Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-245-932/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-16
Bylos Nr.: AN2-245-932/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00758-2021-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. Ž.
Institucija: LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai: Renaldas Baliūtis

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-245-932/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00758-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 19.9; 21.2.2; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 3 dalį ir 505 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nutarimu A. Ž. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevykdė VDI 2021 m. vasario 26 d. nurodymo iki 2021 m. kovo 4 d., 08.00 val., ir 2021 m. vasario 26 d. nurodymo iki 2021 m. kovo 15 d., 08.00 val., pateikti dokumentus: darbuotojų T. B., D. B., Ž. K., K. L., S. L., M. Š., S. S., A. T., D. V., T. V. darbo sutartis su pakeitimais; tachografo/vairuotojo kortelių duomenis DDD formatu nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. sausio; darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. sausio; darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. sausio; įsakymus dėl komandiruočių, dienpinigių priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus; darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. vasario; įmonės įsakymą (-us) dėl prastovos paskelbimo, pratesimo (jei paskelbta), pateikdamas po nustatyto termino ne visus VDI reikalaujamus dokumentus. Tokia savo veika (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – VDI įstatymo) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatas, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų (toliau – VDI nuostatų) 19 punkto ir 20 punkto nuostatas. Šiais savo veiksmais A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarimu A. Ž. taip pat buvo pripažintas kaltu dėl to, jog, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., darbuotojams T. B., D. B., Ž. K., K. L., S. L., M. Š., E. K., S. S., A. T., D. V., T. V. suteikė nemokamas atostogas, nesant raštiškų darbuotojų prašymų ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 2 dalies, 137 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje.

3. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje, padarymą A. Ž. buvo paskirta 1 500 eurų dydžio bauda; už administracinio nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje, – 700 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, šios nuobaudos subendrintos ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta nuobauda –1 500 eurų dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto A. Ž. atstovas advokatas R. Baliūtis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant A. Ž. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.

4.1. Skunde akcentuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio krovininio transporto, transporto licencijos, kas reiškia, jog nėra ir tachografo/vairuotojo kortelių, kurias buvo reikalaujama pateikti bei už kurių nepateikimą skirtos baudos. Ši įmonė nėra krovininio transporto įmonė, ji turi tik 3 lengvuosius automobilius, nedisponuoja nuomojamais ar lizinguojamais krovininiais automobiliais. Kaip matyti iš VMI pateiktos informacijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veiklos rūšis – kitas darbo jėgos teikimas, t. y. aprūpinimo žmogiškaisiais ištekliais veikla. Neturint krovininio transporto, nevykdant tokio pobūdžio veiklos, kuriai yra reikalinga transporto licencija, negali būti reikalaujama pateikti duomenis, kurių tiesiog nėra.

4.2. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 2B-88 „Dėl Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir fiziniams asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, kurie yra transporto priemonių, kurioms taikomos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatos, valdytojai ir naudoja šias transporto priemones su sumontuotais skaitmeniniais tachografais, yra išduodamos kortelės. Šis teisinis reglamentavimas tik patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir negali turėti įmonės kortelės (tachografo kortelės). Vairuotojo kortelė (tachografo kortelė) išduodama taip pat tik konkrečiam vairuotojui, bet ne įmonei. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 2B-88 patvirtintos „Dėl Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo“ taisyklės. Atkreipiamas teismo dėmesys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka nurodytų aplinkybių ir reikalavimų, todėl net neturi teisės į tachografo/vairuotojų/įmonės kortelių gavimą, kadangi nevaldo jokių transporto priemonių, kurioms yra taikomos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatos. Atstovo įsitikinimu, teismas neįsigilino į šias aplinkybes, nors įrodymai buvo pateikti ir tas buvo posėdžio metu buvo pabrėžta ne mažiau kaip penkis kartus.

4.3. Toliau apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. Ž. nepažeidė skundžiamame nutarime nurodytų DK nuostatų. Pažymima, kad asmuo VDI aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių nepateikė prašomų dokumentų, tas pačias priežastis nurodė ir teismui. Nors A. Ž. dėl finansinių priežasčių ir neskundė ankstesnių nutarimų, tačiau su procesiniais sprendimais nesutiko. Atsižvelgiant į šiame apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, negali būti vertinama, kad buvo padarytas pakartotinis pažeidimas.

4.4. Skunde nesutinkama ir su teismo nustatytu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 96 straipsnio 3 dalyje. Atkreipiamas dėmesys, kad įmonės elektroninėje apskaitos sistemoje yra atostogų prašymai, tik šie prašymai nėra pasirašyti darbuotojų. Atstovo teigimu, tokia situacija susiklostė dėl to, jog darbuotojai kontaktuoja su daug žmonių vykdami į komandiruotes iš/į Lietuvos Respublikos keleiviniu transportu bei vykdydami savo funkcijas komandiruotės metu ir grįžę privalo izoliuotis 10 dienų, tuomet vėl išvyksta ir su jais yra bendraujama tik nuotoliniu būdu, laikantis Vyriausybės nustatytų apribojimų. A. Ž. veiksmai nesukėlė darbuotojams jokio pavojaus, neatsirado sunkūs padariniai, darbuotojai neturėjo ir neturi jokių pretenzijų direktoriui, darbo inspekcija tokių įrodymų byloje taip pat nepateikė. A. Ž. nepažeidė darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, dėl ko galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kiti sunkūs padariniai, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepadarė skundžiamame nutarime konstatuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje.

Atsiliepimas

5. VDI Vilniaus skyriaus pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašoma A. Ž. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 96 straipsnio 3 dalies į 96 straipsnio 2 dalį, pakeisti paskirtą nuobaudą, o likusioje dalyje skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.

5.1. Pirmiausia atsiliepime pažymima, kad pagal teisinį reglamentavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž., pildydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius, privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir/ar identifikavimo kortelių) duomenimis ir pažymėti darbuotojo faktiškai dirbtą laiką naktį bei švenčių ir poilsio dienomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. nepateikė jokių vairuotojų tachografų ir/ar asmeninių kortelių duomenų, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. sausio vairuotojams – ekspeditoriams žymėjo po 8 darbo valandas nuo pirmadienio iki penktadienio, šeštadienį bei sekmadienį žymėjo poilsio laiką arba nemokamas atostogas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai galimai buvo pildomi formaliai, nedeklaruojant faktiškai vairuotojų dirbto darbo laiko, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nevykdė įstatyminės pareigos vairuotojų – ekspeditorių darbo laiką fiksuoti techninėmis priemonėmis (atimant galimybę VDI atstovams nustatyti vairuotojų faktiškai dirbtą laiką, t. y. vykdyti savo pareigas tikrinant įmones ir tiriant galimus darbo teisės ir saugos pažeidimus), atsisakė teikti vairuotojų DDD kortelių duomenis. Taip pat atsisakė pateikti dokumentus, pagrindžiančius pasamdytų vairuotojų paslaugų teikimą kitose įmonėse, kad VDI galėtų išsiaiškinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima laikinojo įdarbinimo veikla to teisiškai neįforminus, kadangi tik pateikus dokumentus galima nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja automobilius ar nuomoja savo įdarbintus vairuotojus (laikinai siunčia į kitas įmonės (laikinojo darbo naudotojas)). Čia pažymima, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. Ž. tvirtino, kad įmonė neturi krovininio transporto, užsiima kitokios darbo jėgos teikimu. VDI paaiškinus, jog teisėtas darbo jėgos teikimas galimas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms, A. Ž. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra laikinojo įdarbinimo įmonė. Pirmosios instancijos teismui pareikalavus pateikti dokumentus, pagrindžiančius pasamdytų vairuotojų – ekspeditorių paslaugų teikimą kituose įmonėse, A. Ž. atsisakė tai padaryti.

5.2. Toliau atsiliepime sutinkama, kad karantino metų turėjo būti apriboti nereikalingi kontaktai, tačiau A. Ž., ir, nesant jokių apribojimų, nevykdė DK reikalavimų (ANK protokolas ROIK: 19107037459). Apelianto pateikti nemokamų atostogų prašymai negali būti pripažinti dokumentais, kadangi jie nėra pasirašyti darbuotojų. Institucija nurodo, kad A. Ž. turėjo galimybę iš darbuotojų reikalauti prašymus dėl nemokamų atostogų parašyti ir atsiusti jam el. paštu, padarius nuotrauką per „Viber“, „Messenger“ ar kitomis ryšio priemonėmis (tokiomis priemonėmis gautus dokumentus VDI laiko tinkamais).

5.3. Galiausiai atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad A. Ž. nepagrįstai paskirta bauda pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmai atitinka ANK 96 straipsnio 2 dalį, dėl ko prašoma nusižengimą perkvalifikuoti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtas ir pagrįstas, nes yra priimtas neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teisė į teisingą ir nešališką teismą yra užtikrinama tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio antroje dalyje yra įtvirtinta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

8. ANK 576 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. BPK 58 straipsnyje yra įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai. Iš šiame straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo galima teigti, jog teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, nes pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą nušalinimo pagrindu gali būti ir kitos motyvuotai nurodytos aplinkybės, keliančios abejonių teisėjo nešališkumu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejones dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-976/2020).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo įžvelgti bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo subjektyviąja prasme, nes nėra duomenų apie teisėjo asmeninį nusistatymą prieš proceso dalyvius, asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vis tik pirmosios instancijos teismas pripažintinas šališku objektyviuoju aspektu.

10. ANK 636 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu.

11. Skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. Ž. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, mano esantis baudžiamas nepagrįstai, toliau nutarime pažymėta tik tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į teismo ir institucijos atstovės klausimus. Visgi, koks tų atsakymų turinys, nutarime nėra nurodyta, tai yra iš esmės apsiribota įvardijimu, kad asmuo kaltu neprisipažino, tačiau visiškai nenurodyta, kokias aplinkybes ir argumentus asmuo dėstė (atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos atstovės posėdyje išsakytų paaiškinimų turinys nors ir lakoniškai, bet nutarime visgi yra aprašytas). Taigi skundžiamame nutarime nėra nė užsiminta, kad teismo posėdžio metu A. Ž. pateikė argumentus, kodėl, pastarojo įsitikinimu, ANK 505 straipsnio 2 dalyje ir 96 straipsnio 3 dalyje numanyti administraciniai nusižengimai jam inkriminuoti nepagrįstai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duoti parodymai girdimi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintame 2021 m. balandžio 13 d. posėdžio garso įraše (teismo posėdžio protokole parodymai nefiksuoti), pavyzdžiui, „<...pateikiau tuos prašytus dokumentus, išskyrus tachografo išrašus ir atostogų prašymus...>, <...aš paaiškinimuose labai išsamiai jau kelintą kartą nurodau, kad įmonė nesiverčia transporto veikla, neturi automobilių su tachografais ir atitinkamai nėra ką pateikti...>, <...mes verčiamės kitu darbo jėgos teikimu, atlikinėjame įvairius darbus pagal subrangos sutartis su klientais. Šitą informaciją aš nurodžiau kelintą kartą Darbo inspekcijai, persiunčiau iš VMI išrašą...>, <... už šitą patį esu baudžiamas jau kelintą kartą, kaip nurodo ir pati pareigūnė, už tą patį tachografo mašinų išrašo nepateikimą, bet, gerbiamas teisėjau, aš jų negaliu pateikti, aš jų neturiu...> (garso įrašo nuo 10.16 min iki 11.14 min); „<dabar kas liečia atostogų prašymus, tai darbuotojai yra leidžiami atostogų, kadangi mes darbo jėgos paslaugas suteikiam pagal subrangos sutartis užsienyje, t. y. tik komandiruotėje. Principe, kada darbuotojas grįžta iš komandiruotės, jis privalo izoliuotis pagal dabartinius nuostatus. Tai aš atostogų prašymus turiu, bet aš negaliu priimti jų pasirašyti>“ (garso įrašo nuo 11.24 min iki 11.48 min); „<kokį nelaimingą atsitikimą, sužalojimą galėjo sukelti darbuotojo parašo nebuvimas ant atostogų prašymo, nors de facto jis atostogavo, dėl to pretenzijų neturi, arba kokią žalą galėjo padaryti transporto, kurio neturiu, tachografo išrašų nebuvimas, aš nelabai suprantu, kaip mane galima už tai bausti>“ (garso įrašo nuo 16.32 min iki 16.53 min). Taigi matyti, kad A. Ž. pirmosios instancijos teisme nurodė konkrečius argumentus, kuriais išreiškė savo nesutikimą su jam inkriminuotais nusižengimais, tačiau iš esmės visi pastarojo išsakyti argumentai nutarimo aprašomoje dalyje liko nepaminėti.

12. Pabrėžtina, kad vien tik nepakankamai tikslus ir detalus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos ir argumentų nurodymas nutarimo aprašomojoje dalyje (net ir duotų parodymų ir nurodytų argumentų visiškas neįvardijimas) pats savaime dar neleistų spręsti apie teismo šališkumą. Ženkliai reikšmingesnė aplinkybė yra ta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai ir argumentai apskritai nebuvo analizuojami ir vertinami. Tuo atveju jeigu pirmosios instancijos nutarimo motyvuojamojoje dalyje būtų aptaręs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, dėl jų pasisakęs ir juos vertinęs, klausimas dėl teismo šališkumo nekiltų ir tai, kad nutarimo aprašomojoje dalyje buvo apsiribota tik asmens pozicijos įvardijimu, iš esmės leistų spręsti apie nutarimo struktūrinės dalies trūkumą. Šiuo gi atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas į aprašomąją procesinio sprendimo dalį neįtraukė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, o skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje vadovavosi išimtinai tik VDI pateikta medžiaga. Teismas nutarimo motyvuojamojoje dalyje ne tik nepateikė savo išvadų, kodėl nesutinka su posėdyje išsakytais A. Ž. argumentais, bet visame procesiniame dokumente apie juos nutylėjo. Tokiu būdu galinčius turėti reikšmę bylos duomenis – A. Ž. paaiškinimus teisme – pirmosios instancijos teismas tiesiog ignoravo. Tai pašaliniam stebėtojui gali sudaryti įspūdį, kad vienos proceso šalies – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – pozicija ir pateikiami argumentai administracinių nusižengimų bylose teismo yra traktuojami kaip aiškiai nereikšmingi, iš esmės teisiškai nė nevertintini.

13. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apygardos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias BPK nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-1020/2018; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-1020/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-557/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-908/2020 ir kt.).

14. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes dėl administracinėn atsakomybė traukiamo asmens pirmosios instancijos teisme duotų parodymų ignoravimo, yra pagrindas konstatuoti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviuoju aspektu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kartu pabrėžtina, kad apygardos teismas neteikia jokių privalomų nurodymų bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui, tik pabrėžia, kad galutinis sprendimas dėl A. Ž. inkriminuotų administracinių nusižengimų turi būti priimtas įvertinus visumą reikšmingų duomenų, taip pat ir jo paties paaiškinimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto A. Ž. atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė