- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2-529-464/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00649-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Bio zona“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,TCH“
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.3.2.2Teisė paduoti atskirąjį skundą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bio zona“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,TCH“, kurios teises perėmė uždaroji akcinė bendrovė ,,SME Capital 3“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bio zona“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB ,,Bio zona“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,TCH“, kurios teises perėmė uždaroji akcinė bendrovė ,,SME Capital 3“, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,TCH“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Bio zona“ 225 854,63 Eur skolą, 953,60 Eur palūkanas pagal 2022 m. birželio 20 d. paskolos sutartį, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB ,,Bio zona“ pareiškė priešieškinį ir prašė pripažinti negaliojančia 2022 m. birželio 20 d. paskolos sutartį nuo jos sudarymo momento, kadangi šalių paskoliniai teisiniai santykiai nesiejo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė pradinei ieškovei UAB ,,TCH“ iš atsakovės UAB ,,Bio zona“ 225 854,63 Eur skolą, 953,60 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 176 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
4. Atsakovė 2024 m. balandžio 26 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, o jos priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo teisėjas 2024 m. balandžio 26 d. rezoliucija apeliacinį skundą priėmė, išsiuntė jo kopiją ieškovei atsiliepimui pateikti.
Atsiliepimas
5. Pradinė ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be kita to, ieškovė prašė nustatyti atsakovei terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Ieškovės teigimu, atsakovė yra sumokėjusi žyminį mokestį tik už skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria jos priešieškinis buvo atmestas, bet nėra sumokėjusi už tą dalį, kuria ieškovės turtinis reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą ir palūkanas buvo patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pradinė ieškovė UAB ,,TCH“ buvo pakeista jos teisių perėmėja UAB ,,CME Capital 3“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB ,,Bio zona“ 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo dienos, 2 676 Eur dydžio žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti; išaiškino atsakovei, kad jeigu nustatytu terminu šis trūkumas bus pašalintas, apeliacinis skundas bus laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui; nurodė, kad nutartis yra neskundžiama.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė apeliaciniu skundu ginčija tiek tą sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas – ieškovei priteista 225 854,63 Eur skola ir 953,60 Eur palūkanos, tiek ir tą sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestas. Tačiau pateikiant apeliacinį skundą yra sumokėta tik 109 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo reikalavimą tenkinti atsakovės priešieškinį.
9. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei šio straipsnio 7 dalyje, 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė už savo apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti sprendimo dalį dėl patenkinto ieškinio turėjo sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo jos ginčijamos, ieškovės naudai priteistos 226 808,23 Eur sumos, t. y. 2 676 Eur (2 300 Eur + (226 808,23 Eur – 100 000 Eur) x 1 proc.)) x 75 proc.). Kadangi atsakovė nėra sumokėjusi įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, teismas įpareigojo šį apeliacinio skundo trūkumą pašalinti ir pateikti atitinkamus įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB ,,Bio zona“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį, atskirąjį skundą ir apeliacinį skundus priimti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo nutartis, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti, yra neskundžiama. CPK 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios nutartys priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Be to, kitoje to paties Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-144-650/2024 atskirasis skundas dėl analogiškos teismo nutarties buvo priimtas. Teismas yra šališkas ir nepagrįstai siekia užkirsti atsakovei teisę į apeliaciją.
10.2. Apeliacinio skundo priėmimo klausimas jau išspręstas teisėjo 2024 m. balandžio 26 d. rezoliucija, kuria apeliacinis skundas buvo priimtas bei išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimams pateikti. Teismas nenurodė, kodėl, esant galiojančiai rezoliucijai, priėmė kitokį sprendimą.
10.3. Teismo cituojamoje CPK 306 straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.
10.4. Priešieškinio reikalavimas nėra turtinis, kadangi juo buvo prašoma sandorį pripažinti negaliojančiu, bet nebuvo prašoma taikyti restituciją, todėl CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos žyminio mokesčio skaičiavimo taisyklės nėra aktualios.
10.5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės ieškinys, todėl ir žyminis mokestis neturi būti mokamas. Atsakovė ginčija ne prašomą priteisti sumą, o sandorį, iš kurio kildinamas ieškovės piniginis reikalavimas, o sandorį panaikinus savaime nebūtų sprendžiamas skolos priteisimo klausimas. Todėl teismas nepagrįstai žyminį mokestį skaičiavo nuo ginčijamo sandorio pagrindu priteistos sumos.
10.6. Teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes ieškovei nenustatė termino jos atsiliepimo į apeliacinį skundą trūkumui pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už ieškovės reikalavimą nustatyti atsakovei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Atsiliepimas
11. Pradinė ieškovė UAB ,,TCH“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
11.1. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija visą sprendimą, t. y. ne tik priešieškinio atmetimą, bet ir ieškinio patenkinimą. Atsakovės apeliaciniame skunde suformuluoti prašymai panaikinti teismo sprendimą, atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį. Todėl visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad apeliaciniu skundu ginčijama tik teismo sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis.
11.2. Atsakovės pozicija, kad vien tai, jog apeliaciniu skundu ji neprašo sumų jai priteisimo, reiškia, kad neva jos reikalavimas nėra turtinio pobūdžio ir dėl to ji nuo ginčijamos sumos neturi sumokėti žyminio mokesčio, yra nepagrįsta. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad žyminis mokestis yra skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos, o ne nuo prašomos priteisti sumos.
11.3. Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą iškėlė savarankišką teisinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę primokėti žyminio mokesčio dalį, todėl neva ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį už tokį reikalavimą. Priešingai nei teigia atsakovė, toks reikalavimas yra procesinio pobūdžio ir už jį žyminis mokestis nėra mokamas. Žyminiu mokesčiu yra apmokestinami tik materialūs reikalavimai. Tokie atsakovės argumentai vertintini itin kritiškai, kadangi atsakovė siekia išvengti mokestinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl nutarties, kuria nustatytas procesinio dokumento trūkumas, apskundimo
12. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei UAB ,,Bio zona“ nustatytas terminas jos apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo trūkumui pašalinti – trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ji atskiruoju skundu nėra skundžiama. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nutartis, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, nėra skundžiama, suklydo.
13. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
14. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalyje proceso dalyviams buvo numatyta teisė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria jiems nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams ištaisyti. Tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1349), kuriais, be kita ko, buvo pakeistas ir CPK 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatant, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Ši nuostata taikoma procesiniams dokumentams, paduotiems po 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo, t. y. po 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 6 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys).
15. Taigi, pagal aktualią įstatymo redakciją teismo nutartis, kuria nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, atskiruoju skundu negali būti skundžiama. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti skirtingą praktiką dėl naujos redakcijos CPK 115 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo, 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023, išaiškino, kad teismų nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai, remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, išskyrus tas nutartis, kurios yra susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu. Teismų nutartys, kurios susijusios su žyminiu mokesčiu, gali būti apeliacijos objektu, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus. Tokią teisėjų kolegijos išvadą lėmė CPK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas specialus teisinis reglamentavimas, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą.
16. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis yra nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams, susijusiems su žyminio mokesčio mokėjimu, pašalinti, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Ir nors pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodęs neteisingą 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu, apskundimo tvarką, šią klaidą pirmosios instancijos teismas ištaisė 2024 m. gegužės 28 d. rezoliucija priimdamas apeliantės atskirąjį skundą. Konstatuotina, kad apeliantės procesinė teisė į apeliaciją nėra nei suvaržyta, nei apribota.
Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir jo dydžio
17. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo jos apeliacinio skundo dalyką ir dėl šios priežasties, apskaičiuodamas mokėtino už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dydį, nepagrįstai vadovavosi CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta taisykle. Su tokia apeliantės pozicija sutikti nėra jokio pagrindo.
18. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo dienos (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis).
19. Taigi, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apeliacinio skundo turinio ir formos atitikties proceso teisės normoms patikra turi būti atliekama pirmosios instancijos teisme apeliacinio skundo priėmimo stadijoje, visgi aplinkybė, kad apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, gali paaiškėti ir vėliau (t. y. po šio procesinio dokumento priėmimo), o toks klausimas turi būti išspręstas taikant trūkumų šalinimo institutą. Jeigu šio klausimo neišspręstų pirmosios instancijos teismas, jis būtų sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad jos paduotas apeliacinis skundas jau buvo priimtas teisėjo rezoliucija ir vien tai neleido taikyti trūkumų šalinimo instituto, aiškiai nepagrįsti.
20. Stokoja pagrįstumo ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo, ko siekia apeliantė, inicijuodama apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo peržiūrėjimo, ir dėl šios priežasties jai nurodė sumokėti didesnį, nei turėtų būti mokamas, žyminį mokestį.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ginčo pripažinimas turtiniu priklauso nuo formuluojamo reikalavimo teisinio turinio ir šalies siekiamo sprendimo padarinių. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
22. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo peržiūrėjimo jo dalykas yra suformuluotas taip: ,,2024 m. kovo 26 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-147-368/2024 panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti ir 2022 m. birželio 2020 d. paskolos sutartį Nr. 2022/06/20-1, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento.“. Taigi, apeliantė siekia tokio materialinio teisinio rezultato, kad būtų panaikinta tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria, patenkinus ieškinį, iš apeliantės buvo priteista 225 854,63 Eur skola ir 935,60 Eur palūkanos, tiek ir sprendimo dalis, kuria buvo atmestas jos reikalavimas paskolos sutartį pripažinti negaliojančia. Kitaip tariant, apeliantė siekia išvengti konkrečių turtinių padarinių jai atsiradimo – 225 854,63 Eur skolos ir 935,60 Eur palūkanų sumokėjimo ieškovei, siekia išvengti savo turtinės padėties pablogėjimo.
23. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Žyminio mokesčio dydžiai ir jų apskaičiavimo tvarka, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, numatyti CPK 80 straipsnio 1 dalyje. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
24. Ir nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad aptarta žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus apskaičiavimo taisyklė yra įtvirtinta CPK 306 straipsnio 4 dalyje, suklydo, ši klaida nelemia skundžiamos nutarties panaikinimo ar pakeitimo, nes faktiškai teismas žyminio mokesčio dydį apskaičiavo teisingai (CPK 328, 338 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad apeliantė apeliaciniu skundu ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos buvo priteista 225 854,63 Eur skola ir 935,60 Eur palūkanos ir todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už šią apeliacinio skundo dalį apeliantė privalo sumokėti žyminį mokestį. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė ir tai, kad už 226 790,23 Eur (225 854,63 Eur + 935,60 Eur) turtinį reikalavimą mokėtinas 2 676 Eur žyminis mokestis, t. y. 75 proc. nuo 2 300 Eur plius 1 procentas nuo 126 790,23 Eur, t. y. sumos viršijančios 100 000 Eur (226 790,23 Eur – 100 000 Eur) ((2 300 Eur + 126 790,23 Eur x 1 proc.) x 75 proc.).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, procesinės bylos baigties ir bylos dalyvių prašymų
25. Atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti, bet nenustatydamas ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą trūkumų, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis). Aiškiai nepagrįsta yra apeliantės pozicija, kad žyminiu mokesčiu turėjo būti apmokestintas ir ieškovės prašymas, kuriuo ji atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į nesumokėtą reikiamo dydžio žyminį mokestį už apeliantės paduotą apeliacinį skundą ir prašė įpareigoti apeliantę trūkstamą šio mokesčio dalį sumokėti.
26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad žyminis mokestis mokamas ne už bet kokius procesinius prašymus ir reikalavimus, bet tik už tuos, kuriais pareiškiamas materialusis teisinis reikalavimas. Šiuo atveju jokių materialiųjų teisinių padarinių ieškovės procesinio pobūdžio prašymas jai nesukelia, nes žyminis mokestis mokamas valstybei, o ne bylos šaliai. Tarp CPK numatytų išimčių, kai žyminiu mokesčiu apmokestinami ir procesiniai prašymai (prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose), prašymas nustatyti terminą trūkumams pašalinti taip pat nepatenka.
27. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai už apeliacinį skundą sumokėti. Kadangi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustatomas naujas terminas nutarties reikalavimams įvykdyti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).
28. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. rugsėjo 11 d. gautas UAB ,,SME Capital 3“ prašymas pakeisti pradinę ieškovę UAB ,,TCH“ jos teisių perėmėja UAB ,,SME Capital 3“ nesprendžiamas, nes jis jau yra išspręstas Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, pradinę ieškovę UAB ,,TCH“ pakeitus jos teisių perėmėja UAB ,,CME Capital 3“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bio zona“ naują terminą iki 2024 m. spalio 17 d. (įskaitytinai) sumokėti 2 676 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.