Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB "Sandritas" pagalbiniu darbuotoju, faktinė gyvenamoji vieta H. M. Klaipėda, deklaruota gyvenamoji vieta rajono sav., anksčiau baustas administracine tvarka, neteistas, 2025-02-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Ž. nežymiai sužalojo žmogų, t.y.

A. Ž., 2025-01-17, apie 02:00 val., bute, esančiame S. P. g. Klaipėda tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais smogė R. B. į veidą ir galvą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies srityje su neintensyvia subarachnoidine kraujosruva dešinėje kaktinėje išorinėje srityje bei palei smegenėlių padangte ir taip nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą.

2. Teisiamasis A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka. Paaiškino, kad 2025-01-16, apie 21 val. Klaipėdos mieste buvo su savo drauge L. K.. Mieste susitiko jos draugę - G. V.. Pakalbėjus, pastaroji juos pasikvietė į svečius, g., Klaipėda. Svečiuose vartojo alkoholinius gėrimus (šampaną). Gal apie 22 ar 23 val., tiksliai nepamena, atvyko G draugas R (nukentėjusysis), kurį tą vakarą matė pirmą kartą. Šis atvyko neblaivus. Vakarojo keturiese. R viso vakaro metu rankomis lietė Laurą, jos rankas, kojas. Laura nieko nesakė, o jis tris kartus žodžiu pasakė Rimui, kad neliestų Lauros. Apie 1 val. nakties jis su Laura ir Guoda nusprendė, kad laikas namo, bet Rimas dar norėjo pakalbėti, todėl nupirko butelį likerio. Dar kiek pasėdėjus, jis su Laura nuėjo į kitą kambarį miegoti. Guoda su Rimu liko kambaryje prie stalo. Jis su Laura užmigo. Miegant išgirdo, kad Rimas atėjo prie jų lovos, ir kažką pasilenkęs sakė Laurai. Jis išlipo iš lovos ir Rimui griežtai pasakė išeiti iš kambario. Šis po jo žodžių pradėjo šūkauti, ėmė Laurą vadinti negražiais žodžiais, elgėsi neadekvačiais. Jie su Rimu susistumdė. Susistumdymo metu pajuto smūgį į krūtinę, galimai iš alkūnės. Nežino, ar tai buvo tyčinis smūgius, ar ne. Jam nebuvo pagrindo gintis nuo Rimo, bet jis piktas ir ne vieną kartą smogė Rimui kumščiu į galvą. Pastarasis buvo labia girtas. Neginčija, kad sudavė Rimui ne mažiau kaip 4 smūgius į veidą ir galvą. Po suduotų smūgių Rimas nugriuvo. Jis gulinčio Rimo paklausė, ar jam reikia pagalbos, ar turi pretenzijų? Šis pasakė, kad pagalbos nereikia, pretenzijų neturi. Rimo nosis ar burna buvo kruvina. Ne ilgai trukus, jis su Laura išėjo namo. Civilinius ieškinius ligonių kasoms ir sodrai pripažįsta visiškai. Jis iki teismo posėdžio susitarė su minėtomis institucijomis ir kas mėnesį moka įmokas pagal sudarytą grafiką. R. B. civilinį ieškinių neturtinei žalai atlyginti pripažįsta iš dalies, pripažįsta 1500 Eur. Mano, kad 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Iš dalies pripažįsta R. B. pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, t.y. 500 Eur. Pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Gailisi padaręs nusikaltimą. Pasižada nebenusikalsti. Šiuo metu baigia studijas aukštojoje jūreivystės mokykloje. Apmoka studijas. Prašo nustatyti ilgesnį terminą žalai atlyginti, nes jo mėnesinės pajamos minimalios, apie 800 Eur. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

3.2. Teismo posėdžio metu R. B. nurodė, kad reiškia sumažintą 500 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašo priteisti patirtas 700 Eur advokatos išlaidas. Neprieštarauja, kad kaltinamasis priteistą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlygins per 6 mėnesius. Kaltinamasis teismo posėdžio metu jo atsiprašė ir jis jam atleido.

7.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2025-01-28 apklausta liudytoja L. K. sutiko duoti parodymus apie savo sugyventinį A. Ž. ir paaiškino, kad su A. Ž. kartu gyvena apie metus laiko, veda bendrą ūkį, yra susižadėję. Ji turi draugę G. V., gyv. S. P. g., Klaipėda. 2025-01-16, apie 19 val. atvyko su Arnu į svečius pas Guodą. Ten vartojo alkoholį. Apie 1 val. nakties prie jų kompanijos prisijungė Guodo draugas Rimas. Jis atvyko neblaivus. Sėdėjo keturiese. Kiek vėliau ji ir Arnas nuėjo miegoti į kitą kambarį. Į kambarį, kur jie miegojo, atėjo Rimas ir ėmė ją liesti. Tai pastebėjo Arnas ir žodžiu pasakė Rimui atsitraukti bei išeiti iš kambario. Rimas nepakluso, tolėd Arnas atsistojo ir abu vyriškiai išėjo iš miegamojo. Ji liko gulėti lovoje ir tik girdėjo, kaip Arnas su Rimu pykosi, girdėjosi susistumdymo garsai. Ar kas nors sudavė smūgius, ji nematė, nes buvo kitame kambaryje. Kai ji išėjo iš miegamojo, Rimas su Arnu buvo virtuvėje. Nematė ant vyriškių veidų jokių sužalojimų. Rimas buvo neadekvatus, todėl paklausė ar jam nereikia pagalbos. Rimą ji su Arnu matė pirmą kartą. Rimas atsakė, kad pagalbos jam nereikia ir ji su Arnu išėjo namo. Kas ir kada sužalojo Rimą ji nežino. Ar Arnas sudavė Rimui smūgius, ji nežino (2 t., b.l.69-72).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

8. BK 140 straipsnyje, numatančiame baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, yra įvirtinta materialioji nusikaltimo sudėtis. Taikant baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą turi būti nustatytos šios veikos baudžiamumo ribos. Vertinant, ar atlikus nusikalstamą veiką atsirado padariniai – fizinis skausmas, būtina atsižvelgti į tai, jog veikos pavojingumas priklauso nuo fizinio smurtinio poveikio nukentėjusiajam, tai yra nuo to, kaip pastarasis jaučiasi poveikio metu ir po jo. Baudžiamosios teisės teorijoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad fizinio skausmo sukėlimas apima tik tuos atvejus, kai smurto veiksmai nesukelia kūno sužalojimo, susargdinimo bei kitų padarinių, numatytų kituose BK straipsniuose, ir veika nebuvo padaryta siekiant tokių padarinių. Fizinio skausmo sukėlimas nepalieka ant nukentėjusiojo kūno pėdsakų, kuriuos galėtų užfiksuoti medikai.

8.1. Teismas asmenų, kurių santykiai yra konfliktiški, įtempti, parodymus vertina itin įdėmiai, atsargiai, įvertina galimus proceso dalyvių savanaudiškus motyvus ar interesus, tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. B. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaravo surinktai išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagai. Kaltinamojo padaryti neteisėti veiksmai ir dėl tų veiksmų kilę padariniai dėl nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo yra grindžiami ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo pasitvirtinusiais įrodymais ir medžiaga.

8.2. Pažymėtina, kad konstatuoti fizinį skausmą nėra būtinos specialios žinios. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas. Kadangi fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo sudėtis yra materiali, manytina, kad pats fizinio skausmo kilimo faktas yra kaip smurtinių veiksmų pasekmė. Kiekviena nusikalstama veika tikrovėje sukelia žalingų padarinių. Jų atsiradimas laikytinas faktinis veikos baigtumo momentas. Nusikalstamos pasekmės yra nusikalstamos veikos rezultatas, kuris parodo, kokie pakitimai įvyko nusikalstamos veikos objekte. Mušimo ar kitų smurtinių veiksmų atlikimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata.

9. Ikiteisminio trimo metu nustatyta, ir tai pasitvirtino teisminio nagrinėjimo metu, kad A. Ž., 2025-01-17, apie 02:00 val., bute, esančiame S. P. g. Klaipėda tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais smogė R. B. į veidą ir galvą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies srityje su neintensyvia subarachnoidine kraujosruva dešinėje kaktinėje išorinėje srityje bei palei smegenėlių padangte ir taip nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą. Kvalifikacija pagal BK 140 str. 1d. teisinga. Dėl padaryto nusikaltimo teisiamasis savo kaltės neneigia. Nurodė, kad nukentėjusysis viso vakaro metu rankomis lietė sužadėtinę Laurą, jos rankas, kojas. Jis tris kartus žodžiu pasakė Rimui, kad neliestų Lauros. Apie 2 val. jis su Laura nuėjo į kitą kambarį miegoti. Miegant išgirdo, kad Rimas atėjo prie jų lovos, ir kažką pasilenkęs sakė Laurai. Jis išlipo iš lovos ir Rimui griežtai pasakė išeiti iš kambario. Šis po jo žodžių pradėjo šūkauti, pradėjo Laurą vadinti negražiais žodžiais, elgėsi neadekvačiais. Jie su Rimu susistumdė. Susistumdymo metu pajuto smūgį į krūtinę, galimai iš alkūnės. Jam nebuvo pagrindo gintis nuo Rimo, bet jis ne vieną kartą smogė Rimui kumščiu į galvą. Pastarasis buvo labia girtas. Neginčija, kad sudavė Rimui ne mažiau kaip 4 smūgius į veidą ir galvą. Po suduotų smūgių Rimas nugriuvo. Šią faktinę aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pats nukentėjusyis ir liudytojos, vakarėlio dalyvės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 99/2025 (03) nurodyta, kad R. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies srityje su neintensyvia subarachnoidine kraujosruva dešinėje kaktinėje išorinėje srityje bei palei smegenėlių padangte. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiaus kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus kairės akies sritį. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2025-01-17 16:29 val. (nurodyta kreipimosi į ligoninę data ir laikas). Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. 2025-01-17 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio viršininko G. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-01-17 21.29 val. policijos registruojamų įvykių registre ROIK: 0125000032124 gautas Klaipėdos universiteto ligoninės pranešimas, kad 2025-01-17 18.30 val. į ligoninę buvo pristatytas R. B., kuriam diagnozuota: židininė smegenų hematoma, krūtinės ląstos sumušimas, stacionarizuotas į Neurochirurgijos pirmąjį skyrių. R. B. paaiškino, jog trauma šiandien 2 val., buityje, sumušė nepažįstamas asmuo. Buvo be sąmonės.

9.1. Ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai duomenų, kad teisiamasis A. Ž. smurtą prieš nukentėjusįjį R. B. naudojo dėl asmeninio pobūdžio motyvų – nesutarimų dėl elgesio vakarėlio metu bendraujant su sužadėtine Laura, dėl to panaudojo neadekvatų gynybos veiksmą – sudavė R. B. 4 smūgius kumščiu taip nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas konstatuoja, kad surinkta pakankamai duomenų, kad A. Ž. tyčiniais veiksmais nukenkėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl asmeniniu paskatų, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teisiamasis veikė tiesiogine tyčia.

10. Ieškinyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. nurodo, kad dėl neteisėtų ir nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo sumažintą 500 Eur turtinę žalą bei 1500 Eur neturtinę žalą. Po įvykio jis patyrė stresą, skausmą ir kitus nepatogumus. Gydydamasis pirko vaistus bei po sumušimo visa mėnesį nedirbo, gavo sumažintas išmokas. Be to, prašo priteisti 700 Eur patirtas išlaidas už advokato pagalbą apmokėti.

11. Kaltinamasis sumažintą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. B. ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti pripažįsta visiškai. Sutinka nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui atlyginti 500 Eur turtinę žalą ir 1500 Eur neturtinę žalą. Sutinka apmokėti 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašo nustatyti 6 mėnesių terminą žalai atlyginti.

12. Sumažintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai.

12.1. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą; priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Turtinės žalos dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti.

12.2. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

12.3. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl kaltinamojo A. Ž. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. B. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino ir prašo priteisti sumažintą 1500 Eur. Šią suma kaltinamasis pripažįsta. Gydydamasis nukentėjusysis pirko vaistus bei po sumušimo visa mėnesį nedirbo, gavo mažesnes išmokas, todėl prašo priteisti 500 Eur turtinę žalą. Šią sumą kaltinamasis pripažįsta.

12.4. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo R. B. civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog dėl patirto sumušimo R. B. kentė skausmą, jautė nepatogumus. Visa tai taip pat laikytina padariniais ir vertintina kaip nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. Aplinkybės, susijusios su nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdžiu, sunkumu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias kaltinamųjų tyčiniai veiksmai nukentėjusiajam sukėlė, yra nustatytos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

12.5. Kaltinamasis dirba, bet jo mėnesinės pajamos apie 800 Eur. Jis mokosi aukštojoje mokykloje, mokslas mokamas. A. Ž. prašo išdėstyti priteistos žalos mokėjimą 6 mėnesiams. Nukentėjusysis šiam terminui neprieštaravo, todėl teismas išdėsto civilinių ieškinių mokėjimą nukentėjusiajam 6 mėnesiams.

13. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį atsakovui A. Ž. dėl 1115,29 Eur žalos už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (1 t., b.l.35-36, 38, 46-51).

13.1. Kaltinamasis A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu su pareikštu ieškiniu sutiko visiškai. Nurodė, kad iki teismo posėdžio su Klaipėdos teritorinė ligonių kasa sudarė rašytinį susitarimą dėl ieškinio atlyginimo ir moka įmokas pagal sudarytą įmokų grafiką. Teismui paprašius pateikti duomenis apie atliktus mokėjimus, kaltinamasis rašytinių įrodymų nepateikė, todėl teismas priimdamas nuosprendį institucijos ieškinį pripažįsta visa apimtimi ir priteisia iš kaltininko.

14. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž. dėl 1840,86 Eur žalos už nukentėjusiajam priskaičiuotą ir išmokėtą ligos išmoką nedarbingumo laikotarpiu nuo 2025-01-17 iki 2025-02-17 (1 t., b.l.115-122, 124-130, 91-93).

14.1. Kaltinamasis A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu su pareikštu ieškiniu sutiko visiškai. Nurodė, kad iki teismo posėdžio su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi sudarė rašytinį susitarimą dėl ieškinio atlyginimo ir moka įmokas pagal sudarytą įmokų grafiką. Teismui paprašius pateikti duomenis apie atliktus mokėjimus, kaltinamasis rašytinių įrodymų nepateikė, todėl teismas priimdamas nuosprendį institucijos ieškinį pripažįsta visa apimtimi ir priteisia iš kaltininko.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

15.1. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. prašo iš kaltinamojo priteisti 700 Eur patirtas išlaidas už advokato pagalbą apmokėti. Kaltinamasis šias išlaidas pripažįsta ir įsipareigoja per 6 mėnesius atlyginti, todėl teismas šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. Atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį, nustatytinas 7 mėnesių terminas proceso išlaidoms atlyginti.

16. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės skyrimas

17. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi teisingumo principu ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

17.1. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

17.2. Kaltinamojo A. Ž. lengvinančia aplinkybe teismas laiko prisipažinimą kaltu. Jis gera valia iki teismo posėdžio pradžios sudarė susitarimus su institucijomis dėl žalos atlyginimo ir moka įmokas pagal sudarytą įmokų grafiką. Pripažino nukentėjusiojo civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir pasižadėjo žalą atlyginti per 6 mėnesius. Dėl padaryto nusikaltimo teisiamasis labai gaili. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors anksčiau baustas administracine tvarka, bet yra anksčiau neteistas, dirbantis, mokosi ir baigia aukštąją mokyklą, padarė nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta esant abipusei konfliktinei situacijai su nukentėjusiuoju, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam laisvės apribojimo bausmę atitinkančią šios bausmės minimumui, paskiriant įpareigojimą. Teismas vertina, jog siekiant A. Ž. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. A. Ž. savo poelgį vertina kritiškai, dėl ko yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paskirti įpareigojimai teigiamai paveiks teisiamąjį ir įpareigos jį laikytis visuomenėje priimtų elementarių elgesio taisyklių. Išspręstinas civilinių ieškinių ir proceso išlaidų klausimai. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sutiko bylą nagrinėti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. Ž. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 48 str. ir BPK 121-132 ² , 297, 301, 302-308 str., teismas

nusprendžia:

A. Ž., gim., pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyneriems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, A. Ž., gim. askirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž., gim. skirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

I. Iš A. Ž., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. B. naudai priteisti 1500 Eur neturtinei žalai ir 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Viso 2000 Eur, kuriuos A. Ž. privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

II. Iš A. Ž., civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinė ligonių kasų naudai priteisti 1115,29 Eur.

III. Iš A. Ž., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 1840,86 Eur.

Iš A. Ž., nukentėjusiojo R. B. naudai priteisti 700 Eur patirtas išlaidas už advokato pagalbą apmokėti. Nustatytinas 7 (septinių) mėnesių terminas proceso išlaidoms atlyginti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendį per 20 dienų, nuo nuosprendžio gavimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus Kretingoje.