Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. D. S., suinteresuoto asmens S. T. atskiruosius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovėms M. D. S., Z. S., trečiajam asmeniui S. S., VĮ Registrų centro Tauragės filialui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės M. D. S. priešieškinį ieškovei S. T. dėl nuosavybės teisių įgijimo pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal Z. S. priešieškinį ieškovei S. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-55-714/2013 pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovėms M. D. S. ir Z. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pagal atsakovės M. D. S. priešieškinį ieškovei S. T. dėl nuosavybės teisių įgijimo pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal Z. S. priešieškinį ieškovei S. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovės S. T. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės M. D. S. priešieškinį tenkino iš dalies, atsakovės Z. S. priešieškinį tenkino visiškai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Teismas, nustatęs, jog su prašymu nėra pateiktas žyminio mokesčio kvitas, turėjo nustatyti terminą trūkumas pašalinti, tačiau nenustatė, todėl pažeidė CPK 370 straipsnio 1 dalį, 115 straipsnio 2 ir 5 dalis, 370 straipsnio 2 dalį.

Byloje padaryti akivaizdūs įstatymų pažeidimai paaiškėjo jau vėliau, kuomet pareiškėja M. D. S. ruošėsi statyti verandą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad dabartiniu metu egzistuoja naujai paaiškėjusi ta aplinkybė, kad likęs galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti nei realiai vykdomas, nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centre, sukuria teisinį neaiškumą ir teismo sprendimo įvykdymo negalimumą. Ši aplinkybė sudaro proceso atnaujinimo pagrindą anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje.

Šiuo atveju naujai paaiškėjusi aplinkybė yra tai, kad po ir šalia M. D. S. gyvenamojo namo patalpos (plane pažymėta 2–8 (7,95 m²)) esanti žemės sklypo dalis pagal teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką yra priskirta S. T.. Teigia, kad ši aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėja ir kitos bylos šalys apie ją nežinojo, nes byloje nebuvo net menkiausio ginčo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Visas šalių ginčas buvo sutelktas į ieškinio ir priešieškinio dėl gyvenamojo namo atidalijimo. Ši aplinkybė tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir ji turi esminę reikšmę bylai, nes jeigu ji būtų buvus žinoma nagrinėjant bylą, teismas nebūtų tvirtinęs pateikto plano kaip pažeidžiančio esamų ir būsimų bendrasavininkių teises.

Paaiškėjus naujai aplinkybei tapo akivaizdu, kad priimtas teismo sprendimas yra ydingas ir neįgyvendinamas, tarp bylos šalių sukuriantis ginčą, o ne jį išsprendžiantis.

Pagal teismo patvirtintą planą M. D. S. neturi galimybės net iš išorės (lauko) prieiti prie savo gyvenamojo namo dalies plane pažymėtos 2-8 (7,95 m²). Dėl to šis teismo sprendimas laikytinas neracionaliu ir neatitinkančiu bendraturčių interesų pusiausvyros.

Teismas šiuo atveju padarė aiškią teisės taikymo klaidą, patvirtino naudojimosi žemės sklypu planą, pagal kurį M. D. S. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra ant jai nepriklausančios žemės sklypo dalies. Apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas ir peržiūrėtas tik dalyje dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Pareiškėjos prašoma atnaujinti civilinės bylos dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nei apeliacine, nei kasacine tvarka nebuvo peržiūrėta.

Pareiškėja aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2016 m. gegužės 19 d., teismui prašymą atnaujinti procesą pirmą kartą pateikė 2016 m. birželio 27 d., tačiau teismas atsisakė jį priimti. Antrą prašymą pareiškėja pateikė ne 2016 m. rugpjūčio 22 d., kaip nurodoma ginčijamoje teismo nutartyje, o 2016 m. rugpjūčio 19 d., t. y. nepraleidus trijų mėnesių termino. 2016 m. rugpjūčio 19 d. prašymas buvo pasirašytas ir elektroniniu būdu pateiktas teismui, 2016 m. rugpjūčio 22 d. teismas prašymą gavo ir jį užregistravo. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) esanti informacija apie prašymo pateikimo laiką. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentas dėl praleisto termino yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad į Jurbarko rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-55-714/2013 kreipėsi pareiškėja (atsakovė) M. D. S., kuri prašė atnaujinti procesą dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. 2016 m. lapkričio 7 d. savarankiškus reikalavimus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 pateikė ir suinteresuotas asmuo S. T., kuri taip pat prašė atnaujinti procesą dalyje dėl gyvenamojo namo atidalijimo.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjos M. D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, suinteresuoto asmens S. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė atsiliepimu į pareiškėjos M. D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes suinteresuotas asmuo S. T. nesumokėjo žyminio mokesčio.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo svarstymo stadijos eigą reglamentuoja CPK 370 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal šias nuostatas šioje stadijoje tikrintina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnio reikalavimus. Ši norma numato, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Jei prašymas neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia prašymo trūkumų šalinimo klausimą, o jei yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktuose pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 str. 1 d.).

Iš suinteresuoto asmens S. T. 2016 m. lapkričio 7 d. pateikto procesinio dokumento, kuris įvardintas savarankiškais reikalavimais dėl proceso atnaujinimo Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 turinio nustatyta, kad procesinis dokumentas atitinka prašymo dėl proceso atnaujinimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Pastebėtina, kad šio prašymo formos ir turinio trūkumų nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau teismas nepagrįstai pateiktą procesinį dokumentą laikė ne prašymu dėl proceso atnaujinimo, o atsiliepimu į pareiškėjos M. D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti suinteresuotam asmeniui S. T. terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti – pateikti teismui duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą ir tik po to spręsti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą.

Tik po S. T. prašymui taikyto trūkumų šalinimo instituto ( CPK 370 straipsnio 1 dalis) civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 tiek pareiškėjos ( atsakovės) M. D. S., tiek suinteresuoto asmens (ieškovės) S. T. pateikti prašymai dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ( CPK 7 straipsnis) turėjo būti sprendžiami kartu, nes abu prašymai pateikti dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje vyko ginčas tarp bendraturčių dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atskirai akcentuotina, kad suinteresuotas asmuo S. T. sutiko su pareiškėjos M. D. S. prašymo atnaujinti procesą pagrindais, t. y. dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės ir aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 9 p.), o taip pat reiškė savarankišką reikalavimą dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl gyvenamojo namo patalpos atidalijimo, kuris liko nepagrįstai neišspręstas.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla ( CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.