- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2A-765-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00670-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė, Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- R. Š., L. C., R. F., Š. P.
- Ieškovas
- D. U.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-134-995/2018 pagal ieškovės D. U. patikslintą ieškinį atsakovams L. C., R. F., R. Š., Š. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslino 2018 m. spalio 19 d.), prašydama: 1) nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę tarp ieškovės ir atsakovų; 2) atidalyti ieškovei D. U. priklausančią 434/13932 (0,362 aro) žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant atsakovams L. C., R. F., R. Š. (kaip atsakovei), R. Š. (kaip mirusios atsakovės J. V. V. teisių ir pareigų perėmėjai), Š. P. nuosavybės teisę į ieškovei D. U. nuosavybės teise priklausančią 434/13932 (0,362 aro) žemės sklypo dalį lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam atsakovų po 0,0724 aro (0.362/5=0,0724); 3) priteisti ieškovei D. U. po 1 140,00 Eur kompensacijos iš atsakovų L. C., R. F., R. Š. (kaip atsakovės), R. Š. (kaip mirusios atsakovės J. V. V. teisių ir pareigų perėmėjos), Š. P.; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad ji paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu po palikėjos V. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) kartu su savo broliu Š. P. lygiomis dalimis paveldėjo 1/6 dalį 0,1161 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje. Likusias šio žemės sklypo dalis to paties paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu po 1/6 dalį paveldėjo palikėjos V. V. dukros L. C., J. V. V., I. B., R. F. ir R. Š.. Šiuo metu minėto žemės sklypo bendraturčiais yra ieškovė ir atsakovai Š. P., L. C., J. V. V., R. F. ir R. Š.. Žemės sklypo paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šiame sklype pastatyti du gyvenamieji namai, pagalbinis pastatas bei kiti inžineriniai statiniai. Ji nuosavybės teisių į sklype esančius pastatus ar inžinerinius statinius neturi. Faktiškai naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi pagal šio sklypo paskirtį negali. 0,362 a dydžio žemės sklype neturi galimybės pasistatyti individualaus namo ar kokio kito statinio. Atsižvelgusi į tai, kreipėsi į bendraturčius su pasiūlymu dėl turto atidalijimo ir kompensacijos sumokėjimo. Atsakovės L. C., J. V. V. ir R. F. nesutiko gauti jai priklausančio žemės sklypo dalies ir jai sumokėti 5 700 Eur kompensaciją. Nepavykus susitarti dėl atidalijimo būdo yra priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
1.2. Žemės sklypo padalyti natūra nėra galimybių, nes pagal įstatymo reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, kuriuo būtų galima naudotis pagal jo paskirtį. Nusistatyti naudojimosi tvarkos nėra galimybės, nes žemės sklypo paskirtis – namų statymas, nėra galimybės išsikasti šulinio, pastatyti kokį namelį, kuriame būtų galima laikyti daiktus, ji yra neįgali, gyvena Klaipėdoje. Žemės sklypu ir jame esančiais pastatais bei inžineriniais statiniais faktiškai naudojasi kiti bendraturčiai. Negalėdama naudotis žemės sklypu ji nepagrįstai turi mokėti žemės mokestį. Šiuo atveju vienintelis galimas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra jai priklausančios žemės sklypo dalies priteisimas atsakovams, priteisiant jai 5 700 Eur dydžio kompensaciją.
1.3. Kompensacijos suma apskaičiuota remiantis VĮ Registrų centro duomenimis. Viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 179 000 Eur, tad jai priklausančios kompensacijos dydis būtų 5 700 Eur. Siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas nedaro jokios žalos prašomam atidalyti žemės sklypui ir nepažeidžia šalių interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismo motyvai:
2.1. Šiame paveldėto nekilnojamojo turto atidalijimo bendraturčiams ginče galima ieškovei iš atsakovų priteisti piniginę kompensaciją už pastariesiems atitenkantį ieškovės turtą.
2.1.1. Nustatyta, kad nėra galimybės atidalyti žemės sklypo natūra, nes ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis per maža, jo negalima suformuoti kaip atskiro sklypo ir ant jo statyti namo. Negalima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes šalių santykiai įtempti, jie konfliktuoja nuo 2008 m., ieškovė nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamuosius ir ūkinį pastatus, inžinerinius statinius, esančius ginčo žemės sklype, neturi, yra neįgali, gyvena kitame mieste. Ieškovė raštu siūlė atsakovams atsidalyti jai priklausančio žemės sklypo dalį ir sumokėti jai kompensaciją. Atsakovai nesutiko, savo pasiūlymų neteikė, nesikooperavo ir aktyviai neieškojo visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Atidalijant paveldėtą nekilnojamąjį turtą pagal ieškovės nurodytą būdą nebus pažeidžiami kitų bendraturčių interesai.
2.1.2. Nutarė atidalyti ieškovei priklausantį turtą priteisiant atsakovams proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto daliai. Atsižvelgta į tai, kad bendraturčių bendrame turte turimos žemės sklypo dalys bendrojoje nuosavybėje nėra lygios.
2.1.3. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio vadovautasi masinio vertinimo metu nustatyta ginčo turto verte. Nors atsakovai nesutiko su ieškovės nurodyta turto verte, tačiau patys nepateikė jokių leistinų įrodymų, paneigiančių VĮ Registrų centre nurodytą nekilnojamojo turto vertę. Be to, atsižvelgta ir į žemės mokestinę vertę. Ieškovė visą žemės sklypą vertino 179 000 Eur, tai jos valdomo žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė yra ne 5 700 Eur, o 5 576 Eur (179 000 x 434/13 932). Ieškovė prašė kompensaciją priteisti visiems bendraturčiams lygiomis dalimis. Šiuo atveju ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis atidalyta atsakovams proporcingai jų turimai turto daliai, todėl ir kompensacija priteistina proporcingai.
2.1.4. Įstatyme numatyta bendraturčio pareigai sumokėti kompensaciją pinigais kitam bendraturčiui už jiems tenkančią atidalyto turto dalį. Šiuo atveju įvertinus byloje esančius atsakovų teiktus įrodymus, pagrindžiančius jų turtinę padėtį (turimą asmenine ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą bei gaunamas pajamas), laikytina, kad priteistinas kompensacijos dydis yra pakeliama našta atsakovams. Nėra teisinio pagrindo atsakovus atleisti nuo nurodytos teisinės pareigos vykdymo.
2.1.5. Nurodė, kad yra pagrindas atsakovams priteistinos kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis, t. y. R. F., L. C., R. Š. įpareigotinos sumokėti per dešimt mėnesių, o atsakovas Š. P. per šešis mėnesius. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į priteistinos kompensacijos dydį, į turtinę padėtį, amžių, gaunamos senatvės pensijos dydį, galimybes dirbti, atsakovų nenorą įsigyti šį turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atsakovė R. Š. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra kito būdo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą kaip tik atidalyti ieškovei priklausančią turto dalį. Ieškovė net nebandė ieškoti kitų variantų ir tik 2017 m. kovo 29 d. pateikė pasiūlymą. Ji turėjo įrodyti, kad siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo variantas yra priimtiniausias. Ji to nepadarė. Dėl mažo ieškovei priklausančio žemės sklypo ploto dalies jo atidalyti nėra galimybės, bet galima nustatyti naudojimosi tvarką. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, tą garantuoja ir tarptautiniai teisės aktai. Atsakovai įrodė, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo dalis jiems yra nereikalinga ir jokios vertės neturi. Siekė taikiai išspręsti šį ginčą, bet ieškovė nebendradarbiavo.
3.2. Pripažinus ieškovės siūlomą teisių gynimo būdą pagrįstu, netinkamai apskaičiuotas kompensacijos dydis. Teismas nurodė, kad atidalyto žemės sklypo vertė 5 576,00 Eur. Šios išvados nepagrįstos rašytiniais duomenimis, įrodinėjimo pareiga nepagrįstai perkelta atsakovams, remtasi gandais apie Palangoje žemės sklypų vertės didėjimą. Kreipėsi į turto vertinimo agentūras, tačiau jos atsisakė atlikti vertinimą, nes neegzistuoja joks kitas objektyvus matas tokiai vertei nustatyti, tik lyginamosios vertės metodo taikymas. Ieškovei priklausančioje žemės dalyje nėra galimybės statyti statinių ar vykdyti kokią ūkinę veiklą, gauti naudą, todėl ji bevertė. Šalims nėra aktualu, kokia yra sklypo mokestinė vertė, turi būti vadovaujamasi rinkos verte.
3.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ji turi galimybę sumokėti kompensaciją. Iš jos priteista ieškovei sumokėti 4 182 Eur per 10 mėnesių. Ji yra pensininkė, per mėnesį gauna 563,03 Eur, tad kiekvieną mėnesį mokėti po 418,20 Eur jai nepakeliama našta. Ji serga lėtine nepagydoma liga – motorinių (judinamųjų) neuronų liga. Liga pasireiškia palaipsniui progresuojančiu periferiniu kojų paralyžiumi su neigiama dinamika. Dėl ligos ji turi papildomų išlaidų. Po sprendimo priėmimo pablogėjo jos finansinė padėtis, nes neteko darbo. Turėtų būti nustatytas 60 mėn. laikotarpis, kiekvieną mėnesį mokant po 69,70 Eur. Minėta suma būtų visiškai proporcinga, adekvati.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo bylos aplinkybes, jas įvertino ir nustatė, kad atidalyti jai priklausančio žemės sklypo dalies natūra nėra galimybės. Jai nepriklauso jokia dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato ar kitų inžinerinių statinių. Santykiai tarp šalių yra konfliktiški jau nuo 2008 m., tad naudojimasis žemės sklypu neįmanomas dėl ateityje galimų konfliktų. Atsakovai racionalaus ir efektyvaus naudojimosi tvarkos varianto nepasiūlė, projekto nepateikė. Nurodyti argumentai dėl sodininkystės nepagrįsti, nes jai nepriklauso joks statinys, ji neturi galimybės naudotis net vandeniu, tualetu, gyvena kitame mieste ir yra neįgali. Be to, pati apeliantė nurodė, kad jai priklausanti žemės sklypo dalis yra bevertė, nes jame negalima nei statyti, nei auginti, nei vykdyti ūkinę veiklą ar gauti kokią ekonominę naudą.
4.2. Savo reikalavimą dėl atidalijamo turto vertės grindė VĮ Registrų centro duomenimis, kurie yra pakankami ir tinkami įrodymai byloje, nustatant kompensacijos dydį. Ieškovei priklausančios apmokestinamo žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, mokestinė vertė (žemės vidutinė rinkos vertė apskaičiuota vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymu ir Masinio žemės vertinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ir aplinkybes) 2016 m. buvo 5 283,73 Eur, o 2017 m. – 6 552,62 Eur. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Apeliantė teigdama, kad ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis yra bevertė, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
4.3. Nesutinka, kad kompensacija jai būtų sumokėta per 60 mėn. Paaiškino, jog nuo 2008 m. siūlo žemę atidalyti ir jai sumokėti kompensaciją. Tuo metu atsakovės finansinė padėtis ir sveikata buvo žymiai geresni, o žemės sklypo vertė mažesnė. Apeliantė gyvena kartu su sutuoktiniu, tad ji nelieka be finansų. Į bylą teismui nepateikė duomenų, jog yra neįgali.
Atsiliepimas
5. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
8. Atsakovė prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus – stacionaro epikrizę, įsakymą dėl atleidimo iš darbo, „Sodros“ pažymą apie išmokėtas išmokas. Nurodė, kad iš šių duomenų matyti, kad ji sumokėti per 10 mėn. kompensaciją ieškovei yra nepajėgi. Dokumentai gauti tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o tam tikri reikšmingi bylai faktai taip pat įvyko tik po bylos išnagrinėjimo. Šių duomenų pateikti pirmosios instancijos teismui galimybių neturėjo.
9. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovė šiuos dokumentus galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jie nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.
10. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2018 m. gruodžio 6 d., o duomenys iš SODROS yra už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pateikta 2018 m. rugpjūčio 23 d. stacionaro epikrizė iš VĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos patvirtina tik aplinkybę, kad atsakovė serga lėtine liga, ir ši aplinkybė buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įsakymas dėl jos atleidimo teisinės reikšmės vertinant priimto sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neturi. Atsižvelgus į tai, atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti kaip neturinčius įtakos galutiniam sprendimui.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl nekilnojamojo turto atidalijimo bendraturčiams natūra ir jai priteisiant iš atsakovų kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Nustatyta, kad pagal 2008 m. balandžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą V. V., mirusios 2007 m. gruodžio 20 d., ginčo žemės sklypą paveldėjo: 1/6 dalį duktė L. C., 1/6 dalį duktė J. V. V., 1/6 dalį duktė I. B., 1/6 dalį duktė R. F., 1/6 dalį duktė R. Š., 1/6 dalį lygiomis dalimis paveldėjo vaikaičiai Š. P. ir D. U.. Sprendimo priėmimo momentu atsakovei R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2732/6966 dalys žemės sklypo, ir 2498/6966 dalys žemės sklypo, įgyto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po atsakovės J. V. V. mirties, atsakovei L. C. – 868/6966 dalys, atsakovei R. F. – 434/6966 dalys, atsakovui Š. P. – 434/13932 dalys, o ieškovei D. U. – 434/13932 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje.
14. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir atidalijo bendraturčiams nekilnojamąjį turtą, iš jų ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovams, neteisingai nustatė kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
15. Nuosavybės teisės objektas gali priklausyti nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).
17. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).
18. Byloje nustatyta, kad atsakovei R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso –2732/6966 dalys žemės sklypo, ir 2498/6966 dalys žemės sklypo, įgyto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po atsakovės J. V. V. mirties, atsakovei L. C. – 868/6966 dalys, atsakovei R. F. – 434/6966 dalys, atsakovui Š. P. – 434/13932 dalys, o ieškovei D. U. – 434/13932 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje. Ginčo byloje nėra, kad šalims priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise sklypas tarp bendraturčių nėra atidalytas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos šalims priklausančios šio žemės sklypo dalys, tarp šalių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę tarp ieškovės ir atsakovų bei atidalyti jai priklausančią 434/13932 (0,362 aro) žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant atsakovams L. C., R. F., R. Š. (kaip atsakovei), R. Š. (kaip mirusios atsakovės J. V. V. teisių ir pareigų perėmėjai), Š. P. nuosavybės teisę į ieškovei D. U. nuosavybės teise priklausančią 434/13932 (0,362 aro) žemės sklypo dalį lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam atsakovų po 0,0724 aro (0.362/5=0,0724). Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus tenkino iš dalies, t. y. nutraukė bendrąją dalinę nuosavybę ir ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį padalijo proporcingai atsakovų turimo turto daliai. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atidalyti natūra nebuvo pagrindo, buvo galima nustatyti naudojimosi tvarką ir tai atitiktų bendraturčių interesus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
20. Palangos miesto savivaldybės 2017 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. (4.17)-D3-3884 nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, priskirtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame pagal Tarybos sprendimą nustatytas naujai formuojamas žemės sklypų minimalus dydis – 0,0600 ha. Ieškovei priklauso 0,362 aro. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių objektyvių galimybių, kurios leistų manyti esant realią galimybę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį, priklausančią ieškovei, nėra. Su šia teismo išvada sutinka ir atsakovė apeliaciniame skunde (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
21. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog ji nepaneigė galimybės nusistatyti naudojimosi tvarkos, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertintos jų nesutarimo priežastys, turi būti siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų proporcingumo principą, nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, sprendžiant klausimą, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2006, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt.).
22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra galimybės. Iš bylos duomenų matyti, kad nė vienas iš atsakovų nei teismui, nei pačiai ieškovei jokios žemės sklypu naudojimosi tvarkos neteikė (CPK 12 straipsnis). Šalys tarpusavyje konfliktuoja nuo 2008 m., jų santykiai įtempti, susitarti dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nepavyko (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertinant ieškovės galimybes naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi nustatyta, jog ji yra neįgali, pensininkė, gyvena kitame mieste, tad važiuoti į Palangą auginti daržoves ar išnuomoti žemės sklypą tretiesiems asmenims automobiliams statyti neatitinka naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo ir patogumo kriterijų.
24. Ginčo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 37/100 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovei L. C., 11/100 dalių – atsakovei R. F., 3/100 dalys – atsakovui Š. P., 49/100 dalys – atsakovei R. Š. (paveldėjimo pagrindu po J. V. V. mirties), taip pat gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei R. Š.. Atsakovai jiems priklausančiais gyvenamaisiais namais naudojasi (atsakovai L. C. ir Š. P. jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiame name gyvena nuolat, o atsakovės R. F. ir R. Š. periodiškai atvažiuoja į Palangą ir apsistoja joms priklausančiuose pastatuose), ginčo žemės sklypas pritaikytas būtent jų poreikiams. Vadinasi, visi bendraturčiai, išskyrus ieškovę D. U., turi gyvenamųjų namų ir kitų statinių žemės sklype dalis. Tad ieškovės galimybė naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi yra ribota.
25. Ieškovė nuo pat pradžių siekė paveldėtą nekilnojamąjį turtą atidalyti, jai iš atsakovų priteisti piniginę kompensaciją už pastariesiems atitenkantį ieškovės turtą. Tai patvirtina į bylą teismui pateiktas ieškovės 2017 m. kovo 29 d. siųstas pasiūlymas bendraturčiams L. C., R. F., R. Š., J. V. V., Š. P. dėl turto atidalijimo ir kompensacijos sumokėjimo.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiame ginče yra galimas paveldėto nekilnojamojo turto atidalijimas bendraturčiams, priteisiant ieškovei iš atsakovų piniginę kompensaciją už pastariesiems atitenkantį ieškovės turtą. Toks turto atidalijimas tarp bendraturčių nepažeidžia jų interesų ir užkerta kelią konfliktams tarp bendraturčių ateityje.
27. Pirmosios instancijos teismas nutarė atidalyti ieškovei priklausantį turtą priteisiant atsakovams proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto daliai. Atsakovė apeliaciniame skunde teisinių argumentų dėl šio sprendimo dalies nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teisingumo ir protingumo principus, nes bendraturčių bendrame turte turimos žemės sklypo dalys bendrojoje nuosavybėje nėra lygios.
28. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas vadovavosi netinkamais įrodymais ir neteisingai nustatė atidalyto žemės sklypo vertę – 5 576,00 Eur. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
29. Ieškovė savo reikalavimą dėl atidalijamo turto vertės pagrindė VĮ Registrų centro duomenimis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie duomenys yra pakankami ir tinkami įrodymai byloje, nustatant kompensacijos dydį. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, iš kurių matytųsi, jog kreipėsi į turto vertinimo agentūras, tačiau jos atsisakė atlikti vertinimą (CPK 12, 178 straipsniai). Tad apeliantė neįrodė, kad ieškovės nurodyta žemės sklypo vertė, pagrįsta VĮ Registrų centro duomenimis, yra neteisinga ar apskritai nulinė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis.
30. Nustatydamas atidalyto žemės sklypo vertę teismas ją sumažino nuo 5 700 Eur iki 5 576 Eur (179 000 x 434 / 13 932). Ieškovė šio teismo sprendimo neskundė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovės valdomo žemės sklypo dalies vidutinę rinkos vertę ir teisingai nustatė iš kiekvieno bendraturčio priteistinus kompensacijų dydžius.
31. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai ją įpareigojo ieškovei sumokėti 4 182,00 Eur kompensaciją per 10 mėnesių. Ji yra pensininkė, per mėnesį gauna 563,03 Eur, tad kiekvieną mėnesį mokėti po 418,20 Eur jai nepakeliama našta. Ji serga lėtine nepagydoma liga – motorinio (judinamojo) neurono liga. Liga pasireiškia palaipsniui progresuojančiu periferiniu kojų paralyžiumi su neigiama dinamika. Dėl ligos ji turi papildomų išlaidų. Po sprendimo priėmimo pablogėjo jos finansinė padėtis, nes neteko darbo. Turėtų būti nustatytas 60 mėn. laikotarpis, kiekvieną mėnesį mokant po 69,70 Eur. Minėta suma būtų visiškai proporcinga, adekvati. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
32. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus / išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, t. y. sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir atidedant / išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, turi būti vadovaujamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2006, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-61/2011).
33. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad atsakovė R. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. dirbo VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre, jos draudžiamas pajamas per 2017 m. sudarė 13 682,54 Eur (neatskaičius mokesčių), 2018 m. gegužės 15 d. – 6 836,23 Eur. Taip pat ji vidutiniškai per mėnesį gaudavo dar apie 470 Eur senatvės pensiją. R. Š. priklauso nekilnojamasis turtas – 2732/6966 žemės sklypo bei gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas bei 49/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r.; 2498/6966 žemės sklypo, 49/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 49/100 kitų statinių, adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgė į jos amžių, mokėtiną kompensacijos sumą ir pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis.
34. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės prašomas mokėjimo išdėstymo laikotarpis 60 mėn. terminui pažeistų ieškovės interesus. Ji yra pensininkė, neįgali, jai byloje atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas. Apeliantei šioje byloje atstovavo advokatas, ji jam sumokėjo iš karto 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Tad pagrindo keisti šią teismo sprendimo dalį nėra, nustatytas 10 mėnesių terminas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias energijos pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.383–6.390 straipsniai), proceso teisės normas (CPK 185 str.), todėl teismo sprendimo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. VGTPT Klaipėdos skyrius 2019 m. vasario 8 d. teismui pateikė duomenis, kad ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teikiant antrinę teisinę pagalbą susidarė 91 Eur advokato užmokesčio išlaidų, kurios turėtų būti priteistos iš apeliantės.
37. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, iš R. Š. į valstybės biudžetą priteistina 91 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. Š. į valstybės biudžetą 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą nulį centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.