Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės Daivos Milevičienės teikimas ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu D. B. paskirta bauda pakeista areštu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2016 m. kovo 1 d. gautas antstolės D. Milevičienės, vykdančios Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 3 614,46 Eur išieškojimo iš skolininko D. B., teikimas dėl D. B. paskirtos ir likusios nesumokėtos 3 579,94 Eur baudos pakeitimo areštu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio (šiuo atveju – baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 3 dalį teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 6 dalis), o jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu (BK 47 straipsnio 7 dalis).

Kaip teisingai nustatė apygardos teismas, nuteistasis teismo paskirtos 96 MGL dydžio baudos iki baudžiamajame įsakyme numatyto termino, t. y. 2013 m. gruodžio 3 d., savo noru nesumokėjo, todėl ji buvo išieškoma priverstinai (BPK 342 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Iš antstolės D. Milevičienės pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad D. B. nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2014 m. vasario 14 d. buvo skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, o 2014 m. sausio 27 d. jis įsidarbino UAB „S. G.“, 2014 m. kovo 31 d. – UAB „P.“, tačiau baudos ar jos dalies gera valia vis tiek nesumokėjo (vykd. b. l. 17, 38, 49). Iš paskutinės darbovietės nuteistasis atleistas 2014 m. gegužės 14 d. (vykd. b. l. 54). Iš D. B. areštuotos sąskaitos 2014 m. gegužės 29 d. nurašyta 356,42 Lt, kurie panaudoti vykdymo išlaidoms padengti, o 2014 m. gruodžio 22 d. išieškota dar 119,18 Lt, kurie pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. teismo paskirtai baudai sumokėti (vykd. b. l. 50–52). Antstolė D. Milevičienė, atsižvelgdama į tai, kad D. B. lėšų kredito įstaigose ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, niekur nedirba, 2016 m. vasario 25 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą, tos pačios dienos patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai (vykd. b. l. 70–72). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad D. B. vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, todėl apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pakeitė baudą areštu (BK 47 straipsnio 7 dalis).

Dėl nuteistojo skunde nurodyto prašymo baudą pakeisti į viešuosius darbus pažymėtina, kad pagal BK 47 straipsnio 6 dalį teismo paskirta bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais esant dviem sąlygoms, t. y. kai asmuo neturi lėšų sumokėti baudą ir kai yra išreiškęs sutikimą dirbti viešuosius darbus. Apygardos teismas neturėjo pagrindo svarstyti klausimo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, kadangi D. B., būdamas tinkamai (šaukimu) informuotas apie teismo posėdį pagal antstolės teikimą, į jį neatvyko, neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis ir jokiais kitais būdais (pavyzdžiui, raštu) neišreiškė savo sutikimo dirbti viešuosius darbus. Kita vertus, šiuo atveju nėra ir minėtos kitos baudos pakeitimo viešaisiais darbais būtinos sąlygos – lėšų neturėjimas. Pirmiau nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo laikino įsidarbinimo ir kitų lėšų (socialinio draudimo išmokų) gavimo neleidžia daryti išvados, kad jis neturėjo lėšų sumokėti baudos. Nuteistojo elgesys, kai jis, kurį laiką gaudamas su darbo santykiais susijusias lėšas ar socialinio draudimo išmokas (šias išmokas D. B. yra gavęs ir 2015 m. rugpjūčio mėn., vykd. b. l. 55), nesumoka bent dalį teismo paskirtos baudos, patvirtina, kad jis vengia savo noru sumokėti baudą, o ši situacija atitinka BK 47 straipsnio 7 dalyje numatytą baudos pakeitimo atvejį, kai bauda keičiama areštu.

Minėta, kad D. B. yra paskirta 96 MGL dydžio bauda, o priverstinai iš jo išieškota 119,18 Lt arba 34,52 Eur suma, t. y. beveik 1 MGL, todėl likusi nesumokėta bauda yra 95 MGL. BK 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad keisdamas baudą areštu teismas vadovaujasi BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2) (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis). Apygardos teismas skundžiama nutartimi D. B. likusią nesumokėtą 95 MGL dydžio baudą pakeitė 90 parų areštu, nors pagal minėtas bausmių keitimo taisykles turėjo pakeisti 47 parų areštu. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis keistina.

Nuteistojo skundo alternatyvus prašymas išdėstyti areštą negali būti tenkinamas, kadangi pagal BK 49 straipsnio 5 dalį teismas gali nustatyti atlikti areštą poilsio dienomis, jeigu paskirta iki 45 parų arešto. Be to, D. B. įsidarbino naujoje darbovietėje ir pradėjo dirbti pagal slenkantį darbo grafiką dar iki apygardos teismo posėdžio ir skundžiamos nutarties priėmimo (t. 3, b. l. 85–87). Nepaisant to, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, šių duomenų apygardos teismui nepateikė. Tai rodo, kad nuteistasis nėra suinteresuotas suderinti arešto atlikimą su darbo pareigomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį – sumažinti arešto laiką iki 47 (keturiasdešimt septynių) parų.

Kitos nutarties dalies nekeisti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.