Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1686/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-16
Bylos Nr.: 2A-1686/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danguolės Martinavičienės, Konstantinas Gurinas
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės, „Reklamos arka“, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“, UAB "JCDecaux Lietuva" Kauno miesto savivaldybės admnistracija UAB Reklamos arka

Civilinė byla Nr. 2A-1686/2014Procesinio sprendimo kategorija 69. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2055-657/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos arka“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „JCDecaux LIETUVA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės sprendimus, priimtus vykdant Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso procedūras po galutinio įpareigojančių pasiūlymų pateikimo dienos, t.y. 2014 m. sausio 30 d.; panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. T-248 „Dėl pritarimo Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties projektui“; panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. T-249 „Dėl UAB „Reklamos arka“ atleidimo nuo vietinės rinkliavos už leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad buvo suinteresuotas dalyvauti Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuojamame konkurse, tačiau šio ketinimo atsisakė dėl projekto ekonominio gyvybingumo neužtikrinančių koncesijos suteikimo sąlygų, kuriomis turėjo būti vadovaujamasi teikiant įpareigojantį pasiūlymą konkursui. Konkursas buvo vykdomas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-375 patvirtintas Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių įrengimo ir priežiūros koncesijos konkurso sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas. Be to, savivaldybė iš karto reikalavo įpareigojančių pasiūlymų pagal jos pasiūlytas koncesijos sąlygas, kurios vėliau iš esmės nebegalės būti keičiamos. Nurodė, kad koncesijos sutartį sudariusi įmonė (koncesininkas) turėtų įrengti Kaune viešojo transporto stotelių stogines ir jas administruoti. Koncesininko atlygį už šią veiklą sudarytų teisė naudoti atnaujintą infrastruktūrą lauko reklamai ir gauti iš šios reklamos pajamas - šis atlygis būtų vienintelis pajamų šaltinis, turintis padengti į infrastruktūros atnaujinimą ir priežiūrą investuotas lėšas, o atsakovas už transporto stotelių stoginių atnaujinimą ir administravimą neturėtų atlikti jokių papildomų mokėjimų koncesininkui. Koncesijos sutartis turėjo galioti 10 metų, kuris buvo pratęstas iki 20 metų.

Ieškovas nurodė, kad jis neįtikino atsakovo dėl esminių koncesijos sutarties projekto sąlygų pakeitimų, leidžiančių užtikrinti koncesijos sutarties ekonominį gyvybingumą, todėl negalėdamas prisiimti rizikos, įpareigojančio pasiūlymo neteikė. UAB „Reklamos arka“ vienintelė dalyvavo tolesnėse konkurso procedūrose, derėjosi su savivaldybe.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas, neinformuodamas kitų potencialių konkursu suinteresuotų ūkio subjektų, derybų su UAB „Reklamos arka“ metu iš esmės pakeitė koncesijos sutarties sąlygas. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė Koncesijų įstatyme įtvirtintą draudimą derybų metu keisti konkurso sąlygose išdėstytas technines, finansines ir komercines sąlygas, koncesijos konkurso vykdymo procedūras bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Esminius galutinės ir pirminės koncesijos sutarties skirtumus ieškovas laikė palengvintą paslaugų teikimo vietų keitimo tvarką, atsisakant Kauno miesto savivaldybės tarybos sutikimo (koncesijos sutarties 6 p.), prailgintą stoginės remonto terminą (koncesijos sutarties 10.10 p.), koncesininko atleidimą nuo vietinės rinkliavos ir konkurencijos ribojimą.

Ieškovas nurodė, kad atsakovui pateikė pretenziją dėl neteisėtai pakeistos sutarties ir prašė atidėti koncesijos sutarties projekto tvirtinimą iki bus išnagrinėta pretenzija. Atsakovas pakeisto koncesijos sutarties projekto tvirtinimo ir UAB „Reklamos arka“ atleidimo nuo vietinės rinkliavos klausimų svarstymo neatidėjo, o į pretenziją neatsakė. Ieškovas laikė save suinteresuotu bylos baigtimi, nes visą laiką norėjo dalyvauti konkurse ir įgyvendinti koncesijos projektą, kuris glaudžiai siejasi su ieškovo vykdoma veikla.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dalyje dėl Koncesijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, lygiateisiškumo ir skaidrumo, konkurso sąlygų pažeidimo palikti nenagrinėtu, kitų ieškinio reikalavimų netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2013 m. liepos 10 d. atsakovas paskelbė Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių įrengimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkursą, dėl kurio pasiūlymą pateikė tik UAB „Reklamos arka“. Derybų metu trečiasis asmuo UAB „Reklamos arka“ ir atsakovas geranoriškai, laisva valia ir tarpusavio nuolaidų būdu susiderėjo dėl galutinių koncesijos sutarties sąlygų. Suderėtos Koncesijos sutarties sąlygos buvo patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-248 „Dėl pritarimo Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties projektui“. Atsižvelgiant į derybų etapo metu suderėtą koncesijos sutarties 33.1 punkto sąlygą Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. T-249 „Dėl UAB „Reklamos arka“ atleidimo nuo vietinės rinkliavos už leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimo“, kuriuo UAB „Reklamos arka“ buvo atleista nuo rinkliavos už leidimų įrengti išorinę reklamą įrengtuose viešojo transporto stotelių stoginėse. Atsakovas ir trečiasis asmuo 2014 m. gegužės 12 d. sudarė koncesijos sutartį, kuri nėra pradėta vykdyti.

Apelianto teigimu, Koncesijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nedraudžia derėtis dėl visų koncesijos sutarties projekto sąlygų, išskyrus tas, pagal kurias koncesijos dalyvio pasiūlymas buvo įvertintas, kaip geriausias, todėl koncesijos sutarties projekte nurodytos sąlygos derybose galėjo būti keičiamos. Be to, laikė ieškovą neturinčiu teisinio suinteresuotumo, nes pastarasis nepateikė atsakovui pasiūlymo, įstatymo nustatytais terminais neginčijo pačių konkurso sąlygų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Reklamos arka“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ ieškinį tenkinti; panaikinti Kauno miesto savivaldybės sprendimus, priimtus vykdant Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso procedūras po galutinio įpareigojančių pasiūlymų pateikimo dienos, t. y. 2014 m. sausio 30 d.: panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. T-248 „Dėl pritarimo Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties projektui“; panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. T-249 „Dėl UAB „Reklamos arka“ atleidimo nuo vietinės rinkliavos už leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą“; konstatuoti, kad 2014 m. gegužės 12 d. Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartis Nr. SR-1030, sudaryta tarp atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Reklamos arka“ yra niekinė ir negaliojanti; priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovui UAB „JCDecaux LIETUVA“ 108 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 12 550 Lt išlaidų už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nesutiko su atsakovu, jog ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo byloje. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1358/2014) konstatavo, jog ieškovas įrodė savo teisinį suinteresuotumą vykdytu konkursu ir jo rezultatu. Dėl to pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentų dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi iš naujo neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui UAB „Reklamos arka“ nebuvo siūloma keisti sutarties 6 punkto, nenurodoma jokių išlygų, dėl to teismas darė išvadą, kad konkurso dalyvis su šia sąlyga sutiko. Teismas taip pat nustatė, kad derybų metu šalys tarėsi dėl koncesijos sutarties sąlygos dėl stotelių vietos pakeitimo šalių susitarimu be savivaldybės tarybos pritarimo, motyvuodami administracinio darbo krūvio padidėjimu, ir todėl ši sąlyga buvo įrašyta galutinėje koncesijos sutartyje (sutarties 6 p.). Teismas toks derybų šalių susitarimą laikė prieštaraujančiu ne tik imperatyvioms vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, bet ir kitų teisės aktų - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3-747 patvirtintų Reikalavimų gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarusis keleivinio transporto eismas, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-616 patvirtino Kauno miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo nuostatoms.

Teismas, įvertinęs konkurso sąlygų nuostatas, reglamentuojančias stoginės remonto atlikimo terminus, svarbių argumentų atlikti terminų pakeitimus nenustatė, todėl darė išvadą, jog priimant minėtą susitarimą iš esmės buvo pakeistos konkurso sąlygų 15.3.4 punkto ir koncesijos sutarties projekto 10.10 punkto nuostatos.

Teismas, nustatęs, kad šalių susitarimu (koncesijos sutarties 32.2 p.) atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu (20 metų) neišduoti sutikimų, reikalingų komerciniams reklaminiams įrenginiams įrengti, ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo stoginės vidurio konkrečios gatvės ribose, jei žemė, statiniai, įrenginiai ir kiti objektai nuosavybės, patikėjimo teise ar kitu teisėtu pagrindu priklauso Kauno miesto savivaldybei, bei remdamasis Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1924/2012, sprendė, kad atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas, neužtikrino, jog pastarojo prisiimtas įsipareigojimas nepažeistų sąžiningos konkurencijos laisvės, sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams, suteikdamas privilegijas UAB „Reklamos arka“.

Teismas nustatė, kad trečiojo asmens reikalavimai dėl atleidimo visiškai ir iš dalies nuo vietinės rinkliavos mokėjimo buvo svarstomi komisijos posėdžiuose 2014 m. kovo 20 d. (protokolas Nr. KVT/33), 2014 m. kovo 25 d. (protokolas Nr. KVT/34), 2014 m. balandžio 1 d. (protokolas Nr. KVT/35), 2014 m. balandžio 8 d. (protokolas Nr. KVT/36). Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-249 atleido UAB „Reklamos arka“ nuo vietinės rinkliavos už leidimų įrengti išorinę reklamą pagal Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartį įrengtose viešojo transporto stotelių stoginėse ir reklaminiuose plotuose, nurodytuose sutarties 2 priede, visą sutarties galiojimo laikotarpį. Šalys susitarė, kad pagal sutartį koncesiją suteikianti institucija (savivaldybė) prisiėmė įsipareigojimą atleisti koncesininką visą sutarties galiojimo laikotarpį (20 metų) nuo vietinės rinkliavos, nevertinti koncesininko gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų vykdant ūkinę veiklą, bei nekeisti ar naikinti tokį savivaldybės sprendimą ateityje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šalys iš esmės pakeitė koncesijos konkurso sąlygų 74 punktą.

Teismas nustatė, kad pagal konkurso sąlygų 29.4 punktą konkurso dalyvis turi pateikti įrodymus, kad jo finansinis pajėgumas yra pakankamas suprojektuoti ir pastatyti visas pasiūlyme pasiūlytas stogines, tačiau ne mažesnis nei 2 500 000 Lt. Konkurso sąlygų 9 priedas nustatė, kad pagal koncesijos sutarties projekto 32 punktą sutarties įvykdymo užtikrinimui turi būti pateikiama 1 000 000 Lt garantija. UAB „Reklamos arka“ sutiko pateikti 1 000 000 Lt garantiją, tačiau po derybų su atsakovu galutiniame koncesijos sutarties variante (sutarties 34 p.) nustatė, kad 1 000 000 Lt garantija pateikiama pirmuosius tris metus nuo sutarties įsigaliojimo dienos, vėlesniu laikotarpiu pateikiama garantija 250 000 Lt sumai. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių dalyvio pajėgumą vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei užtikrinimą prievolių įvykdymo (Koncesijų įstatymo 23 str.). Dėl to teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad derybų metu sumažinus sutarties įvykdymo užtikrinimą buvo nukrypta nuo reikalavimo, kad koncesininkas įgyvendintų konkurso sąlygose išdėstytas finansines ir komercines sąlygas (Koncesijų įstatymo 16 straipsnio 1 d.). Teismo nuomone, UAB „Ortopedijos technika“ ir Raimondo Gintauto Kriūno pasižadėjimai labiau atitinka garantijos instituto esmę CK 6.90 - 6.92 straipsnių prasme, nei projekto finansavimą.

Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų ir nenurodė teisės aktų, leidžiančių keisti koncesijos konkurso sąlygas po įpareigojančių pasiūlymų pateikimo derybų metu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, rengdamas konkurso sąlygas, jas pakeitė po įpareigojančio pasiūlymo pateikimo derybų metu, teismas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė laisvos konkurencijos principus, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus bei koncesijos suteikimo tvarką.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirkimų komisijos sprendimas priimtas, pažeidus VPĮ nustatytas imperatyvias teisės normas, pripažino 2014 m. gegužės 12 d. Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartį Nr. SR-1030 prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.78 str. 5 d.).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje perkančiosios organizacijos sprendimus pripažinus neteisėtais, o sudarytą sutartį pripažinus niekine, jos pareigos tinkamai atlikti viešojo pirkimo procedūras išlieka, todėl ji su tiekėjais grąžinama į pirminę prieš (nustatytą) pažeidimą buvusią padėtį ir toliau, remdamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir ginčo pirkimo sąlygomis, pagal savo kompetenciją privalo spręsti dėl tolesnio pirkimo procedūrų vykdymo.

Teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį priteistina iš atsakovo ieškovui 108 Lt žyminio mokesčio, 12 550 Lt išlaidų už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi teismas panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, nors Kauno miesto savivaldybės taryba nebuvo įtraukta į nagrinėjamą bylą. Teismas neteisėtai atsakovu laikė Kauno miesto savivaldybės administraciją. Kauno miesto savivaldybė ir jos įsteigta biudžetinė įstaiga Kauno miesto savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, kurie turi skirtingus juridinio asmens kodus ir kurių teises įgyvendina skirtingos institucijos, turinčios griežtai teisės aktais apibrėžtą kompetenciją. Be to, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-249 teisėtumo klausimas turėjo būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas, nors Kauno miesto savivaldybė byloje nedalyvavo.

3) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nepasisakė ir nevertino pagrindinių atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, kad derybose galima keisti konkurso sąlygas ir derybos galimos dėl visų koncesijos sutarties sąlygų, bei trečiojo asmens UAB „Reklamos arka“ teiktų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų. Sprendimas yra grindžiamas išskirtinai tik ieškovo argumentais, yra nemotyvuotas ir iš esmės teisiškai nepagrįstas, remiamasi ne šiam teisiniam santykiui taikytinais teisės aktais, todėl buvo pažeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimai. Įsigaliojus šiam teismo sprendimui ieškovo teisės nebus apgintos ir jokių teisių ieškovas neįgis;

4) Pirmosios instancijos teismas konkursui, organizuotam pagal specialų teisės aktą -Koncesijų įstatymą, neteisingai pritaikė Viešųjų pirkimų įstatymo ir teismų praktikos viešųjų pirkimų srityje nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas nepirko ir pirkimui neskyrė lėšų. Atsakovas ieškojo privataus partnerio, kuris už suteikiamą teisę vykdyti tam tikrą veiklą sutiktų savo lėšomis teikti ir viešąsias paslaugas, o patiriamas papildomas išlaidas užsidirbtų iš trečiųjų asmenų. Pažymėtina, kad Koncesijų įstatymas nustato kitokias nei Viešųjų pirkimų įstatymas procedūras, sąlygas, jų derinimo ir keitimo procedūras, sutarties sudarymo sąlygas ir pan. Šiuo atveju atsakovas veikė ne kaip perkančioji organizacija, bet kaip suteikiančioji institucija. Be to, priešingai Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka sutartis sudaroma tik sėkmingų derybų su konkurso dalyviu pasėkoje;

Žemesnės instancijos teismas

5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog konkurso dalyvių pasiūlymai negali nukrypti nuo konkurso sąlygų. Ši nemotyvuota teismo išvada prieštarauja Koncesijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio nuostatoms. Jeigu Koncesijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas reikštų draudimą keisti suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose pasiūlytas sutarties sąlygas, tuomet imperatyvūs Koncesijų įstatymo reikalavimai suteikti konkurso dalyviams teisę (13 str. 1 d.) teikti pasiūlymus ir komentarus dėl koncesijos projekto techninių sąlygų ir reikalavimų jo įgyvendinimui bei komentarus ar išlygas dėl suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose pasiūlytų sutarties sąlygų netektų prasmės. Dėl to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įstatyme įtvirtintą privalomą derybų etapą laikė formaliu, tik formaliai lygino per derybas sutartų koncesijos sąlygų ir iki jų buvusių sąlygų skirtumus;

6) Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas UAB „Reklamos arka“ pasiūlymo atitikimą skelbtoms konkurso sąlygoms, išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovas tokio reikalavimo nekėlė. Tuo tarpu, teismas, analizuodamas ir vertindamas dokumentus, pagrindžiančius UAB „Reklamos arka“ finansinį pajėgumą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, neužtikrino atsakovo teisės atsikirsti ar pateikti papildomus įrodymus;

7) Pirmosios instancijos teismas pažeidė pagrindinius proceso principus, kadangi sprendime visiškai nepagrįstai nepasisakė dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo ne tik reikšti ieškinį, bet ir ginčyti koncesijos sutartį. Teismas, nagrinėdamas teisminį ginčą, nevertino ieškovo realaus suinteresuotumo ginčo baigtimi. Teismas skundžiamame sprendime nesutikimą su atsakovo pozicija dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo byloje motyvavo tuo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovas įrodė savo teisinį suinteresuotumą vykdytu konkursu ir jo rezultatu, todėl tai jam suteikia teisę reikšti ieškinį ir iš naujo atsakovo argumentų neanalizavo. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo teisinio suinteresuotumo klausimas jau yra išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo, kuris nenagrinėjo ginčo iš esmės (sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), ir nepagrįstai nesprendė dėl atsakovo ir trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų motyvų, ne tik reikšti ieškinį bet ir ginčyti tokio konkurso sutartį neginčijant šio konkurso sąlygų. Net ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovas negalėtų pateikti savo pasiūlymo dalyvavimui šiame koncesijos konkurse, kadangi abi šalys minėtu teismo sprendimu buvo grąžintos į derybų stadiją. Dėl to bet kokio procesinio sprendimo priėmimas šioje byloje jokios įtakos ieškovo teisėms neturės;

8) Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodo, kad susitarimas keisti stoginių pastatymo vietą be Kauno miesto savivaldybės pritarimo prieštarauja ne tik imperatyvioms Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, bet ir Kauno miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-616, 3.9 punktui, statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nuostatoms, Reikalavimų gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarusis keleivinio transporto eismas, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3-747, nuostatoms. Atsakovo teigimu, Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-248 pritarė galutiniam Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties projektui, todėl ši koncesijos sutartis sudaryta su Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimu. Be to, Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrenginio (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros 2014 m. gegužės 12 d. koncesijos sutarties Nr. SR-1030 6 punktas nustatė, jog šalių rašytiniams susitarimams dėl paslaugų teikimo vietos koregavimo / keitimo atskiras Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimas nebus nereikalingas. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą žinodama ieškovo pretenzijas dėl tariamai pažeistų jos teisių. Pagal konkurso sąlygas konkurso dalyviams buvo leista patiems rinktis stoteles (vietas), kuriose jie siūlo statyti stogines akivaizdžiai įrodo, kad stotelė (vieta), kurioje bus statoma viena ar kita stoginė ir stotelės (vietos) keitimas nelaikoma ne tik esmine, bet netgi svarbia koncesijos sutarties sąlyga;

9) Pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas darė nepagrįstą išvadą, kad tikslinant remonto darbų atlikimo terminus buvo pakeistos konkurso sąlygų 15.3.4 punkto ir atitinkama koncesijos sutarties projekto 10.10 punkto nuostatos. Apelianto teigimu, Koncesijų įstatymui numatant derybas dėl sutarties šalys šios sąlygos iš esmės nekeitė, o tik patikslino ir praplėtė remonto sąvoką atitinkamai numatant skirtingus terminus dėl objektyvių aplinkybių. Tikslinant skirtingo remonto rūšies atlikimo terminus nebuvo nukrypta nuo konkurso sąlygose išdėstytų esminių finansinių, techninių ir ekonominių sąlygų;

10) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neužtikrino, jog koncesijos sutarties 33.2 punktas nepažeistų sąžiningos konkurencijos, sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams, suteikdamas privilegijas UAB „Reklamos arka“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo paskelbtas viešas atviras konkursas koncesijai, pagal kurią koncesijos sutartimi koncesininkui būtų suteiktas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su stoginių viešojo transporto stotelėse projektavimu, statyba, valdymu, naudojimu ir priežiūra bei išorinės reklamos paslaugų teikimu. Visiems esamiems ir potencialiems rinkos dalyviams Kauno mieste aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta, kad norint gauti leidimą 20 metų viešojo transporto stotelėse teikti išorinės reklamos paslaugas būtina įsipareigoti savo lėšomis suprojektuoti, pastatyti ir prižiūrėti stogines, kurios reikalauja didelių išlaidų ir kurios reklamos paslaugų teikimui nereikalingos, tačiau būtinos viešajai paslaugai - keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimui. Tokiu būdu buvo užtikrinta konkurencinga procedūra ir buvo aiškiai nustatyta, kad norint gauti leidimą teikti išorinės reklamos paslaugas Kauno miesto viešojo transporto stotelėse bus būtina suprojektuoti, pastatyti ir prižiūrėti stogines. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesilaikydamas įstatyme numatytos procedūros konstatavo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus (įstatymas numato, išankstinę ginčų sprendimo tvarką, kuri yra privaloma ir nustato, kad būtent Konkurencijos taryba yra įgaliota nagrinėti, ar konkretūs viešojo administravimo sprendimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas) bei nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1924/2012.

11) Pirmosios instancijos teismas formaliai, nemotyvuodamas konstatavo koncesijos konkurso sąlygų 74 punkto pakeitimą bei imperatyvių įstatymo normų pažeidimą. Apelianto teigimu, šis punktas pakeistas nebuvo. Byloje esantys duomenys (Kauno miesto savivaldybės Komisijos Kauno viešojo transporto stotelių stoginių įrengimo ir priežiūros koncesijos suteikimui organizuoti ir koncesijos suteikimo procedūroms atlikti 2014 m. balandžio 11 d. posėdžio protokolas ir kartu teiktas UAB „Reklamos arka“ papildomas pasiūlymas investuoti daugiau) patvirtina, kad įsipareigojimas visas stogines Kauno mieste įrengti aukščiausio K+ dizaino, jas tinkamai prižiūrėti, atitinka viešuosius interesus ir suteikia ekonominę naudą suteikiančiajai institucijai. Atsakovas neįsipareigojo, kad trečiasis asmuo bus atleistas nuo vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje ant stoginių ir reklaminių plotų išdavimą, nes tai išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 18 p.; Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 p. ir 12 str. 3 p.);

12) Pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas ir nepagrįstai nurodė sutinkantis su ieškovo argumentais, jog sumažinant sutarties įvykdymo užtikrinimą derybų metu buvo nukrypta nuo reikalavimo, kad koncesininkas įgyvendintų konkurso sąlygose išdėstytas finansines ir komercines sąlygas;

13) Pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas bei nepagrįstai pripažino 2014 m. gegužės 12 d. Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartį Nr. SR-1030 niekine ir negaliojančia. Teismas išvadą, jog sutartis yra niekinė ir negaliojanti ab initio, padarė iš esmės konstatuodamas Viešųjų pirkimų įstatymo ir Konkurencijos įstatymo pažeidimus. Dėl to konstatuotinas teismo sprendimo neteisėtumas, kadangi CK 1.80 straipsnis įpareigoja konstatuoti konkrečių imperatyvių teisės normų pažeidimą, tuo tarpu, teismas ginčo santykiui taikė ne tas teisės normas (koncesijos sutarties sudarymo aplinkybes tyrė Viešųjų pirkimų įstatymo, o ne specialaus Koncesijų įstatymo nuostatomis) ir pažeidė kitoms institucijoms priskirtą kompetenciją (Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Reklamos arka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sudarytos koncesijos sutarties aplinkybes, nepagrįstai taikė Viešųjų pirkimų įstatymą, nepaisydamas šių institutų skirtumų bei skirtingo reglamentavimo;

Žemesnės instancijos teismas

2) Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinis teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas turi teisinį suinteresuotumą byloje. Apelianto teigimu, minėta nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, tačiau nevertino bylos iš esmės. Be to, ieškovas nerealizavo teisės dalyvauti konkurse savo iniciatyva, o ne dėl esamų ribojimų. Ieškovas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi jo teisių nepaveiktų priimtas sprendimas atnaujinti konkurso procedūras. Ieškiniu prašoma panaikinti 2014 m. sausio 30 d. bei kitus Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus, susijusius su ginčo sutarties sąlygų patvirtinimu. Tuo tarpu, pačių konkurso sąlygų ieškovas neginčija ir neprašo teismo šias sąlygas pripažinti netinkamomis. Net ir tenkinus ieškinį, nebūtų teisinio suinteresuotumo tokios bylos baigtimi, nes ieškovas jau yra nurodęs, jog pagal galiojančias konkurso sąlygas nemato galimybės dalyvauti konkurse;

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog derybų metu, dalyviui pateikus įpareigojantį pasiūlymą, buvo nukrypta nuo konkurso sąlygose išdėstytų techninių, finansinių ir komercinių reikalavimų ir tuo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti princai. Ši teismo išvada neatitinka susidariusios situacijos, kadangi koncesijos sutartimi užtikrintas konkurso įgyvendinimo tikslas, o suderėtomis sąlygomis nebuvo iš esmės keičiama pati sutartis ar nukrypstama nuo techninių, finansinių ir komercinių konkurso sąlygų. Koncesijų įstatymu nėra numatytas draudimas koreguoti kartu su sąlygomis pateiktą preliminarią koncesijos sutartį. Koncesijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tik draudimas derantis nukrypti nuo reikalavimo, kad koncesininkas įgyvendintų konkurso sąlygose išdėstytas technines, finansines ir komercines sąlygas. Tai reiškia, jog po derybų sudaryta koncesijos sutartis neturi būti identiška sutarties projektui - turi būti įgyventinas konkurso tikslas nenukrypstant nuo esminių to konkurso techninių, finansinių ir komercinių sąlygų;

4) Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo teisių pažeidimą bei nesilaikymą Koncesijų įstatyme nurodytos koncesijų sutarties sudarymo tvarkos, nepagrįstai nesprendė klausimo dėl esminių ginčo koncesijos sutarties sąlygų nustatymo. Esminių koncesijos sutarties sąlygų, atspindinčių technines, finansines ir komercines sutarties sąlygas, pakeitimas galėtų būti vertinamas kaip Koncesijos įstatymo pažeidimas. Šiuo atveju, esminės koncesijos sutarties sąlygos yra: stoginių kiekis; stoginių dizainas (jo vertinimas); stoginių įrengimo terminas (konkurso sąlygų 60 p.). Šios sutarties sąlygos ir yra koncesijos sutarties techninės (dizainas), finansinės (stoginių kiekis) ir komercinės (per kiek laiko) sąlygos, kurių nebuvo galima keisti sudarant sutartį. Sudarant koncesijos sutartį nuo šių sąlygų nebuvo nukrypta - pagal sudaryta koncesijos sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti ne mažiau kaip 450 pagal projektą parengtu stoginiu nustatytais terminais ir tvarka (koncesijos sutarties 5 p.);

5) Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad koncesijos sutartyje negalėjo būti numatyta galimybė paslaugų teikimo vietą keisti/koreguoti abiejų sutarties šalių rašytiniu susitarimu, kadangi konkurso sąlygų ir pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, klaidingai plečiamai vertino savivaldybės tarybos teises, taip pat nepasisakė, ar pakeitus šią sąlygą buvo nukrypta nuo reikalavimo, kad koncesininkas įgyvendintų konkurso sąlygose išdėstytas technines, finansines ir komercines sąlygas. Apelianto teigimu, savivaldybės tarybos išimtinėje kompetencijoje yra koncesijos sąlygų, įskaitant sutarties, tvirtinimas, o ne paslaugų teikimo vietos, t.y. statomų stoginių, sąrašo tvirtinimas (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 29 p.). Be to, pirminiame sutarties projekte taip pat nebuvo numatyta pareiga gauti savivaldybės tarybos pritarimą. Dėl to darytina išvada, kad nebuvo padarytas esminis sutarties pakeitimas ir atitinkamai - nukrypta nuo reikalavimo, kad koncesininkas įgyvendintų konkurso sąlygose išdėstytas technines, finansines ir komercines sąlygas;

6) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sudarytoje koncesijos sutartyje negalėjo būti pakeistas stoginių remonto terminas, kadangi priimant tokį sprendimą iš esmės buvo pakeistos konkurso sąlygų 15.3.4 punkto ir atitinkama koncesijos sutarties projekto 10.10 punkto nuostatos. Apelianto teigimu, stoginių remonto terminas nebuvo prailgintas - jis buvo išskaidytas į dvi dalis, kurių viena (sutarties 10.11 p.) ir liko tokia, kokia buvo numatyta sutarties projekte. Tuo tarpu, sutarties projekto 10.10 p. pakeitimai buvo reikalingi dėl objektyvių priežasčių - trečiojo asmens įsipareigojimo įrengti didesnį kiekį stoginių, nei buvo nurodyta konkurso sąlygose;

7) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog koncesijos sutarties šalys pakeitė koncesijos konkurso sąlygų 74 punktą, nes teismas nevertino susitarimo priežasčių bei trečiojo asmens įsipareigojimo mokėti nuolatinį fiksuoto dydžio mokestį. Apelianto teigimu, teismas padarė klaidingą išvadą, jog pirminėse koncesijos sutarties 74 p. numatyta galimybė tartis dėl vietinės rinkliavos dalinio ar visiško atleidimo gali būti taikoma tik tuomet, jei koncesininkui vykdant ūkinę veiklą faktiškai patiriamos išlaidos viršys gaunamas pajamas. Teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog apeliantas visiškai nuo mokesčių atleistas nebuvo, jis tik buvo pakeistas kitu mokesčiu, išreikštu konkrečia fiksuota pinigine išraiška (koncesijos sutarties 26 p.). Dėl to darytina išvada, jog pasirašytoje koncesijos sutartyje nurodžius, jog UAB „Reklamos arka“ atleidžiama nuo vietinės rinkliavos, tačiau įpareigojama mokėti metinį koncesijos mokestį, nėra pažeidžiama konkurencija ar kiti VPĮ 3 str. įtvirtinti principai, taip pat nėra keičiamos esminė koncesijos sutarties sąlygos;

8) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sudarytoje koncesijos sutartyje negalėjo būti įtraukta sąlyga dėl atsakovo įsipareigojimo neišduoti sutikimų, reikalingų komerciniams reklaminiams įrenginiams įrengti, ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo stoginės vidurio konkrečios gatvės ribose, jei žemė, statiniai, įrenginiai ir kiti objektai nuosavybės, patikėjimo teise ar kitu teisėtu pagrindu priklauso Kauno miesto savivaldybei, kadangi tokiu būdu savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, neužtikrino, jog jos prisiimtas įsipareigojimas nepažeistų sąžiningos konkurencijos laisvės, sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams, suteikiant privilegiją UAB „Reklamos arka“ ir tuo iš esmės pakeitė koncesijos konkurso sąlygų 74 p. Apelianto teigimu, sutartimi nustatyta konkreti teritorija, objektyviai leidžianti išlaikyti konkurenciją bei neužtikrinanti monopolinių sąlygų trečiajam asmeniui. Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo neišduoti sutikimų, reikalingų komerciniams reklaminiams įrenginiams įrengti, tik tuo atveju, jei žemė, statiniai, įrenginiai ir kiti objektai nuosavybės, patikėjimo teise ar kitu teisėtu pagrindu priklauso Kauno miesto savivaldybei;

9) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo sumažinimu derybų metu buvo nukrypta nuo reikalavimo, kad koncesininkas įgyvendintų konkurso sąlygose išdėstytas finansines ir komercines sąlygas (Koncesijų įstatymo 16 str. 1 d.), todėl sudarytoje koncesijos sutartyje negalėjo būti įtraukta sąlyga dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo sumažinimo nuo sutarties vykdymo ketvirtų metų. Apelianto teigimu, sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimas nebuvo pakeistas iš esmės, o tik pakoreguotas. Sutarties projekte nurodytas 1 000 000 Lt dydžio sutarties užtikrinimas išskaidytas į dvi dalis tiek pagal dydį, tiek ir pagal terminą;

10) Pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog patvirtintos koncesijos konkurso sąlygos yra negaliojančios, kad UAB „Reklamos arka“ pasiūlymas koncesijos konkurse negalėjo būti vertinamas, ar kad negalėjo būti daromos jokios nuolaidos derybų metu. Tokiu būdu, net ir pripažinus pačią sutartį negaliojančia, nebūtų iš esmės pakeistos vykdomo koncesijos konkurso sąlygos, nepasikeistų faktinė situacija - pagal patvirtintas ginčo koncesijos sąlygas vienintelis laiku pateikęs sąlygas atitinkantį pasiūlymą dalyvis yra UAB „Reklamos arka“ ir pripažinus sutartį negaliojančia trečiasis asmuo bei atsakovas būtų priversti iš naujo atlikti visas sutarties sąlygų derinimo bei sutarties pasirašymo procedūras. Sudarant ginčo sutartį buvo priimti atitinkami savivaldybės tarybos sprendimai, praeitos būtinos sutarties derinimo, trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimo procedūros, todėl teismo sprendimas vadovaujantis favor contractus principu išsaugoti sudarytą sutartį įpareigojant pakeisti tik nurodytas sąlygas leistų efektyviau bei operatyviau pradėti vykdyti pačią sutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo trečiojo asmens UAB „Reklamos arka“ apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens pozicija, kad teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens argumentus, visiškai nesirėmė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išsakytais motyvais ir nemotyvavo, kodėl jais nesivadovauja. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, nulemtas netinkamos teisės taikymo ginčo santykiui, todėl turi būti panaikintas.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas UAB „JCDecaux LIETUVA“ prašo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Reklamos arka“ apeliacinius skundus atmesti bei palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą nepakeistą; priteisti proporcingai iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo šiuos atsikirtimus:

1) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir situaciją bei pagrįstai ir teisingai pripažino atsakovą pažeidus Koncesijų įstatymo 16 str. 1 d., skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, sąžiningos konkurencijos reikalavimus ir pripažino sutartį niekine ir negaliojančia;

2) Kauno miesto savivaldybę byloje pagrįstai atstovauja tik savivaldybės administracija, pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl tarybos materialinių teisių ir pareigų, tiesioginiai susijusių su šia byla;

Žemesnės instancijos teismas

3) Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nagrinėti klausimą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų Nr. T-248 ir Nr. T-249 teisėtumo ir priimti dėl to sprendimą, nes tarybos sprendimų Nr. T-248 ir Nr. T-249 teisėtumo klausimas byloje yra tik išvestinis, byloje vyrauja civilinis teisinis santykis;

4) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino ieškovo teisinį suinteresuotumą. Ieškovui palankus teismo sprendimas apgina ieškovo teises ir teisėtus argumentus. Ieškovas buvo suinteresuotas dalyvauti konkurse, tačiau nedalyvavo dėl to, kad nebuvo užtikrintas koncesijos ekonominis gyvybingumas. Tuo tarpu, dvišalių atsakovo ir trečiojo asmens derybų metu susitarus dėl iš esmės pakeisto, ekonomiškai gyvybingo, koncesijos projekto įgyvendinimo, ieškovas taip pat būtų suinteresuotas teikti pasiūlymą ir varžytis dėl tokios iš esmės pakeistos sutarties sudarymo;

5) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisingai vadovavosi suformuota teismų praktika ir skaidrumo ir lygiateisiškumo principų reikalavimais. Vadovaujantis šiais reikalavimais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po įpareigojančių pasiūlymų pateikimo vykusių dvišalių derybų metu atsakovo atlikti ginčijami sutarties pakeitimai pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei koncesijos suteikimo tvarką, t.y. Koncesijos įstatymo 16 str. 1 d. nustatytą draudimą, ir pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas;

6) Atlikti sutarties pakeitimai yra esminiai, kuriems esant pirminėse konkurso sąlygose tiek ieškovas, tiek kiti ūkio subjektai butų suinteresuoti dalyvauti konkurse ir konkuruoti dėl koncesijos sutarties sudarymo. Tokius esminius pakeitimus atlikus dvišalių derybų būdu, buvo susitarta dėl iš esmės kitokio koncesijos projekto įgyvendinimo ir buvo pažeisti Koncesijų įstatymo 16 str. 1 d., skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, Konkurencijos įstatymo 4 str. ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 str. 1 d. reikalavimai;

7) Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 29 p. ir Tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-616 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo 3.9 p. koncesijos sutartį galima sudaryti tik gavus išankstinį tarybos pritarimą. Dėl to darytina išvada, kad ir tokios sutarties pakeitimui būtinas tarybos pritarimas, kitaip šie teisės aktų reikalavimai galėtų būti tiesiog apeiti, gaunant pritarimą ir pasirašant sutartį, kurią vykdymo metu galima būtų keisti;

8) Remonto terminas yra svarbi sąlyga ūkio subjektams, norintiems teikti stoginių eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. Pratęsus pirminėse konkurso sąlygose numatytą remonto terminą, trečiasis asmuo gavo ekonominės naudos, nenumatytos konkurso sąlygose, į kurią negalėjo atsižvelgti kiti potencialūs konkurso dalyviai priimdami sprendimą dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo (ne-) pateikimo. Dėl to buvo pažeista Koncesijų įstatymo 16 str. 1 d. bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principų reikalavimai;

9) Atleidimas nuo rinkliavos pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei Koncesijos įstatymo 16 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atleidus nuo rinkliavos buvo iš esmės pakeistas konkurso sąlygų 74 punktas;

10) Atsakovo ir trečiojo asmens argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad trečiajam asmeniui dvišalių derybų būdu suteikta 50 m spindulio nuo stoginių apsauga nuo konkurencijos yra neteisėta, yra nepagrįsti;

11) Sumažinus po pirmųjų 3 sutarties vykdymo metų taikomą sutarties įvykdymo užtikrinimo dydį nuo 1 000 000 Lt iki 250 000 Lt, trečiajam asmeniui buvo suteikta nepagrįsta ekonominė nauda ir atlikti pradinėse konkurso sąlygose nebuvę pakeitimai, dėl kurių konkurse galėtų būti suinteresuoti dalyvauti ir kiti ūkio subjektai, ne tik trečiasis asmuo. Dėl to buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai;

Atsiliepimas

12) Atsakovo ir trečiojo asmens teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis favour contractus principu ir išsaugoti sutartį, pakeisdamas tik jos ginčijamas nuostatas, yra visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas, kuriuo visa sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia, yra pagrįsta ir teisėta bei turi būti palikta galioti visa savo apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini, panaikintinas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apelianto Kauno miesto savivaldybės administracijos teigimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi teismas panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, nors Kauno miesto savivaldybės taryba nebuvo įtraukta į nagrinėjamą bylą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Be to, koncesija suteikiama savivaldybės vardu, o ją suteikia savivaldybės vykdomoji institucija (Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip juridinis asmuo, yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto savivaldybę kaip juridinį asmenį pagrįstai atstovauja Kauno miesto savivaldybės administracija. Dėl to apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Reklamos arka“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2055-657/2014 sprendimo, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir Koncesijų įstatymo nuostatų taikymo

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2013 m. liepos 10 d. paskelbė Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių įrengimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkursą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo sprendimus neteisėtais, o sudarytą sutartį - niekine, sprendė, jog atsakovo pareigos tinkamai atlikti viešojo pirkimo procedūras išliko. Dėl to pirmosios instancijos teismas grąžino atsakovą su tiekėjais į pirminę prieš (nustatytą) pažeidimą buvusią padėtį ir nurodė, kad toliau atsakovas, remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymu ir ginčo pirkimo sąlygomis, pagal savo kompetenciją privalo spręsti dėl tolesnio pirkimo procedūrų vykdymo.

Apeliantų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Reklamos arka“ teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė Viešųjų pirkimų įstatymo ir teismų praktikos viešųjų pirkimų srityje nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Koncesijų įstatymo 1 straipsnis nustato, kad nustato koncesijos Lietuvos Respublikoje sampratą, koncesijos sutarties dalyką, koncesininkų atrankos ir koncesijų suteikimo tvarką, suteikiančiųjų institucijų bei koncesininkų įgaliojimus, teises ir pareigas, koncesijos sutarčių turinį, taip pat nustato su tuo susijusius santykius. Atitinkamai Viešųjų pirkimų įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad pirkimus, kuriuos atliekant tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtų teisės aktų normas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas veikė ne kaip perkančioji organizacija, o kaip suteikiančioji institucija (Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis); skiriasi sąlygų, jų derinimo ir keitimo procedūrų reglamentavimas, taip pat sutarties sudarymo sąlygų tvarka; priešingai Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka sutartis sudaroma tik sėkmingų derybų su konkurso dalyviu pasėkoje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju privalėjo būti taikomas specialusis įstatymas, t. y. Koncesijų įstatymas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai ir netinkamai taikydamas teisės normas, priėmė nepagrįstą bei prieštaraujantį įstatymo normoms sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog viešųjų pirkimų principų taikymas pagal analogiją, bendrieji viešumo, objektyvumo bei nešališkumo reikalavimai neturi lemti konkrečios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatose nustatytos tvarkos taikymo paslaugų koncesijoms, nes tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinis įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti skirtingas šių dviejų rūšių konkursų vykdymo tvarkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tiek Koncesijų įstatymo 16 straipsnis, tiek atsakovo parengti konkurso sąlygų 72-78 punktai reglamentuoja derybų ir koncesijos sutarties sudarymo tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, siekdama galutiniai suderinti koncesijos sutarties ir bet kokių papildomų su ja susijusių dokumentų nuostatas, suteikiančioji institucija turi teisę susitarti dėl visų sąlygų ir imtis visų reikalingų veiksmų, nors ir tiesiogiai nenumatytų konkurso sąlygose, tačiau su visais konkurso dalyviais, kurie dalyvauja derybose, ji turi elgtis sąžiningai ir jų nediskriminuoti (Koncesijų įstatymo 16 straipsnio 5 dalis). Akivaizdu, jog vienas svarbiausių etapų koncesijų konkursuose yra derybos dėl galutinių koncesijos sutarties sąlygų. Įstatymo normos suteikia suteikiančiajai institucijai (atsakovui) teisę imtis visų reikalingų veiksmų, nors ir tiesiogiai nenumatytų konkurso sąlygose.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisės aktus reglamentuojančius koncesijos sudarymo tvarką, pažymi, kad galutinis koncesijos sutarties tekstas po derybų gali skirtis nuo suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose pasiūlytų sutarties sąlygų, kadangi konkurso dalyviams privalomai turi būti suteikiama teisė (Koncesijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis) su išsamiais įpareigojančiais pasiūlymais teikti pasiūlymus ir komentarus dėl koncesijos projekto techninių sąlygų ir reikalavimų jo įgyvendinimui bei komentarus ar išlygas dėl suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose pasiūlytų sutarties sąlygų. Derybų dėl galutinio koncesijos sutarties projekto (galutinių sutarties sąlygų) tikslas - siekis šalims priimti kompromisą tarp suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose pasiūlytos sutarties sąlygų ir su išsamiu įpareigojančiu pasiūlymu konkurso dalyvio pateiktų pasiūlymų ir komentarų dėl koncesijos projekto techninių sąlygų ir reikalavimų jo įgyvendinimui bei komentarų ar išlygų dėl suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose pasiūlytų sutarties sąlygų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog derybos su aukščiausią įvertinimą gavusiu konkurso dalyviu gali nutrūkti, nes derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis tikrai bus sudaryta. Koncesijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalis leidžia konkursą dėl koncesijos suteikimo skelbti be konkurso dalyvių išankstinės atrankos ir preliminarių neįpareigojančių pasiūlymų, tačiau nėra numatyta galimybė skelbti tokį konkursą be derybų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-343/2014). Vadinasi, derybos gali būti sėkmingos arba nutrūkti, o koncesijos sutartis sudaroma nebūtinai su aukščiausia įvertinimą iki derybų gavusiu konkurso dalyviu, bet su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo per derybas pasiektas susitarimas, vertinant pagal konkurso sąlygose nustatytus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimo kriterijus, yra geresnis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 29 punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija - gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimas galutiniam koncesijos sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo, tiek konkurso sąlygų 77 punktas nuostato privalomą Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimą dėl komisijos ir konkurso dalyvio derybų metu suderinto koncesijos sutarties galutinio projekto. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad galutinio koncesijos sutarties projekto sąlygos gali skirtis nuo pirminio varianto ir tik savivaldybės taryba turi teisę spręsti, ar jos bus priimtinos, ar atmestinos.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, Koncesijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalys nustato reikalavimus, nuo kurių negali būti nukrypta, t. y. derantis negali būti nukrypstama nuo reikalavimo, kad koncesininkas įgyvendintų konkurso sąlygose išdėstytas technines, finansines ir komercines sąlygas. Akivaizdu, jog šios nuostatos neužkerta kelio keisti suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose pasiūlytas sutarties sąlygas, kadangi priešingu atveju imperatyvūs Koncesijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (suteikti konkurso dalyviams teisę teikti pasiūlymus ir komentarus dėl koncesijos projekto techninių sąlygų ir reikalavimų jo įgyvendinimui bei komentarus ar išlygas dėl suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose pasiūlytų sutarties sąlygų) bei 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai, suteikiantys šalims galimybę koncesijos sutartyje susitarti kitaip, netektų prasmės.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nustatė, jog koncesininkas visą ūkinę komercinę veiklą, kurios vykdymui suteikiamas leidimas, vykdys savo lėšomis ir rizika (konkurso sąlygų 19 punktas). Be to, konkurso sąlygų 60 punkte pateikti išsamūs įsipareigojimai, pagal kuriuos išrenkamas konkurso nugalėtojas, t. y. konkurso dalyvio pasiūlytų įrengti (pastatyti) stoginių kiekis, minimalaus skaičiaus privalomų suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) stoginių įrengimo terminas, stoginių dizaino reikalavimai bei maksimalus visų pasiūlytų stoginių įrengimo terminas. Dėl šių sąlygų derybų metu derėtasi nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, kad derybos dėl galutinio koncesijos sutarties projekto (galutinių sutarties sąlygų) vyko šalims siekiant priimtino kompromiso tarp suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose pasiūlytos sutarties sąlygų ir su konkurso dalyvio išsamiu įpareigojančiu pasiūlymu pateiktų pasiūlymų ir komentarų dėl koncesijos projekto techninių sąlygų ir reikalavimų jo įgyvendinimui bei komentarų ar išlygų dėl suteikiančiosios institucijos konkurso sąlygose pasiūlytų sutarties sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad derybų metu UAB „Reklamos arka“ sutikdamas daryti nuolaidas dėl savo keltų reikalavimų, kuriuos jis laikė būtinus sėkmingam projekto gyvendinimui ar prisiimdamas papildomus įsipareigojimus prašė ir tam tikrų nuolaidų kitose sutarties sąlygose, kurių nebūtų prašęs, jei atsakovas būtų sutikęs rašytis be pakeitimų jo pasiūlytą koncesijos sutarties projektą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog konkurso dalyvių pasiūlymai negali nukrypti nuo konkurso sąlygų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu Kauno miesto savivaldybės administracija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įstatyme įtvirtintą privalomą derybų etapą laikė formaliu, tik formaliai lygino per derybas sutartų koncesijos sąlygų ir iki jų buvusių sąlygų skirtumus.

Dėl susitarimo keisti stoginių vietą

Apeliantas Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su skundžiamu sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė, jog susitarimas keisti stoginių pastatymo vietą be Kauno miesto savivaldybės pritarimo prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms ir kitų teisės aktų nuostatoms.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrenginio (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos 2014 m. gegužės 12 d. sutarties Nr. SR-1030 6 punkte šalys susitarė: „pagal sutartį suteikiančioji institucija suteikia leidimą koncesininkui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, vadovaujantis galiojančių teisės aklų reikalavimais, teikti paslaugas sutarties 1 ir 2 prieduose nurodytose vietose Kauno mieste. Paslaugų teikimo vietos gali būti koreguojamos / keičiamos abiejų sutarties šalių rašytiniu susitarimu, kuris tampa neatskiriama sutarties dalimi. Tokio rašytinio susitarimo pasirašymui atskiras Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimas nereikalingas“. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-248 pritarė galutiniam Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties projektui.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėta koncesijos sutartis sudaryta su Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimu. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog susitarimas keisti stoginių pastatymo vietą be Kauno miesto savivaldybės pritarimo prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miesto infrastruktūros tvarką, nuostatoms.

Dėl stoginių remonto termino

Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog tikslinant remonto darbų atlikimo terminus buvo pakeistos konkurso sąlygų 15.3.4 punkto ir atitinkamai koncesijos sutarties projekto 10.10 punkto nuostatos, nepagrįsta.

Bylos duomenys patvirtina, kad koncesijos sutarties 10.10 punktu šalys susitarė: „Stoginės remontą atlikti per 5 (penkias) darbo dienas nuo tos dienos, kai koncesininkas sužinojo arba jam buvo pranešta apie stoginės neatitiktį teisės aktų reikalavimams. Šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas suteikiančiosios institucijos rašytiniu sutikimu, tačiau ne ilgiau kaip 21 (dvidešimt vienai) kalendorinei dienai. Jei stoginė stipriai pažeista ir reikia pakeisti ją visą ar jos konstrukcijas, kuriose montuojami stiklai, tokius darbus atlikti ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai koncesininkas sužinojo arba jam buvo apie tai pranešta. Koncesininkas užtikrina, kad visos aplinkiniams pavojų keliančios nuolaužos, stoginės konstrukcijos dalys ir remonto metu susidariusios medžiagų liekanos bus pašalintos, o stoginės aplinka sutvarkyta nedelsiant koncesininko lėšomis ir rizika“. Koncesijos sutarties 10.11 punktu šalys susitarė: „sudaužytą stoginės stiklą pakeisti, o susidariusias šiukšles ir šukes surinkti per 3 (tris) darbo dienas nuo tos dienos, kai koncesininkas sužinojo arba jam buvo pranešta apie stoginės stiklo sudaužymą“. Tuo tarpu, konkurso sąlygų 15.3.4 punkte, esančiu 15.3 punkto dalimi, nustatyta: „Stoginės remontas turės būti atliktas per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai koncesininkas sužinojo arba jam buvo pranešta apie stoginės neatitikimą tokiems statiniams keliamiems reikalavimams“.

Bylos duomenys patvirtina, kad 15.3.4 punktas neapibrėžė remonto sąvokos, koncesijos sutartis pasirašoma 20 metų, todėl akivaizdu, jog įgyvendinant minėtas sutarties sąlygas dalyviams turėjo kilti neaiškumų dėl remonto, kurį reiktų ir būtų įmanoma praktiškai atlikti per 3 dienas, apibrėžimo. Teisėjų kolegija sutinka, jog pašalinti grėsmę gyventojų saugumui keliančias dalis nereikia tiek laiko, kiek atlikti visos stoginės konstrukcijų remontą, todėl laiko, kad šalys minėtos sąlygos iš esmės nekeitė, o tik patikslino ir praplėtė remonto sąvoką atitinkamai numatant skirtingus terminus dėl objektyvių aplinkybių, nepakeitė nei sutarties esmės, nei joje numatytų šalių įsipareigojimų, o tik sukonkretino, aiškiau apibrėžė šalių įsipareigojimus.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tikslinant remonto darbų atlikimo terminus buvo pakeistos konkurso sąlygų 15.3.4 punkto ir atitinkama koncesijos sutarties projekto 10.10 punkto nuostatos. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto UAB „Reklamos arka“ argumentais, jog sutarties projekto 10.10 punkto pakeitimai taip pat buvo reikalingi dėl objektyvių priežasčių - trečiojo asmens įsipareigojimo įrengti didesnį kieki stoginių, nei buvo nurodyta konkurso sąlygose.

Dėl konkurencijos ribojimo

Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigia, jog pirmosios instancijos teismas formaliai, nemotyvuodamas konstatavo koncesijos konkurso sąlygų 74 punkto pakeitimą bei imperatyvių įstatymo normų pažeidimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad koncesijos sutarties 33.2 punktu šalys susitarė: „sutarties galiojimo metu neišduoti sutikimų, reikalingų leidimų komerciniams reklaminiams įrenginiams, kurių reklaminės plokštumos dydis mažas (iki 3 kv. m) ir vidutinis (nuo 3 iki 10 kv. m), mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo stoginės vidurio konkrečios gatvės ribose (kurios nustatytos tos gatvės kadastro matavimų byloje) įrengti išdavimui, jei žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių numatoma įrengti minėtus reklaminius įrenginius, priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais. Šio sutarties punkto nuostatos netaikomos iškaboms, komercinėms nuorodoms ir šalia stoginių esančių įstaigų ir jų teikiamų paslaugų reklamai ir palies koncesininko bendra tvarka įsirengiamiems reklaminiams įrenginiams. Pirmosios instancijos teismo teigimu, šia nuostata atsakovas neužtikrino, jog aukščiau paminėtu prisiimtu įsipareigojimu nepažeis sąžiningos konkurencijos laisvės, nesudarys skirtingas konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams, nesuteiks privilegijų UAB „Reklamos arka“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, kad norint gauti leidimą teikti išorinės reklamos paslaugas Kauno miesto viešojo transporto stotelėse bus būtina suprojektuoti, pastatyti ir prižiūrėti stogines. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas apie galimybes derėtis viešai pranešė visiems potencialiems konkurso dalyviams. Kaip minėta šiuos įsipareigojimus prisiėmė, konkurse dalyvavo UAB „Reklamos arka“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys įtraukdamos nurodytą sąlygą į sutartį nepažeidė konkurencijos, kadangi sutartimi nustatė konkrečią teritoriją, objektyviai leidžiančią konkurenciją bei nenustatančią monopolinių sąlygų trečiajam asmeniui UAB „Reklamos arka“. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo neišduoti sutikimų, reikalingų komerciniams reklaminiams įrenginiams įrengti, tik tuo atveju, jei žemė, statiniai, įrenginiai ir kiti objektai nuosavybės, patikėjimo teise ar kitu teisėtu pagrindu priklauso Kauno miesto savivaldybei. Be to, viešojo transporto stotelės nėra vienintelė vieta, kurioje yra įrengiama lauko reklama, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog išimtinų teisių koncesijos sutarties 33.2 punktas trečiajam asmeniui nesuteikia. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą.

Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog koncesijos sutarties šalys pakeitė koncesijos konkurso sąlygų 74 punktą, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino susitarimo priežasčių bei trečiojo asmens įsipareigojimo mokėti nuolatinį fiksuoto dydžio mokestį.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad viena iš esminių reikalavimų ir išlygų dėl galimybių sudaryti koncesijos sutartį buvo reikalavimas, kad koncesiją suteikiančioji institucija įsipareigotų atleisti koncesininką nuo reklamos rinkliavos mokesčių už reklamos plotus esančius stoginėse ir reklamos įrenginiuose 100 metrų atstumu aplink stogines pirmuosius dešimt metų, vėliau taikyti pastovią 80 proc. nuolaidą. Tačiau koncesijos sutarties sąlygų 26 punktu trečiasis asmuo prisiėmė papildomus įsipareigojimus, t. y. šalys susitarė dėl papildomo koncesininko įsipareigojimo, pradedant šeštais metais nuo sutarties įsigaliojimo, mokėti suteikiančiajai institucijai 66848 Lt metinį koncesijos mokestį, kuris dėl infliacijos ateityje būtų indeksuojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek vietinė rinkliava, tiek koncesijos mokestis atitektų Kauno miesto savivaldybei, todėl nėra skirtumo kaip piniginė prievolė yra įvardinta. Dėl to darytina išvada, jog trečiasis asmuo 20 metų įsipareigojo prisiimti dar didesnę riziką, kadangi neturint pakankamai užsakovų reklamai ir neteikiant reklamos paslaugų, už kurias mokama vietinė rinkliava, pastarasis privalėtų pagal koncesijos sutartį mokėti koncesijos mokestį. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog koncesijos sutarties šalys pakeitė koncesijos konkurso sąlygų 74 punktą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atleidus apeliantą UAB „Reklamos arka“ nuo vietinės rinkliavos, tačiau įpareigojus pastarąjį mokėti metinį koncesijos mokestį, nebuvo pažeisti Koncesijų įstatyme įtvirtinti reikalavimai konkurso sąlygoms, deryboms, koncesijos sutarčiai.

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos sumos sumažinimo

Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sumažinant sutarties įvykdymo užtikrinimą derybų metu buvo nukrypta nuo reikalavimo, kad koncesininkas įgyvendintų konkurso sąlygose išdėstytas finansines ir komercines sąlygas.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2013 m. rugsėjo 19 d. viešu pranešimu internetinėje svetainėje visiems konkursu suinteresuotiems asmenims paaiškino, kad konkurso sąlygose koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos dydis nėra nustatytas, o 9 priede - koncesijos sutarties sąlygų projekto 32 punkte nurodytas jos dydis nėra esminė sąlyga, dėl kurios nebus galima derėtis arba, pavyzdžiui, dydį keisti kitomis sutartinėmis garantijomis. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2013 m. spalio 25 d. paskelbė apie konkurso sąlygų pakeitimą, kuriame nustatė, jog pasibaigus sutarties galiojimo terminui ar sutartį nutraukus stoginės neatlygintinai taps Kauno miesto savivaldybės nuosavybe. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. visiems konkursu suinteresuotiems asmenims buvo žinoma apie galimybę derėtis dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos dydžio.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog šalys, sudarydamos koncesijos sutartį ir susitardamos dėl sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos sumos sumažinimo tinkamai įgyvendino konkurso sąlygose nustatytą reikalavimą atitikti finansines ir komercines sąlygas.

Dėl koncesijos sutarties pripažinimo niekine ab initio

Apeliaciniuose skunduose apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas bei nepagrįstai pripažino 2014 m. gegužės 12 d. Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartį Nr. SR-1030 niekine ir negaliojančia.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Dėl to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, nepagrįstai koncesijos sutartį pripažino niekine ir negaliojančia ab initio.

Teisėjų kolegija dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir motyvų sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti nurodytą koncesijos sutartį niekine, negaliojančia.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių, apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neteisingai nustatė turinčias reikšmę bylai aplinkybes, netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo bei Koncesijų įstatymo normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkintini, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovui UAB „JCDecaux LIETUVA“ 108 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 12 550 Lt išlaidų už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, kurios panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą nepriteistinos.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ 2062,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo pateiktų 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros CER Nr. 0003261 bei 2014 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros CER Nr. 0003326 matyti, kad atsakovas turėjo sumokėti iš viso 4 404,85 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu, vietiniuose mokėjimo nurodymuose nurodyta, jog atsakovas 2014 m. liepos 29 d. pervedė Advokatų profesiniai bendrijai Magnusson ir partneriai 14 269 Lt pagal 14 269 Lt pagal 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaitas faktūras ADV Nr. 22144, 22145 ir 22114; 2014 m. rugpjūčio 27 d. pervedė 3295,25 Lt pagal 2014 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 22292. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas neįrodė patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl jos atsakovui nėra priteistinos.

Trečiasis asmuo UAB „Reklamos arka“ pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ 4512,12 Lt bylinėjimosi išlaidų bei pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus. Iš 2014 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros ADV Nr. 22254 bei ADV Nr. 22228, taip pat iš vietinių mokėjimų nurodymų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Reklamos arka“ už teisines paslaugas sumokėjo 4512,12 Lt. Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita patvirtina apie suteiktas teisines paslaugas trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į keistiną procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme trečiajam asmeniui UAB „Reklamos arka“ priteistinas iš ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Ieškovas UAB „JCDecaux LIETUVA“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo priteisti proporcingai iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme ieškovui UAB „JCDecaux LIETUVA“ nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija žyminio mokėjimo už apeliacinį skundą nemokėjo. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, į tai, jog atsakovas nemokėjo žyminio mokesčio, sprendžia, jog iš ieškovo priteistinas 108 Lt žyminis mokestis už atsakovo apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 80 str. 1 d. 4 d., 80 str. 7 d., 82 str., 96 str. 1 d.)

Trečiasis asmuo UAB „Reklamos arka“ apeliaciniu skundu prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 108 Lt žyminio mokesčio bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apelianto prašymas tenkintinas ir iš ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ apeliantui UAB „Reklamos arka“ priteistinas 108 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Reklamos arka“, atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ trečiajam asmeniui UAB „Reklamos arka“ 4 512,12 Lt /1 306,80 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus dvylika litų ir dvylika centų / vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus ir aštuoniasdešimt eurocentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ trečiajam asmeniui UAB „Reklamos arka“ 108 Lt / 31,28 Eur (vieną šimtą aštuonis litus / trisdešimt vieną eurą ir dvidešimt aštuonis euro centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ valstybei 108 Lt / 31,28 Eur (vieną šimtą aštuonis litus / trisdešimt vieną eurą ir dvidešimt aštuonis euro centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Konstantinas GurinasKazys KailiūnasDanguolės Martinavičienės