Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-03-04 · Civilinė byla Nr. e2-98-586/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
e2-98-586/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
V. F.
Advokatai
Eligijus Karbauskas, Ramunė Kičiatovienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-98-586/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02693-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.4.3.; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant ieškovui V. F., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,atsakovei V. F., jos atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. F. ieškinį atsakovei V. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių ir atsakovės V. F. priešieškinį ieškovui V. F. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. F. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: nutraukti tarp ieškovo V. F. ir atsakovės V. F. 1989 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 361) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu: ieškovui Valdemarui pripažinti nuosavybės teise į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 2.00 ha bendro ploto, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vertė 4190 Eur; ratinį traktorių MTZ Belarus-52, gamybos metai 1974, valstybinis Nr. 7352LA, vertė 300 Eur; RMZ Riga 2.122, valstybinis Nr. 32APE, pagaminimo metai - 1984, vertė 50 Eur; automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data - 2000- 08-31, vertė 1000 Eur. Atsakovei V. F. pripažinti nuosavybės teisę į: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 46.69 kv. m bendro ploto, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį šiam butui, tūris 287 kub. m., esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), bendros 28 000 Eur vertės; 344/2723 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0.2723 ha bendro ploto, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 15200 Eur, ieškovui ir atsakovei priklausančios dalies vertė: 1920,24 Eur; priteisti ieškovui V. F. iš atsakovės V. F. 18 666,67 Eur kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenant santuokoje gimė dvi dukros, kurios šiuo metu yra pilnametės. Ieškovas ir atsakovė kartu negyvenama metus laiko, neveda bendro ūkio bei santuokinio gyvenimo, todėl laikytina, kad jų šeima yra galutinai iširusi ir nėra jokių galimybių jos išsaugoti. Santuokos pradžioje šalys puoselėjo šiltus tarpusavio santykius, tačiau ilgainiui ėmė ryškėti charakterių skirtumai, skirtingi požiūriai į gyvenimą, skirtingos vertybės. Tarp ieškovo ir atsakovės nuolat kilo konfliktai, namuose tvyrojo įtampa, sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito, tapo aišku, kad gyvenimas kartu nebeįmanomas. Šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, sutuoktiniai pažeidė abipuses pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad 2006-09-06 V. F. pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav. Už parduotą sklypo dalį gautas asmenines lėšas, ieškovas investavo į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį butą. Šis butas po santuokos nutraukimo lieka atsakovei V. F., todėl ieškovas turi teisę į kompensaciją. Pažymėjo, kad gyvendamos santuokoje, šalys įgijo nekilnojamojo turto ir asmeninės nuosavybės teise, t. y.: ieškovas įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) turintį 2.75 ha bendro ploto, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)Žemės sklypas asmenine nuosavybės teise priklauso V. F. pagal 2006-07-31 Paveldėjimo sutarties liudijimą Nr. NB2-53 73; 2006-09-05 Dovanojimo sutartį Nr. K1AK-19065. Atsakovė V. F. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 3.0200 ha ploto, esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas asmenine nuosavybės teise priklauso V. F. pagal 2015-04-08 Dovanojimo sutartį Nr. LM-1282.

Atsakovė V. F. pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: nutraukti tarp ieškovo V. F. ir atsakovės V. F. sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės; V. F. pripažinti nuosavybės teisę į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), ir 1/8 pastato tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 24500 Eur; ieškovui V. F. pripažinti nuosavybės teisę į: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2.00 ha bendro ploto, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė 6800 Eur; ratinį traktorių MTZ Belarus-52, 1974 metų gamybos, valst. Nr. 7352LA, vertė 1700 Eur; RMZ Riga 2.122, valst. Nr. 32APE, gamybos metai - 1984, vertė 200 Eur; automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1600 Eur; pamatus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)., vertė 13050,24 Eur; V. F. pripažinti asmeninės nuosavybės teise 344/2723 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,2723 ha bendro ploto, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 15200 Eur, o 344/2723 dalies vertė - 1920,24 Eur; priteisti iš atsakovės V. F. ieškovui V. F. 1424,88 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš ieškovo 5000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš ieškovo 2000 Eur piniginę kompensaciją už buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), pagerinimą; nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2016-09-20; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo negrįžtamai, negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio nuo 2016-09-20. Iki minėto laiko, dėl ieškovo periodiškai besikartojančios neištikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu, nepagarbos atsakovei kaip sutuoktinei, nuolatinės psichologinės įtampos, patiriamo streso, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Visus bendro gyvenimo metus lydėjo nesiskaitymas, nuolatiniai priekaištai, psichologinis smurtas, žeminimas vaikų akivaizdoje, prieš giminaičius, draugus, pažįstamus žmones. Atsakovas 2015 m. vasarą prisipažino, kad nuo 2014 metų lapkričio mėnesio turi kitą moterį. Ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl nuolat meluodavo, kad reisas užtrukdavo dėl ilgų eilių pasienyje, kad pervežimo krovinių yra tiek daug, jog nėra laisvadienių, o tuo tarpu gyvendavo po kelias dienas pas kitą moterį. Nuo 2015 m. vasaros iki 2016-09-20 gyveno santuokoje, atleido jam neištikimybę, tačiau ir tuo laikotarpiu ieškovas nenutraukė santykių su meiluže. Esant melagyste pagrįstiems santykiams, nors visus metus toleravo jo išdavikišką elgesį, 2016-09-20 ieškovas galutinai išėjo iš namų. Ieškovas artimus ryšius su V. D. demonstravo atvirai, nesislėpdamas nuo pašalinių asmenų. Tokiais veiksmais ieškovas žemino atsakovę prieš gyventojų bendruomenę, nes pažįstami žmonės, draugai įspėdavo matę ieškovą su kita moterimi. Mano, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Nurodė, kad nutrūkus santuokai dėl sutuoktinio kaltės, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį skausmą, dėl ieškovo veiksmų buvo išniekinta svarbiausia jos gyvenimo vertybė – šeima, todėl prašo priteisti neturtinę žalą. Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 metais buvo pastatyti pamatai vieno buto gyvenamajam namui su garažu, kuriam išduotas 2008-09-18 Klaipėdos rajono savivaldybės statybos leidimas Nr. GN 08-604. Pamatų vertė 13050,24 Eur. Kadangi pamatai pastatyti santuokos metu iš bendrų lėšų, atitinkamai ieškovas turėtų kompensuoti ½ dalį pamatų vertės. Pažymėjo, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 gruodžio mėn. buvo pagerintas jos asmeninėmis lėšomis - 4000 Eur suma. Išėjus ieškovui iš namų, 2016 gruodžio mėnesį pradėjo buto remonto darbus, už medžiagas ir darbą sumokėjo 4000 Eur. Šiuos pinigus paveldėjo iš savo tėvo D. B.. Ieškovas ginčo buto vertinimą atliko, kai atsakovė asmeniniu turtu (lėšomis) pagerino bendrąją jungtinę nuosavybę, tai atitinkamai turto vertė pakilo. Ginčo butą dalijant, atitinkamai priteistina iš ieškovo 2000 Eur kompensacija už turto pagerinimą. Nurodė, kad 344/2723 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 0,2723 ha bendro ploto, esančio Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 15200 Eur, o 344/2723 dalies vertė - 1920,24 Eur įsigytas atsakovės už asmenines lėšas 2017-06-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Minėtas žemės sklypas įsigytas jau nebegyvenant faktinėje santuokoje, nes nuo 2016-09-20 nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, todėl yra jos asmeninė nuosavybė.

Atsiliepimas

Ieškovas V. F. pateikė atsiliepimą į atsakovės V. F. priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neegzistavo aplinkybės, dėl kurių būtų galima preziumuoti ieškovo kaltę. Atsakovė remiasi savo subjektyvia nuomone ir nurodo iškreiptas faktines aplinkybes taip siekdama prisiteisti kompensaciją bei nepagrįstai praturtėti. Taip pat atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai siekia dalį santuokoje įsigyto turto prisiteisti asmeninėn nuosavybėn. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Atsakovės teiginiai apie jo neištikimybę, aplinkybės, kad ieškovas paliko šeimą dėl kitos moters, neatitinka tikrovės. Ieškovo išėjimo iš šeimos priežastimi buvo atsakovės nepagarbus, žeminantis elgesys. Ieškovas rūpinosi šeima, materialiai aprūpino atsakovę bei vaikus, uždirbti pinigai buvo skiriami ir naudojami šeimos poreikių tenkinimui, šalių nekilnojamojo turto įsigijimui ir gerinimui. Pažymėjo, kad už asmenine nuosavybe priklausančio turto pardavimą 2006-09-06 gavo 63333 litus, kurių didelė dalis buvo panaudota bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagerinimui. Ieškovas visada veikė siekdamas patenkinti šeimos interesus, poreikius, tačiau dėl atsakovės nepastovaus, skandalingo charakterio gyvenimas šeimoje tapo visiškai neįmanomu. Nurodė, kad atsakovė akivaizdžiai kurstė nesutarimus, naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovą, kurstė nesantaiką tarp jo ir vaikų, dėl to jis buvo priverstas išeiti iš namų. Niekada nenaudojo fizinio ar psichologinio smurto prieš sutuoktinę ar vaikus. Siekdamas tinkamai aprūpinti šeimą ieškovas visą laiką sąžiningai dirbo, teikė išlaikymą šeimai. Būdamas priklausomas nuo alkoholio jis niekaip negalėtų dirbti vairuotojo darbo. Stengėsi puoselėti tarpusavio santykius, rūpinosi tiek atsakove, tiek bendra ateitimi. Tuo tarpu atsakovė iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas: nesirūpino namais ir buitimi, nei darbu, nei savo lėšomis neprisidėjo prie šeimos gerovės kūrimo. Nurodė, kad visada buvo ištikimas, lojalus šeimai, tačiau dėl nuolatinių konfliktų, kurie kildavo dėl atsakovės elgesio, buvo priverstas susirasti kitą gyvenamąją patalpą bei išsikelti iš šeimos gyvenamosios patalpos. Pažymėjo, kad atsakovė tvirtina, kad ją ieškovas žemino, skriaudė moraliai, tačiau, santuokoje šalys pragyveno beveik 30 metų, kartu užaugino du vaikus, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Mano, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, tuo labiau, nėra pagrindo priteisti atsakovei neturtinę žalą. Dėl sutuoktinių turto padalijimo nurodė, kad atsakovės siūloma sutuoktinių turto padalijimo tvarka iš esmės atitinka jo siūlytą tvarką. Tačiau, ieškovas nesutinka su pamatų vertinimu ir kompensacijos už pamatus priteisimu atsakovei. Nurodė, jog neneigia, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype yra pamatai, tačiau jie buvo įrengti iš asmeninių ieškovo piniginių lėšų, 2006-09-06 pardavus asmenine nuosavybe priklausantį turtą. Be to, pamatai yra beverčiai, jie tik mažina žemės sklypo vertę. 2008 m. ieškovas gavo leidimą gyvenamojo namo statybai. Ieškovas ketino savo asmeninės nuosavybės teise pasistatyti statinį. Iš asmeninių lėšų buvo pradėta statinio statyba. Tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių pradėta statyba buvo sustabdyta, o vėliau ir nutraukta. Pamatai šiuo metu iš esmės yra netinkami naudoti, tačiau esminė aplinkybė yra tai, kad jie įrengti ieškovo asmeninės nuosavybės teise esančiame sklype, už asmenine nuosavybe priklausančias pinigines lėšas. Nurodė, kad 344/2723 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nupirktas ir registruotas V. F. ir V. F. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl neturi būti pripažintas asmenine V. F. nuosavybe.

Atsakovė V. F. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime dėl santuokos nutraukimo, ji nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir priešieškinyje. Jos nuomone santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, 344/2723 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už jos asmenines lėšas, ir turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti kompensaciją už turto pagerinimą, nes 2003-09-03 įsigijo butą su rūsiu. Įsigijus butą atliko remontą - perplanavo vidaus patalpas, iš vieno kambario įrengė du kambarius, atliko vidaus apdailos darbus kambariuose bei virtuvėje. Tai nebuvo buto kapitalinis remontas. Buto remontą atliko iš šeimos sutaupytų pinigų, gaunamų atlyginimų bei jos tėvų padovanotų 5000 Lt. Butą remontavo vienerius metus, įsikėlė gyventi 2004 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovas savo asmeninių lėšų į buto remontą neįdėjo. 2006-09-06 ieškovui pardavus asmeninės nuosavybės žemės sklypą, buvo nupirkta transporto priemonės: 1) Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 9000 Lt; 2) Audi A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 20000 Lt. Kadangi transporto priemonės pirktos nenaujos, tai jų parengimas eksploatacijai dar papildomai kainavo apie 5000 Lt. (kuro, oro filtrų, tepalų keitimas, naujų padangų pirkimas, langų tamsinimas ir kt. remonto darbai). Audi A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pirkta, nes 2006-05-12 įsigyta Audi 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po kelių mėnesių buvo sudaužyta. VĮ „Regitra” pažyma patvirtina, jog 2006-05-12 įsigyta Audi 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota baigus jos eksploatavimą 2006-11-03. Nurodė, kad ieškovas ne kartą buvo baustas administracinėmis baudomis, kurias mokėjo iš šeimos biudžeto santaupų bei savo asmeninių lėšų. Ieškovas iš asmeninių lėšų įsigijo laikinąjį statinį - metalinį garažą, padargų prie traktoriaus, pirko pjūklą „Husqvarną“, įvairiausių raktų rinkinių bei kitų elektrinių prietaisų, kuriuos yra išsinešęs iš namų. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. F. prašė ieškinį tenkinti, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtą padalinti per pusę. Paaiškino, kad nori nutraukti santuoką, nes jis dirbo vairuotoju, važinėjo ilgais laikotarpiais, dėl to būdavo pastovūs priekaištai, kaltinimai, tarpusavio nesutarimai. Alkoholį vartodavo saikingai, santuokos metu kitų moterų neturėjo. Su sutuoktine gal 10 metų nesutaria. Nori skirtis, nes nebegali taip gyventi, nori gyventi ramiai. Mano, kad 344/2723 dalis žemės sklypo pirkta už abiejų sutuoktinių lėšas. Paveldėtas lėšas skyrė būstui, statybai, pirkti automobiliai, metalinis garažas, valgė, gyveno, vaikus augino. Gyveno šeimoje, tiek paveldėtas lėšas, tiek uždarbį skyrė šeimai, būstui, negali pasakyti konkrečiai ką ir kiek, nes tokių duomenų nefiksavo. Šiai dienai, pastatyti pamatai yra beverčiai, nutrupėję, juos reikia išardyti, o ne ant jų statyti, nes daugiau kaip 10 metų ant jų niekas nedaryta. Nežino ar sutuoktinė remontavo butą, nes visada buvo tvarkingas.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. F. prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį. Papildomai paaiškino, kad ieškovas paveldėtų pinigų į butą neinvestavo, buvo pirkti du automobiliai, dokumentacija namo statybai, nuomojami butai vaikams, pirkti rūbai, maistas, gyveno iš jų. Pamatai buvo baigti statyti apie 2012-2013 metus, pradėti 2009 metais, jie statyti iš uždarbio, nežino kiek tiksliai kainavo. Kai nusipirko butą, jos tėvai davė 5000 litų jiems abiems įrengimui. Bendrų santaupų su ieškovu neturėjo, kiekvienas turėjo savo piniginę. Paaiškino, jog atsakovas jai pasakė, kad išeina gyventi pas kitą moterį, ji bandė išlaikyti šeimą, tačiau nepavyko. Kaimynai sakydavo, kad vyrą matė su kita moterimi, jo reisai dažnėjo, negrįždavo namo. Kartą patikrino, jis nebuvo išvažiavęs į reisą, o buvo pas kitą moterį. Paskambino ieškovui, jis atvažiavo, susirinko daiktus ir išvažiavo, tai buvo 2016-09-20. Paaiškino, kad vyrui išėjus, susiremontavo butą iš tėvo paveldėtų lėšų - 4000 Eur - pakeitė grindis, atliko kitus remonto darbus, kad kuo mažiau primintų vyrą. 344/2723 dalis žemės sklypo pirko už savo asmenines lėšas 2017 metais. Mano, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra neištikimybė, kuri, jos nuomone, tęsėsi nuo 2015 metų. Paaiškino, jog vyras piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo psichologinį smurtą. Dėl santuokos iširimo patyrė daug emocinių išgyvenimų, išgyvenimai pasireiškė kančia, nenoru gyventi, baime kur nors išeiti, pusę metų lankėsi pas psichologus, pirko vaistus, kad galėtų užmigti, nurimti.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. S., šalių dukra, nurodė, kad jos nuomone, santuoka iširo, nes nebuvo santykių tarp dviejų žmonių, nebuvo meilės, tarpusavio ryšio. Kiek žino, šiandien ieškovas turi kitą pusę. Kai vyko santykių iširimas, ji su tėvais jau negyveno kartu, atskirai gyveno nuo kokių 2013 metų galo, 2014 metų pradžios. Kažkuris vienas turėjo nutraukti santuoką, anksčiau ar vėliau, ir tėtis buvo drąsesnis, dėl ko ji labai džiaugiasi. Nežino jokių smulkių detalių, kada tėtis susirado kitą moterį. Prisimena, kad tėvai įsigijo butą, darė remontą metus laiko, tėtis savo rankomis viską suremontavo – padaryta virtuvė, grindys, daug darbo padaryta, nes įsigijus butą jame, net šildymo nebuvo, viską reikėjo padaryti. Tėčiui išvykus, mama darė remontą, pakeitė grindis, įsigijo baldų, bet turint turtą, visada reikia kažkokio remonto, kažką pakeisti. Teismo posėdžio metu liudytojas J. B. nurodė, kad ieškovas išėjo atskirai gyventi apie 2016 metų rudenį. Nežino tiksliai kada atsirado kita moteris, gyvenant santuokoje, ar kai ieškovas jau buvo išėjęs gyventi atskirai, įtarimų gal būt buvo. Visas aplinkybes žino iš sesers, atsakovės, pats nematė ieškovo su kita moterimi. Sesuo V. F. labai išgyveno dėl santuokos iširimo, ji lankėsi pas psichologus, jo nuomone, ji padarė viską, kad išsaugoti šeimą. Apie tai, kad sesuo lankosi pas psichologus sužinojo iš kitų seserų, 2016 metais. V. F. alkoholį vartojo saikingai. Kiek žino, kai V. ir V. F. nusipirko butą, buvo daromas remontas iš pagrindų, tėvai prisidėjo, davė 5000 Lt, kiek galėjo savo darbu prisidėjo ir jis. Žino, kad buvo autoįvykis, kurio metu sudaužytas automobilis, neprisimena ar jis buvo remontuojamas, ar ne. Taip pat žino, kad buvo padaryti pamatai namo statybai, tačiau kiek kainavo ir kas kiek prisidėjo, nežino. Sesuo, išėjus ieškovui gyventi atskirai, bute darėsi remontą iš tėvo palikimo – 4000 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti ieškinyje nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokato padėjėja Ramunė Kičiatovienė prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė susituokė 1989-11-25 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 361. Gyvenant santuokoje gimė dvi dukros: V. F. ir B. F., kurios šiuo metu yra pilnametės.

2017-09-29 Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46.69 kv. m bendro ploto, esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), 2003-09-03 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. K1AK-13438 nuosavybės teise priklauso V. F.; 1/8 dalis pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso šiam butui, esantis Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. K1AK-13438 ir nuosavybės teise priklauso V. F.; 344/2723 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinis 0.2723 ha bendro ploto, esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 15200 Eur, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. F. ir V. F., 2017-06-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NGR-1530 pagrindu, priklausančios dalies vertė 1920,24 Eur. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 2.00 ha bendro ploto, esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), 1996-10-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P 55/96-3150 pagrindu nuosavybės teise priklauso V. F.; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 2.75 ha bendro ploto, esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), 2006-07-31 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-5373, 2006-09-05 Dovanojimo sutarties Nr. K1AK-19065 pagrindu nuosavybės teise priklauso V. F.. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 3,02 ha bendro ploto, esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), 2015-04-08 Dovanojimo sutarties Nr. LM-1282 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso V. F..

Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro 2017-06-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. F. ir V. F. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko 344/2723 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo kaina 53,75 Eur, iš kurių 11,06 Eur sumokėta Nekilnojamojo turto registre, grynaisiais pinigais sumokėta 42,69 Eur.

Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis V. F. yra įregistravęs dvi transporto priemones: RMZ Riga 2.122, valstybinis Nr. 32APE, pagaminimo metai - 1984, ir FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data - 2000-08-31.

Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis V. F. priklauso ratinis traktorius MTZ Belarus-52, gamybos metai 1974, valstybinis Nr. 7352LA, 2015-10-16 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos leidimu Nr. GN 08-604, galiojančiu 2008-09-18 – 2018-09-18, išdavė statybos leidimą V. F. vieno buto gyvenamajam namui su priblokuotu garažu (ūkininko ūkis) statybai.

Atsakovė pateikė 2017-11-02 Apžiūros aktą, pasirašytą A. Š., kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti pamatai, objektas - vieno buto gyvenamasis namas su garažu, Poškų kaime, Agluonėnų sen., Klaipėdos r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo pateiktas projektas su 2008-09-18 statybos leidimu Nr. GN 08-604. Akte nurodyta, jog pamatai statyti 2009-2010 metais, pamatų kaina paskaičiuota 2017 metų vidutinėmis kainomis, ir atliktų darbų vertė šiai dienai 13050,24 Eur su PVM. Taip pat pateikė tą patį 2017-11-02 Apžiūros aktą, pasirašytą A. Š. ir N. U.. Statybos produkcijos sertifikavimo centro vyriausias ekspertas E. E. 2018-0912 raštu Nr. 17634 informavo, kad A. Š. yra neatestuota ir Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatų bei teisės pripažinimo dokumentų registre duomenų apie šiai pareiškėjai išduotą kvalifikacijos atestatą nėra.

Ieškovas pateikė 2018-03-02 UAB „Lituka ir KO“ atlikto buto su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymą ir aktu Nr. LL0-80116 nustatyta, kad buto su rūsiu ir 1/8 dalimi, tvarto vidutinė rinkos vertė 2018-03-02 yra 28000 Eur.

Atsakovė V. F. pateikė UAB „Resto Group“ atlikto nekilnojamojo turto - buto su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymą ir aktu Nr. 18-04-65 nustatyta, kad buto su rūsiu ir 1/8 dalimi, tvarto vidutinė rinkos vertė 2018-04-17 yra 24500 Eur.

Atsakovė V. F. pateikė UAB „Resto Group“ atlikto nekilnojamojo turto – 2,00 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymą ir aktu Nr. 18-04-66 nustatyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2018-04-17 yra 6800 Eur.

Atsakovė ratinį traktorių MTZ Belarus-52, 1974 metų gamybos, valst. Nr. 7352LA, vertina 1700 Eur, turto vertę nustatant pagal panašaus traktoriaus – MTZ Belarus-50, 1974 metų gamybos, kainą portale „Skelbiu.lt“ esantį skelbimą.

Atsakovė mopedą „RMZ Riga 2.122‘, valst. Nr. 32APE, gamybos metai - 1984, vertina 200 Eur, turto vertę nustatant pagal portale „Skelbiu.lt“ esančius skelbimus, kuriuose matyti, kad parduodamas mopedas „Alfa 50 cc“ už 200 Eur, ir mopedas be prekinio ženklo, už 200 Eur.

Atsakovė automobilį „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertina 1600 Eur, turto vertę nustatant pagal 3 parduodamų automobilių, portale „Skelbiu.lt“ esančius skelbimus: 2000 metų pagaminimo datos, dviejų automobilių kaina nurodyta – 1500 Eur, vieno 1600 Eur.

Ieškovas pateikė įrodymus, jog 2006-07-31, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,96 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1,0 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,75 ha žemės sklypo, unikalus N. (duomenys neskelbtini); piniginį indėlį su priskaičiuotomis palūkanomis ir piniginį indėlį nebalansinėje atkuriamojoje sąskaitoje. 2006-09-06 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,0 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti V. B.. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2006-09-06 V. B. į V. F. sąskaitą pravedė 63333,00 Lt (18342,50 Eur).

2017-01-01 VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 15200 Eur, šalims priklausančios dalies vertė 1920,24 Eur.

2017-01-01 VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 4190 Eur. 2018-01-01 VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 3830 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka, mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Atsakovė kaltu dėl santuokos iširimo laiko ieškovą, nurodydama, kad ieškovas buvo neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiu, negerbė atsakovės kaip sutuoktinės, ji jautė nuolatinę psichologinę įtampą, stresą. Ieškovas kategoriškai nesutiko, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Ieškovo teigimu, išėjimo iš šeimos priežastimi buvo atsakovės nepagarbus, žeminantis elgesys, pastovūs priekaištai, nesutarimai. Jis rūpinosi šeima, materialiai aprūpino atsakovę bei vaikus, uždirbti pinigai buvo skiriami ir naudojami šeimos poreikių tenkinimui, šalių nekilnojamojo turto įsigijimui ir gerinimui.

Teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas buvo neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiu ar naudojo psichologinį smurtą. Atsakovės prašymu buvo liudytoju apklaustas J. B., atsakovės brolis, kuris nurodė, kad ieškovas alkoholį vartojo saikingai, žino, kad ieškovas šiuo metu gyvena su kita moterimi, tačiau nežino tiksliai kada atsirado kita moteris, gyvenant santuokoje, ar kai ieškovas jau buvo išėjęs gyventi atskirai. Visas aplinkybes žino iš sesers V. F., pats nematė ieškovo su kita moterimi. Taip pat, atsakovės prašymu apklausta liudytoja V. S., šalių dukra, kuri nurodė, kad jos nuomone, santuoka iširo, nes nebuvo santykių tarp dviejų žmonių, nebuvo meilės, tarpusavio ryšio, ir anksčiau ar vėliau kažkuris turėjo nutraukti santuoką. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė ieškovo neištikimybės ar piktnaudžiavimo alkoholiu faktų.

Pagal nustatytą sutuoktinių lojalumo pareigą ir jos turinį, jeigu yra sutuoktinio negerbimo faktų, yra pagrindas nustatyti, kad yra sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Jeigu šiuos veiksmus atliko abu sutuoktiniai, tai yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas, vertindamas santuokos nutraukimo priežastis, daro išvadą, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus. Šios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nėra tikslinga nustatinėti aplinkybių, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito, kadangi tai nepaneigtų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog dėl santuokos nutraukimo kalti yra abu sutuoktiniai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Padarius išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), todėl šis reikalavimas atmestinas.

Atsakovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę, tačiau reikalavime nurodo, jog pasilieka ne B., tačiau B . pavardę. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Asmenų vardų ir pavardžių keitimą reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymas Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės). Taisyklių 8-10 punktuose yra nurodyti asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindai, o Taisyklių 14 punkte nustatyta, jog prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę pareiškėjas gali pateikti pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai arba per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą (toliau – MEP informacinė sistema). Tai reiškia, kad nutraukiant santuoką, teismas šalims palieka tik tokias pavardes, kokias jie turėjo iki santuokos. Atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina „B“ pavardė (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, 3.69 straipsnis).

Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2016-09-20. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad namo negrįžo nuo tada, kai pateikė ieškinį teismui, tikslios datos neprisiminė, gal tai buvo ruduo, gal žiema. Liudytojas J. B. nurodė, kad jam sakė, kad ieškovas išėjo gyventi atskirai apie 2016 metų rudenį. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kada šalys faktiškai nustojo gyventi kartu ir santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016-09-20, todėl šis atsakovės reikalavimas netenkintinas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl turto pasidalijimo, tačiau šalys nesutaria dėl dalintino turto vertės.

Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas pateikė 2018-03-02 UAB „Lituka ir KO“ atlikto buto su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo aktą, kuriuo nustatyta, kad buto su rūsiu ir 1/8 dalimi, tvarto vidutinė rinkos vertė 2018-03-02 yra 28000 Eur. Atsakovė V. F. pateikė UAB „Resto Group“ atlikto nekilnojamojo turto - buto su priklausiniais turto vertės nustatymo aktą, kuriuo nustatyta, kad buto su rūsiu ir 1/8 dalimi, tvarto vidutinė rinkos vertė 2018-04-17 yra 24500 Eur. Kadangi šalių pateikti vertinimai yra skirtingi, šio daikto rinkos vertė nustatytina išvedant šalių nurodytų verčių vidurkius ir laikytina, kad buto su rūsiu ir 1/8 dalimi, tvarto rinkos vertė 26250 Eur.

Atsakovė prašė priteisi jai iš ieškovo 2000 Eur už šio buto pagerinimą. Teismo manymu, toks atsakovės prašymas nėra pagrįstas, kadangi visa šeima naudojosi butu, ieškovas taip pat šį butą tvarkė, remontavo, investavo savo lėšas, ką patvirtino ir atsakovės kviesti liudytojai, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų patirto remonto išlaidų dydį, taip pat įrodymų, kurie pagrįstų lėšų, panaudotų remontui, įgijimą. Be to, atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog piniginės lėšos gautos šalių santuokos metu taip pat yra bendroji šalių nuosavybė, iki nėra įrodyta kitaip (CK 3.88, 3.89 straipsniai).

344/2723 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 0,2723 ha bendro ploto, esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šalims. Nors atsakovė prašo šį žemės sklypą pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes jį ji įsigijo šalims nebegyvenant katu, tačiau tai paneigia esantys rašytiniai įrodymai, kuriuose nurodyta, kad šis žemės sklypas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šalims. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, 2017-01-01 VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – rinkos vertė 15200 Eur, šalims priklausančios dalies vertė 1920,24 Eur, kitų duomenų, nustatančių šio žemės sklypo vertę byloje nėra. Teismas šį sklypą ir vertina 1920,24 Eur.

Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ratinį traktorių „MTZ Belarus-52“, 1974 metų gamybos, valst. Nr. 7352LA, „RMZ Riga 2.122“, valst. Nr. 32APE, gamybos metai - 1984, ir automobilį „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad traktoriaus vertė 300 Eur (pateikė perdavimo-priėmimo aktą, iš kurio matyti, kad traktorius įsigytas 2015-10-16 už 330 Eur), atsakovė šį kilnojamąjį turtą įvertino 1700 Eur, turto vertę nustatant pagal panašaus traktoriaus – „MTZ Belarus-50“, 1974 metų gamybos, kainą portale „Skelbiu.lt“ esantį skelbimą. Teismas šį traktorių vertina 1700 Eur.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad „RMZ Riga 2.122“, valst. Nr. 32APE, gamybos metai – 1984, vertė – 50 Eur. Atsakovė šią transporto priemonę vertina 200 Eur, turto vertę nustatant pagal portale „Skelbiu.lt“ esančius skelbimus. Iš minėtų skelbimų matyti, kad tai nėra tos pačios markės transporto priemonės, neaiškūs ir pagaminimo metai. Atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų, kurie leistų nustatyti kilnojamojo daikto rinkos vertę bylos nagrinėjimo metu, šio daikto rinkos vertė nustatytina išvedant šalių nurodytų daikto verčių vidurkius ir laikytina, kad „RMZ Riga 2.122“, valst. Nr. 32APE rinkos vertė 125 Eur.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad automobilio „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1000 Eur. Atsakovė automobilį „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertina 1600 Eur, turto vertę nustatant pagal 3 parduodamų automobilių, portale „Skelbiu.lt“ esančius skelbimus: 2000 metų pagaminimo datos, dviejų automobilių kaina nurodyta – 1500 Eur, vieno 1600 Eur. Teismas vertindamas šio automobilio vertę nustato pagal skelbimuose pateiktų automobilių rinkos kainą vidurkį, ir laiko, kad automobilio vertė – 1550 Eur.

Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 2.00 ha bendro ploto, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Ieškovas šį žemės sklypą ieškinyje įvertino 4190 Eur, bylos nagrinėjimo metu pateikė išrašą, atspausdintą iš VĮ Registrų centro svetainės, kuriame 2018-01-01 šio sklypo vidutinė rinkos kaina 3830 Eur. Atsakovė V. F. pateikė UAB „Resto Group“ atliktą šio sklypo vertinimą, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2018-04-17 yra 6800 Eur. Įvertinus tai, kad VĮ Registrų centro duomenys apie žemės sklypo vertę nustatyti masinio vertinimo metu, skirtingai nei žemės sklypo vertė, kuri buvo individualizuota, laikytina, kad šio žemės sklypo vertė – 6800 Eur.

Byloje kilo ginčas ir dėl pamatų, esančių ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) Atsakovė minėtus pamatus vertino 13050,24 Eur. Ieškovo nuomone, pamatai yra beverčiai, nutrupėję, ir juos reikia išardyti, o ne ant jų statyti, nes daugiau kaip 10 metų ant jų niekas nedaryta. Atsakovė pateikė 2017-11-02 Apžiūros aktą, pasirašytą A. Š., kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti pamatai, pamatai statyti 2009-2010 metais, pamatų kaina paskaičiuota 2017 metų vidutinėmis kainomis, ir atliktų darbų vertė šiai dienai 13050,24. Statybos produkcijos sertifikavimo centro vyriausias ekspertas E. E. informavo, kad A. Š. yra neatestuota ir Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatų bei teisės pripažinimo dokumentų registre duomenų apie šiai pareiškėjai išduotą kvalifikacijos atestatą nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kad pamatai būtų inventorizuoti, nėra duomenų kaip jie įrengti, nėra jokios kitos pamatų vertės, tik atsakovės pateiktas apžiūros aktas, kuris atliktas nekompetentingo, nekvalifikuoto ir neatestuoto asmens. Teismo nuomone, nesant byloje jokiems įrodymams apie pamatų egzistavimą, jų vertę, laikytina, kad pamatai yra beverčiai.

Šalys patvirtino, kad kreditorių neturi. Todėl darytina išvada, kad šalys santuokoje įgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė lygi 38345,24 Eur (CK 3.118 straipsnis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai turėtų sveikatos sutrikimų, kitų objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo šalių lygių dalių principo.

Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl turto pasidalijimo, tik buvo ginčijama turto vertė, turtas priteistinas sekančiai: ieškovui V. F. pripažinta nuosavybės teise į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo vertė - 6800 Eur; ratinį traktorių „MTZ Belarus-52“, valstybinis Nr. 7352LA, vertė - 1700 Eur; „RMZ Riga 2.122“, valstybinis Nr. 32APE, vertė - 125 Eur; „FORD GALAXY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1550 Eur. Atsakovei V. F. pripažintina nuosavybės teisė į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį šiam butui, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), bendros 26250 Eur vertės; 344/2723 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0.2723 ha bendro ploto, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė sklypo rinkos vertė - 1920,24 Eur, iš atsakovės ieškovui priteisina 8997,62 Eur kompensacija (CK 3. 117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, rašytinių įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.

Pagal CPK 93 straipsnį jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovas turėjo sumokėti 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, teismo 2017-10-25 nutartimi jam buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad šis reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistina 50 Eur sumokėto žyminio.

Šalims priteista turto po 19172,62 Eur, už kurį mokėtinas po 431 Eur žyminis mokestis. Iš ieškovo priteistina 431 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esat sutuoktinio kaltei atsakovė turėjo sumokėti 75,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovė už pareikštą priešieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (75 Eur už santuokos nutraukimą, 25 Eur už turtinį reikalavimą), teismo 2017-12-12 nutartimi jai buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Šalims priteista turto po 19172,62 Eur, už kurį mokėtinas po 431 Eur žyminis mokestis. Iš atsakovės priteistina 406 Eur žyminio mokesčio valstybei. Atmetus atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, valstybei sumokėta 113 Eur žyminio mokesčio suma iš ieškovo atsakovei nepriteistina.

Ieškovas prašo priteisti 2105 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas šalims turtą padalijo lygiomis dalimis, todėl laikytina, kad ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo iš esmės pagal priteisto turto kiekį ir apimtį patenkintas. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės taip pat tenkintas, todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 100%. Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio reikalavimus ieškovui iš atsakovės priteistina 2105 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovė prašo priteisti 1400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas šalims turtą padalijo lygiomis dalimis, todėl laikytina, kad ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo iš esmės pagal priteisto turto kiekį ir apimtį patenkintas. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės netenkintas, taip pat netenkintinas reikalavimas ir dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl laikytina, kad atsakovės reikalavimai patenkinti 50%. Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio reikalavimus atsakovei iš ieškovo priteistina 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Santuoką, įregistruotą 1989 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 361, tarp V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo B.), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo V. F. palikti ikisantuokinę pavardę – B., o V. F. – F..

3. Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai:3.1. Ieškovui V. F. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

3.1.1. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 2.00 ha bendro ploto, esantį Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vertė - 6800 Eur.

3.1.2. Ratinį traktorių „MTZ Belarus-52“, gamybos metai 1974, valstybinis Nr. 7352LA,, vertė - 1700 Eur.

3.1.3. „RMZ Riga 2.122“, valstybinis Nr. 32APE, pagaminimo metai - 1984, vertė - 125 Eur

3.1.4. Automobilį „FORD GALAXY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data - 2000- 08-31, vertė - 1550 Eur.

Viso turto už 10175 Eur (dešimt tūkstančių vienas šimtas septyniasdešimt penki Eur).

3.2. Atsakovei V. F. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

3.2.1. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 46.69 kv. m bendro ploto, esantį Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį šiam butui, tūris 287 kub. m., esantį Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), bendros 26250 Eur vertės.

3.2.2. 344/2723 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0.2723 ha bendro ploto, esančio Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), vidutinė viso sklypo rinkos vertė 15200 Eur, atsakovei priklausančios dalies vertė - 1920,24 Eur.

Viso turto už 28170,24 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt Eur 24 ct).

4. Priteisti ieškovui V. F. iš atsakovės V. F. 8997,62 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 62 ct) piniginę kompensaciją už atsakovei priteistą didesnę santuokinio turto dalį.

Panaikinti 2018-02-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovės V. F. ieškovui V. F. 2155 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. F. atsakovei V. F. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. F. 431 Eur žyminio mokesčio, valstybei. Valstybės naudai priteistos lėšos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, mokėjimo kodas 5560.

Priteisti iš atsakovės V. F. 406 Eur žyminio mokesčio, valstybei. Valstybės naudai priteistos lėšos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, mokėjimo kodas 5560.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną, po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius