- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- II-218-729/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00122-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Laura Sereckė
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Mariui Uksui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1082-2022 (ROIK: 21153550468).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1082-2022 (ROIK: 21153550468) E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 25 d., 04.45 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, H. Manto - Dangės gatvių sankryžoje, vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) gatvėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant vingiuotą kelią“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4, 9 ir 127 punktų reikalavimus. Nutarimu E. S. paskirta nuobauda – 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas E. S. skundas, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti nutarimą ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Skundą motyvuoja tuo, kad:
1. skundžiamame nutarime pažymėta, kad „važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu“. Bylos duomenimis transporto priemonėje įrengta ABS stabdymo sistema ir antipraslydimo sistema neveikė. Nepakankamai įvertinęs meteorologines sąlygas ir kelio dangos ypatumus, bei tiksliai nežinodamas ne jam priklausančio automobilio specifikos (būklės), jis nepasirinko saugaus greičio, ir posūkyje į kairę jo vairuojamas automobilis praslydo. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti buvus chuliganiškas paskatas. Nei jo vairuojamame automobilyje, nei gatvėje tuo metu nebuvo nei vieno žmogaus, eismas 04 val. 45 min. nebuvo intensyvus, jis neviršijo leistino greičio. Taigi, net ir praslydus automobiliui jis nesukėlė pavojaus eismo, savo ar kitų žmonių saugumui. Nenustačius chuliganiško vairavimo tiesioginės tyčios, būtinojo nusižengimo sudėties požymio veikos padarymo motyvo – chuliganiškų paskatų, ir priežastinio ryšio tarp padaryto KET pažeidimo ir pavojaus eismo ar eismo dalyvių saugumui sukėlimo, administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį negalima.
2. Jeigu teismas manytų, kad veika kvalifikuota tinkamai, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t.y. skirti trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, atsižvelgiant į tai, kad kad 04.45 val. tuščioje miesto gatvėje praslydus automobiliui niekam nebuvo sukeltas realus pavojus, jis niekada anksčiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio nusižengimą, yra charakterizuojamas teigiamai, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su E. S. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, todėl prašo palikti 2022 m. sausio 25 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad E. S. pateikė UAB „Klasera Bosch Car Service“ automobilio „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 27 d. diagnostikos išrašą kuriame nurodytas ABS sistemos gedimas. Jis nurodo, kad būtent ši sistema sugedo pažeidimo padarymo metu, pažeidimo padarymo vietoje. Iš serviso pateiktos ataskaitos matyti tik, kad sistema yra sugedusi, tačiau nepateikiami visi duomenys, kurie tikslai nurodo gedimo atsiradimo datą bei laiką. Tai nurodo, kad E. S. tyčia nurodo tuos duomenis, kurie jam yra palankūs, o tų duomenų kurie galėtų patvirtinti ar paneigti jo versiją dėl gedimo, nepateikia. Serviso diagnostika turi tokį funkcionalumą. Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2021 m. gruodžio 25 d., 04.45 val. Kalėdų naktį, Danės – H. Manto gatvių sankryžoje, pačiame miesto centre, kur aplinkui yra daug nakties pasilinksminimo įstaigų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Institucija pažymi, kad pažeidimas padarytas Kalėdų naktį, pačiame miesto centre, kur bet kada gali pasirodyti žmonės, automobiliai. E. S. net nematė prie sankryžos stovinčių policijos pareigūnų. Vaizdo įraše matyti kaip jis spaudė akseleratorių, didino automobilio apsukas taip priversdamas automobilį slysti šonu, tačiau ir sukontroliavęs automobilio slydimą ir ištiesinęs automobilį jis ir toliau akseleravo, taip priversdamas automobilį slysti į priešingą pusę, o savo chuliganiškus veiksmus nutraukė tik stabdomas policijos pareigūnų. Įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, neabejotinai įrodyta, kad E. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. E. S. turi penkias galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus, trys iš jų už greičio viršijimą. Visi pažeidimai padaryti su „BMW“ markės automobiliais, tai reiškia, kad jis puikiai yra susipažinęs su šios markės galu varomų automobilių valdymu. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Įvertinus nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir E. S. skyrė minimalią baudą, minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.
Šalies argumentai
E. S. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą. Pripažįsta, kad buvo nepakankamai atsargus kelyje vairuodamas ne jam priklausantį automobilį ir tiksliai nežinodamas jo techninės būklės, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus greičio, dėl ko posūkyje į kairę nesuvaldė automobilio, tačiau nesutinka, kad tyčia elgėsi chuliganiškai. Jis važiavo namo draugės automobiliu, vienas, aplink nematė nei praeivių, nei kitų automobilių. H. Manto - Dangės gatvių sankryžoje, staiga atsijungus ABS stabdymo ir anti-praslydimo sistemai, esant slidžiai kelio dangai, sukdamas į kairę nesuvaldė automobilio. Automobilis paslydo, tačiau per kelias sekundes jam pavyko jį ištiesinti, todėl „vingiuotas kelias“ gavosi, nes iš inercijos automobilis negalėjo greitai sustoti ir dar atsimetė į kairę pusę (automobilis sunkus ir senas). Tuo metu H. Manto gatvėje važiavę policijos pareigūnai, kurie tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi užfiksavo jo praslydimą, iškart jį sustabdė. Priėjus pareigūnams jis jiems paaiškino, kad automobilyje atsijungė ABS, tačiau pareigūnai į jo paaiškinimus neatsižvelgė ir surašė protokolą už chuliganišką vairavimą. Nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, į jo paaiškinimus taip pat nebuvo atsižvelgta, paprasčiausiai pasakant, kad jis meluoja, nors bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta autoserviso pažyma apie ABS sistemos daviklio ir praslydimo sistemos gedimą. Todėl prašo teismo teisingai įvertinti situaciją ir paskirti nuobaudą, atitinkančią jo padarytą nusižengimą. Nutarime nurodytos aplinkybės, kad jis privertė automobilį slysti šonu, „piešė vingiuotą kelią“, negerbė žmonių ir visuomenės, paniekino elementarias moralės ir elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, visiškai neatitinka tikrovės. Šis automobilis yra 27 metų senumo, todėl galimybės nustatyti gedimo datą, kurią suteikia naujesnių automobilių įranga, nėra. Jeigu būtų elgęsis iš chuliganiškų paskatų, būtų pasižiūrėjęs, ar netoliese nėra pareigūnų. Slydimas iš dešinės į kairę pusę prasitęsė nespaudžiant akceleratoriaus, o grįžtant į tiesią trajektoriją, iš inercijos. Turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, visus juos buvo padaręs su „BMW“ markės automobiliais, tačiau kur kas naujesniais ir lengvesniais, todėl tokių automobilių valdymo patirtis nepadėjo jam šįkart suvaldyti seno ir sunkaus limuzinų kategorijos automobilio. Važiavo iki 30 km/h greičiu. Akceleratorių laikė tolygiai iki gedimo, neleido ratams prasisukti, o kai įvyko gedimas, kadangi labai galingas automobilis, tai labai greitai pradėjo sukti ratus, todėl jam tada atrodė, kad geriausia išeitis yra palaikyti pastovų akceleravimą, kad automobilis išsitiesintų. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis dirba operatoriumi, darbo vieta Klaipėdos LEZ, todėl nėra galimybės į darbą nuvykti autobusu. Jo registruota gyvenamoji vieta ne Klaipėdoje, o Kelmės rajone, Užvenčio miestelyje, kur dažnai važiuoja, nes Klaipėdoje apsistojęs tik dėl darbo. Savo veiksmais žalos niekam nepadarė.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo poziciją ir paaiškino, kad šiuo atveju objektyviai nustatyta tik tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kelyje nebuvo pakankamai atsargus, neįvertino transporto priemonės būklės, meteorologinių sąlygų, kelio dangos ypatumų ir nepasirinko saugaus greičio ir tokiais veiksmais pažeidė KET reikalavimus. Tačiau chuliganiškos paskatos, kaip būtinas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis, neįrodytos. Jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. turėjo tikslą prieš ką nors pasirodyti ar save pademonstruoti aplinkiniams, nes nei jo automobilyje, nei miesto gatvėse nieko nebuvo. Taigi, šiuo atveju chuliganiškos paskatos yra grindžiamos tik subjektyviais Institucijos pareigūnų vertinimais, subjektyviu netikėjimu, kad automobilyje įrengta ABS tuo metu neveikė, nors toks pareigūnų netikėjimas prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui – autoserviso pažymai. Be to, visos abejonės turėtų būti aiškina mos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad surašant protokolą, galutinį pareigūnų apsisprendimą kaip vertinti pažeidimą, kaip chuliganišką vairavimą ar pavojingą vairavimą, iš principo nulėmė tai, kad E. S. anksčiau buvo baustas už administracinius nusižengimus, bet toks vertinimas nėra teisingas. Kalbant apie trečiąjį būtiną administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymį – pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui sukėlimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. S. automobilyje buvo vienas, ankstų Kalėdų rytą miesto gatvės buvo visiškai tuščios, o E. S. leistino greičio neviršijo, taigi realaus pavojaus niekam negalėjo sukelti. Institucijos atsiliepime nurodytas teiginys, kad pažeidimas padarytas Kalėdų naktį, miesto centre, kur bet kada gali pasirodyti žmonės ir automobiliai, yra tik hipotetinė prielaida dėl keliamo pavojaus, kuri negali būti vertinama kaip realiai keliamo pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui įrodymas. E. S. veiksmai padaryti Kalėdų rytą ( ankstų rytą po Kūčių vakaro), kai miesto centre, kur yra daug pasilinksminimo vietų, žmonių beveik nebūna, nes tą naktį nelabai priimta jose linksmintis. Todėl gatvėje ir buvo tik patruliuojantys policijos pareigūnai, o prieš juos demonstruoti savo pranašumo E. S. tikrai tyčios neturėjo. Jeigu būtų nustatyta, kad padaryti KET pažeidimai kėlė grėsmę eismo saugumui, padarytas administracinis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Prašo perkvalifikuoti E. S. padarytą nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir paskirti sankciją jos ribose. Jeigu teismas padarytų išvadą, kad Institucija tinkamai kvalifikavo E. S. padarytą nusižengimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimą sąlygojo automobilio gedimas, ankstų rytą tuščioje miesto gatvėje praslydus automobiliui niekam realus pavojus nebuvo sukeltas, E. S. nėra baustas už tokio pobūdžio nusižengimus, yra charakterizuojamas teigiamai, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir nustačius trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.
Institucijos atstovas Marius Uksas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Jis nesutiko, kad E. S. veiksmai po praslydimo toliau akceleruojant būtų vertinami kitaip kaip tik chuliganiški, nes atidus vairuotojas tokiu atveju stabdo, mažina apsukas ir lėtina greitį, o ne jas didina; taip elgiasi tik profesionalai lenktynėse, tyčia, kai slystant norima ištiesinti automobilį. Automobilis 27 metų senumo, to meto vienas iš prabangiausių automobilių, todėl neįtikima, kad autoservise nebuvo galima atlikti pilnos diagnostikos, nustatant ABS stabdymo ir anti-praslydimo sistemos sugedimo momento: pareiškėjas tyčia to neužsakė ir pateikė į bylą tik tai, kas jam naudinga. Institucijos nuomone, byloje visiškai įrodyta, kad E. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Asmuo specialiai privertė automobilį slysti, pažeidimas padarytas Kalėdų naktį, miesto centre, kur pilna pasilinksminimo vietų, tokiu metu bet kas gali išeiti į gatvę ar net gulėti ant kelio, o esant blogam matomumui E. S. nebūtų galėjęs suvaldyti automobilio. E. S. nekreipė dėmesio net į pareigūnus, degant žaliam šviesoforo signalui, akceleravo nekreipdamas dėmesio kas atvažiuoja iš šono, o jeigu tuo metu būtų važiavęs kitas vairuotojas, kuris taip pat slystų, būtų atitinkamos pasekmės. Jam yra paskirtos šešios galiojančios nuobaudos per vienerius metus, trys iš jų už greičio viršijimą, pažeidimai padaryti „BMW“ markės automobiliu, todėl pažeidėjas nepagrįstai teigia, kad nieko nežino apie automobilį, kuriuo šiuo atveju padarytas pažeidimas. Teigia, kad pavojus niekam nesukeltas, tačiau ten buvo policijos pareigūnų automobilis, viskas yra nufilmuota, todėl nebereikalingi išvedžiojimai, kad tokiu metu toje vietoje nieko negalėjo būti, nieko negalėjo nutikti ir pažeidėjui važiuojant kaip norima, niekam negali kilti pavojus. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Institucijos 2022 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1082-2022 (ROIK: 21153550468) E. S. nubaustas 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju E. S. be KET 4 ir 9 punktų, kuriuose įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos, inkriminuotas KET 127 punkto pažeidimas. KET 127 punkte numatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Byloje surinkta medžiaga (vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas su E. S. rašytiniu paaiškinimu) patvirtina, kad E. S. važiuodamas transporto priemone nepasirinko saugaus važiavimo greičio pagal važiavimo sąlygas (meteorologines sąlygas, tai yra į tai, kad kelias padengtas sniegu) ir tokiu būdu pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus. Kad jo veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, neginčija ir pats pareiškėjas.
Nors nagrinėjamu atveju reali žala nebuvo padaryta, tačiau tai nereiškia, kad pavojaus apskritai nebuvo kilę. Pažymėtina, kad reali žala nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo dėka ir dėl aplinkybės, jog tuo metu, kai E. S. automobilis slydo, sankryžoje nebuvo kitų važiuojančių automobilių ir einančių pėsčiųjų. Nepaisant to, kad buvo tamsus paros metas ir eismas mieste buvo neintensyvus, pavojus buvo kilęs. Visų pirma, tokiu būdu vairuodamas transporto priemonę, E. S. pavojų kėlė pats sau. Antra, jei į sankryžą būtų įvažiavęs kitas automobilis ar staiga pasirodęs pėsčiasis, E. S. vairuojamam automobiliui slystant šonu ant sniego, jis nebūtų galėjęs tinkamai suvaldyti transporto priemonės, nes jos kontrolė priklausė ne vien nuo vairuotojo, bet ir nuo kitų išorinių aplinkybių, ir jis taip būtų sukėlęs avarinę situaciją, kurios metu būtų galėjęs nukentėti ne tik pats, bet ir kitų žmonių gyvybė, sveikata ar turtas. Taigi darytina išvada, jog E. S. neatsargiai vairuodamas buvo sukėlęs pavojų eismo saugumui, kitų asmenų, o ypač savo gyvybei, sveikatai bei turtui, tačiau įvykio metu, laimingai susiklosčius aplinkybėms, nebuvo padaryta reali žala.
Šioje byloje liko neįrodytas kitas privalomas administracinio nusižengimo sudėties elementas – chuliganiškos paskatos. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
E. S. tvirtina, kad važiuodamas chuliganiškų paskatų neturėjo, parodė, kad važiavo namo vienas draugės automobiliu H. Manto - Dangės gatvių sankryžoje, staiga atsijungus ABS stabdymo ir anti-praslydimo sistemai, esant slidžiai kelio dangai, sukdamas į kairę nesuvaldė automobilio; automobilis paslydo, tačiau per kelias sekundes jam pavyko jį ištiesinti, todėl „vingiuotas kelias“ gavosi, nes iš inercijos automobilis negalėjo greitai sustoti ir dar atsimetė į kairę pusę (automobilis sunkus ir senas). Automobiliui slystant jam atrodė, kad geriausia išeitis yra palaikyti pastovų akseleravimą, kad automobilis išsitiesintų.
Griežtų sankcijų už aptariamą KET pažeidimą pobūdis, suponuoja policijos, teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimais, abejonių nekeliančiais faktiniais duomenis. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio <...>, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamo pažeidimo situacijos aplinkybių kontekste (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-224-361/2017).
Pareiškėjas į bylą pateikė UAB „Klasera Bosch Car Service“ automobilio „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 27 d. diagnostikos išrašą, kuriame nurodytas ABS sistemos gedimas, tačiau išraše nenurodyta gedimo data, todėl dokumentas neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo ir nepatvirtina ar įvykio metu, tai yra 2021 m. gruodžio 25 d., 04.45 val., E. S. vairuojamo automobilio „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ABS buvo sugedusi. Be to, dokumentas į bylą pateiktas ne valstybine kalba, todėl neatitinka administracinio nusižengimo bylos medžiagai keliamų kalbos reikalavimų ir teismas juo remtis negali, o vertimo į valstybinę kalbą pareiškėjas ir/ar jo atstovė į bylą nepateikė bei neprašė sudaryti tam galimybę.
Vaizdo įraše matyti, kad transporto priemonei slystant šonu E. S. jos nestabdo kojiniu stabdžiu, nes galiniai automobilio žibintai nešviečia, toliau spaudžia akceleratorių ir nuvažiuoja vingiuota trajektorija bei sustoja, kai jį sustabdo iš paskos važiavęs pareigūnų ekipažas. Iš šio vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti ar automobilio slydimas prasidėjo dėl to, kad E. S. tyčia (specialiai) staigiai suko kairėn ir siekė priversti transporto priemonę slysti šonu, padaryti ją sunkiai valdomą. Be to, be vaizdo įrašo, kitų įrodymų teismui nepateikta (pavyzdžiui, įvykio vietoje neužfiksuoti fotonuotraukomis automobilio „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ridos pėdsakai, neatlikta trasologinė ekspertizė ar kita). E. S. nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo nepripažino vairavęs chuliganiškai, nurodė taip pasielgęs dėl minėto anksčiau gedimo ir patirties trūkumo, taip supratęs galimybę ištiesinti automobilio važiavimo trajektoriją ir tai byloje surinktais įrodymais nebuvo paneigta.
Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Peržiūrėjęs pareigūnų fiksuotą ginčo įvykio situacijos vaizdo medžiagą, teismas turi pagrindą manyti, jog policijos pareigūnai, užfiksavę, jų manymu, chuliganiško vairavimo atvejį, visgi neįvertino aplinkybių, jog, be kita ko, ginčo vairavimo situacijai kilti reikšmės turėjo slidi kelio danga, posūkio manevro vieta ir laikas, vairuotojo patirtis bei aplinkybė, kad vairuotojas vairavo ne jam priklausantį automobilį. Teismas pažymi, jog automobilio saugaus vairavimo kokybei žiemą, apsnigta ir dėl to objektyviai slidžia kelio danga, net ir lėtai važiuojant, o juolab, darant 90 laipsnių posūkio manevrą, minėta kelio dangos būklė, vairuotojo atidumas, atsargumas ir vairavimo patirtis, turi neabejotinos reikšmės. Tokiomis, kaip ginčo atveju buvusiomis eismo sąlygomis, automobiliui atliekant manevrą – darant 90 laipsnių posūkį į kairę, teismo vertinimu, vien tik E. S. netinkamai pasirinktas važiavimo greitis objektyviai galėjo nulemti automobilio slydimą į šoną, po ko E. S. bandydamas automobilį suvaldyti „išpiešė vingiuotą kelią“, todėl vien šių aplinkybių užfiksavimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad E. S. veikė tyčia ir chuliganiškai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl šio vairuotojo veiksmų kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, t.y. nebuvo sukelta pavojinga situacija ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Kaip minėta E. S. pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus, tačiau KET 9 punkte yra įtvirtina tik bendroji eismo dalyvių pareiga (laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus ir kita), todėl negalima daryti išvados, kad E. S. vairuodamas transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Trūkstant tokių įrodymų, tenka konstatuoti, kad E. S. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) bei ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (pavojingo vairavimo) požymių.
Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas E. S. veiksmus perkvalifikuoja pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Perkvalifikavus veiką į ANK 417 straipsnio 7 dalį iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). E. S. baustas administracine tvarka, be kita ko, pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, sumokėjęs visas paskirtas baudas. E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnyje, padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). E. S. darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. S. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus baudą, pagal baudos dydžio sankcijoje nustatyto minimumo ir maksimumo vidurkį.
Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1082-2022 (ROIK: 21153550468) naikintinas ir E. S. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 11 Eur bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1082-2022 (ROIK: 21153550468), ir E. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 11 Eur baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.