Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1930-565/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-08
Bylos Nr.: e2A-1930-565/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06354-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas: UAB „KELIAS“
Atsakovas: UAB „Docday Baltic“
Trečiasis asmuo: UAB „Bankroto procesas“, UAB „Gonger“, UAB „Kelio servisas Panevėžyje“

Kategorijos

2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2A-1930-565/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06354-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2020 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „KELIAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „KELIAS“ ieškinį atsakovei UAB „Docday Baltic“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys UAB „Bankroto procesas“, UAB „Gonger“, UAB „Kelio servisas Panevėžyje“.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė UAB „KELIAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019/1 dėl 87/1000 dalies mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/100 dalies kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalies kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė nurodė, jog BUAB „Delveris“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2019/1 pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 87/1000 dalis mechaninių dirbtuvių, 53/100 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelės) ir 45/100 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Docday Baltic“. Ieškovė yra šio turto bendraturtė. Apie sandorį ieškovė sužinojo 2020 m. vasario 28 d., gavusi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Ieškovei nebuvo pasiūlyta pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti parduodamo turto dalį, todėl ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsniu, prašo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.

3. Atsakovė UAB „Docday Baltic“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, jog ieškovės dukterinė įmonė UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ subnuomos pagrindais naudojo ir valdė ginčo turtą, todėl turėjo žinoti, kad BUAB „Delveris“ pardavinėja ginčo turtą. Pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamos bendrosios nuosavybės dalį netaikoma, kai bendrosios nuosavybės dalis parduodama iš viešųjų varžytynių. Turtas buvo parduotas priverstinai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, todėl turto pardavimui neturėjo būti taikoma teisės norma, numatanti bendraturčiui pirmenybės teisę įsigyti parduodamos bendrosios nuosavybės dalį. Ginčo turto varžytynėse niekas nepirko, todėl jis buvo parduotas BUAB „Delveris“ kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Delveris“ apie ginčo turto pardavimą informuoti bendrasavininkus pareigos neturėjo. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., kai ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. vasario 28 d., taigi yra praleidusi trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2019 m. gruodžio 24 d.

5. Trečiasis asmuo UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo nurodė, jog trečiojo asmens nesiejo ginčo turto nuomos teisiniai santykiai su šio turto savininkais. Ginčo turtą trečiasis asmuo subnuomojo per tarpines įmones (ginčo turto nuomininkes). 2020 m. pradžioje sudarant ginčo turto subnuomos sutartį su UAB „Gonger“, nuo trečiojo asmens buvo nuslėpta aplinkybė, kad ginčo turtas jau yra parduotas atsakovei.

7. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

8.1. ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes apie savo teisių pažeidimą ji turėjo ir galėjo sužinoti per trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., t. y. nuo tos dienos, kai Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta 2019 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad ji buvo aktyvi, domėjosi BUAB „Delveris“ turto pardavimu, turto pardavimo sandorio sudarymo aplinkybėmis ir sandorio kaina, kad, sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, siekė aktyviai per įstatymo nustatytą terminą apginti galbūt pažeistas savo, kaip bendraturtės, teises. Ieškovės neveiklumas vertintinas kaip nesirūpinimas savo interesų apsauga;

Šalies argumentai

8.2. ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinio senaties terminą vertinti atsižvelgiant į tai, jog BUAB „Delveris“ ginčo turtą nuo 2014 metų nuomodavo skirtingoms įmonėms, kurios turtą subnuomodavo ieškovės dukterinei įmonei, tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo manyti buvus aplinkybių, trukdžiusių ieškovei sužinoti apie galimą savo teisėtų interesų pažeidimą. 2017 metais UAB „Delveris“ buvo iškelta bankroto byla, taigi, siekiant sudaryti subnuomos sutartį su ieškovės dukterine įmone, buvo reikalinga gauti BUAB „Delveris“ bankroto administratoriaus sutikimą, kas pagrįstai leidžia manyti, jog tiek ieškovė, tiek jos dukterinė įmonė UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ galėjo subjektyviai suvokti, kad, prasidėjus įmonės bankroto procesui, bus pardavinėjamas įmonės turtas. Ieškovės atstovo argumentai, kad BUAB „Delveris“ galimai slėpė faktą apie turto pardavimą atsakovei, laikytini prielaidomis, kurioms pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų;

8.3. ieškovė iki ginčo turto pardavimo nesiekė šio turto įsigyti ir nepateikė įrodymų, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudaryto sandorio negali naudotis savo turto dalimi ir (ar) neturi galimybės apginti savo teises kitais CK institutais – nustatant servitutą, naudojimosi tvarką, keliant žalos atlyginimo klausimą ir t. t. Civilinis kodeksas bet kokiu atveju gina sąžiningo įgijėjo teises, išskyrus kai kurias išimtis (CK 4.96 straipsnis). Teismo vertinimu, šiuo atveju prioritetas teiktinas civilinių teisinių santykių stabilumui. Be to, nuolat besikeičiant nekilnojamojo turto rinkai ir kintant nekilnojamojo turto kainoms, atsakovė (sąžininga turto įgijėja) nepagrįstai prarastų turto dalį, ir byloje nėra duomenų, kad už tą pačią kainą įmanoma įsigyti lygiavertį turtą. Nagrinėjamu atveju turi būti užtikrinama pusiausvyra tarp atsakovės nuosavybės teisės į įgytą turtą įgyvendinimo ir ieškovės pirmumo teisės įgyti bendrosios nuosavybės teise valdomo turto dalį tinkamo įgyvendinimo. Nei vienai iš šių teisių pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo suteikti prioriteto;

8.4. nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., kai Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti duomenys apie ginčo turto perleidimą, turi būti skaičiuojamas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, per kurį bendraturčiai turėjo teisę teismo tvarka reikalauti perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas. Per įstatymo nustatytą terminą į teismą ieškovė nesikreipė, šią savo teisę ieškovė įgyvendino tik 2020 m. kovo 2 d., pateikdama ieškinį teismui, pasibaigus CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui;

8.5. ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad BUAB „Delveris“ administratorius atliko nesąžiningus veiksmus santykyje tiek su nuomininku, tiek su subnuomininku. Šie ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, be to, šiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų. Jokių kitų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškovė nenurodė, todėl, atsakovei prašant (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), taikoma ieškinio senatis ir ieškovės reikalavimai, remiantis ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, atmetami (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovė UAB „KELIAS“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis, kai bendraturtis neturi būti informuojamas apie bendrąja nuosavybe esančio daikto dalies pardavimą, apima tuos atvejus, kai turtas parduodamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta tvarka. CK 4.79 straipsnio 1 dalies taikymo išimtis negali būti aiškinama plečiamai, todėl netaikytina tuo atveju, kai turtas parduodamas kitokia nei Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016). Ieškovė turėjo pirmenybės teisę įsigyti atsakovei parduodamą turtą, nes turtas atsakovei buvo parduotas ne varžytynėse. Ieškovė CK 4.79 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka nebuvo informuota apie ketinimą parduoti turtą bei turto pardavimo sąlygas, todėl buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė įsigyti turtą;

Žemesnės instancijos teismas

9.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo ir galėjo sužinoti nuo turto pardavimo sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.). Pasikeitus viešojo registro duomenims, susijusiems su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu(-ais) (pvz., Nekilnojamojo turto registre įregistravus juridinį faktą apie daikto bendraturčio pasikeitimą), tokio objekto(-ų) kitas bendraturtis negauna automatinio pranešimo apie įregistruotus duomenų (juridinių faktų) pakeitimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objektu, tai yra daikto bendraturtis nėra nedelsiant informuojamas apie viešojo registro duomenų pakeitimus. Tam, kad bendraturtis nedelsiant galėtų sužinoti, ar nepasikeitė viešajame registre įregistruota informacija, jis turėtų kas dieną užsisakyti mažiausiai po vieną Nekilnojamojo turto registro išrašą bei tikrinti informaciją, ar kitas daikto bendraturtis nepardavė savo turimos nuosavybės dalies. Toks kasdienis Nekilnojamojo turto registro duomenų tikrinimas neatitiktų protingumo principo. Pagal teismų praktikoje suformuluotą nuostatą turi būti patikrinama, ar ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei toje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Vien viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas turtą be trukdžių naudojančiam asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis, ar pagal juos turtas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu;

9.3. BUAB „Delveris“ bankroto administratorius nebuvo pakabinęs jokio skelbimo apie turto pardavimą ne varžytinėse. Bankroto administratorius CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neinformavo ieškovės apie jos pirmenybės teisę įsigyti turtą, turto įsigijimo sąlygas. Sudarius turto pardavimo sutartį, nei BUAB „Delveris“ bankroto administratorius, nei naujasis turto savininkas (atsakovė), nei turto subnuomotojas (UAB „Gonger“) neinformavo apie minėto sandorio sudarymą nei turto subnuomininko (UAB „Kelio servisas Panevėžyje“), nei turto bendraturčio (ieškovės). Be to, naujasis turto savininkas (atsakovė), įsigijęs turtą, jo nepradėjo fiziškai naudoti, turte nepakabino iškabų su savo pavadinimu ir t. t. Taigi, po turto pardavimo sutarties sudarymo (2019 m. rugpjūčio 30 d.), taip pat po jos įregistravimo viešajame registre (2019 m. rugsėjo 24 d.) nebuvo jokių požymių, kurie ieškovei galėtų indikuoti, kad pasikeitė turto savininkas. Turto pardavimo sutarties įregistravimo dieną ieškovė negalėjo objektyviai numatyti, kad turto nuosavybės teisė yra perleista atsakovei, todėl ieškovė 2019 m. rugsėjo 24 d. neturėjo pagrindo domėtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tikrinti, ar turto nuosavybės teisė nėra perleista kitam asmeniui;

9.4. ilgą laiką turtą subnuomojosi su ieškove susijęs juridinis asmuo UAB „Kelio servisas Panevėžyje“. 2019 m. gruodžio 31 d., pasibaigus turto subnuomos terminui, bei minėtai įmonei toliau naudojantis turtu, 2020 m. sausio 28 d. įvyko derybos dėl naujos subnuomos sutarties sudarymo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Derybos buvo vedamos su nuomininku UAB „Gonger“. Derybų metu nuomininkas ieškovės dukterinės įmonės atstovų neinformavo apie tai, kad yra pasikeitęs turto savininkas. Po įvykusių derybų šalims derinant subnuomos sutarties tekstą, UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ paprašė, kad UAB „Gonger“ atsiųstų BUAB „Delveris“ bankroto administratoriaus sutikimą dėl turto subnuomos. UAB „Gonger“ 2020 m. vasario 10 d. atsakyme į šį prašymą nurodė, jog sutikimas bus atsiųstas 17-18 d., nes administratorius atostogauja. UAB „Gonger“, kaip turto nuomininkui, 2020 m. vasario mėnesį turėjo būti žinoma, kad turto nuosavybės teisė yra perleista atsakovei, tačiau UAB „Gonger“ klaidino ieškovę. UAB „Gonger“ kartu su 2020 m. vasario 25 d. el. laišku atsiuntė 2019 m. rugpjūčio 30 d. bankroto administratoriaus patvirtinimą, kad UAB „Gonger“ turi teisę subnuomoti ginčo turtą. Minėtame patvirtinime nurodoma jo išdavimo data yra 2019 m. rugpjūčio 30 d., o jis buvo atsiųstas tik 2020 m. vasario 25 d., t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams. Be to, ankstesnė subnuomos sutartis galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šios aplinkybės sukėlė įtarimą dėl sutikimo išdavimo aplinkybių, todėl ieškovė nusprendė pasitikrinti informaciją Nekilnojamojo turto registre. Užsakius Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, 2020 m. vasario 28 d. paaiškėjo, kad nuosavybės teisė į ginčo turtą yra perleista atsakovei. Gavusi informaciją iš viešojo registro, ieškovė sužinojo apie CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos savo pirmenybės teisės pažeidimą. Todėl nuo 2020 m. vasario 28 d., o ne nuo 2020 m. rugsėjo 24 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, turi būti skaičiuojamas CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėn. ieškinio senaties terminas;

9.5. ieškovė nebuvo BUAB „Delveris“ kreditorė, jos bankroto procedūroje nedalyvavo, apie šios procedūros metu priimamus sprendimus dėl turto pardavimo būdo (iš varžytinių ar laisvo pardavimo būdu) bei terminų ieškovei nebuvo žinoma. Ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad BUAB „Delveris“ bankroto administratorius, vykdydamas turto pardavimo procedūras, laikysis imperatyvių CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei informuos ieškovę apie jos pirmenybės teisę įsigyti turtą. BUAB „Delveris“ neveikimas CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neinformuojant ieškovės apie parduodamą turtą, turto pardavimo sąlygas, laikytinas bandymu nuslėpti turto pardavimą nuo ieškovės. Bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškinį, turi įrodyti atsakovė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad BUAB „Delveris“ informavo ieškovę apie turto pardavimą;

9.6. įstatymas bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti kito bendraturčio parduodamą daikto dalį egzistavimo nesieja su tuo, ar bendraturtis kada nors anksčiau buvo išreiškęs norą įsigyti kito bendraturčio valdomą daikto dalį. Pažeista bendraturčio pirmenybės teisė yra ginama nukentėjusiam bendraturčiui perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, t. y. ši teisė nėra ginama skundžiamame sprendime nurodomais kitais CK institutais – servituto nustatymu, naudojimosi tvarkos nustatymu ar kitais. Bendraturtis, reikalaudamas CK 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, taip pat neprivalo teismui įrodyti, kad dėl pažeistos pirmenybės teisės įsigyti kito bendraturčio parduotą daikto dalį jis negali naudotis savo daikto dalimi ir (ar) nėra galimybės apginti savo teises kitais CK numatytais būdais (pvz., nustatant daikto naudojimosi tvarką);

9.7. pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip bendraturčio pažeisto pirmenybės teisės gynimo būdo, taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai buvo perleista daikto dalis, sąžiningumo. CK nenustato išimčių, kad CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisių gynimo būdas negali būti taikomas tokiais atvejais, jeigu trečiasis asmuo, kuriam buvo neteisėtai perleista daikto dalis, negalėtų įsigyti lygiaverčio turto už tą pačią kainą ar dėl kitų priežasčių. Tuo atveju, jeigu teismai atmestų reikalavimus perkelti pirkėjo teises ir pareigas motyvuodami tuo, kad trečiasis asmuo, kuriam neteisėtai buvo perleista daikto dalis, negalėtų įsigyti lygiaverčio turto už tą pačią kainą, būtų paneigiamas bendraturčio pirmenybės teisės institutas. Ieškovei perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, atsakovė finansiškai nenukentėtų, nes jai būtų atlyginta suma, kurią ji sumokėjo pagal turto pardavimo sutartį;

Šalies argumentai

9.8. ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas padarytų išvadą, kad ieškovė jį praleido. Prašymas atnaujinti senaties terminą buvo grindžiamas tuo, kad turto pardavėjo (BUAB „Delveris“) bankroto administratorius (UAB „Bankroto procesas“) atliko nesąžiningus veiksmus. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2020 m. vasario mėn. susirašinėjimas su turto nuomininku UAB „Gonger“, taip pat UAB „Gonger“ 2020 m. vasario 25 d. atsiųstas BUAB „Delveris“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto procesas“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. patvirtinimas apie teisę subnuomoti turtą. Neabejotina, kad BUAB „Delveris“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto procesas“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. jau turėjo būti ir buvo žinoma, kad turtas bus/yra parduotas atsakovei, todėl 2019 m. rugpjūčio 30 d. patvirtinimo dėl teisės subnuomoti turtą išdavimas (kuris, galimai, surašytas atgaline data) rodo nesąžiningus bankroto administratoriaus veiksmus. Be to, BUAB „Delveris“ bankroto administratorius, vykdydamas turto pardavimo procedūras, CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neinformavo ieškovės apie turto pardavimą bei jo pardavimo sąlygas bei nesudarė galimybių ieškovei pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti turtą. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė nepateikė ieškovės teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė, 2020 m. vasario 28 d. sužinojusi apie savo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimą, nedelsiant ,2020 m. kovo 2 d. (t. y. praėjus vos vienai darbo dienai), kreipėsi į teismą, pareikšdama ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo jai. Tai rodo, kad ieškovė operatyviai siekė apginti savo pažeistas teises.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Docday Baltic“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. „Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje“ Nr. AC-32-1 pasisakyta, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Tokia įstatymo formuluotė, aiškinant ją kartu su CK 6.419 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad aukcionas gali būti savanoriškas arba priverstinis ir kad varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas, suponuoja išvadą, kad bendraturčio pirmenybės teisė pirkti netaikoma tik tais atvejais, kai turtas parduodamas priverstinai CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka prieš turto savininko valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 310/2004), arba Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nustatyta tvarka. Kai turtas parduodamas ne priverstinio, o savanoriško aukciono būdu, turi būti laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavimų;

10.2. ginčo turtas buvo parduotas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Turtą pardavė ne turto savininkas (UAB „Delveris“), o nemokumo administratorius, todėl toks turto pardavimas laikomas priverstiniu. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnis numatė, kad bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Ginčo turto varžytinėse niekas nepirko, todėl jis buvo teisėtai parduotas BUAB „Delveris“ kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytinių;

10.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016 yra pasisakęs, jog CK 4.79 straipsnio išimtis netaikytina tuo atveju, kai turtas parduodamas kitokia nei Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, tačiau nepasisakė, kaip tai įgyvendinti, nepažeidžiant bankroto byloje vyraujančių bankrutavusios įmonės kreditorių interesų;

10.4. bankroto tikslas yra kiek galima operatyviau ir maksimaliai patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorinių reikalavimus. Toks tikslas pasiekiamas didžiausia kaina pardavus bankrutavusios įmonės turtą. Pirkti bankrutavusios įmonės nekilnojamąjį turtą lygias teises turi visi asmenys, išskyrus asmenis, kuriems įstatymu tokia teisė yra apribota, neišskiriant ir nekilnojamojo turto bendrasavininkų. Ši teisė nekilnojamojo turto bendrasavininkus įpareigoja būti aktyviais ir savo teises, tame tarpe ir CK 4.79 straipsnyje numatytą teisę, įgyvendinti nepažeidžiant juridinio asmens bankroto paskirties ir tikslo. BUAB „Delveris“ kreditorių susirinkimas po neįvykusių ginčo turto varžytynių nutarė ginčo turtą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Visi norintys pirkti ginčo turtą galėjo siūlyti savo kainą. Atsakovė už ginčo turtą pasiūlė didžiausią kainą, todėl jai ir buvo parduotas turtas. Jeigu apeliantė būtų norėjusi ir siekusi įsigyti ginčo turtą, galėjo dalyvauti ginčo turto pirkime, nuo to tik būtų išaugusi turto pardavimo kaina, kas atitinka bankrutavusios įmonės kreditorių interesus;

10.5. apeliantė nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą ji sužinojo tik 2020 m. vasario 28 d. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų. Šį savo subjektyvų veiksmą apeliantė visiškai nepagrįstai sieja su trečiųjų asmenų 2020 m. vasario mėnesį vykusiomis derybomis dėl naujos subnuomos sutarties sudarymo, kai tuo tarpu nauja subnuomos sutartis tarp trečiųjų asmenų 2020 m. sausio 1 d. jau buvo sudaryta. Apeliantė akcentuoja ginčo turto nuomininko trečiojo asmens UAB „Gonger“ subnuomininkui trečiajam asmeniui UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ 2020 m. vasario 25 d. pateiktą 2019 m. rugpjūčio 30 d. BUAB „Delveris“ bankroto administratoriaus sutikimą, tačiau trečiųjų asmenų subnuomos teisiniai santykiai nieko bendro su apeliante ir jos, kaip teigia apeliantė, pažeistomis teisėmis neturi, todėl šios aplinkybės nesietinos su apeliantės subjektyviuoju sužinojimu apie savo teisės pažeidimą;

Šalies argumentai

10.6. po to, kai apeliantė atidalino savo nuosavybę ir kai ginčo turtą pardavė, kelis kartus keitėsi ginčo turto savininkai, tačiau apeliantė nesiekė įsigyti (susigrąžinti) ginčo turto, t. y. panaikinti bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliantei turėjo būti žinoma apie bendro turto savininkus, jiems iškeltas bankroto bylas, ginčo turto pardavinėjimą, nes tai yra vieša informacija ir atskirai apie tai bendraturčio informuoti įstatymas neįpareigoja;

10.7. apeliantei turėjo būti žinoma, kad bendraturtei UAB „Delveris“ buvo iškelta bankroto byla ir ji Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka pardavinėja ginčo turtą, todėl visiškai pagrįsta skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog kiekvienas protingas, apdairus asmuo, žinodamas situaciją apie bendraturčio parduodamą turto dalį, privalo ją tinkamai įvertinti, apsvarstyti, ar jam tikslinga pirkti parduodamą turtą, esant nepalankioms sąlygoms, derėtis su pardavėju, o ne, jau įvykus sandoriui, formalių reikalavimų pagrindu ginti savo teises;

10.8. trijų mėnesių ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo ginčijamo sandorio sudarymo išviešinimo Nekilnojamojo turto registre (2019 m. rugsėjo 24 d.) ir tęsėsi iki 2019 m. gruodžio 24 d. Apeliantės nepasinaudojimas galimybe įstatymo nustatytu terminu ir priemonėmis sužinoti apie bankrutavusios įmonės turto pardavimą negali būti vertinamas kaip suteikiantis pagrindą reikalauti panaikinti įvykusį sandorį nuo tariamo sužinojimo apie minėtą sandorį momento. Apeliantė į teismą kreipėsi tik 2020 m. vasario 28 d., todėl praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą;

10.9. ieškinio senaties termino atnaujinimo argumentai, jog BUAB „Delveris“ atliko nesąžiningus veiksmus santykyje tiek su nuomininku trečiuoju asmeniu UAB „Gonger“, tiek su subnuomininku trečiuoju asmeniu UAB „Kelio servisas Panevėžyje“, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. atsakovės įsigytus nekilnojamojo turto objektus nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d. nepertraukiamai subnuomojosi trečiasis asmuo UAB „Kelio servisas Panevėžyje“. Buvęs savininkas BUAB „Delveris“ sudarydavo nuomos sutartis su įvairiais juridiniais asmenimis, o šie sudarydavo subnuomos sutartis su UAB „Kelio servisas Panevėžyje“. Pasibaigus paskutinei subnuomos sutarčiai, kurios terminas suėjo 2019 m. gruodžio 31 d., bei UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ toliau naudojantis turtu, 2020 m. sausio 28 d. įvyko derybos dėl naujos subnuomos sutarties sudarymo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Derybos buvo vedamos su nuomininko UAB „Gonger“ atstovu. Po įvykusių derybų 2020 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ gavo laišką, prie kurio buvo pridėti turto subnuomos sutarčių projektai. Atsakydama į minėtą laišką, UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ paprašė, kad UAB „Gonger“ atsiųstų BUAB „Delveris“ bankroto administratoriaus sutikimą dėl minėtų objektų subnuomos. UAB „Gonger“ kartu su 2020 m. vasario 25 d. el. laišku atsiuntė 2019 m. rugpjūčio 30 d. bankroto administratoriaus patvirtinimą, kad UAB „Gonger“ turi teisę subnuomoti nekilnojamąjį turtą. Kilus įtarimui dėl minėto bankroto administratoriaus patvirtinimo, kadangi jo data yra 2019 rugpjūčio 30 d., o jis buvo atsiųstas tik 2020 m. vasario 25 d., paaiškėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu BUAB „Delveris“ turtą perleido atsakovei UAB „Docday Baltic“;

11.2. teismas netinkamai nustatė CK 4.79 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių senaties termino skaičiavimo pradžios momentą. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento, turi būti įvertinama ne tik, kada viešajame registre buvo įregistruoti duomenys (juridiniai faktai), leidžiantys padaryti išvadas apie teisių pažeidimą, tačiau ir kitos svarbios aplinkybės. Vien atitinkamo juridinio fakto įregistravimo viešajame registre data negali būti vienintele aplinkybe nustatant ieškinio senaties termino pradžią. Dalyvaujant derybose ir sudarant subnuomos sutartį, atsakovė ir su ja susiję asmenys nuslėpė faktą apie turto pardavimą bei pateikė klaidinančią informaciją apie sutikimą subnuomai. Tik susipažinus su BUAB „Delveris“ bankroto administratoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. sutikimu dėl turto subnuomos, kuris elektroniniu paštu buvo atsiųstas tik 2020 m. vasario 25 d., apeliantei ir trečiajam asmeniui kilo pagrįstų įtarimų dėl turto teisinio statuso, ir tik tada atsirado poreikis pasitikrinti viešojo registro informaciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 913/1000 dalis pastato (mechaninių dirbtuvių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/100 dalis kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 55/100 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodyto turto kitos dalies bendrasavininke iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo ir BUAB „Delveris“, kuriai kreditorių susirinkimas 2017 m. balandžio 21 d. nutarimu iškėlė bankroto bylą ne teismine tvarka. 2019 m. gruodžio 5 d. BUAB „Delveris“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

15. 2019 m. rugpjūčio 30 d. BUAB „Delveris“ ir atsakovė UAB „Docday Baltic“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2019/1, kuria BUAB „Delveris“ pardavė atsakovei 87/1000 dalis pastato (mechaninių dirbtuvių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/100 dalis kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir Turtas). BUAB „Delveris“ 2019 m. rugsėjo 3 d. nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktu Turtą perdavė atsakovei. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis viešajame registre įregistruota 2019 m. rugsėjo 24 d.

16. Ieškovė, remdamasi CK 4.79 straipsniu, pareiškė reikalavimą perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019/1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo ir galėjo sužinoti per trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., t. y. nuo tos dienos, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas naujas Turto savininkas (atsakovė) ir išviešinta 2019 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino praleidimą pripažino savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti ir nepasisakė dėl ginčo esmės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija tikrina, ar pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikšti, yra pagrįsta ir teisėta.

18. Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

19. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų.

20. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, todėl nevertino visų byloje esančių duomenų, reikšmingų ieškinio senaties eigos pradžiai nustatyti.

22. Apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2020 m. vasario 28 d., kai apeliantei tapo žinoma, jog nuosavybės teisė į Turtą yra perleista atsakovei, o ne nuo duomenų apie pasikeitusį Turto savininką įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento (2019 m. rugsėjo 24 d.), nes Turto pardavimo sutarties įregistravimo dieną ieškovė negalėjo objektyviai numanyti, kad Turto nuosavybės teisė yra perleista atsakovei, todėl neturėjo pagrindo domėtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais, kadangi vien Turto pardavimo sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre data per se negali būti laikomas data, kada apeliantė faktiškai apie tai sužinojo/turėjo sužinoti, kadangi tai neatitiktų aukščiau nurodytų teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl asmens sužinojimo apie teisės pažeidimo momentą, o be to, laikantis tokios pozicijos, asmenys būtų įpareigojami periodiškai tikrinti Registrų centro duomenis, o tai neatitiktų nei protingumo, nei proporcingumo reikalavimų.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė, įvertinus jos elgesį taikant protingo, rūpestingo ir atidaus asmens standartą, susiklosčiusioje situacijoje neturėjo pareigos savo iniciatyva tikrinti viešo registro duomenis, siekdama išsiaiškinti, ar registre nėra registruotų juridinių faktų, galimai pažeidžiančių jos subjektines teises į Turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Turtą subnuomojosi su ieškove susijęs trečiasis asmuo UAB „Kelio servisas Panevėžyje“. Iš byloje esančio UAB „Gonger“ (Turto nuomininkės) ir UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ 2020 m. vasario mėnesį vykusio el. susirašinėjimo matyti, jog tarp minėtų šalių vyko derybos dėl Turto subnuomos teisinių santykių pratęsimo, tai yra 2020 m. vasario 7 d. UAB „Gonger“ atstovas el. paštu trečiajam asmeniui pateikė Turto subnuomos sutarčių projektus. Atsakydamas į UAB „Gonger“ el. laišką, UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ direktorius paprašė, kad UAB „Gonger“ atsiųstų BUAB „Delveris“ bankroto administratoriaus sutikimą dėl Turto subnuomos. UAB „Gonger“ atstovas 2020 m. vasario 10 d. el. laiške nurodė, jog sutikimas bus atsiųstas 17-18 d., nes administratorius atostogauja. Iš byloje esančio UAB „Gonger“ 2020 m. vasario 25 d. el. laiško kopijos, matyti, jog UAB „Gonger“ trečiajam asmeniui atsiuntė 2019 m. rugpjūčio 30 d. bankroto administratoriaus patvirtinimą, jog UAB „Gonger“ turi teisę subnuomoti Turtą, nors 2019 m. rugpjūčio 30 d. Turtas jau buvo parduotas atsakovei.

24. Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ankstesnė subnuomos sutartis galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d., o naujasis turto savininkas (atsakovė), kaip nurodo apeliantė, 2019 m. rugpjūtį įsigijęs turtą, jo nepradėjo fiziškai naudoti, turte nepakabino iškabų su savo pavadinimu ar kitaip nepranešė šių aplinkybių (priešingų įrodymų byloje nėra), sutiktina su apeliante, kad apeliantė negalėjo objektyviai numatyti, kad nuosavybės teisė yra perleista atsakovei, todėl neturėjo pagrindo domėtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

25. Minėta, jog teisės į ieškinį atsiradimas, o kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Konkrečiu atveju apeliantė įrodė, jog apie savo teisių pažeidimą apeliantė turėjo pagrindo įtarti tik su apeliante susijusiam trečiajam asmeniui pradėjus derybas dėl Turto subnuomos teisinių santykių pratęsimo ir 2020 m. vasario 25 d. gavus 2019 m. rugpjūčio 30 d. administratoriaus sutikimą dėl patalpų nuomos, kurių metu atsirado pagrindas patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Vertinant apeliantės elgesį rūpestingumo ir apdairumo aspektu konkrečioje situacijoje, nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantė turėjo ir galėjo apie savo teisių pažeidimą sužinoti anksčiau.

26. Nustačius, jog apeliantė apie savo kaip bendraturtės teisių pažeidimą sužinojo tik 2020 m. vasario 28 d., gavusi Nekilnojamojo turto duomenų išrašą, nuo to momento atitinkamai skaičiuotina ir ieškinio senaties termino pradžia. Apeliantė ieškinį teismui pateikė 2020 m. kovo 2 d., todėl, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, senaties termino apeliantė nėra praleidusi.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškinį atmetė nenagrinėdamas ginčo iš esmės, t. y. nepasisakydamas dėl reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagrįstumo / nepagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė.

28. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė bei nevertino aplinkybių, susijusių su pareikštu materialinio pobūdžio reikalavimu dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamą visa apimtimi naujais aspektais, taigi būtų paneigta šalių teisė į apeliacinį procesą.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

33. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą ir priėmęs sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė