- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- e2-4137-433/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46147-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- S. A. J.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. A. J. ieškinį atsakovams A. M. ir A. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje nurodo, kad A. M. ir A. M. policijai, o vėliau, pirmos bei apeliacinės instancijos teismams pateikė nepagrįstą ir melagingą informaciją, kuri buvo pagrindu jai iškelti administracinio nusižengimo bylą ir nepagrįstai persekioti administracine tvarka, privertė ją gintis nuo nepagrįstų kaltinimų ir patirti išlaidų. Atsakovai teigė, kad „<...>: - 2017 m. kovo 12 d. apie 12.00 val. agresyviai daužydama ir skambindama į duris A. S. J. bandė patekti į mums priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip sutrikdydama mūsų bei mūsų trijų nepilnamečių vaikų ((duomenys neskelbtini)) ramybę, sukeldama jiems išgąstį ir šoką. Nutarimą priėmusi teisėja, situaciją vertina, vienašališkai pasikliaudama A S. J. bei jos vyro parodymais, lakoniškai bei paviršutiniškai interpretuodama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 72 straipsnio 1 dalį, taip neužtikrindama nepilnamečių vaikų teisių gynybos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo akcentuojamas pats esminis minėtos normos sudėties dėmuo – nepilnamečių vaikų teisių pažeidimas. A. S. J. pažeidė visuotiną rimtį, neadekvačiai elgėsi viešoje vietoje, visiems prieinamoje ir matomoje namo dalyje (laiptinėje), savo elgesiu sudrumstė ne tik nepilnamečių vaikų, bet ir suaugusių žmonių visuotiną rimtį, sudarė kliūtis į teisėtą poilsį ir laisvalaikio praleidimą. A. S. J. veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką, ir nori taip veikti, tai yra atlieka veiksmus. Durų spardymas, daužymas, besaikis durų skambučio spaudimas yra nepateisinami ir neadekvatūs susidariusiai situacijai“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2-2553-908/2017 paneigė visus jai pateiktus kaltinimus, tačiau A. M. ir A. M. pateikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A2-2553-908/2017, reikalavo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos Nr. A2-2553-908/2017 teiseną. Bylos nagrinėjimas pilnai atskleidė, kad A. M. ir A. M. sąmoningai naudojosi ir prisidengė tariamais vaikų teisių pažeidimais, tuo patys pažeidė jos, S. A. J., teises ir teisėtus interesus. Teismas aiškiai atskleidė tikrąją tiesą, jog „A. S. J. net nebandė patekti į atsakovams priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes tam nebuvo nei tikslo, nei būtinumo. A. M. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkė, kuri pažeisdama butų savininkų teisėtus interesus nedavė ieškovei rakto į bendro naudojimo palėpę, per kurią sunkėsi vanduo į A. S. J. butą. A. S. J. su savo sutuoktiniu pamatę lubose dvi dideles dėmes vandens norėjo patekti į palėpę ir nustatyti vandens šaltinį bei bandyti sustabdyti didesnės žalos pasekmes. Kai A. S. J. vyras du kartus paprašė A. M. raktų nuo palėpės, ji atidariusi duris atsisakė duoti raktus, o kai to paties atėjo parašyti A. S. J., nei A. M., nei A. M. neatidarė durų ir net neketino padėti užpilto buto savininkams. A. M. tik apsiribojo policijos iškvietimu ir nurodymu, jog meistras atvyks po trijų valandų.“ Tokia A. M. elgsena buvo neadekvati nei kaip namo bendrijos pirmininkės, nei kaip bendro naudojimo patalpų turėjusio asmens, nei kaip kaimynės. Visa tai neturėjo nieko bendro su vaikų teisėmis, su vaikų poilsiu, tuo tarpu atsakovai pateikė nepagrįstą pareiškimą apie tariamai pažeistas vaikų teises, ko pasėkoje ji buvo persekiojama dėl neįvykdyto administracinio nusižengimo ir todėl patyrė neigiamus išgyvenimus ir išlaidas. Ji siekė apsaugoti savo turtą, t. y. sustabdyti vandens tekėjimą į butą, be to, tokiu elgesiu siekė apsaugoti ir bendrą namo turtą, t. y. palėpę, nes vanduo skverbėsi iš bendro naudojimo patalpos, tuo tarpu namo bendrijos pirmininkė tuo metu visiškai ignoravo jos pagrįstą siekį, apsiribodama tuo, kad iškvietė stogo meistrą, kuris pažadėjo atvykti po trijų valandų ir pakvietė policiją, kuriai pateikė nepagrįstą pareiškimą. A. M. pati pažeidė tiek savo kaip žmogaus, tiek kaip bendrijos pirmininkės pareigas ir kaimynišką bendražmogišką elgseną. Kiekvienas buto savininkas matydamas užlietas lubas būtų siekęs bandyti patekti į aukštesnes patalpas, kad būtų nustatytas vandens šaltinis ir sustabdytas vandens skverbimasis į butus. A. M., kaip namo bendrijos pirmininkė, gerai žinojo, jog stogas buvo nesandarus, todėl vandens patekimo į palėpę pavojus buvo realus ir negalėjo būti nesuprantamas A. M.. Jos įsitikinimu, civilinė atsakomybė turi būti taikoma būtent atsakovams solidariai, kadangi jie pateikė nepagrįstus kaltinimus ir ko pasėkoje ji buvo persekiojama administracine tvarka ir buvo priversta patirti išlaidas. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jos įsitikinimu, atsakovai yra atsakingi už jos patirtas išlaidas ginantis nuo nepagrįsto administracinio persekiojimo. 2017-08-10 įsiteisėjusiu dviejų teismų sprendimais (jį priėmė pirmos ir apeliacinės instancijos teismas) yra neginčijamai įrodyta, jog ji neįvykdė atsakovų įvardinto tariamo teisės pažeidimo, todėl atsakovų pareiškimai ir liudijimai yra laikytini melagingais. Kiekvienas sąmoningas veiksmas sukelia pasekmes. Dėl nepagrįsto ir melagingo skundo pateikimo ir policijos pareigūnų administracinio persekiojimo ji patyrė turtinę žalą, kuri sudaro – 800,00 Eur už teisinę pagalbą ginantis nuo melagingo skundo (tai įrodo buhalteriniai dokumentai: už atstovavimo paslaugas suteiktas 2017-03-23 – 200,00 Eur; 2017-04-20 – 125,00 Eur; 2017-05-09 – 125,00 Eur; 2017-05-15 – 100,00 Eur; 2017-08-10 – 250,00 Eur). Ji patyrė didelius neigiamus išgyvenimus dėl jos atžvilgiu atsakovų pateiktų nepagrįstų kaltinimų. Atsakovai savo veiksmais sukėlė didelę neturtinę žalą jai. Atsakovai apie ją skleidė neigiamą ir žeminančią informaciją namo gyventojams. Ji tik vardan kompromiso iki šiol nereiškia ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ji buvo pateikusi atsakovams geranorišką pasiūlymą geranoriškai atlyginti jai patirtas išlaidas, tačiau atsakovai į kreipimąsi nesureagavo. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas). Procesinių palūkanų dydis yra reglamentuojamas CK 6.210 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kai abi šalys yra fiziniai asmenys, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ji turi teisę reikalauti iš atsakovų 5 procentų metinių palūkanų nuo reikalavimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir A. M. 800,00 Eurų žalą ir 5 % metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovės nurodomoje administracinio nusižengimo byloje, kurios pagrindu ji reiškia ieškinį nagrinėjamoje byloje, jų procesinė padėtis yra nukentėjusiųjų atstovai. Procesas teisme buvo pradėtas ne jų procesinio dokumento pagrindu. Jie administracinio pažeidimo byloje tik gynė ir palaikė savo atstovaujamųjų teises. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už padarytą žalą yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Deliktinei atsakomybei taikyti privalo egzistuoti visos būtinosios sąlygos kilti civilinei atsakomybei: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos). Ieškovė nagrinėjamu atveju nurodo, kad jų neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jie pateikė melagingus duomenis aukščiau minėtoje administracinio nusižengimo byloje. Tačiau, nei nurodytoje byloje, nei kituose procesuose jų melo faktas nebuvo nustatytas. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas administracinėje byloje nekonstatavo, kad jie pateikė melagingus duomenis. Nurodytoje administracinio pažeidimo byloje teismui paprasčiausiai pritrūko įrodymų, kad būtų įrodyta, jog ieškovė atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kuriais grindžiama iš esmės visa jos pozicija nėra pakankami. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju jų neteisėtų veiksmų konstatuoti negalima. Tad esminė atsakomybės sąlyga, t. y. neteisėti veiksmai, nėra įrodyti, dėl ko nėra pagrindo taikyti atsakomybės atsakovų atžvilgiu. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovė, prašydama priteisti jai žalą, neįrodė nurodytų deliktinės atsakomybės sąlygų. Pažymi, kad tas faktas, jog ieškovė nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn, nereiškia procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepanaikina faktinių veiksmų, kurių pagrindu buvo pradėtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas ieškovės atžvilgiu. Prašo atmesti ieškinį
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovai A. M. ir A. M. prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei S. A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2017-03-12, apie 12 val., adresu: (duomenys neskelbtini), stipriai beldė į buto duris, tuo sukeldama A. M. mažamečiams vaikams: (duomenys neskelbtini) išgąstį. Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2017 m. gegužės 22 d. išnagrinėjęs S. A. J. administracinio nusižengimo bylą Nr. A2-2523-908/2017, iškeltą pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, priėmė nutarimą, kuriuo nutarė administracinio nusižengimo teiseną šioje byloje, nutraukti, nesant veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, požymių. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal A. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, nutraukta, priėmė nutartį, kuria paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. M. bei A. M. apeliacinio skundo netenkino.
Ieškovės teigimu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas pilnai atskleidė, kad atsakovai A. M. ir A. M. sąmoningai naudojosi ir prisidengė tariamais vaikų teisių pažeidimais, tuo patys pažeidė jos, S. A. J., teises ir teisėtus interesus – dėl nepagrįsto ir melagingo skundo pateikimo ir policijos pareigūnų administracinio persekiojimo, ji patyrė 800,00 Eur turtinę žalą už teisinę pagalbą ginantis nuo melagingo skundo. Šiuos teiginius ieškovė grindžia advokato jai pateiktomis sąskaitomis bei atliktais mokėjimais.
Atsakovai teigia, kad jie administracinio pažeidimo byloje tik gynė ir palaikė savo atstovaujamųjų (vaikų) teises bei kad ieškovė neįrodė visų civilinei deliktinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, todėl ieškinys yra atmestinas.
Taigi, byloje kilo ginčas dėl ieškovei padarytos žalos, kurią ji patyrė sumokėdama už teisines paslaugas advokatui, atlyginimo, teigiant, jog dėl šios žalos atsiradimo yra atsakingi atsakovai, kurie nepagrįstai ir melagingai pateikė skundą ir dėl to policijos pareigūnai vykdė jos administracinį persekiojimą.
Būtina pažymėti, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Šioje byloje taip pat aktualu pažymėti, kad nuostolių atlyginimas reglamentuotas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Kaip žinia, deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Kaip jau minėta, atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (šiuo atveju – ieškovė), pareiškęs ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, sprendžiant civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli.
Taigi, ieškovė, kaip minėta, prašo priteisti solidariai iš atsakovų 800,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (nuostolių), kuriuos patyrė dėl atsakovų nepagrįsto ir melagingo skundo pateikimo ir policijos pareigūnų administracinio persekiojimo,
Kaip paminėta aukščiau, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, o taip pat remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis, nustatyta, kad ieškovei S. A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2017-03-12, apie 12 val., adresu: (duomenys neskelbtini), stipriai beldė į buto duris, tuo sukeldama A. M. mažamečiams vaikams: (duomenys neskelbtini) išgąstį. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, nenustatė S. A. J. veiksmuose ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, todėl bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka 2017 m. rugpjūčio 10 d. išnagrinėjęs šią administracinio nusižengimo bylą priėmė nutartį, kuria pirmos instancijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą, atsakovų apeliacinį skundą atmetė. Šis teismas, be kita ko, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į susidariusios situacijos aplinkybių visumą, pagrįstai konstatavo, kad S. A. J. tyčia nebuvo nukreipta į A. M. mažamečių vaikų teisių pažeidimą. Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad konfliktas tarp apeliantės bei S. A. J. kilo dėl to, kad vandeniui užliejus A. ir S. J. buto lubas bei paprašius namo palėpės raktų, siekiant išsiaiškinti problemos kilimo priežastį bei ją pašalinti, A. M. raktus duoti atsisakė, S. A. J. buto durų neatidarė. Be to, teismas nustatė, kad tiek pati S. A. J., tiek byloje apklausti nurodyti liudytojai patvirtino, kad vaikų riksmų girdėti nebuvo, ką patvirtina ir apeliantų pateikti garso įrašai. Teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad S. A. J. padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nėra, todėl skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatuota, kad S. A. J. veiksmuose nėra nurodyto administracinio nusižengimo požymių, taigi administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai.
Šioje byloje taip pat nustatyta, jog kol vyko administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, ieškovė patyrė išlaidų – už advokato teisinę pagalbą ji pagal advokato M. K. 2017 m. balandžio 12 d. išrašytą sąskaitą Nr. AMK 426 sumokėjo – 450,00 Eur, pagal 2017 m. gegužės 22 d. sąskaitą Nr. AMK 431 – 400,00 Eur, pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitą Nr. AMK 447 – 250,00 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog dėl ieškovei šiomis išlaidomis už advokato teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje padarytos žalos atlyginimą yra atsakingi būtent atsakovai (CPK 185 straipsnis). Įrodymų visuma nagrinėjamoje byloje leidžia spręsti, kad būtent atsakovų veiksmai nulėmė ieškovės išlaidas ją atstovavusiam advokatui, ieškovė A. M. iškvietė policijos pareigūnus, atsakovas A. M. 2017-03-12 surašė Vilniaus apskrities VPK pranešima dėl S. A. J. veiksmų, po ko jos atžvilgiu buvo iškelta administracinio nusižengimo byla. Be to, aukščiau minėtos nustatytos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad šioje byloje yra ir priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių bei atsakovų veiksmų (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškinys yra tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 800,00 Eur žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas 18,00 Eur žyminis mokestis, t. y. po 9,00 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktai, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Remiantis LR CPK 98 straipsniu iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistinos 700,00 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po – 350,00 Eur (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).
Valstybė patyrė 5,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 5,74 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 6,00 Eur, ir ieškinį patenkinus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. – po 3,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Svetlanos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų) žalos atlyginimo, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio bei 700,00 Eur (septyni šimtai eurų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 359,00 Eur iš kiekvieno atsakovo (trys šimtai penkiasdešimt devyni eurai).
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,00 Eur (šeši eurai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 3,00 Eur (trys eurai).
Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.