- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-559-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46147-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- S. A. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. J. ieškinį atsakovams A. M. ir A. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir A. M. 800,00 EUR žalą ir 5 % metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad dėl atsakovų policijai bei teismams pateiktos nepagrįstos ir melagingos informacijos, ieškovė buvo nepagrįstai persekiojama administracine tvarka ir jai iškelta administracinio nusižengimo byla. Atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ieškovė pažeidė visuotiną rimtį, neadekvačiai elgėsi viešoje vietoje, savo elgesiu sudrumstė atsakovų nepilnamečių vaikų ir suaugusių žmonių visuotiną rimtį. Administracinėje byloje teismai aiškiai atskleidė tikrąją tiesą, jog ieškovė net nebandė patekti į atsakovams priklausantį butą. Atsakovė A. M. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkė, kuri pažeisdama butų savininkų teisėtus interesus nedavė ieškovei rakto į bendro naudojimo palėpę, per kurią sunkėsi vanduo į ieškovės butą. Visa tai neturėjo nieko bendro su vaikų teisėmis, su vaikų poilsiu, tuo tarpu atsakovai pateikė nepagrįstą pareiškimą apie tariamai pažeistas vaikų teises, ko pasekoje ji buvo persekiojama dėl neįvykdyto administracinio nusižengimo ir todėl patyrė neigiamus išgyvenimus ir išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai A. M. ir A. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
4. Ieškovės nurodomoje administracinio nusižengimo byloje, kurios pagrindu ji reiškia ieškinį nagrinėjamoje byloje dėl nuostolių atlyginimo, jų procesinė padėtis yra nukentėjusiųjų atstovai. Jie administracinio pažeidimo byloje tik gynė ir palaikė savo atstovaujamųjų teises. Nei nurodomoje byloje, nei kituose procesuose atsakovų melo faktas nebuvo nustatytas. Administracinio pažeidimo byloje teismui paprasčiausiai pritrūko įrodymų, kad būtų įrodyta, jog ieškovė atliko neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovė, prašydama priteisti jai žalą, neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovės A. M. ir atsakovo A. M. ieškovės S. A. J. naudai: 800,00 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 800,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės A. M. ir atsakovo A. M. ieškovei S. A. J. lygiomis dalimis 18,00 EUR žyminio mokesčio bei 700,00 EUR išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 359,00 EUR iš kiekvieno atsakovo. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovės A. M. ir atsakovo A. M. į valstybės biudžetą 6,00 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 3,00 EUR.
6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė, kad ieškovei S. A. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 str. 1 d. už tai, kad ji 2017 m. kovo 12 d., apie 12 val., adresu: (duomenys neskelbtini), stipriai beldė į buto duris, tuo sukeldama A. M. mažamečiams vaikams M., M., ir M. išgąstį. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, nenustatė S. A. J. veiksmuose ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, todėl bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka 2017 m. rugpjūčio 10 d. išnagrinėjęs šią administracinio nusižengimo bylą priėmė nutartį, kuria pirmos instancijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą, atsakovų apeliacinį skundą atmetė. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė teisinės pagalbos išlaidų.
7. Nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent atsakovų veiksmai nulėmė ieškovės išlaidas ją atstovavusiam advokatui, A. M. iškvietė policijos pareigūnus, atsakovas A. M. 2017-03-12 surašė Vilniaus apskrities VPK pranešimą dėl S. A. J. veiksmų, po ko jos atžvilgiu buvo iškelta administracinio nusižengimo byla. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad yra ir priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių bei atsakovų veiksmų (CK 6.246-6.249 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, iš atsakovų solidariai priteisė 800,00 EUR žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovai A. M. ir A. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė, jog ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams. Remiantis kasacinio teismo suformuota teismine praktika, ieškovė pirmiausia turėjo kreiptis administracinės teisenos tvarka į teismą dėl žalos atlyginimo iš valstybės. Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles ir sprendimas naikintinas CPK 326 str. 2 d. 6 p. pagrindu. Šioje byloje atsakovais turėjo būti keturiolikos metų neturintys nepilnamečiai vaikai M., M., ir M. M., atstovaujami atstovų pagal įstatymą - vaikų tėvų A. ir A. M..
10. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir netinkamai aiškinio ir taikė teisės normas, nustatančias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal nukentėjusio asmens skundą, dėl ko skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos.
11. Apeliantai pažymi, jog ieškovė iki šiol nesikreipė į valstybės teisėsaugos institucijas ir atsakovų atžvilgiu iki šiol nėra priimtas joks valstybės teisėsaugos institucijos procesinis sprendimas patvirtinantis faktą, jog atsakovai melagingai įskundė ar pranešė apie nebūtą ieškovės padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą ir /ar atsakovų piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis kreiptis teisminės gynybos. Atsakovai turėjo pagrindą įtarti, jog ieškovė galimai padarė LR ANK 72 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir turėjo prievolę apie tai pranešti policijos pareigūnams ir tokie atsakovų veiksmai negali būti vertintini kaip neteisėti, todėl atsakovai nėra kalti dėl ieškovės patirtų nuostolių (bylinėjimosi išlaidų) administracinio nusižengimo byloje. Taip pat atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo bylą ieškovės atžvilgiu iškėlė ne atsakovai, bet policijos pareigūnai, dėl ko atsakovų veiksmuose nėra neteisėtos veikos ir jie nėra kalti dėl ieškovės patirtų nuostolių (bylinėjimosi išlaidų) administracinio nusižengimo byloje, t.y. nėra priežastinio ryšio.
12. Apeliantų vertinimu, ieškovė, kaip to reikalauja LR CPK 178 str., nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių faktą, ieškovė patyrė išlaidų 800 EUR sumai už advokato M. K. teisinę pagalbą būtent administracinio nusižengimo byloje. Nuo 2014 m. gegužės 22 d. advokatas M. K. teikė ieškovei įvairaus pobūdžio teisines paslaugas ir ieškovės kartu su ieškiniu pateikti mokėjimo pavedimai advokatui buvo atlikti už kitas advokato suteiktas paslaugas, visiškai nesusijusias su administracinio nusižengimo byloje suteiktomis paslaugomis.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. A. J. prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovai šioje byloje buvo pasirinkti tinkamai. Taip pat tinkamai taikyta deliktinė atsakomybė atsakovams, nes tik jų pačių sąmoningi veiksmai sukėlė ieškovei žalą. Administracinės bylos nagrinėjimas pilnai atskleidė, jog atsakovai sąmoningai ir tyčia naudojosi vaikais tam, kad būtų pradėtas ieškovės administracinis persekiojimas administracinėje byloje. Administracinio nusižengimo byla ieškovės atžvilgiu nebūtų iškelta ir ji nebūtų patyrusi žalos, jeigu ne atsakovų veiksmai. Ieškovė įvykio metu tik siekė apsaugoti savo turtą.
15. Ieškovė pažymi, jog pirmos instancijos teisme atsakovai net nekvestionavo žalos dydžio ir net neuždavė nei vieno klausimo apie žalos įrodymus. Šioje byloje pagrįstai nustatyta, jog kol vyko administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, ieškovė patyrė 800 EUR išlaidų - už advokato teisinę pagalbą, todėl ieškinys buvo tenkintas visiškai pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovų pateikto apeliacinio skundo ribose.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovų priteista 800 EUR žalos atlyginimo.
18. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei S. A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo teiseną šioje byloje, nutraukė, nesant veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, požymių. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 800 EUR žalos, kurią sudarė bylinėjimosi išlaidos, jos patirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, motyvuodama tuo, kad jos patirtos dėl nepagrįsto ir melagingo atsakovų skundo pateikimo ir policijos pareigūnų administracinio persekiojimo.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatavo, jog atsakovų neteisėti veiksmai lėmė ieškovės prašomos priteisti žalos atsiradimą, todėl ieškinį tenkino.
20. Atsakovai, nesutikdami su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė visas atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamo sprendimo turinį, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-327-687/2015). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-351/2011).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad jos patirtos žalos (bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje) atsiradimą lėmė atsakovų veiksmai - nepagrįsto ir melagingo skundo pateikimas, dėl kurio ieškovei surašytas protokolas ir pradėta administracinio nusižengimo byla.
23. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėti veiksmai yra įstatyme nustatytos pareigos nevykdymas arba tokie veiksmai, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (generalinis deliktas). Kasacinio teismo panašaus pobūdžio bylose konstatuota, kad vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminę reikšmę turi ne baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kai byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovų piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. birželio 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-331/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-351/2011).
24. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo teiseną ieškovės atžvilgiu nutraukė, nesant veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, požymių. Iš minėtos nutarties matyti, jog toks įvykis, dėl kurio atsakovai iškvietė policiją, t.y. stiprus beldimas į duris, atsakovų vaikams esant namuose, įvyko, minėtoje nutartyje be kita konstatuota, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. Šios aplinkybės neneigia ir pati ieškovė. Tačiau nors administracinio nusižengimo byla ir nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovų pasinaudojimas teise iškviesti policiją bręstant konfliktui laikytinas neteisėtais veiksmais CK 6.246 str. prasme. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kur Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reikalavimas dėl proceso išlaidų priteisimo iš asmens, pagal kurio skundą administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta, nagrinėjamas pagal deliktinę civilinę atsakomybę nustatančius įstatymus, administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo faktas nėra pakankamas atsakovo civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti; naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu tik konstatavus, kad asmuo piktnaudžiavo teise, sąmoningai nepaisė rūpestingumo ir atidumo imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-637-469/2015). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovų policijos iškvietimas buvo melagingas ar jie pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
25. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, jog priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti aiškų atsakovų piktnaudžiavimą, sąmoningą atidumo ir rūpestingumo imperatyvų nepaisymo, t.y. ieškovė neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, jog neteisėti veiksmai yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kurios neįrodžius konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo ieškovės ieškinio tenkinimui.
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą ir nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ieškovė įrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovams atmesti.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
29. Atsakovai įrodymų, jog turėjo bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė. Už apeliacinio skundo pateikimą atsakovė A. M. sumokėjo 18 EUR žyminio mokesčio. Teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių dokumentų apeliacinės instancijos teisme atsakovai nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas, atsakovei A. M. iš ieškovės S. A. J. priteistina 18 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės S. A. J. ieškinį atsakovams A. M. ir A. M. dėl žalos atlyginimo, atmesti.
Priteisti A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 18 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.