- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-1051-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. F.
- Ieškovas
- V. F.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-98-586/2019 pagal ieškovo V. F. patikslintą ieškinį atsakovei V. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių ir atsakovės V. F. patikslintą priešieškinį ieškovei V. F. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. F. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas, be kita ko, nutraukti tarp jo ir atsakovės V. F. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei padalinti santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu:
1.1. ieškovui V. pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2.00 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo žemės sklypas Nr. 1), žemės sklypo vertė 4 190 Eur; ratinį traktorių MTZ Belarus-52, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur; RMZ Riga 2.122, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 50 Eur; automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1 000 Eur;
1.2. atsakovei V. F. pripažinti nuosavybės teisę į butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46,69 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį šiam butui (toliau – Ginčo butas), bendros 28 000 Eur vertės; 344/2723 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0.2723 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo žemės sklypas Nr. 2), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 15 200 Eur, šalims priklausančios dalies vertė: 1 920,24 Eur;
1.3. priteisti ieškovui V. F. iš atsakovės V. F. 18 666,67 Eur kompensaciją;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas, be kita ko, nurodė, kad jis 2006 m. rugsėjo 6 d. pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir gautas lėšas investavo į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį Ginčo butą. Ginčo butas po santuokos nutraukimo lieka atsakovei V. F., todėl ieškovas turi teisę į kompensaciją. Pažymėjo, kad gyvendamos santuokoje, šalys įgijo nekilnojamojo turto ir asmeninės nuosavybės teise, t. y.: ieškovas įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,75 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo žemės sklypas Nr. 3). Ginčo žemės sklypas Nr. 3 asmenine nuosavybės teise priklauso ieškovui pagal 2006 m. liepos 31 d. Paveldėjimo sutarties liudijimą Nr. NB2-53 73 ir 2006 m. rugsėjo 5 d. Dovanojimo sutartį Nr. K1AK-19065. Atsakovė V. F. įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,0200 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas asmenine nuosavybės teise priklauso atsakovei pagal 2015 m. balandžio 8 d. Dovanojimo sutartį Nr. LM-1282.
3. Atsakovė V. F. pateikė patikslintą priešieškinį, prašydama:
3.1. nutraukti tarp jos ir ieškovo V. F. sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės;
3.2. atsakovei V. F. pripažinti nuosavybės teisę į Ginčo butą, kurio vidutinė rinkos vertė 24 500 Eur; 344/2723 Ginčo žemės sklypo Nr. 2 dalis, vidutinė viso sklypo rinkos vertė 15 200 Eur, šalims priklausančios dalies vertė: 1 920,24 Eur;
3.3. ieškovui V. F. pripažinti nuosavybės teisę į Ginčo žemės sklypą Nr. 1, vidutinė rinkos vertė 6 800 Eur; ratinį traktorių MTZ Belarus-52, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 700 Eur vertės; RMZ Riga 2.122, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės; automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur vertė; pamatus Ginčo žemės sklype Nr. 3, 13 050,24 Eur vertės;
3.4. priteisti iš atsakovės V. F. ieškovui 1 424,88 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį;
3.5. priteisti iš ieškovo 5 000 Eur neturtinę žalą;
3.6. priteisti iš ieškovo 2 000 Eur piniginę kompensaciją už Ginčo buto pagerinimą;
3.7. nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 20 d.;
3.8. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė, be kita ko, nurodė, ieškovas 2016 m. rugsėjo 20 d. galutinai išėjo iš namų. Ieškovas artimus ryšius su kita moterimi demonstravo atvirai, nesislėpdamas nuo pašalinių asmenų. Tokiais veiksmais ieškovas žemino atsakovę prieš gyventojų bendruomenę, nes pažįstami žmonės, draugai įspėdavo matę ieškovą su kita moterimi. Mano, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Ginčo žemės sklype Nr. 3 2010 metais buvo pastatyti pamatai vieno buto gyvenamajam namui su garažu, kuriam išduotas 2008 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos rajono savivaldybės statybos leidimas Nr. GN 08-604. Pamatų vertė 13 050,24 Eur. Kadangi pamatai pastatyti santuokos metu iš bendrų lėšų, atitinkamai ieškovas turėtų kompensuoti ½ dalį pamatų vertės. 344/2723 dalys Ginčo žemės sklypo Nr. 2 įsigytos atsakovės už jos asmenines lėšas 2017 m. birželio 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Minėtas žemės sklypas įsigytas jau nebegyvenant faktinėje santuokoje, nes nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, todėl yra jos asmeninė nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, o patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko:
5.1. panaikino tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
5.2. padalino santuokos metu įgytą turtą:
5.2.1. ieškovui V. F. asmeninės nuosavybės teise priteisė Ginčo žemės sklypą Nr. 1, žemės sklypo vertė – 6 800 Eur; ratinį traktorių MTZ Belarus-52, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1 700 Eur; RMZ Riga 2.122, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 125 Eur; automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1 550 Eur (iš viso turto už 10 175 Eur);
5.2.2. atsakovei V. F. asmeninės nuosavybės teise priteisė Ginčo butą, bendros 26 250 Eur vertės; 344/2723 dalis Ginčo žemės sklypo Nr. 2 , atsakovei tenkančios dalies vertė – 1 920,24 Eur (iš viso turto už 28 170,24 Eur);
5.2.3. priteisė ieškovui V. F. iš atsakovės V. F. 8 997,62 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei priteistą didesnę santuokinio turto dalį.
6. Teismas netenkino atsakovės prašymo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. Teismas pažymėjo, jog ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad namo negrįžo nuo tada, kai pateikė ieškinį teismui, tikslios datos neprisiminė, gal tai buvo ruduo, gal žiema. Liudytojas J. B. nurodė, kad jam sakė, kad ieškovas išėjo gyventi atskirai apie 2016 metų rudenį. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kada šalys faktiškai nustojo gyventi kartu.
7. Teismas konstatavo, jog 344/2723 Ginčo žemės sklypo Nr. 2 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šalims. Nors atsakovė prašo šį žemės sklypą pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes, pasak atsakovės, ji šį žemės sklypą įsigijo šalims nebegyvenant katu, tačiau tai paneigia esantys rašytiniai įrodymai, kuriuose nurodyta, kad šis žemės sklypas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šalims.
8. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl pamatų Ginčo žemės sklype Nr. 3, pažymėjo, kad atsakovė šiuos pamatus vertino 13 050,24 Eur. Tačiau ieškovo nuomone, pamatai yra beverčiai, nutrupėję, ir juos reikia išardyti, o ne ant jų statyti, nes daugiau kaip 10 metų ant jų niekas nedaryta.
9. Remiantis atsakovės pateiktu 2017 m. lapkričio 2 d. Apžiūros aktu, pasirašytu A. Š., pamatai statyti 2009-2010 metais, pamatų kaina, paskaičiuota 2017 metų vidutinėmis kainomis, ir atliktų darbų vertė šiai dienai sudaro 13 050,24 Eur. Tačiau Statybos produkcijos sertifikavimo centro vyriausias ekspertas E. E. informavo, kad A. Š. yra neatestuota ir Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatų bei teisės pripažinimo dokumentų registre duomenų apie šiai pareiškėjai išduotą kvalifikacijos atestatą nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kad pamatai būtų inventorizuoti, nėra duomenų kaip jie įrengti, nėra jokios kitos pamatų vertės, tik atsakovės pateiktas apžiūros aktas, kuris atliktas nekompetentingo, nekvalifikuoto ir neatestuoto asmens. Teismo nuomone, nesant byloje jokių įrodymų apie pamatų egzistavimą, jų vertę, pamatai yra beverčiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė V. F. apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl priteistos piniginės kompensacijos dydžio sumažinimo, turto padalijimo, dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui pamatų, esančių Ginčo žemės sklype Nr. 3 įrengimui panaudotas medžiagas bei darbus už 6 400 Eur asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei priteisti 3 200 Eur kompensaciją; nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 20 d.; pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 344/2723 Ginčo žemės sklypo Nr. 2 dalis ir sumažinti 960,12 Eur suma priteistą ieškovui kompensaciją. Atsakovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Gyvenamojo namo pamatų įrengimas buvo vykdomas santuokos metu Ginčo žemės sklype Nr. 3, todėl pripažintina, kad šis ieškovo asmeninis turtas buvo iš esmės pagerintas. Gyvenamojo namo pamatai neįregistruoti dėl ieškovo veiksmų, todėl pažeidžiamos ne ieškovo, kaip savininko, o atsakovės, kaip sąžiningos sutuoktinės, teisės. 2008 m. rugsėjo 18 d. statybos leidimas dėl vieno buto gyvenamojo namo su priblokuotu garažu Ginčo žemės sklype Nr. 3 išduotas ieškovui, todėl tik jis galėjo įregistruoti pamatus. Atsakovė Teismui buvo pateikusi 2017 m. lapkričio 2 d. Apžiūros aktą, pasirašytą N. U., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Apžiūros akte nurodyta, kad buvo apžiūrėti gyvenamojo namo pamatai, pamatai statyti 2009-2010 metais, pamatų kaina, paskaičiuota 2017 metų vidutinėmis kainomis, ir atliktų darbų vertė šiai dienai 13 050,24 Eur. Tai patvirtina pateiktas Suvestinis statybos darbų kainos skaičiavimas, objektinė sąmata bei lokalinė sąmata, kuriuose nurodoma nustatyta gyvenamojo namo pamatų statybų sąnaudų vertė ir kuriais atsakovė rėmėsi visos bylos nagrinėjimo metu.
10.2. Atsakovė 2019 m. kovo 14 d. pakartotinai užsakė gyvenamojo namo pamatų Ginčo žemės sklype Nr. 3 vertės nustatymą, kurį atliko teismo ekspertas R. G.. Eksperto išvada dar kartą patvirtina, jog atsakovės pateiktas apžiūros aktas su nurodyta gyvenamojo namo statybų verte 13 050,24 Eur atitinka ekspertizės akte Nr. 90301 nurodytą vertinamo turto sukūrimo sąnaudų vertę 12 200 Eur. Taigi, tiek ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo N. U. surašytas Apžiūros aktas, tiek teismo eksperto R. G. ekspertizės aktas patvirtina tas pačias aplinkybes: gyvenamojo namo pamatų sukūrimo sąnaudų vertė nesiskiria. Teismo ekspertas vertindamas gyvenamojo namo pamatus ekspertizės akte nurodė, jog pamatų būklė - gera. Teismo ekspertas taip pat nustatė vertinamo turto- gyvenamojo namo pamatų- rinkos vertę, kuri yra 6 400 Eur, taikant vertinamam turtui fizinį bei ekonominį nuvertėjimą. Ekspertizės aktas paneigia teismo argumentą, jog pamatai yra beverčiai.
10.3. Atsakovės vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. sutuoktiniai jau nevedė bendro ūkio ir faktiškai nustojo gyventi kartu. Ginčo žemės sklypas Nr. 2 VĮ Registrų centre įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau įsigytas atsakovės už asmenines lėšas 2017 m. birželio 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šis žemės sklypas įsigytas jau nebegyvenant faktinėje santuokoje, tačiau įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi tarp šalių dar nebuvo nutraukta santuoka, ir esant tarp šalių konfliktiškiems santykiams, atsakovė neturėjo galimybės įregistruoti žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise, bet atsakovės tikslas buvo įgyti ginčo žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
11. Ieškovas V. F. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą nepakeistą, taip pat bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pamatai būtų inventorizuoti, nėra duomenų kaip jie įrengti, nėra jokios kitos pamatų vertės, nėra duomenų apie panaudotas pinigines lėšas jiems įrengti, o tik atsakovės pateiktas apžiūros aktas, kuris atliktas nekompetentingo, nekvalifikuoto ir neatestuoto asmens. Nesant byloje jokiems įrodymams apie pamatų egzistavimą, jų vertę, laikytina, kad pamatai yra beverčiai ir tik menkina sklypo vertę, nes statant statinį ar dirbant žemę juos teks išardyti.
11.2. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus byloje – 2019 m. kovo 14 d. turto vertės nustatymo išvadą ir juo grindžia šią apeliacinio skundo dalį, tačiau atsakovė nenurodo jokių naujų įrodymų pateikimo motyvų, nepaaiškina nei kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, nei kodėl apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo atsakovei taikyti įstatyme numatytas išimtis ir priimti jos teikiamus naujus įrodymus bei juos vertinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau ieškovas pažymi, kad ir naujai teikiamas vertinimas, jo manymu, nėra tinkamas ir patikimas įrodymas, kadangi turto vertintojas vertino ne lyginamojo metodo būdu, o išlaidų (karštų) metodu, kuris nėra tinkamas nustatant ginčo turto rinkos vertę.
11.3. Atsakovės įsitikinimu, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog šalys kartu nebegyvena būtent nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. Tačiau ieškovas akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, jog namo negrįžo nuo tada, kai pateikė ieškinį teismui, tikslios datos neprisiminė, gal tai buvo ruduo, gal žiema. Tuo tarpu liudytojas J. B. nurodė, kad jam sakė, kad ieškovas išėjo gyventi atskirai apie 2016 metų rudenį. Taigi byloje nesant jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kada šalys faktiškai nustojo gyventi kartu ir santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. rugsėjo 20 d., teismas pagrįstai šio atsakovės reikalavimo netenkino.
11.4. Žemės sklypo sandoris yra sudaromas notarine forma, notaras šalims išaiškina sandorio esmę ir prasmę, todėl atsakovė tikrai žinojo ir žino, kad sklypas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sklypas Turto registrų centre taip pat buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. 2017 m. birželio 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje pažymėta, kad nupirktas nekilnojamasis daiktas registruojamas V. F. ir jos sutuoktinio V. F. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Registrų centro išrašuose nurodyta, kad savininkas yra V. F. ir V. F.. Sutartis nenuginčyta ir nepanaikinta. Jei Ginčo žemės sklypą Nr. 2 atsakovė įsigijo/siekė įgyti asmeninėn nuosavybėn, tai sandorio sudarymo metu ir privalėjo išreikšti savo valią jį įgyti asmeninėn nuosavybėn. Be to, Ginčo žemės sklypo Nr. 2 dalis buvo įgyta bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn lengvatine tvarka, nes Ginčo žemės sklype Nr. 2 stovi pastatas, kuriame yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis Ginčo butas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Atsakovė V. F. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti naują įrodymą – 2019 m. kovo 14 d. Gyvenamojo namo pamato Ginčo žemės sklype Nr. 3 turto vertės nustatymo eksperto išvadą Nr. 90301. Atsakovės įsitikinimu, pridedamas naujas įrodymas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pamatai yra beverčiai.
16. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė savo nuomonę dėl atsakovės pateikto naujo įrodymo, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo priimti jos teikiamus naujus įrodymus bei juos vertinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas papildomai pažymėjo, kad ir naujai teikiamas vertinimas, jo manymu, nėra tinkamas ir patikimas įrodymas, kadangi turto vertintojas vertino ne lyginamojo metodo būdu, o išlaidų (karštų) metodu, kuris nėra tinkamas nustatant ginčo turto rinkos vertę.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, jo svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šis naujai pateikiamas įrodymas buvo sudarytas jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. atsakovė šio įrodymo neturėjo galimybės pateikti anksčiau, o šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovas su juo jau yra susipažinęs ir pateikęs savo nuomonę, teikiamą naują įrodymą priima ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl pamatų Ginčo žemės sklype Nr. 3
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad gyvenamojo namo pamatai, esantys Ginčo žemės sklype Nr. 3, yra beverčiai, nes byloje nėra jokių įrodymų apie jų egzistavimą ar vertę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
19. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 34 punktas).
20. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Teismas ex officio (lot. pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktą). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, jog gyvenamojo namo pamatai, esantys Ginčo žemės sklype Nr. 3, yra beverčiai, padarė atmetęs kaip nepatikimą atsakovės pateiktą 2017 m. lapkričio 2 d. Apžiūros aktą, nes jis pasirašytas tinkamai neatestuoto asmens, ir pasirėmęs iš esmės vien tik išsakyta ieškovo nuomone. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs vien ieškovo išreikšta nuomone, tinkamai neužtikrino įrodinėjimo proceso, nors, manydamas, kad byloje pateiktų įrodymų pamatų vertei nustatyti neužtenka, galėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ar savo iniciatyva skirti byloje teismo ekspertizę pamatų vertei nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 91 punktą).
23. Siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytą išvadą dėl pamatų vertės, atsakovė užsakė dar vieną turto vertės nustatymo ekspertizę ir apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. kovo 14 d. Gyvenamojo namo pamato Ginčo žemės sklype Nr. 3 turto vertės nustatymo eksperto išvadą Nr. 90301. Remiantis eksperto išvados duomenimis, nekilnojamojo turto vertintojas, teismo ekspertas R. G. atliko pamatų, esančių Ginčo žemės sklype Nr. 3, turto vertinimą ir, atsižvelgęs į pamatų fizinę būklę, statybos metus, turto pasiūlos ir paklausos lygį, kitus veiksnius bei rinkos konjunktūros sąlygas, nustatė, jog pamatų rinkos vertė 2019 m. kovo 14 dienai yra 6 400 Eur.
24. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą ginčija atsakovės pateiktą turto vertės nustatymo išvadą, teigdamas, kad ši išvada, jo manymu, nėra tinkamas ir patikimas įrodymas, kadangi turto vertintojas vertino ne lyginamojo metodo būdu, o išlaidų (karštų) metodu. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovo argumentu. Kaip nurodyta ir pačios turto vertės nustatymo išvados 3.1 punkte, išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma.
25. Ieškovas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nesutiko su pamatų turto vertės nustatymu tik deklaratyviai nurodydamas, kad, jo įsitikinimu, pamatai yra beverčiai, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų ir neprašė skirti teismo ekspertizės pamatų vertei nustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra ir ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių paneigti 2019 m. kovo 14 d. Gyvenamojo namo pamato Ginčo žemės sklype Nr. 3 turto vertės nustatymo eksperto išvadoje Nr. 90301 nustatytą turto vertę. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Gyvenamojo namo pamato Ginčo žemės sklype Nr. 3 vertė yra 6 400 Eur.
26. Ieškovas taip pat nurodo, kad pamatai turėtų būti pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes jis jų statymui naudojo asmenines lėšas, gautas už asmenine nuosavybe priklausančio turto pardavimą 2006 m. rugsėjo 6 d., ir ketino statinį pasistatyti savo asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus. Kaip pats ieškovas nurodė pateiktame atsiliepime į atsakovės priešieškinį, didelė dalis 2006 m. rugsėjo 6 d. gautų pinigų buvo panaudota bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagerinimui. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto VĮ „Regitra“ registro išrašo, atsakovas 2006 m. rugsėjo 12 d. bei 2006 m. lapkričio 28 d. įsigijo du Audi markės automobilius. Todėl pagrindo spręsti, kad šalių santuokos metu pastatyti gyvenamojo namo pamatai buvo statomi išskirtinai ieškovo lėšomis bei asmeniškai jam, nėra.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, sprendžia, jog 6 400 Eur Gyvenamojo namo pamato Ginčo žemės sklype Nr. 3 vertė turėjo būti įtraukta į dalintino sutuoktinių turto vertę ir, atsižvelgiant į tai, kad pamatai yra atsakovui priteistame Ginčo žemės sklype Nr. 3, atitinkamai puse pamatų vertės (3 200 Eur) turėjo būti sumažinta ieškovui V. F. iš atsakovės V. F. priteistina piniginė kompensacija už atsakovei priteistą didesnę santuokinio turto dalį, t. y. iki 5 797,62 Eur (8 997,62 Eur – 3 200 Eur).
Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms bei Ginčo žemės sklypo Nr. 2
28. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo nustatyti, jog šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 20 d., bei pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 344/2723 Ginčo žemės sklypo Nr. 2 dalis. Atsakovės vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. sutuoktiniai jau nevedė bendro ūkio ir faktiškai nustojo gyventi kartu. Teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą.
29. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kada šalys faktiškai nustojo gyventi kartu. Pats ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad namo negrįžo nuo tada, kai pateikė ieškinį teismui, tikslios datos neprisiminė, gal tai buvo ruduo, gal žiema. Tuo tarpu liudytojas J. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jam sakė, kad ieškovas išėjo gyventi atskirai apie 2016 metų rudenį, tačiau pats to nematė.
30. Atsakovė taip pat nurodo, kad Ginčo žemės sklypas Nr. 2 VĮ Registrų centre įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau įsigytas atsakovės už jos asmenines lėšas ir įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi tarp šalių dar nebuvo nutraukta santuoka, ir esant tarp šalių konfliktiškiems santykiams, atsakovė neturėjo galimybės įregistruoti žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise, bet atsakovės tikslas buvo įgyti ginčo žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams.
31. 2017 m. birželio 5 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog atsakovė V. F. 344/2723 Ginčo žemės sklypo Nr. 2 dalis perka sau ir savo sutuoktiniui ieškovui V. F. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pati atsakovė sutarties 2.2 ir 7.5 punktų papunkčiais patvirtino, kad šią sutartį sudaro laisva valia ir jai jos teisinės pasekmės yra žinomos. Sutartis nėra nuginčyta.
32. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus nustatyti, jog šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 20 d., bei pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 344/2723 Ginčo žemės sklypo Nr. 2 dalis.
33. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
34. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau nagrinėjamu atveju keičiama tik pirmosios instancijos teismo nustatyta dalintino turto vertė, atitinkamai sumažinant ieškovui iš atsakovės priteistinos piniginės kompensacijos dydį už atsakovei priteistą didesnę santuokinio turto dalį, t. y. iš esmės nekeičiamas patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų santykis, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Atsakovė už pareikštą apeliacinį skundą sumokėjo 169 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur advokato pagalbai už apeliacinio skundo paruošimą. Atsižvelgiant į tai, kad jos apeliacinis skundas tenkinamas 33 proc. (tenkinamas reikalavimas dėl kompensacijos už atsakovui tenkančius pamatus, tačiau atmetami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms bei Ginčo žemės sklypo Nr. 2), atitinkamai atsakovei iš ieškovo priteistina 55,77 Eur žyminio mokesčio ir 231 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 286,77 Eur (55,77 Eur + 231 Eur).
36. Ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas 33 proc., iš atsakovės ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 567,49 Eur (847 Eur x 67 proc.). Įskaičius šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 280,72 Eur (567,49 Eur –286,77 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui V. F. iš atsakovės V. F. 8 997,62 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei priteistą didesnę santuokinio turto dalį, ją sumažinant iki 5 797,62 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 62 ct).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280,72 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 72 ct.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.