Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. (M.) M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei antstolei V. D. dėl turto perdavimo išieškotojui akto ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2025 m. sausio 24 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovės atskirasis skundas, juo, be kita ko, prašoma panaikinti teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį dėl neteisėtų trūkumų ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti teisme ieškovės tinkamai paduotą 2025 m. sausio 13 d. ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Nurodė, kad teisėja faktiškai iškraipė ieškovės atskirajame skunde, kuris teisme gautas 2025 m. sausio 24 d., nurodytus nesutikimo motyvus, vadinamuosius „trūkumus“ pavadino išgalvotais, kad sąmoningai nepriimtų ieškovės ieškinio, taip pat ir jo dalies dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, nors ji yra paminėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-529-464/2024 ir 2024 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-692-577/2024.

7.2. Teigia, kad nors ieškinyje buvo aiškiai išdėstytas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, o prie ieškovės atskirojo skundo, kuris teisme gautas 2025 m. sausio 24 d., buvo pateiktos banko išklotinių kopijos, tačiau teisėja vis tiek „vaidina“, esą (citata) „apskritai nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį“, ir akivaizdžiai meluoja, sulaužė duotą priesaiką ir net šališkai, suinteresuotai nurodė, kad (citata) „ši nutartis nelaikytina tiesiogiai susijusia su žyminiu mokesčiu, taigi ir šioje byloje neskundžiama“, kas, ieškovės nuomone, yra absurdas ir panaikintina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas (iš esmės).

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą ir atskirasis skundas grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2025 m. sausio 13 d. pateikė teismui ieškinį. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartimi nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. 1) ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį (pajamas, išlaikomą asmenį ir pan.), kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo. Taigi ieškovė turi pateikti tokius įrodymus arba sumokėti žyminį mokestį pagal prašomo jai priteisti turto vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 2) ieškovė siekia pripažinti negaliojančiais turto perdavimo išieškotojui aktą ir turto pardavimo iš varžytynių aktą, pagal kuriuos, pasak ieškovės, turtą įgijo G. B. ir O. K.. Taigi byloje pareikšti reikalavimai materialines teisines pasekmes sukeltų būtent turto įgijėjoms, tačiau ieškovė atsakove įtraukė tik antstolę, o turtą įgijusių asmenų atsakovėmis nėra nurodžiusi, tai laikytina ieškinio trūkumu; 3) ieškovė turi aiškiai įvardyti, kokiu iš CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ginčija minėtus aktus, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias šio pagrindo buvimą, pateikti teismui įrodymus, susijusius su tomis aplinkybėmis, be kita ko, pateikti teismui ginčijamą turto perdavimo išieškotojui aktą ir turto pardavimo iš varžytynių aktą. 2025 m. sausio 24 d. teisme gautas atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties.

12. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

13. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį nei septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcija, pagal kurią teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Tačiau CPK 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą.

14. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti skirtingą praktiką dėl naujos redakcijos CPK 115 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo, 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023, išaiškino, kad teismų nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai, remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, išskyrus tas nutartis, kurios yra susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu. Teismų nutartys, kurios susijusios su žyminiu mokesčiu, gali būti apeliacijos objektu, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus.

15. Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi nustatydamas ieškinio trūkumus, be kitų trūkumų, nustatė, jog ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį (pajamas, išlaikomą asmenį ir pan.), kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo. Tai reiškia, jog 2025 m. sausio 15 d. nutartimi, be kita ko, nustatė ir trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio (atidėjimu) sumokėjimu. Vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką šios bylos kontekste, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai nusprendė, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartis neskundžiama, kadangi šioje nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria nustatyti trūkumai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, yra skundžiama, o kita minėtos nutarties dalis neskundžiama.

16. Apeliacinės instancijos eismas, spręsdamas klausimą dėl šios bylos baigties, pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės ieškinys dėl turto perdavimo išieškotojui akto ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Taip pat nustatyta, jog dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties ieškovė 2025 m. vasario 14 d. padavė atskirąjį skundą, kuris yra priimtas ir byla su atskiruoju skundu yra perduota apeliacinės instancijos teismui.

17. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1037-967/2025 išnagrinėjo ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties, kuriuo be kita ko nurodė: „Kaip matyti iš ieškovės pateikto ieškinio ir jo priedų, ieškovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kartu su ieškiniu nepateikė jokių jos sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Iš Liteko duomenų matyti, kad ieškovė, pirmosios instancijos teismui nustačius terminą paminėtiems trūkumams pašalinti, teismo įpareigojimo neįvykdė ir nepateikė jokių papildomų duomenų, kuriais remiantis būtų galima vertinti, ar ieškovės turtinė padėtis sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (šio ir kitų teismo nustatytų ieškinio trūkumų net nešalino), žyminio mokesčio taip pat nesumokėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo priimti ieškovės ieškinio, nes jis neatitiko CPK nustatytų reikalavimų“ (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1037-967/2025 21 punktas).

18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties turinį nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės 2025 m. vasario 14 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties, patikrino ne tik pirmosios instancijos teismo nutarties kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė ir dėl skundžiama nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, šiuo konkrečiu atveju dėl ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Akcentuotina, jog Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl nėra teisinio pagrindo pakartotinai vertinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, kad ieškovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kartu su ieškiniu nepateikė jokių jos sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

19. Vertindamas nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo bei proceso koncentruotumo principais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai neišskyrė Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties dalies, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu, kaip skundžiamos, ieškovės teisės, skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikus nepakeistą, nebus pažeistos. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartimi nustatytų trūkumų, taip pat ir dėl žyminio mokesčio atidėjimo (sumokėjimo), buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismui 2025 m. kovo 27 d. nutartimi išnagrinėjus ieškovės 2025 m. vasario 14 d. atskirąjį skundą.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne visiškai tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su atskirojo skundo priėmimu, tačiau, atsižvelgdamas į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias bei šios nutarties 16–19 punktuose aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. CPK 93 straipsnio pagrindu šalių bylinėjimosi išlaidos skirstomos išnagrinėjus bylą iš esmės ir priklausomai nuo galutinio bylos rezultato. Ieškovė atskiruoju skundu prašė priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių tokias jos išlaidas patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.