Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-03-03 · Civilinė byla Nr. e2A-65-210/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
e2A-65-210/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bjoras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-65-210/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03438-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.;3.3.1.20.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ūkininkės J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7760-797/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bjoras“ ieškinį atsakovei ūkininkei J. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bjoras“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 2395,62 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2009-04-20 pasirašė sutartį „Dėl serviso paslaugų ir detalių tiekimo“. 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje atsakovė telefonu kreipėsi į ieškovę, prašydama diagnozuoti traktoriaus „Valtra“ A85 Nr.45504 gedimus bei nustatyti reikalingo remonto kainą. Ieškovė atliko traktoriaus transportavimo paslaugą. Traktoriaus gedimams ir reikalingo remonto darbų kainai įvertinti jį būtina išardyti. Traktoriaus išardymas užtruko 26 valandas. Išardžius traktorių, buvo nustatyti jo gedimai, reikalingi remonto darbai ir detalės bei sudaryta remonto sąmata. Tarp šalių vyko derybos dėl pateiktų sąmatų. Iš esmės dėl traktoriaus pavarų dėžei reikalingų detalių ir remonto darbų šalys susitarė. Šalys sutarė sumažinti filtrų ir detalių kainas ir ši sąmata elektroniniu būdu buvo nusiųsta atsakovei. Atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė atlikti traktoriaus remonto darbus ir išreiškė norą traktorių atsiimti. Dėl šios priežasties ieškovės darbuotojai surinko atgal išardytą traktorių, tai užtruko 36 valandas. Taigi, traktoriaus išardymas ir jo surinkimas iš viso užtruko 62 valandas, o tai sudaro 1922 Eur sumą (62 h x 31 Eur). Ieškovė už traktoriaus transportavimą, išardymą bei surinkimą 2019-04-23 išrašė sąskaitą faktūrą, bendros 2521,64 Eur sumos ir ją išsiuntė atsakovei apmokėti. Iš atsakovės gavo elektroninį raštą, kuriame nurodyta, kad sąskaitoje nurodyta 1922 Eur suma nebus mokama. Atsakovė už traktoriaus transportavimą yra sumokėjusi 196,02 Eur, tačiau yra skolinga 2395,62 Eur už atliktus darbus. Patvirtino, kad atsakovės vardu veikė ir UAB ,,RKJ grupė“ vadovas, nes jį su atsakove sieja draugiški santykiai.

2. Atsakovė ūkininkė J. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. kovo mėnesį kreipėsi į ieškovę telefonu prašydama apžiūrėti, kas nutiko traktoriui, kuris atsakovės valia buvo transportuotas į ieškovės teritoriją, kad sužinotų darbų kainą. Ieškovei apžiūrėjus traktorių ir nustačius jo remonto darbų kainą, atsakovei toks pasiūlymas netiko. Šalims nesusitarus dėl tolimesnių remonto darbų ir jų kainos, atsakovė traktorių atsiėmė. Atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 2521,64 Eur sumos už „tralo“ paslaugas bei diagnostikos remonto darbus. Atsakovė už „tralo“ paslaugas sumokėjo, tačiau už diagnostikos remonto darbus nurodytos sumos sumokėti nesutiko, kadangi nesuprato, už ką galėjo būti apskaičiuota tokia suma, jokių darbų nebuvo užsakinėjusi. Atsakovė niekuomet nepriėmė jokių darbų, neturi jokių duomenų, kad traktoriui būtų atlikti diagnostikos ar remonto darbai. Tam, kad pavyktų nustatyti traktoriaus gedimą, nebuvo būtina jį išardyti. Po to, kai atsakovė kreipėsi į kitą bendrovę dėl traktoriaus, o būtent dėl tikėtinai blogai ir su pašaliniais garsais veikiančio reverso, gedimas buvo nustatytas mechanikui traktorių apžiūrėjus ir atlikus bandomąjį važiavimą. Kaip galima priežastis buvo įvardytas susidėvėjęs reverso sinchronizatorius. Ieškovei atsakovė buvo nurodžiusi pirmiau nurodytą galimą gedimo priežastį, dėl to jai reikėjo tik patvirtinti įtarimą ir sudaryti preliminarią darbų sąmatą bei suderinti darbų atlikimą su atsakove, o ne imti iš karto savo nuožiūra bei iniciatyva ardyti traktorių, to daryti atsakovė niekuomet neprašė. Ieškovės atstovė patvirtino, jog atsakovės J. G. vardu veikė UAB ,,RKJ grupė“ vadovas, kuris yra atsakovės draugas, teigė, kad visais klausimais atsakovę jis informuodavo apie traktoriaus remontą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ūkininkės J. G. ieškovei UAB „Bjoras“ 2325,62 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2325,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1252 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė, jog pats traktoriaus „Valtra“ A85nR45504 atvežimas į ieškovės teritoriją ir jo palikimas įrodo, jog buvo užsakytos paslaugos nustatyti gedimą ir remonto darbų kainą. Aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė užsakytų darbų atlikimo akto, nepaneigia fakto, kad tarp šalių buvo susitarta, jog ieškovė atliks traktoriaus diagnostikos ir gedimų nustatymo darbus, už juos atsakovei kyla prievolė atsiskaityti. Teismas sprendė, jog šalių sudarytoje sutartyje konkretūs užduoties įvykdymo būdai nėra nustatyti, tačiau, įvertinus byloje esančius įrodymus, pripažino, kad siekiant įvykdyti atsakovės užsakymą – nustatyti traktoriaus gedimus ir įvertinti reikalingo remonto darbų kainą, buvo būtina traktorių išardyti, tai ieškovė ir atliko. Priešingas atsakovės aiškinimas, kad minėtų veiksmų ieškovė atlikti neturėjo, o jei tai atliko be atsakovės sutikimo, už juos užsakovė atlyginti neturi atlyginti, teismo vertinimu, neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Byloje esantys įrodymai teismui patvirtino, kad sutarties šalys bendradarbiavo ir derino, kaip, kokiais veiksmais bus nustatomi gedimai ir (ar) šalinamos traktoriaus gedimo priežastys. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2395,62 Eur skolą (1922 Eur + 21 proc. PVM), tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad 1922 Eur + 403,62 Eur (21 proc. PVM) = 2325,62 Eur, todėl pripažinęs, kad reikalavimo suma yra nurodyta neteisingai, iš atsakovės priteisė 2325,62 Eur skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė ūkininkė J. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalį, t. y. netinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus, taip pat netinkamai taikė ir aiškino atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovei buvo suteiktos kokios nors paslaugos, kad šios paslaugos buvo užsakytos ir dėl ko kildinama pareiga mokėti ieškovės reikalaujamas pinigų sumas.

5.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji pas ieškovę užsakė traktoriaus diagnostikos ir remonto darbus, atsakovė jokių užsakymų ar nurodymų dėl traktoriaus diagnostikos ar remonto ieškovei niekuomet nedavė, darbų atlikimo akte esantys įrašai nebuvo pavesti atlikti, su atsakove nebuvo suderinta nei paslaugų prigimtis, nei reikalingumas, nei kaina, nei terminai, nei jokios kitos sąlygos. Preliminari 2019 m. kovo 18 d. sąmata taip pat neatskleidžia, kad atsakovei būtų nurodyta traktoriaus išardymo kaina. Atsakovė niekuomet nepriėmė jokių darbų nei darbų atlikimo aktu, nei sąskaita, nėra jos parašų, kai pagal sutartį darbų atlikimo aktas galioja tik atsakovei pasirašius. Paprastai ir traktoriaus dalies, reikalingos remontui, ardymui ir surinkimui sugaištas laikas įskaitomas į remonto darbų laiką.

5.3. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai nustatė aplinkybę, jog vykdant užsakymą buvo būtina traktorių išardyti. Teismas neatsižvelgė į traktorių remontavusios bendrovės UAB „Rovaltra“ paaiškinimus, jog tam, kad pavyktų nustatyti traktoriaus gedimą, nebuvo būtina jį išardyti. Be to, gedimas buvo nustatytas mechanikui traktorių apžiūrėjus ir atlikus bandomąjį važiavimą. Ieškovė ardymo darbų ėmėsi savavališkai, nesuderinusi jų su atsakove. Ieškovės pateikta sąskaita už traktoriaus remontą yra 4 kartus brangesnė nei remonto darbus atlikusios bendrovės sąskaita.

5.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo darbuotojų V. F. ir R. K. parodymais. Apeliantės įsitikinimu, prieštaringi liudytojų parodymai neatitinka įrodymams keliamų nuoseklumo reikalavimų ir negalėjo būti vertinami kaip ieškovės poziciją pagrindžiantys įrodymai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Bjoras“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, kuri suformavo teismo vidinį įsitikinimą, kad ieškinys pagrįstas. Teismas vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų, šalių, jų atstovų paaiškinimus, juos tarpusavyje sugretino ir nustatė, kad liudytojų V. F. ir R. K. parodymuose nėra prieštaravimų, jie logiški, atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus ir netgi pačios apeliantės paaiškinimus.

6.2. Atmestini visi atsakovės subjektyvūs samprotavimai apie tai, kad ji neprivalo mokėti už ieškovės atliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Byloje ginčas kilo dėl traktoriaus diagnostikos ir remonto darbų kainos nustatymo ir skolos už šį atliktą darbą priteisimo.

Dėl traktoriaus transportavimo ir atliktų gedimų nustatymo paslaugų teisinių santykių kvalifikavimo

9. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovei buvo suteiktos kokios nors paslaugos ir kad šios paslaugos buvo užsakytos. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija sutinka tik dalies, t. y. tik dėl šalių teisinių santykių teisinio vertinimo ir kvalifikavimo.

10. Vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose pažymėtina, kad ieškovė, kreipdamasi teisminės pažeistų teisių gynybos, privalo nurodyti: i) aplinkybes, kuriomis grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir; ii) reikalavimą (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, nutarties 39 punktas). Teismas, vykdydamas jam priskirtą teisingumo vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui, t. y. tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti reikalavimo teisė; teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, nutarties 40–41 punktai).

11. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

12. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

13. Teisingas rangos ir paslaugų santykių atskyrimas yra svarbus dėl CK skirtingai reglamentuojamų atskirų sutartinių santykių aspektų, be kita ko – skirtingų reikalavimų sutarties šalių tarpusavio pareigų vykdymui bei įvykdymo tinkamumo vertinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Šiame kontekste primintina, kad nuostatos, reglamentuojančios sutartinius santykius, yra aktualios ginčui spręsti visų pirma tais atvejais, kai šalys sutartyje atitinkamų sąlygų nenustato įstatymui neprieštaraujančiu individualiu susitarimu (CK 6.156 straipsnis).

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Bjoras“ ir atsakovė ūkininkė J. G. 2009-04-20 sudarė sutartį dėl serviso paslaugų ir detalių tiekimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti serviso paslaugas ir garantinį aptarnavimą atsakovės technikai bei parduoti reikiamas detales, o atsakovė įsipareigojo šias paslaugas priimti bei sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė privalo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų pagal pateiktas ieškovės sąskaitas faktūras. 2019-03-25 krovinio važtaraštis patvirtina, kad traktorius A85n buvo nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) (180 km). Užsakytų darbų atlikimo aktai patvirtina, kad traktoriaus „Valtra“ A85n ardymas buvo vykdomas nuo 2019-03-26 iki 2019-03-27 ir užtruko 26 val., traktoriaus surinkimas vykdytas nuo 2019-04-12 iki 2019-04-16 ir užtruko 36 val., iš viso už paslaugas apskaičiuota 1922 Eur. Ieškovė 2019-04-23 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už traktoriaus transportavimo bei diagnostikos darbus, 2521,64 Eur sumos, nurodydama apmokėjimo terminą iki 2019-05-23. Atsakovė sumokėjo tik už traktoriaus transportavimo paslaugas 196,02 Eur. Tarp šalių nėra ginčo ir šalys pripažįsta, kad UAB ,,RGJ grupė“ vadovas atstovavo atsakovei.

15. Apeliantei tvirtinant, kad ji į ieškovę kreipėsi tik dėl traktoriaus gedimų defektavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutartis dėl serviso paslaugų ir detalių tiekimo atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika nustatyti gedimus ir (ar) suremontuoti transporto priemonę pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Akivaizdu, kad norint įvykdyti atsakovės užsakymą – nustatyti traktoriaus gedimus bei nustatyti reikalingo remonto kainą, būtina jį atskirais atvejais išardyti, siekiant nustatyti defektus (gedimą), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonės diagnostika ir remonto darbų kainos nustatymas patenka į rangos teisinių santykių apimtį. Šios bylos kontekste rangos teisinių santykių egzistavimą patvirtina ne tik šalių veiksmai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisinius santykius vertino kaip kilusius iš paslaugų sutarties (pvz. ž., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje e2A-626-440/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje e2A-332-267/2019).

16. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji pas ieškovę užsakė traktoriaus diagnostikos ir remonto darbus, nes tokių užsakymų ieškovei niekuomet nedavė, darbų atlikimo akte esantys įrašai nebuvo pavesti atlikti, o su atsakove nebuvo suderinta nei paslaugų prigimtis, nei reikalingumas, nei kaina, nei terminai, nei jokios kitos sąlygos.

17. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurie patvirtina sandorio sudarymo dėl traktoriaus gedimų ir remonto darbų kainos nustatymo, tai yra tarp šalių buvusius rangos teisinius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats traktoriaus atvežimas į ieškovės teritoriją ir jo palikimas patvirtina, kad buvo užsakyta paslauga nustatyti gedimą ir remonto darbų kainą. 2019-03-26 sudarytame užsakytų darbų atlikimo akte nurodyti kliento nusiskundimai: triukšmingai veikia reverso sinchronizatorius, kliba viskas, pakeisti vairo traukių antgalių apsaugas, pakeisti variklio filtrą ir tepalą, oro ir kuro filtrus, pakeisti transmisijos ir hidraulikos filtrus, tiltas dar nekeistas. Iš 2019-03-18 ieškovės sudarytos sąmatos, teiktos užsakovui, matyti, kad buvo apskaičiuota preliminari traktoriaus remonto darbų kaina 2935,10 Eur, o iš 2019-03-27 sąmatos, kad traktoriaus pavarų dėžės detalių ir remonto kaina yra 10789,40 Eur, pakoreguota filtrų ir detalių kaina yra 951,05 Eur. Užsakytų darbų atlikimo aktas patvirtina, kad traktoriaus ardymas ir surinkimas truko 62 val., iš viso už paslaugas apskaičiuota 1922 Eur (62 val. x 31 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad, nors traktoriaus remontas nebuvo atliktas, tokį susitarimą nutraukė pati atsakovė, motyvuodama tuo, kad jai netiko pasiūlyta remonto kaina. Šios bylą nagrinėjusio teismo nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės patvirtina atsakovės traktoriaus diagnostikos ir remonto darbų kainos nustatymo užsakymą bei tarp šalių buvusių sutartinių rangos teisinių santykių egzistavimą. O aplinkybę, kad tokiai diagnostikai atlikti reikėjo tų darbų, kurie yra nurodyti, t. y. išardyti tam tikrus agregatus, patvirtina bylos įrodymai.

18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad apeliantė niekuomet nepriėmė jokių darbų nei pagal darbų atlikimo aktą, nei pagal sąskaitą, nėra jos parašų, kai pagal sutartį darbų atlikimo aktas galioja tik atsakovei pasirašius.

19. Visų pirma, kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, pagal įstatymą aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Antra, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad abiejų rangos sutarties šalių nesurašymas dokumento, kuris būtų įvardytas kaip atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-302/2011). Neabejotinai bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė atliko traktoriaus defektavimą ir nustatė remonto darbų kainą, todėl atsakovei nesutikus su ieškovės pasiūlyta remonto kaina, apeliantė negali būti atleista nuo prievolės atsiskaityti.

20. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai nustatė aplinkybę, jog vykdant užsakymą buvo būtina traktorių išardyti. Skundžiamo sprendimo 8 punkte pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas neabejotinai patvirtina, kad sutarties šalys bendradarbiavo ir derino, kaip, kokiais veiksmais bus nustatomi gedimai ir ar bus šalinamos traktoriaus gedimo priežastys, todėl akivaizdu, kad siekiant įvykdyti atsakovės užsakymą – nustatyti traktoriaus gedimus ir įvertinti reikalingo remonto darbų kainą buvo būtina traktorių išardyti. Ieškovės generalinio direktoriaus 2016-02-25 įsakymu nustatytas traktorių „Valtra“ remonto darbų įkainis – 31 Eur už valandą, toks pat įkainis nurodytas ir 2019-03-26 užsakytų darbų atlikimo akte Nr. 130. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino atsakovės pripažinimą, kad paprastai traktoriaus ardymui ir surinkimui sugaištas laikas įskaitomas į remonto darbų laiką, kad traktoriaus ardymas taip pat yra darbas, kuris turi savo kainą, tačiau savo skaičiavimų dėl traktoriaus ardymo kainos dydžio nepateikė. Kaip argumentą apeliantė nurodo, kad traktorių remontavusios bendrovės UAB „Rovaltra“ mechanikas tik apžiūrėjęs traktorių nustatė jo gedimus, todėl jų nustatymui ardyti traktoriaus nereikėjo. Tokią apeliantės poziciją paneigia UAB „Rovaltra“ atstovo G. Č. paaiškinimai, kad kaip galima priežastis buvo įvardyta susidėvėjęs reverso sinchronizatorius, tikslesnė gedimo diagnostika galima tik išardžius reverso mazgą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad vykdant užsakymo traktoriaus ardymas nebuvo būtinas.

21. Apeliantės įsitikinimu, prieštaringi liudytojų ieškovo darbuotojų V. F. ir R. K. parodymai neatitinka įrodymams keliamų nuoseklumo reikalavimų ir negalėjo būti vertinami kaip ieškovės poziciją pagrindžiantys įrodymai. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

22. Visų pirma, neteisi apeliantė tvirtindama, kad šie liudytojai yra ieškovės darbuotojai, todėl jie gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad teismas skundžiamame sprendime vertino įrodymų visumą, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek liudytojų, šalių ir jų atstovų paaiškinimus. Antra, liudytojų V. F. ir R. K. parodymuose nėra prieštaravimų, jie atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus ir netgi pačios apeliantės paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti šių liudytojų parodymais ir laikyti juos nepatikimais.

Dėl įrodymų vertinimo

23. Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai vertimo šalių pateiktus įrodymus ir įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, mano, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Skundžiamame sprendime įvertintos ir atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės reikalavimu, apeliantės nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, jis iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundas atmestinas, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

27. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 1000,00 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2019-10-24 atlikto apmokėjimo nurodymas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 punktas) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, taip pat į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą bei kitas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra pagrįstos, neviršija maksimalių kriterijų, todėl priteistina 1000,00 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės ūkininkės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bjoras“, į. k. 154844235, 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusEgidijus Mockevičius