos Lipeikienės (toliau – ir antstolė) 2022 m. sausio 19 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-62-2931, 2022 m. sausio 19 d. Patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo Nr. S-22-62-2933, 2022 m. vasario 1 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-62-4372 ir 2022 m. vasario 3 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-22-62-4706 bei grąžinti pareiškėjui 356,76 Eur. Pareiškėjas skunde nurodo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2022 m. vasario 11 d. buvo atlikta viena asmens duomenų užklausa į Kelių transporto priemonių registrą, trys sutuoktinio asmens kodo pateikimai į Gyventojų registrą, dvidešimt penkios asmens duomenų užklausos į Nekilnojamojo turto registrą, devynios fizinio asmens duomenų užklausos VSDFV bazėse. Pareiškėjas teigia, kad nesupranta, kam reikalingos dvidešimt dvi Nekilnojamojo turto registro užklausos per vieną mėnesį tam, kad būtų paskirta viena ekspertizė. Užklausų kaina nurodyta 259,55 Eur. Pareiškėjo nuomone, pagrįstas užklausų skaičius būtų dešimt. 2022 m. sausio 19 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.2 punkte nurodyta 114,52 Eur suma, kaip išieškotos vykdymo išlaidos. Tai yra nepagrįsta. Skolos sumokėjimas negali didinti skolos sumos, bet gali tik mažinti ją. 2022 m. sausio 19 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo 3 punkte yra paskaičiuotas atlygis antstoliui 169,17 Eur, tačiau atlygis jau buvo apskaičiuotas 2011 m. gegužės 19 d. apskaičiavime ir patenka į 2017 m. kovo 27 d. išlaidų likutį 105,12 Eur. 2022 m. sausio 19 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo 1 punkte apskaičiuotos būtinosios vykdymo išlaidos 34,12 Eur, tačiau būtinosios išlaidos taip pat apskaičiuotos 2011 m. gegužės 19 d. apskaičiavime ir patenka į 2017 m. kovo 27 d. išlaidų likutį 105,12 Eur. Pareiškėjo teigimu, vykdymo išlaidų suma turi būti 28,60 Eur. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie proceso dalyvių nesutarimą dėl areštuoto turto vertės. Ekspertizės skyrimas byloje nebuvo pagrįstas, todėl ir išlaidos nepagrįstos. Areštuoto turto vertės nustatymui antstolė gali pasiremti vieša informacija ir konsultacijomis su proceso dalyviais. Pareiškėjo skaičiavimu, išieškotina suma sudarė 1 143,77 Eur, pareiškėjas sumokėjo 1 500,53 Eur, todėl skirtumą – 356, 76 Eur – antstolė turėtų grąžinti pareiškėjui.

Antstolė Neringa Lipeikienė 2022 m. vasario 22 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkymu antstolė taip pat patikslino vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodydama, kad likusi išieškoti atlyginimo dalis – 74,64 Eur, ir patikslino 2022 m. sausio 19 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime 2.2 punkto pavadinimą, nurodydama, jog vykdymo išlaidos patirtos iki 2011 m. gegužės 25 d. Antstolė patvarkyme teigia, kad pagal 2011 m. gegužės 19 d. pateiktą vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-629-723/2011 iš pareiškėjo išieškotina 1 320,34 Eur (693,84 Eur skola, 188,07 Eur delspinigiai, 431,80 Eur palūkanos ir 6,66 Eur bylinėjimosi išlaidos). Iš viso išieškota skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų padengimui 786,77 Eur, todėl skolos likutis 533,57 Eur. Iš viso 2011 m. gegužės 25 d. buvo apskaičiuota 253,75 Eur vykdymo išlaidų. Iki 2022 m. sausio 19 d. atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo iš viso išieškota 148,64 Eur. 2022 m. sausio 19 d. siekiant apskaičiuoti nuo 2011 m. gegužės 25 d. susidariusias vykdymo išlaidas, priimtas 2022 m. sausio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-22-62-2931. Minėtame apskaičiavime nurodytos vykdymo išlaidos apima 2011 m. apskaičiavimo duomenis. Antstolė pažymi, kad pareiškėjas, nors su vykdomosios bylos medžiaga ir susipažino, bet neįtraukia į savo skaičiavimus didžiosios dalies vykdomosios bylos duomenų. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija, galiojusia iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., skolininko duomenų patikrinimas už kiekvieną užklausą kainuoja 1,20 Eur. Vykdymo išlaidos indeksuojamos, jeigu ketvirčio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indeksas nuo 2015 m. sausio 1 d. yra didesnis negu 110. Pareiškėjo atstovas klaidingai supranta vykdymo išlaidų apskaičiavimus ir klaidingai skaičiuoja antstolės atlyginimą. Šiuo metu išieškotina antstolės atlygio dalis yra 74,64 Eur. 34,12 Eur būtinosios vykdymo išlaidos išieškotos 2012 m. sausio 24 d. Dėl ekspertizės skyrimo ir ekspertizės išlaidų pagrįstumo antstolė nurodo, kad skelbimai internetiniuose tinklalapiuose neatspindi realios nekilnojamojo daikto rinkos vertės, o tik pardavėjų lūkesčius, neįvertinant galimo kainos pokyčio derybose. Realią turto vertę atspindi realiai įvykdę sandoriai, kuriais, nustatydamas turto vertę, ir rėmėsi turto vertintojas.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Į bylą pateikta vykdomoji byla Nr. 0062/11/0247.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai) bei suteikiant galimybę suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus į pareiškėjo skundą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėstomos proceso dalyvių aplinkybės grindžiamos būtent rašytiniais įrodymais, yra pateikta antstolės vykdomoji byla, todėl skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsnis). Pareiškėjo pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Neringa Lipeikienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0062/11/01247 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-629-723/2011 dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. G. (pareiškėjo šioje byloje) išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai (pradinis išieškotojas – AB bankas SNORAS). Antstolė 2011 m. gegužės 19 d. patvarkymu priėmė teismo įsakymą vykdyti ir 2011 m. gegužės 19 d. bei 2011 m. gegužės 25 d. apskaičiavo ir detaliai nurodė vykdymo išlaidas.

Antstolė 2011 m. gegužės 19 d. Turto arešto aktu areštavo pareiškėjui priklausančias 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad antstolė 2022 m. sausio 19 d. priėmė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame iš viso apskaičiuotos 595,96 Eur dydžio išlaidos. Šiame apskaičiavime antstolė nurodė, kad iki 2022 m. sausio 19 d. iš skolininko (pareiškėjo) buvo išieškota 149,64 Eur vykdymo išlaidų, likusi suma – 446,32 Eur. Taip pat antstolė 2022 m. sausio 19 d. priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas – 1 494,11 Eur. Šis nurodymas buvo atšauktas 2022 m. vasario 1 d. Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriame nustatyta priverstinai nurašomų lėšų suma sudaro 2 105,25 Eur.

Antstolė 2022 m. vasario 1 d. priėmė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-62-4368, kuriame nurodė, kad iš skolininko išieškota 149,64 Eur vykdymo išlaidų, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 1 056,94 Eur. 2022 m. vasario 3 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme antstolė nurodė, kad iš skolininko išieškota 1 500,53 Eur, kurie buvo paskirstyti išieškotojui ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl liko išieškoti 522,42 Eur skolos ir 83,59 Eur vykdymo išlaidų. Antstolė 2022 m. vasario 22 d. patvarkyme patikslino, kad likusi antstolės atlygio dalis – 74,64 Eur.

Antstolė 2022 m. sausio 19 d. patvarkymu Nr. S-22-62-2933 paskyrė ekspertizę areštuoto pareiškėjo turto, t. y. 3/8 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti ir pavedė ekspertizę atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui K. K.. Turto vertintojas atliko ekspertizę, parengė ir pateikė antstolei ekspertizės aktą ir 2022 m. sausio 31 d. Sąskaitą-faktūrą Serija NEG Nr. 1170 (600 Eur sumai).

Kaip minėta, pareiškėjas prašo panaikinti antstolės 2022 m. sausio 19 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2022 m. sausio 19 d. Patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, 2022 m. vasario 1 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir 2022 m. vasario 3 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą bei grąžinti pareiškėjui 356,76 Eur.

Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam.

CPK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 624 straipsnio 2 dalyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės: išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, kitos priemonės.

Nagrinėjamu iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkas (pareiškėjas) per raginime nustatytą terminą geruoju vykdomajame dokumente nurodytų sumų, taip pat vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolė ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių – nukreipė išieškojimą į skolininko pinigines lėšas ir žemės sklypo, kuris buvo areštuotas 2011 m. gegužės 19 d. Turto arešto aktu, dalis.

Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 89 punkte nustatyta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.

Iš vykdomoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė, tik priėmusi teismo įsakymą vykdyti, t. y. 2011 m. gegužės 19 d. ir 2011 m. gegužės 25 d., parengė pirminius vykdymo išlaidų apskaičiavimus ir juose detaliai išvardijo kiekvieną vykdymo proceso veiksmą ir jam tenkančias išlaidas. Antstolei išieškojus pinigines lėšas ir pareiškėjui per Instrukcijos nustatytą terminą antstolei nepateikus rašytinių įrodymų apie nurašytų lėšų kilmę, antstolė vykdomojoje byloje priimdavo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus, kuriuo paskirstė išieškotas lėšas. Pažymėtina, kad antstolė 2022 m. sausio 19 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime ir jo priede – lentelėje – taip pat detaliai įvardijo patirtas vykdymo išlaidas. Antstolė, nagrinėdama pareiškėjo skundą, 2022 m. vasario 22 d. patvarkyme patikslino, kad likusi išieškoti antstolio atlyginimo dalis – 74,64 Eur, ir patikslino 2022 m. sausio 19 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime 2.2 punkto pavadinimą, nurodydama, jog vykdymo išlaidos patirtos iki 2011 m. gegužės 25 d.

Pažymėtina, kad konkrečius vykdymo išlaidų dydžius ir jų išlaidų apskaičiavimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcijos 105-134 punktai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punkte įtvirtinta, kad Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Vartotojų kainų indeksas 2021 m. gruodžio mėnesį buvo 111,5.

Vertinant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Teismas, įvertinęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, įskaitant antstolės 2022 m. vasario 22 d. patvarkyme pateiktus išieškotinų ir išieškotų sumų skaičiavimus, daro išvadą, kad antstolė vykdomojoje byloje tinkamai, t. y. laikydamasi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, apskaičiavo ir paskirstė vykdymo išlaidas, atlygį antstolei ir išieškomas sumas (skolą, delspinigius, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas) išieškotojui. Pareiškėjas skunde dėsto deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kurie nėra pagrįsti įrodymais, apie tai, kad antstolė, apskaičiuodama ir paskirstydama vykdymo išlaidas ir atlygį antstolei, pažeidė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas savo iniciatyva (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dalyje dėl 2022 m. sausio 19 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-62-2931, 2022 m. vasario 1 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-62-4372 ir 2022 m. vasario 3 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-22-62-4706 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie proceso dalyvių nesutarimą dėl areštuoto turto vertės. Pareiškėjo nuomone, ekspertizės skyrimas byloje nebuvo pagrįstas, todėl ir išlaidos nepagrįstos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, o vykdymo proceso tikslas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą per se nepakankamas pateisinti vykdymo proceso dalyvių turtinių interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015). Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Pareiškėjas su skundu neteikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie tai, kad nekilnojamojo turto vertės vykdomojoje byloje buvo skirta nepagrįstai, nepateikė įrodymų, kad iki ekspertizės skyrimo pareiškėjas ar kitas vykdymo proceso dalyvis antstolei buvo pateikęs objektyvius duomenis apie areštuotų žemės sklypo dalių rinkos vertę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė pakankamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima išvadą, kad areštuoto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė vykdomojoje byloje nebuvo būtina ir antstolė turėjo galimybę turto vertę nustatyti iš kitų objektyvių duomenų. Be to, pažymėtina, kad antstolis turi diskrecijos teisę spręsti dėl ekspertizės paskyrimo reikalingumo (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, kaip minėta, antstolė pasinaudojo diskrecijos teise ir paskyrė ekspertizę 2011 m. gegužės 19 d., t. y. prieš daugiau nei dešimt metų, areštuoto turto vertei nustatyti. Pareiškėjui neįrodžius ir teismui nekonstatavus, kad nekilnojamojo turto ekspertizė antstolės 2022 m. sausio 19 d. patvarkymu buvo skirta nepagrįstai, nėra pagrindo daryti išvados, kad už atliktą ekspertizę turto vertintojui sumokėta 600 Eur suma buvo neteisėtai išieškota iš pareiškėjo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktas).

Teismo vertinimu, kitos skunde ir antstolės patvarkyme nurodytos aplinkybės bei nurodomi argumentai reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl apie juos plačiau nepasisakytina.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl 2022 m. sausio 19 d. Patvarkymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo Nr. S-22-62-2933 panaikinimo ir išieškotų lėšų grąžinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi, 510-513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Le Huede