Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-997-748/2018 pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovėms M. D. S., trečiajam asmeniui S. S., VĮ Registrų centro Tauragės filialui, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pagal atsakovės M. D. S. priešieškinį ieškovei S. T. dėl nuosavybės teisių įgijimo pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, pagal atsakovės Z. S. priešieškinį ieškovei S. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarko nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-423/2012 pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovėms M. D. S., Z. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimo tvarkos nustatymo, atsakovių M. D. S., Z. S. priešieškinius dėl dalies bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims S. S., VĮ Registrų centro Tauragės filialui, panaikino Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Jurbarko rajono apylinkės teismui. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės M. D. S. priešieškinį patenkino iš dalies, atsakovės Z. S. priešieškinį patenkino visiškai. ieškinio dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinė nuosavybės patenkino iš dalies, atidalino S. T. iš bendrosios dalinės nuosavybės su M. D. S. ir Z. S. dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažino jai nuosavybės teises į patalpas pirmame aukšte 1-1 (1,14kv.m), 1-2 (13,06 kv. m), 1-3 (17,48 kv. m), 1-4 (4,84 kv. m), 1-5 (6,38 kv. m), 1-6 (11,15 kv. m), 1-7 (17,71 kv. m) ir laiptinės patalpą (4,23 kv. m), taip pat patalpas mansardoje 1-8 (14,24), 1-9 (8,68), 1-10 (18,69) pagal 2004 m. balandžio 9 d. inventorinius duomenis bei mansardos patalpas, projektiniame pasiūlyme dėl S. T. nuosavybės atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pažymėtas simboliais ESGFE; IHTUI; MLVJIURM; atidalino S. T. iš bendrosios dalinės nuosavybės su M. D. S. 60/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė, kad S. T. ir M. D. S. kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo įrenginiais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims. ieškinio dalį dėl žemės sklypo dalies atidalijimo ir ūkinio pastato dalies priteisimo ieškovei atmetė. M. D. S. priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad 1974 m. gruodžio 21 d. vieno aukšto mūrinio gyvenamojo namo 20x10 m dydžio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi P. D. nusipirko nuosavybėn namo pirmojo aukšto patalpas: 2-1 (1,42 kv. m), 2-2 (5 kv. m), 2-3 (l,92 kv. m), 2-4 (2,96 kv. m), 2-5 (10,45 kv. m), 2-6 (18,36 kv. m), 2-7 (30,07 kv. m), 2-8 (11,13 kv. m), 2-9 (7,95 kv. m), bei patalpas mansardoje: 2-10 (9,68 kv. m), 2-11 (10,66 kv. m), 2-12 (17,63 kv. m) pagal 1988 08 17 inv. duomenis) tuo įsigydamas nuosavybėn 52/100 viso gyvenamojo namo. nustatė, kad M. D. S. ir Z. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojasi, valdo ir disponuoja likusia dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tai yra patalpomis pirmame aukšte 2-1 (3,62), 2-2 (6,76), 2-3 (4,81), 2-4 (10,97), 2-5 (19,06), 2-6 (29,69), 2-7 (11,38), 2-8 (7,95), 2-9 (4,47), 2-10 (2,95), 2-11(10,57), 2-12 (11,82), taip pat patalpomis mansardoje 2-13 (10,12), 2-14 (27,09) pagal 2004 04 09 inventorinius duomenis.M. D. S. ieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo paliko nenagrinėtą.Z. S. priešieškinį patenkino ir nustatė mažaaukščių gyvenamųjų namų 0,23 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal Z. S. užsakymu parengtą žemės sklypo padalinimo planą: S. T. skirti naudotis 1150 kv. m (plane nurodyta plotai B 76 kv.m., C 142 kv. m., D 830 kv.m.; M. D. S. skyrė naudotis 867 kv. m., plane plotai E 94 kv. m., F 852 kv. m. kartu su Z. S.; Z. S. skyrė naudotis 283 kv. m., plotas F 852 kv. m. kartu su M. D. S.; bendram naudojimui skyrė 306 kv. m. plotą, pažymėtą A raide, S. T., M. D. S., Z. S.. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-51-173/2014 Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė S. T. pateikė du kasacinius skundus, kuriuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-741/2014 ir 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-840/2014 atsisakė priimti.Jurbarko rajono apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 22 d. gautas M. D. S. prašymas atnaujinti dalį proceso civilinėje byloje Nr.2-55-714/2013 pagal Z. S. priešieškinį ieškovei S. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Procesą atnaujinti prašė dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog pagal teismo sprendimu nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką pareiškėja neturi galimybės prieiti prie namo išorės, nes toje vietoje yra S. T. paskirta naudoti žemės sklypo dalis; taip pat dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Nurodė, kad M. D. S. šią vasarą planavo statyti verandą prie patalpos 2-8 (7,95 m²), kuri paskirta naudotis, valdyti ir disponuoti jai ir Z. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise ir yra faktiškai naudojama tik M. D. S.. Ruošiantis minėtiems darbams bei analizuojant teismo sprendimu patvirtintą žemės sklypo padalijimo ir gyvenamojo namo patalpų atidalijimo planą pastebėjo esminę klaidą. Patalpa 2-8 (7,95 m²) yra ant S. T. priskirtos naudotis žemės sklypo dalies. Pagal žemės sklypo atidalijimo planą M. D. S. neturi galimybės prieiti prie minėtos patalpos iš namo išorės, nes toje vietoje yra S. T. paskirta naudotis žemės sklypo dalis. Tiksli esminės aplinkybės sužinojimo data yra 2016 m. gegužės 19 d. Ši aplinkybė nagrinėjant bylą M. D. S. nebuvo žinoma, nes tuo metu esminis ginčas buvo dėl gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ginčo tarp šalių nebuvo. Pirmos instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo apskųstas tik dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Šio netikslumo nepastebėjo ne tik nė viena iš bylos šalių, bet ir teismas. Procesas gali būti atnaujinamas ir pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti Z. S. pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, nes jis pažeidžia M. D. S. ir S. T. turtines teises ir teisėtus interesus. Ši teismo sprendimo dalis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka. Pateikė naują siūlomą S. T. ir M. D. S., Z. S. žemės sklypo 2300 m², esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarkos planą.2016 m. lapkričio 7 d. S. T. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 dėl gyvenamojo namo atidalijimo. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1389-384/2016 netenkino M. D. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-423-390/2017 Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl proceso atnaujinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai suinteresuoto asmens S. T. pateiktą procesinį dokumentą laikė ne prašymu dėl proceso atnaujinimo, o atsiliepimu į pareiškėjos M. D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir kad tiek M. D. S., tiek S. T. pateikti prašymai dėl proceso atnaujinimo turėjo būti sprendžiami kartu.Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-19-773/2017 Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. eA2-321-384/2017 (teisminio proceso Nr. 2-19-3-01172-2016-5) pagal pareiškėjos M. D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Suinteresuotas asmuo S. T. 2017 m. vasario 21 d. pateikė prašymo atnaujinti procesą pagrindo patikslinimo pareiškimą, kuriame bylos procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Nurodė, kad praleido CPK 368 str. 2 d. nustatytą vienerių metų terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu. Prašė konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją ir atnaujinti praleistą vienerių metų terminą kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013; atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. 2-55-714/2013 pagal ieškinį dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. 1-19 (7,95 kv. m). atidalijimo; panaikinti 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – atidalinti S. T. nekilnojamąjį turtą nuo M. D. S. ir Z. S. turto: pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), S. T., asmeninės nuosavybės teise paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti gyvenamojo namo I-ojo aukšto patalpas, projektiniame I-ojo aukšto patalpų atidalijimo plane pažymėtas indeksais 1-1 (1,14 kv. m.), 1-2 (13,06 kv. m), 1-7 (17,71 kv. m), 1-6 (11,15 kv. m), 1-5 (6,38 kv. m), 1-4 (4,84 kv. m.), 1-3 (17,48 kv. m), 1-19 (7,95 kv. m), taip pat laiptinės patalpą (4,23 kv. m), iš viso 83,94 kv. m. Taip pat asmeninės nuosavybės teise palikti naudoti, valdyti ir disponuoti gyvenamojo namo mansardos aukšto patalpas, mansardos atidalijimo projektiniame plane pažymėtas indeksais: 1-20 (18,69 kv. m), 1­21 (8,68 kv. m), 1-22 (14,24 kv. m), viso: 41,61 kv. m, bei mansardos patalpas, projektiniame plane pažymėtas simboliais ESGFE; IHTUI; MLVJIURM; atsakovėms M.D. S. ir Z. S. paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti gyvenamojo namo I-ojo aukšto patalpas, projektiniame atidalijimo plane pažymėtas indeksais: 1-8 (3,62 kv. m), 1-9 (6,76 kv. m), 1-10 (4,81 kv. m), 1-11 (10,97 kv. m), 1-12 (19,06 kv. m), 1-13 (4,47 kv. m), 1-14 (2,95 kv. m), 1-15 (10,57 kv. m), 1-16 (11,82 kv. m), 1-17 (29,69 kv. m), 1-18 (11,38 kv. m), bei mansardos patalpas, pažymėtas indeksais 1-23 (10,12 kv. m), 1­24 (27,09 kv. m).Nurodė, kad teismai padarė aiškias teisės normų taikymo klaidas ir nusprendė dėl neįtrauktos į bylą institucijos – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos teisių ir pareigų. Teismas priskyrė ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra po M. D. S. priskirta gyvenamojo namo patalpa 1-19 (arba 2-9) 7,95 kv. m dydžio, į kurią galima patekti tik per ieškovei paskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Toks teismo sprendimas negali būti nei realiai vykdomas, nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centre, sukuria tiek teisinį neaiškumą, tiek įvykdymo negalimumą. Sprendimas šiurkščiai pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas: CK 6.189 str. 1 d., 1.63 str., 6.154 str., 4.47 str. 1p., 4.48 str. 2d., 6.193 str. 1 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., CPK 12 str., 178 str., 185 str., 1 d. Sprendime padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, turėjusi įtakos priimant neteisėtą teismo sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą priėmė vadovaudamasis teismo sprendimo metu egzistavusia faktine ginčo gyvenamojo namo patalpos Nr. 1-19 naudojimosi situacija, o ne sudarytomis sutartimis ir neatsižvelgdamas į šių sutarčių prasmę, nesivadovaujant Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis. Tokiu būdu padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą. Teismas ieškovei paskyrė naudotis žemės sklypo dalį, pro kurią turėtų būti patenkama į atsakovėms paskirtą patalpą, taip pat priteisė ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra po atsakovėms priskirta patalpa. Vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Viešvilės seniūnijos 2004 m. rugpjūčio 4 d. pažyma apie priklausančius pastatus Nr. 06-43, o ne 1974-12-21 sutarties duomenimis, S. S. buvo įregistruota nuosavybės teisė į aukščiau minėtą turtą. Teismai nevertino 2004 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. 06-43 apie priklausančius pastatus, nors šis svarbus valstybės institucijos aktas buvo pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Į bylos nagrinėjimo procesą nebuvo įtraukta suinteresuota institucija Jurbarko rajono savivaldybės administracija, o dėl šios institucijos priimto akto – 2004 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. 06-43 – teismai priėmė sprendimus, prieštaraujančius pažymoje Nr. 06-43 konstatuotiems juridiniams faktams, kurių pagrindu bylos šalims buvo pripažinta nuosavybės teisė į pastatus. Procesas byloje pagal ieškinį dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0290-8436, patalpos Nr. 1-19 (7,95 kv. m). atidalijimo turi būti atnaujintas ir CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-7250-199/2017 pareiškėjos M. D. S. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais S. T. prašymus dėl proceso atnaujinimo patenkino, atnaujino procesą Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013, dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu įtraukė Jurbarko rajono savivaldybės administraciją. Teismas nurodė, kad byloje procesas atnaujinamas šias pagrindais: pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (naujai paaiškėjo aplinkybė, kad M.D. S. priklausanti namo dalis yra ant S. T. paskirtos ir priklausančios žemės, sprendime nepasisakyta dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Viešvilės seniūnijos 2004 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. 06-43) ir 7 punktą (neišklausytas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovas dėl Viešvilės seniūnijos 2004 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje Nr. 06-43 nurodytų aplinkybių; naujai paaiškėję esminės bylos aplinkybės turi būti išaiškintos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktų prasme).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos procesą CPK 266 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose numatytais pagrindais, pagrįstai priėmė CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą procesinį sprendimą atmesti prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo arba panaikinimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Atmestini apeliantės argumentai dėl skundžiamoje nutartyje išdėstytos kritikos teismo nutarčiai, kuria bylos procesas buvo atnaujintas. Proceso atnaujinimo procedūros reglamentuotos taip, jog atskirasis skundas gali būti paduotas tik dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Dalyvaujantys byloje asmenys negali skųsti teismo nutarties, kuria atnaujinamas procesas (CPK 334 straipsnio 1 dalis; 370 straipsnio 3 dalis), nes tokios teismo nutarties priėmimas neužkerta tolesnės bylos eigos galimybės. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo, nutartis dėl proceso atnaujinimo negali būti panaikinta ir bylos nagrinėjimo procesas nutrauktas motyvuojant nepagrįstu proceso atnaujinimu. Toks draudimas grindžiamas tuo, kad argumentus dėl nepagrįsto atnaujinimo bylos dalyviai gali teikti ir nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo, o teismas turi teisę juos vertinti ir, pripažinęs pagrįstais, prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo atmesti (CPK 371 straipsnis). Jeigu atnaujinus procesą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar vėliau aukštesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant procesinio sprendimo teisėtumą paaiškėja, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, pvz., jos pareiškėjui jau buvo žinomos ar galėjo būti žinomos nagrinėjant bylą pirmą kartą, tai teismas turi priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis pareiškėjos įvardintos aplinkybės neatitinka įstatymo joms keliamų reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-473-684/2015; kt.).Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad aplinkybė apie M. D. S. priklausančios patalpos, pažymėtos šifru 2-8/7,95, buvimas ant S. T. paskirtos ir priklausančios žemės sklypo dalies buvo žinoma ir vertinama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, todėl atmestini jos teiginiai apie tai, kad teismas nemotyvavo ir neįvertino proceso atnaujinimo aplinkybių, neanalizavo šalių argumentų ir dokumentų. Pirmosios instancijos teismas įvertino šią proceso atnaujinimo pagrindu nurodytą aplinkybę ir pagrįstai konstatavo, kad ji egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bylos dalyviams buvo žinoma ir aptarta teismų procesiniuose sprendimuose, todėl negali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Tuo remiantis atmestini ir apeliantės argumentai apie nepagrįstą šios aplinkybės įvardijimą kaip formalios, nesudarančios vados abejoti priimto ir įsiteisėjusio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos nebuvimo dalyvaujančiu byloje asmeniu priimant 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui spręstina, vadovaujantis CPK 47 straipsniu ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis nuostatomis dėl teismo pareigos įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylą procesinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2011 pagal ieškovo UAB ,,Beltateksas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Beltateksas“ ieškinį atsakovams UAB ,,Sarteksas“, UAB ,,Autooazė“, A. S. firmai dėl juridinio asmens valdymo organo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir draudimo atlikti veiksmus yra konstatavusi, kad „... materialusis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), dalyvavimo byloje pagrindas - jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; nors šie asmenys nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, jog išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva.“ Antra, CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą; aptartos įstatyminės nuostatos reiškia ir tai, kad, kvalifikuodamas ginčo materialius teisinius santykius, teismas turi įvertinti ir tuos teisinius ryšius, kurie ginčo šalis sieja su kitais asmenimis bei materialiosios teisės normas, kuriose nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Trečia, nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 25 punktą). Atnaujinęs bylos procesą, teismas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu įtraukė Jurbarko rajono savivaldybės administraciją, tačiau sutiktina su apeliacine tvarka tikrinamoje nutartyje atliktu vertinimu, kad išklausius šalių bei jų atstovų ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovo paaiškinimų teisme ir ištyrus bylos medžiagą nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų įtakoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos teises ir pareigas išsprendus tarp bylos šalių kilusį ginčą. Byloje buvo rašytinis įrodymas – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Viešvilės seniūnijos 2004 m. rugpjūčio 4 d. pažyma Nr. 06-43. Pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, jog ši pažyma nesudaro pagrindo ją išdavusią instituciją pripažinti proceso dalyviu. Byloje nebuvo sprendžiama dėl 1974 m. gruodžio 21 d. sandorio, patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, galiojimo, šiais dokumentais buvo vadovaujamasi kaip įrodymais. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendime nėra pasisakyta dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos materialiųjų teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl jos neįtraukimo į procesą įsiteisėjęs teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai apie proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimą, netenkinus jos prašymo panaikinti teisėtą ir pagrįstą 2013 m. gegužės 14 d. teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog dėl žemės naudojimosi tvarkos pakeitimo šalys gali susitarti arba tai gali būti realizuojama priimant teismo sprendimą pagal suinteresuotos šalies ieškinį atskiroje byloje. Teismo nutartis atitinka visus CPK 291 straipsnio reikalavimus, todėl atmestini deklaratyvūs apeliantės argumentai apie skundžiamo procesinio sprendimo neatitikimą Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintiems rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartams.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.