Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės M. M. ieškinio atsakovei antstolei V. D. dėl turto perdavimo išieškotojui akto ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

5. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų, ieškovė teismo nurodytų trūkumų nešalino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismas nurodė, kad CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju ieškovei teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo įteikta 2025 m. sausio 20 d., tačiau ieškovė per teismo nustatytą terminą neištaisė teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.2. Ieškovė yra padavusi daug atskirųjų skundų dėl nutarčių, priimtų toje pačioje byloje, panaikinimo, tačiau pirmosios instancijos teismo teisėja vilkina bylos nagrinėjimą, piktavališkai ieškovės atskirųjų skundų nesiunčia apeliacinės instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas šioje byloje yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė teigia, kad, pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nebuvo trūkumų, todėl teismas nepagrįstai atsisakė jos ieškinį priimti.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas gali sukelti procesinius teisinius padarinius – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

14. Bendrieji procesinių dokumentų turiniui ir formai keliami reikalavimai yra įtvirtinti CPK 111, 113 – 114 straipsniuose. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyti duomenys, kurie turi būti nurodyta kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente. Ieškinyje turi būti suformuluotas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), nurodytos jį pagrindžiančios aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas) ir pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 2 dalis) ir kt. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

15. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nustatė terminą ieškovei įrodymams, pagrindžiantiems jos sunkią turtinę padėtį, pateikti, taip pat nustatė kitus ieškinio trūkumus – ieškinys pareikštas tik antstolei, nors ieškovės reiškiami reikalavimai turėtų tiesioginės įtakos ir kitiems asmenims (G. B. ir O. K.), nepateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai.

17. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, skirtos apskaičiuoti žyminio mokesčio dydį turtiniuose ginčuose, priklausomai nuo ieškinio sumos. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė, be kita ko, yra pareiškusi reikalavimus pripažinti negaliojančiais ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo išieškotojui aktą ir turto pardavimo iš varžytynių aktą bei taikyti restituciją. Ieškovės teigimu, paminėtas turtas (butai) ginčijamais aktais buvo parduoti už 45 840 Eur (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) ir 45 720 Eur (butas, esantis (duomenys neskelbtini)), o tai iš viso sudaro 91 560 Eur. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad žyminio mokesčio dydis bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatomas pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Taigi vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad tenkinus ieškovės reikalavimą taikyti restituciją grąžintino turto vertė yra 91 560 Eur, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 131 Eur. Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikius indeksavimą, turi būti mokamas 74 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 82 straipsnis).

18. Ieškovė, pateikdama ieškinį, žyminio mokesčio nesumokėjo, o pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl jos sunkios turtinės padėties, tačiau šio prašymo pirmosios instancijos teismas netenkino, nustatydamas terminą ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos sunkią turtinę padėtį, arba sumokėti žyminį mokestį.

19. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą (CPK 84 straipsnis) reglamentuojančių nuostatų tikslas – suteikti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį). Turtinę asmens padėtį parodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Jei asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, kad artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą iš nuolatinių pajamų šaltinių grįžęs po laikino nedarbingumo į darbą, pradėjęs dirbti sezoninį darbą; gaus dividendus, palikimą; bus atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir kt.), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010, ir kt.).

21. Kaip matyti iš ieškovės pateikto ieškinio ir jo priedų, ieškovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kartu su ieškiniu nepateikė jokių jos sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Iš Liteko duomenų matyti, kad ieškovė, pirmosios instancijos teismui nustačius terminą paminėtiems trūkumams pašalinti, teismo įpareigojimo neįvykdė ir nepateikė jokių papildomų duomenų, kuriais remiantis būtų galima vertinti, ar ieškovės turtinė padėtis sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (šio ir kitų teismo nustatytų ieškinio trūkumų net nešalino), žyminio mokesčio taip pat nesumokėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo priimti ieškovės ieškinio, nes jis neatitiko CPK nustatytų reikalavimų.

22. Nors žyminio mokesčio nesumokėjimas nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovė būtų pašalinusi kitus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartyje nurodytus trūkumus, susijusius su byloje dalyvaujančių asmenų nurodymu ir įrodymų pateikimu.

23. Kaip minėta, tais atvejais, kai neįvykdomas teismo įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties, kuria buvo nustatyti paminėti ieškinio trūkumai, neįvykdė ir trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą 2025 m. vasario 5 d. nutartį, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiamos nutarties panaikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutarties atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.