Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. M. yra N. M. sutuoktinis, sutuoktiniai vaikų neturi (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 4, 9). N. M. mirė 2015 m. rugpjūčio 15 d. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 11). Įstatymo nustatytu terminu pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paveldėjimo byla neužvesta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 14). Iš su pareiškimu pateiktų Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po N. M. mirties atsiradusį palikimą sudaro ½ dalis jos ir pareiškėjo santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto, t. y.: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 5). Pareiškėjas teigia, kad po sutuoktinės mirties jis faktiniu valdymu perėmė sutuoktinei priklausiusį turtą. Pagrįsdamas šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus, kad sumokėjo buto komunalinius mokesčius: iš UAB „Birštono vandentiekis“ skolos paskaičiavimų už sunaudotą vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2018 m. spalio mėn., matyti, jog už sunaudotą vandenį bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo R. M. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 6); pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina, jog R. M. apmokėjo N. M. laidojimo išlaidas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15); Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad R. M. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12 ).

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

3. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

4. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

5. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

6. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po N. M. mirties, t. y. po 2015 m. rugpjūčio 15 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas yra jos sutuoktinis, kuris yra vienintelis pirmos eilės įstatyminis N. M. įpėdinis, kuris per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad R. M. gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12 ); medicininis mirties išrašas, iš kurio matyti, kad N. M. mirė 2015 m. rugpjūčio 15 d. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9), Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis iš kurios matyti, kad N. M. mirė santuokoje, sutuoktinis – R. M., vaikų neturėjo (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11); Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog R. M. nuosavybės teise priklauso butas, įgytas 2000 m. vasario 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 6); UAB „Birštono vandentiekis“ skolos paskaičiavimai už sunaudotą šaltą vandenį, iš kurio matyti, jog J. M. nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. mokėjo už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą šaltą vandenį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 6), PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtina, jog R. M. apmokėjo N. M. laidojimo išlaidas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15). Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes.

7. Taigi, nors pareiškėjas R. M. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad R. M. po sutuoktinės N. M. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2015 m. rugpjūčio 15 d., priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.