Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, kuriuo D. K. (D. K.) atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnyje, požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų specialistas D. K. surašė 2020 m. rugpjūčio 18 d. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 508 straipsnį dėl to, kad jis 2020 m. liepos 29 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. 6, pažemino (duomenys neskelbtini) pataisos namų specialisto (dinaminei priežiūrai) Z. K., kaip uniformuoto pareigūno, garbę ir orumą žodžiais: „ko tu mane žadini, eik (necenzūrinis žodis)“ ir „man (necenzūrinis žodis), eik (necenzūriniai žodžiai)“, kuriuos girdėjo 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas M. P., kuris atrakino kamerą ir tuo metu stovėjo prie durų.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui

5. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes apylinkės teismas neišnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje nustatinėtinų aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu, tinkamo teisinio proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, todėl administracinio nusižengimo byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui.

6. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad padaryta veika turi ne administracinio nusižengimo, o bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo požymių, todėl nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

7. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Šiuo straipsniu siekiama ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, apsaugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Garbės ir orumo pažeminimo atveju paprastai nenurodoma konkrečių faktų, neigiamai apibūdinančių nukentėjusįjį, tik neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y., ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami, ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Inkriminuojant tokio pobūdžio nusižengimą kaip pavojingą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą bei atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Taigi tokio pobūdžio byloje nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas, nors ir negali būti sureikšminamas, tačiau turi būti įvertinamas. Labai svarbus ir kitų įvykių aplinkybių objektyvus įvertinimas – būtent kokioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan., taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu ir kt.

8. Iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad apylinkės teismas nevertino šių ir kitų teismų praktikoje atskleistų statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo požymių, kurie taip pat reikšmingi atribojant administracinį nusižengimą nuo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, o iš esmės apsiribojo administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų aplinkybių perteikimu ir nuorodomis į bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normas, tačiau pastebėtina, kad nurodymas nutarime, jog „administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad žadinamas D. K. nevykdė pareigūno teisėtų nurodymų, keikėsi“, ne tik neatspindi administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų aplinkybių (necenzūrinių žodžių, jų adresato ir išsakymo aplinkybių), kurios liko neįvertintos, bet ir neatitinka byloje surinktų duomenų: nei administracinio nusižengimo protokole, nei kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad žadinamas D. K. nevykdė pareigūno teisėtų nurodymų. Kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, D. K. nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn už statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų nevykdymą. Tai ne tik rodo apylinkės teismo neįsigilinimą į administracinio nusižengimo bylos medžiagą, bet ir kelia abejonių teismo nešališkumu.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, jeigu oficialiai būtų paskelbtas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas), kuris nebūtų grindžiamas teisiniais argumentais, teisingumas liktų neįvykdytas (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti (pvz., 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (pvz., 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; Fomin prieš Moldovą, § 31). Kasacinio teismo išaiškinta, kad vengdamas motyvuoti sprendimą ir kiekvieną jo sąlyginai atskirą dalį teismas ginčo iš esmės nesprendžia, teisingumo nevykdo, priešingai – pažeidžia ir privatų šalių interesą sulaukti pagrįsto bei teisėto jų ginčo išsprendimo, tinkamai realizuoti procesinę teisę skųsti teismų sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka, ir viešąjį interesą, nes pažeidžia proceso šalių teisės į tinkamą teismo procesą, teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą principus. Tik sprendimus pagrindžiantis savarankišku, objektyviu ir visapusišku bylos aplinkybių vertinimu ir šių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu pagal atitinkamas teisės normas teismas yra nepriklausomas, nešališkas ir tinkamai atlieka savo pareigą teisingai spręsti privačius ginčus. Sprendimu, kuriame teismas nepasisakė dėl daugumos aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam bylos išsprendimui, ar kuriame teismas šias aplinkybes nustatė remdamasis spėjimais bei prielaidomis, nėra vykdomas teisingumas. Kadangi esminis motyvų trūkumas tokiame sprendime sudaro pagrindą pripažinti, jog tinkamo teismo proceso nebuvo, teismo sprendimas turi būti laikomas absoliučiai negaliojančiu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2001).

10. Apygardos teismo vertinimu, nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra nemotyvuotas, priimtas neišnagrinėjus byloje nustatinėtinų aplinkybių ir neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą. Pažymėtina ir tai, kad, nors pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia klausimą, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, be kita ko, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (1 punktas), tačiau administracinio nusižengimo teisena bylos parengimo nagrinėti stadijoje turėtų būti nutraukiama tik esant akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių ji negalima, tokį nutarimą tinkamai motyvuojant. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas rengimosi nagrinėti bylą stadijoje, tokio nutarimo tinkamai nemotyvavus, sudaro įspūdį, kad, apylinkės teismo vertinimu, nuteistųjų pataisos įstaigų statutinių valstybės tarnautojų garbės ir orumo pažeminimas a priori turi būti vertinamas, kaip bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas ir negali užtraukti administracinės atsakomybės, tačiau tai neatitinka teisinio reguliavimo.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neatliktų objektyviam, visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui būtinų veiksmų pobūdį ir apimtį, taip pat ir tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, sprendžia, kad apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo iš esmės išnagrinėjus apygardos teisme nebūtų užtikrinta asmens teisė tokį sprendimą ginčyti teisme apeliacine tvarka (būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka).

12. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apygardos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą ((duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-1020/2018; 2019 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-1020/2019; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-557/2020 ir kt.).

13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui. Apygardos teismas negali duoti privalomų nurodymų, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėsiantis apylinkės teismas privalo išsamiai įvertinti statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo požymius, atskleistus teismų praktikoje, neapsiribodamas byloje esančiais asmenų rašytiniais paaiškinimais, kurie negali būti prilyginami jų parodymams, duotiems teismo posėdžio metu, tuo labiau, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyrimo metu iš viso nepateikė paaiškinimų, nurodydamas, kad juos duos teisme (b. l. 3).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą, kurios teisminio proceso Nr. 4-68-3-02286-2020-3, grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.