- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- e2A-1217-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10521-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, R. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ patikslintą ieškinį atsakovams R. R. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno švara“ patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo R. R. 46,92 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir žyminį mokestį; iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, – 46,91 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir žyminį mokestį. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovė nurodė, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), po A. D. R. mirties paveldėjo atsakovas ir V. R.. Po V. R. mirties jo palikimą priėmė atsakovė. Paveldėtų dalių ieškovė nurodyti negali, nes įpėdiniai savo nuosavybės teisių viešame registre neįregistravo. Ieškovė, kaip atliekų tvarkytoja Kauno mieste, tvarko atsakovų komunalines atliekas. Prievolė mokėti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą atsakovams atsirado Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnio, 6.2 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio, Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų Nr. T-451 ir T-452 pagrindu.
1.2. Ieškovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, atsakovai neginčijo ieškovės suteiktų paslaugų, naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas tinkamai ir laiku neatsiskaito. Atsakovai privalo padengti įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.
1.3. Atsakovas 2021 m. balandžio 2 d. įspėjimu buvo paragintas sumokėti įsiskolinimą, tačiau į įspėjimą neatsakė, skolos nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“ iš atsakovo R. R. 46,92 Eur skolos už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (46,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 Eur žyminio mokesčio; priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, 46,91 Eur skolos už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (46,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 Eur žyminio mokesčio. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Šiuo atveju atsakovė su ieškiniu sutiko, atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, prieštaravimų nepareiškė.
2.2. Ieškovė atsakovams teikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas 2013 m. liepos 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų Nr. T-451 dėl Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir Nr. T-452 dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. T-581 „Dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo tarifo nustatymo“ pakeitimo pagrindu. Atsakovai, kuriems nuosavybės teise priklauso butas, turi prievolę mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas (Civilinio kodekso 6.2, 6.716, 6.720 straipsniai, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnis). Prievolės ir sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais, o vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama. Teismas konstatavo, jog ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovė nurodo, jog nesutinka su sprendimu, nes po V. R. mirties kreipėsi į Anykščių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikėjo palikimo perėjimo valstybei, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
3.2. Nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. birželio 5 d. (iki V. R. mirties) susidarė 39,72 Eur įsiskolinimas. Atsakovei tenkanti skolos dalis sudarytų 19,86 Eur, taigi iš atsakovės galėtų būti priteista tik 27,05 Eur skolos, o dėl likusios skolos dalies turėtų būti reiškiamas kreditinis reikalavimas.
3.3. Atsakovės nuomone, svarbi aplinkybė yra ir tai, jog atsakovei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakydama į paklausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, Anykščių rajono 1-ojo notarų biuro notarė atsakė, jog A. R. palikimą priėmė jo sūnus R. R.. Nepriėmusi palikimo, valstybė negali atsakyti už palikėjo skolas.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovės pateiktas notarės raštas jokios įrodomosios reikšmės neturi, nes A. R. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini). Pagal turimus duomenis, jis nebuvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė teikia atliekų tvarkymo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje – ne (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4.2. Po V. R. mirties atsakovė yra priėmusi jo palikimą. Be to, atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog ieškiniui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – 2021 m. rugsėjo 21 d. notarės raštą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
8. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas).
9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės naujai pateiktu įrodymu įrodinėjama aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta, tirta ir vertinta pirmosios instancijos teisme, be to, pateikdama naują įrodymą, atsakovė nenurodė motyvų, pagrindžiančių, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės su apeliaciniu skundu naujai pateiktą įrodymą atsisakytina priimti.
10. Šioje byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Atsakovas R. R. nuo 2008 m. liepos 2 d. deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Šiam butui ieškovė 2013 m. liepos 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų Nr. T-451 dėl Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir Nr. T-452 dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. T-581 „Dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo tarifo nustatymo“ pakeitimo pagrindu teikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, už kurias nebuvo atsiskaityta nuo 2019 m. lapkričio mėn.; iš viso iki 2021 m. balandžio 30 d. apskaičiuotas 93,83 Eur įsiskolinimas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, butas registruotas A. D. R. vardu. Šis asmuo miręs. Testamentų registro išrašo duomenimis, jos palikimą priėmė V. R. ir R. R.. V. R. mirė, po jo mirties atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, 2020 m. spalio 11 d. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Ieškovė atsakovui R. R. 2021 m. balandžio 2 d. pateikė įspėjimą dėl susidariusio įsiskolinimo, įsiskolinimas nebuvo padengtas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį, nurodė, jog ieškiniui neprieštarauja. Atsakovas R. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą atsakovas buvo informuotas tinkamai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, pasinaudodamas CPK 268 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe surašyti sutrumpintus motyvus.
11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1) atsakovei dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl ji negali atsakyti už palikėjo skolas; 2) nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. birželio 5 d. (iki V. R. mirties) susidarė 39,72 Eur įsiskolinimas; atsakovei tenkanti skolos dalis sudarytų 19,86 Eur, taigi iš atsakovės galėtų būti priteista tik 27,05 Eur skolos, o dėl likusios skolos dalies turėtų būti reiškiamas kreditinis reikalavimas.
12. Kolegija pažymi, jog apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesui apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Nors visas civilinio proceso stadijas, tarp jų ir apeliaciją, sieja bendrieji civilinio proceso principai, kiekviena civilinio proceso stadija reglamentuojama atsižvelgiant į pagrindinį jai keliamą tikslą.
13. Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 36 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį reglamentuojančių CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų normas, taip pat į šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
14. Esminis civilinės bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos pasireiškia ir kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).
15. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė proceso pirmosios instancijos teisme metu neprieštaravo ieškovės ieškinio reikalavimams, o apeliacinį skundą grindžia argumentais, kurie siejami su naujai suformuluotais nesutikimo mokėti ieškovės prašomą priteisti skolą pagrindais – keldama klausimus dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas skaičiavimo laikotarpio (iki ir po V. R. mirties) ir su tuo susijusia reikalavimų pareiškimo forma, taip pat neigdama esanti tinkamas atsakomybės subjektas dėl to, jog dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Taigi atsakovė formuluoja savarankišką bylą nagrinėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo pagrindą, nurodo argumentus, kurie iki apeliacinio proceso nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip jau minėta, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, dėl to teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais keliami nurodyti klausimai, kaip išeinančių už pirmosios instancijos teisme apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, nenagrinės ir dėl jų nepasisakys.
17. Konstatavusi, jog apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės naujomis aplinkybėmis, kurių apeliacinės instancijos teismas nenagrinės, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas būtų priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, pritaikė tinkamas teisės normas ir į bylą pateiktos įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, jog ieškinys tenkintinas. Ši teismo išvada yra padaryta tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, argumentuota, todėl kolegija papildomų argumentų nenurodys. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, partirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
19. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas. Įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.