- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-1232-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00651-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- AB „LESTO“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už elektros energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas AB „LESTO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 1225,44 Lt įsiskolinimą už patiektą elektros energiją bendrosioms namo reikmėms už laikotarpį nuo 2003-06-01 iki 2007-07-10, 448,26 Lt už patiektą elektros energiją ginčo butui už laikotarpį nuo 2006-04-12 iki 2006-11-17, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jis tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu S g., Vilniuje, kuris laikotarpiu nuo 1998-07-13 iki 2007-11-12 nuosavybės teise priklausė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, o nuo 2007-11-12 nuosavybės teisės į minėtą butą perėjo naujiems savininkams A. M. ir D. M.. Nors elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi, tačiau vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau CK ) 6.384 straipsnio 1 dalimi, jei abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Ieškovo turimais duomenimis iki 2006-12-17 minėtame bute gyveno nuomininkas K. T., kuris 2006-12-17 mirė. Ieškovas laikotarpiu nuo 2003-06-01 iki 2011-10-01 tiekė elektros energiją bendrosioms namo reikmėms, už kurią nebuvo pilnai atsiskaityta, todėl susidarė 1352,34 Lt įsiskolinimas. Taip pat, laikotarpiu nuo 2006-06-12 iki 2006-11-17 susidarė 448,26 Lt įsiskolinimas už tiektą elektros energiją minėtam butui. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau Taisyklės) 96 punktas nustato, jog tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nėra sudaryta sutartis arba vartotojo nustatyti neįmanoma, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto savininkas. Atsakovas neinformavo ieškovo apie asmenis naudojusius elektros energiją, nesudarė su ieškovu energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, todėl pareiga sumokėti susidariusį įsiskolinimą atsirado atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas atsakovui nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 96 punktą, patalpų savininkas už sunaudotą elektros energiją privalo atsiskaityti tik tada, kai nėra sudarytos sutarties su visuomeniniu tiekėju arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Nurodo, kad minėtas butas 2000-09-25 nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotas K. T., kuris mirė 2006-12-17. Pagal nuomos sutarties 2.2 p., nuomininkas įsipareigojo laiku mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, todėl būtent K. T. yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 04 10 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovo AB „Lesto“ naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 693,11 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 693,11 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis CK 6.383-6.388 straipsnių nuostatomis, Taisyklių 83, 84 punktais, sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti skolą iš atsakovo. Teismas nurodė, jog Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis K. T. mirė 2006-12-17. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruota K. T. palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis patalpa – butas, esantis adresu Subačiaus g. 120-43, Vilnius, nuosavybės teise iki 2007-11-12 priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovas su K. T. 2000-09-25 buvo sudaręs gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 18. Pažymėjo, jog atsakovas neveikė kaip rūpestingas ir atidus minėtos patalpos savininkas ir viešame registre neįregistravo fakto, jog buvo sudaręs minėtą nuomos sutartį, Todėl atsižvelgęs į nurodyta, į tai, jog K. T. neturi teisių perėmėjų, teismas ieškinį tenkino.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantė (atsakovė) Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodė, jog prievolė atsiskaityti už gautas paslaugas siejama būtent su žinomu galutiniu paslaugų vartotoju t.y. išimtinai siejama su vartotojo asmeniu ir yra asmeninė turtinė prievolė. Atsakovo jokie santykiai su ieškovu nesiejo, ieškovo paslaugomis atsakovas nesinaudojo, tokiu būdu ir prievolės mokėti už negautas paslaugas negali būti. Teismas sprendimu neteisingai nustatė atsakovo atsakomybę, kadangi vadovaujantis tiek CK nuostatomis, tiek Taisyklėmis atsakovo nei subsidiarios, nei kitokios atsakomybės sąlygų nebuvo. Atsakovas K. T. palikimo nepriėmė, dėl to ir negali atsakyti už jo prievoles. Įstatymas imperatyviai nustatė, kad palikėjo turtas nesant kitų įpėdinių pereina valstybei, todėl valstybė yra trečiasis suinteresuotas asmuo ir turėjo būti įtraukiama į bylos nagrinėjimą, tokiu būdu teismas sprendimu pasisakė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, kas pagal Civilinio proceso kodekso 329 straipsnį ši aplinkybė yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pažymėjo, kad ieškovas žinojo, kas yra galutinis ir tikrasis elektros energijos vartotojas, kadangi ieškovas dar prieš K. T. mirtį nutraukė elektros energijos tiekimą, ieškovas taip pat buvo suteikęs K. T. abonento kodą Nr.11778860. Be to ieškovui nežinant kas buvo galutinis vartotojas ir eilę metų nežinant kam tiekiama energija, ieškovas negali būti laikomas rūpestingu ir atidžiu šeimininku. Todėl tiekėjas pats kaltas dėl jo patirtų nuostolių, jų dydžio, nes būtent jo veiksmai šiuos nuostolius ir sąlygojo. todėl turi būti taikomas CK 6.259 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog prašomu priteisti laikotarpiu teikė sąskaitas, ar reiškė dėl sąskaitų neapmokėjimo kam nors pretenzijas.
Atsiliepimas
Ieškovas AB Lesto atsiliepimu apelianto apeliacinį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog buto nuomininkas nebuvo sudaręs sutarties su elektros energijos tiekėju ir Vilniaus miesto savivaldybė skolos sudarymo metu buvo patalpų savininkė, todėl teismas tinkamai pritaikė Taisyklių 83 punktą. Pažymėjo, kad po K. T. mirties atsakovė nevykdė prievolės mokėti proporcingai savo daliai mokesčius už elektros energiją bendrosioms namo reikmėms. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos teikimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Be to atsakovas nebuvo tinkamai įregistravęs nuomos sutarties viešame registre, todėl jos negali panaudoti prieš ieškovą. Abonento numeris priskiriamas asmeniui, tada kai jis sudaro rašytinę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kaip minėta sutarties K. T. nebuvo sudaręs. Pažymėjo, kad atsakovė vykdydama socialinės politikos funkcijas nuomoja būstą, todėl ieškovas ne visais atvejais gali žinoti, kam yra išnuomotas butas, kadangi atsakovė reguliariai neteikia tokių duomenų ir visų nuomos sutarčių neregistruoja nustatyta tvarka. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Ieškovas neturi duomenų apie tai ar K. T. turėjo kokio nors turto, kurį galėtų paveldėti valstybė, atsakovė taip pat nepateikė duomenų apie K. T. turėtą turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad su ieškovu AB „Lesto“ neatsiskaityta už tiektą elektros energiją butui, esančiam S g., Vilniuje, laikotarpiu nuo 2006-04-12 iki 2006-11-17. Skola sudaro 448,26 Lt (b.l. 10). Taip pat neatsiskaityta už tiektą elektros energiją bendrosioms namo reikmėms laikotarpiu nuo 2003-06-01 iki 2007-07-10. Skola sudaro 1225,44 Lt (b. l. 1, 8-9). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas butas nuosavybės teise nuo 1998-07-13 iki 2007-11-09 priklausė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 7). Jame nuo 1986-07-15 iki 2006-12-17 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs K. T. (b.l. 42). Atsakovas su K. T. 2000-09-25 buvo sudaręs gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 18 (b.l. 41). K. T. 2006-12-17 mirė. 2012-03-13 dienai nėra įregistruotų K. T. palikimo priėmimo faktų (b.l. 60, 64).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, pareiškiant ieškinį savivaldybei, kuriai skolos susidarymo laikotarpiu (iki 2007-11-12) nuosavybės teise priklausė minėtas butas.
Apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog jam nekyla pareiga atsiskaityti su ieškovu, kadangi jokie santykiai su ieškovu jo nesiejo, ieškovo paslaugomis nesinaudojo, po nuomininko K. T. mirties palikimo nepriėmė. Todėl šioje byloje reikšminga aplinkybė, sprendžiant atsakomybės klausimą (t.y. kas turi pareigą atsiskaityti su AB „Lesto“ už tiektą elektros energiją – buto savininkas ar nuomininkas) yra tai, ar buto nuomininkas buvo sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu, nes ši aplinkybė ir lemia jo atsakomybę prieš elektros energijos tiekėją.
Pažymėtina, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-432/2009; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009).
Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintose Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėse. Ši Taisyklių redakcija galiojo bylai aktualiu laikotarpiu, per kurį susidarė skola už suvartotą elektros energiją.
Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (redakcija iki 2010 m. vasario 11 d.), patvirtintų Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 83 punktą tuo atveju, jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimą, kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2010 m. vasario 11 d. galiojančių taisyklių redakcijos 96 punkte. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad patalpų, kuriose vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Taisyklių 29 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto nuomininkas K. T. rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu sudaręs nebuvo. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas. Todėl, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkui K. T. nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovui) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – savivaldybei (atsakovei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Tokiu atveju apelianto argumentai, kad šis negali atsakyti už nuomininko prievoles, kadangi ieškovo paslaugomis nesinaudojo, nuomininko K. T. palikimo nepriėmė, o po buto nuomininko K. T. mirties mirusiojo turtas jo teigimu pereina paveldėjimo teise valstybei, skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neįtakoja. Nuomininko pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Tokia sutartis šiuo atveju nesudaryta. Todėl K. T. mirties faktas, jo palikimo priėmimo klausimai, galimų jo turto paveldėtojų traukimas į bylą yra už šios bylos nagrinėjimo ribų, negali turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui.
CK 6.579 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu, o šio straipsnio 4 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Byloje nustatyta aplinkybė, kad rašytinė nuomos sutartis tarp patalpų savininko Vilniaus miesto savivaldybės ir nuomininko K. T. nebuvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registre), todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negali ja remtis prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš elektros energijos tiekėją t.y. atsakovas negali remtis tarp jo ir K. T. susiklosčiusiais nuomos teisiniais santykiais ir vienašališkai perkelti riziką ūkio subjektui dėl asmens, kuriam jis suteikė socialinį būstą, veiksmų.
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.