Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-09-13 · Civilinė byla Nr. 2-18818-1012/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-13
Bylos Nr.
2-18818-1012/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12384-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
Z. N.
Atsakovas
I. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-18818-1012/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12384-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. N. ieškinį atsakovei I. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės I. Z. priteisti 12901, 67 Eur skolos ir 387, 00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad yra atsakovės I. Z. (ankstesnė pavardė I.) motina. Ieškovė paaiškina, kad matydama, jog atsakovė nesugeba dengti kredito, kurį atsakovė paėmė įsigyti gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), nepajėgia apmokėti sąskaitų už minėtam butui suteiktas komunalines paslaugas, padengti kitų įsiskolinimų ir administracinių baudų, nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. pradėjo skolinti atsakovei lėšas, kad būtų padengtos minėtos atsakovės išlaidos. Ieškovė pažymi, kad atsakovei I. Z. nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. atsakovei I. Z. pervedė arba grynaisiais pinigais įnešė į atsakovės sąskaitą 12 901, 67 Eur (35 526, 31 Lt ir 2612, 54 Eur).

Paaiškina, ieškovė ir atsakovė buvo žodžiu susitarusios, kad atsakovė nustos piktnaudžiauti alkoholiu, pradės dirbti ir grąžins ieškovės paskolintas lėšas. Ieškovė nurodo, kad lėšos buvo pervedamos dengiant atsakovės turimą kreditą, įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams (pvz., 2012 m. kovo 28 d., 2014 m. kovo 19 d. pavedimai ir kt.), teikiant lėšas reikalingas baudai sumokėti (2011 m. gegužės 25 d. pavedimas), dengiant kitus įsiskolinimus (2011 m. sausio 31 d.), tame tarpe padengiant įsiskolinimus išieškomus skolų bendrovių (2015 m. kovo 4 d. ir 31 d. pavedimai), sumokant būtiniausias išlaidas, reikalingas buto eksploatavimui (2015 m. kovo 4 pavedimas už elektros atjungimą-pajungimą atsakovės bute) ir t. t. Ieškovė teigia, kad atsakovė žinojo apie lėšų pervedimą į jos banko sąskaitą, taip pat lėšų panaudojimą atsakovės naudai ir poreikių tenkinimui, niekada neišreiškė nesutikimo dėl lėšų gavimo. Pažymi, kad paskolinio sandorio sudarymą patvirtina ir ta aplinkybė, jog didžioji dalis pavedimų buvo padaryta nurodant, jog lėšos yra pervedamos atsakovei „į skolą“.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad 2014 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14509-862/2014 atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia jos vaikų atžvilgiu, atsakovės vaikų nuolatine globėja paskiriant ieškovę, tačiau atsakovė net po minėto teismo sprendimo gyvenimo būdo nepakeitė, ne tik negrąžino ieškovės paskolintų lėšų, tačiau ir nemoka minėtu teismo sprendimu priteistų lėšų vaikams išlaikyti. Ieškovė teigia, kad 2016 metų pabaigoje ne kartą nurodė atsakovei įvykdyti savo prievolę ieškovės atžvilgiu ir sugrąžinti skolą, tačiau atsakovė į minėtus ieškovės reikalavimus nereagavo.

Kadangi atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. priėmė nutartį procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Pranešimu, 2017 m. liepos 10 d. paskelbtu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, atsakovė informuota, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame tinklalapyje dieną ir atsakovė privalo per 14 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių ieškovės paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė Z. N. atsakovei I. Z. (ankstesnė pavardė I.) per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. perdavė 12 901, 67 Eur (35 526, 31 Lt ir 2612, 54 Eur) sumą, lėšas bankiniu mokėjimo pavedimu pervesdama į atsakovės banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais įnešdama į atsakovės banko sąskaitą, arba padengdama atsakovės vardu jos skolinius įsipareigojimus, baudas ir pan. (1 t., b. l. 8-12). Remiantis ieškovės rašytiniais paaiškinimais, 2016 m. pabaigoje ji pareikalavo atsakovės grąžinti jai paskolintas lėšas, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė, pinigų negrąžino.

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015 m. gegužės22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d., o iki 2015 m. sausio 1 d. galiojo nuostata, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt (579, 24 Eur). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; kt.).

Nustatyta, kad atsakovė I. Z. (ankstesnė pavardė I.) yra ieškovės dukra (1 t., b. l. 5-6). Ieškovė jos ir atsakovės paskolos teisinių santykių buvimą grindžia akcinės bendrovės SEB banko pažyma apie atliktus lėšų pervedimus, susijusius su atsakove I. Z. (ankstesnė pavardė I.), iš ieškovės sąskaitų ir mokėjimą grynaisiais pinigais per laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (1 t., b. l. 8-12). Iš ieškovės pateiktos pažymos matyti, kad per laikotarpį 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. ieškovė atsakovei pervedė įvairias pinigų sumas, jų mokėjimo paskirtyje atitinkamai nurodant „lėšų pervedimas“, „sąskaitos papildymas“, „papildymas“ arba „skola“, arba panaudojo savo lėšas atsakovės įsiskolinimams dengti, baudoms apmokėti iš viso bendrai 12 901, 67 Eur (35 526, 31 Lt ir 2612, 54 Eur). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, nesugeba susitvarkyti su turimais įsipareigojimais bei turimu turtu, nepajėgė dengti kredito būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti bei sumokėti sąskaitų už minėtam būstui suteiktas komunalines paslaugas, padengti kitų įsiskolinimų ir administracinių baudų, todėl jai buvo reikalingos skolintos lėšos, pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 17-26). Netinkamą atsakovės gyvenimo būdą patvirtina ir 2014 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-14509-862/2014, kuriuo atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia jos vaikų atžvilgiu, atsakovės vaikų nuolatine globėja paskiriant ieškovę (1 t., b. l. 13-16).

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kaip minėta, iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir neprieštaraujantys, darytina išvada ieškovė įrodė, kad paskolino atsakovei prašomą priteisti 12 901, 67 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovei grąžino paskolintą sumą.

CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ieškovė nurodė, kad pareikalavo atsakovės grąžinti paskolintą sumą dar 2016 m. pabaigoje, o ieškinys teismui pateiktas 2017 m. kovo 23 d., t. y. pasibaigus 30 dienų terminui per kurį atsakovė turėjo grąžinti paskolą.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovė savo pareigos – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą – neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 901, 67 Eur negrąžintos paskolos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.200, 6.205, 6.256 straipsniai, 6.873 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė 387, 00 Eur dydžio žyminis mokestis (1 t., b. l. 27, 38) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (9, 49 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3, 00 Eur), valstybės naudai iš atsakovės I. Z. priteisiama 9, 49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Z. N. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Z. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 901, 67 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus vieną eurą 67 ct) negrąžintos paskolos, ir 387, 00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9, 49 Eur (devynis eurus 49 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja ` Asta Jakutytė-Sungailienė