Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-875/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-15
Bylos Nr.
1A-21-875/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26975-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Martynas Galvičius, Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
L. B.
Nukentėjusysis
R. K., M. K., M. V., A. K., R. V., N. V.
Advokatai
Saulius Alysas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-875/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26975-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.9.2.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,nuteistajam L. B., jo gynėjui advokatui Sauliui Alysui,nukentėjusiesiems R. K., M. K., M. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo

L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, L. B. įpareigotas 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jam visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį);

bausmės pradžią L. B. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos;

nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš L. B. nukentėjusiajam A. K. 2200 Eur (du tūkstančiai du šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš L. B. nukentėjusiajam M. K. 3725 turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 4725,00 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt penki eurai);

nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš L. B. nukentėjusiajai R. V. 3716,41 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 4716,41 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai šešiolika eurų 41 ct);

nukentėjusiosios N. V. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš L. B. nukentėjusiajai N. V. 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiosios M. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš L. B. nukentėjusiajai M. V. 2225 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 3225 Eur (trys tūkstančiai du šimtai dvidešimt penki eurai);

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Aldonos Jaugelienės 2024 m. kovo 5 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas pratęstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms, sumą sumažinus iki 16866,41 Eur, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma 924 Eur, paliktas galioti iki žalos nukentėjusiesiems N. V., M. K., M. V., R. V., A. K. atlyginimo;

priteista iš L. B. 2308,34 Eur (du tūkstančiai trys šimtai aštuoni eurai 34 ct) valstybei atlyginti proceso išlaidas, susidariusias teikiant nukentėjusiesiems N. V., M. K., R. V. antrinę teisinę pagalbą;

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. B. nuteistas už tai, kad sunaikino bei sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, būtent: 2023 m. liepos 19 d., apie 16.50 val., vykdydamas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbus tyčia jį padegė, t. y. name ant grindų prilaistė benzino, po to numetė cigaretės nuorūką, nuo kurios užsidegė ir sudegė nukentėjusiajai N. V. priklausantis gyvenamas namas, kuris bevertis ir pinigine išraiška nevertinamas, bei išplitusio gaisro metu sudegė arba buvo sugadintas šalia gaisravietės buvęs turtas – adresu (duomenys neskelbtini) sudegė nukentėjusiajam A. K.priklausantis garažas – 1000 Eur vertės, sandėliukas – 300 Eur vertės, jame buvę 6-7 m³ malkų – 900 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam A. K. padaryta 2200 Eur turtinė žala; adresu (duomenys neskelbtini) sugadinta nukentėjusiajam T. K. priklausančio gyvenamojo namo 7 vnt. plastikinių langų – iš viso 2319,99 Eur vertės, gyvenamojo namo fasadas – 1606,59 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam T. K. padaryta 3926,58 Eur turtinė žala; adresu (duomenys neskelbtini) sugadinta nukentėjusiajai R. V. priklausančio gyvenamojo namo 1 langas bei 2 vnt. garažo langų – iš viso 489,79 Eur vertės, gyvenamojo namo fasadas – 1181,25 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai R. V. padaryta 1586,04 Eur turtinė žala; adresu (duomenys neskelbtini) sudegė nukentėjusiajai M. V. priklausantis sandėliukas – 2000 Eur vertės, tvora – 800 Eur vertės, sugadinta 3 vnt. gyvenamojo namo langų – iš viso 2200 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai M. V. padaryta 5000 Eur turtinė žala bei sudegė sandėliuke buvę nukentėjusiajam M. K. priklausantys daiktai: 4 vnt. kastuvų „Fiskar“ – iš viso 200 Eur vertės, 2 vnt. grėblių – iš viso 50 Eur vertės, 4 vnt. įrankių kapų priežiūrai – iš viso 100 Eur vertės, kampinis šlifuoklis „Bosh“ – 50 Eur vertės, kampinis šlifuoklis „Devalt“ – 50 Eur vertės, 2 vnt. elektrinių pjovimo įrankių ir 2 vnt. suktukų „Devalt“ – iš viso 400 Eur vertės, automobilio poliravimo reikmenys – 100 Eur vertės, židinys – 350 Eur vertės, 4 vnt. padangų komplektas su ratlankiais – iš viso 700 Eur vertės, medinė šuns būda – 250 Eur vertės, 50 metrų prailgintuvas – 75 Eur vertės, 2 vnt. dviračių – iš viso 400 Eur vertės, 2 vnt. „Xiomi“ elektrinių paspirtukų – iš viso 700 Eur vertės, žoliapjovė – 150 Eur vertės, trimeris – 150 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam M. K. padaryta 3725 Eur turtinė žala.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 23 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir priteisti iš valstybės jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas byloje grindė prielaidomis, o ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl nuteistojo L. B. parodymų netinkamo vertinimo

2.2. Apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodyta teismo išdėstyta išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino savo kaltę. Teigia, kad tokia išvada tik iš dalies atitinka jo parodymų turinį ir išreikštą poziciją.

2.3. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas keturis kartus. Pirmų trijų apklausų metu (2023 m. rugpjūčio 4 d., 2023 m. gruodžio 7 d. ir 2024 m. kovo 6 d.) jis teigė, kad griaunamame name numesdamas ant grindų nuorūką pasielgė netinkamai, tačiau tyčios sukelti gaisrą neturėjo. Tvirtino, kad benzino iš bakelio namo viduje taip pat nepilstė. Galėjo truputį benzino išlieti, tačiau tik dėl neatsargumo. Patikslinto pranešimo apie įtarimą dieną (2024 m. kovo 6 d.) jis buvo apklaustas du kartus. Iš pradžių apklausiamas laikėsi pozicijos, kad gaisrą sukėlė dėl neatsargumo, tačiau kitoje tos pačios dienos apklausoje nurodė, kad ardomą namą padegė tyčia, nors savo motyvo paaiškinti nesugebėjo. Toks kaltės pripažinimas neatitiko jo ankstesnės pozicijos ir buvo neargumentuotas. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 n. vasario 1 d. pateikė skundą Šiaulių apylinkės prokuratūrai, kuriame nurodė davęs netikslius parodymus, nes buvo susijaudinęs bei apkalbėjo save, todėl prašė jį apklausti papildomai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu daugiau apklaustas nebuvo. Apklausiamas teisme jis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tąkart nešė benziną, eidamas paslydo, nes grindys buvo nelygios, benzino prisilaistė, nes bakelis nebuvo gerai užsuktas. Pakėlęs bakelį su likusiu benzinu, jį gerai užsuko ir paliko jį prieškambaryje. Teigė, kad tiek E. (N.), tiek Ž. (K.) rūkė ir mėtė nuorūkas bet kur. Palikęs benzino bakelį jis išėjo į lauką, susirinko įrankius. Tvirtino nežinąs, kaip užsidegė namas, o numestą ant grindų savo nuorūką kambaryje užtrypė batu. Nuo to momento, kai užgesino nuorūką iki gaisro, jo teigimu, praėjo apie 10 minučių. Jo nuomone, gaisras galėjo kilti ne tik nuo jo, bet ir E. N., Ž. K. veiksmų. Pabrėžė, kad tyčia gaisro jis nesukėlė, specialiai benzino nelaistė ir nuorūkos tyčia nemetė. Atkreipė dėmesį į liudytojo A. J. parodymus, kuris 2024 m. birželio 19 d. apklausiamas teisme teigė pažįstantis nuteistąjį ir nurodė, kad po įvykio sutiktas jis pasakojo apie gaisrą ir tvirtino nežinantis, kaip namas užsidegė. Šių parodymų pagrindu daroma išvada, kad apeliantas viso proceso metu išliko nuoseklus teigdamas, kad neturėjo tikslo padegti griaunamo medinio namo ir savo veiksmais gaisro tyčia nesukėlė.

Dėl liudytojų E. N. ir Ž. K. parodymų netinkamo vertinimo

2.4. Apeliantas tvirtina, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi liudytojų E. N. bei Ž. K. parodymais. Apelianto nuomone, liudytojo E. N. parodymai nėra informatyvus, o liudytojo Ž. K. parodymai yra jį labiau teisinančio, nei kaltinančio pobūdžio.

2.5. Nurodo liudytoją E. N. ikiteisminio tyrimo metu teigus, jog gaisrą galėjo sukelti L. B.. Pažymi, kad liudytojas tokią aplinkybę nurodė tik kaip prielaidą, o ne kaip faktą. E. N. svarstė, jog L. padegė su „biku“ arba „tyčia palaistęs ir padegęs“ (2024 m. kovo 1 d. apklausa). Apklaustas teisme 2024 m. birželio 19 d. E. N. nurodė nematęs, kur L. B. padėjo vienintelę surūkytą nuorūką, nematęs jo ir laistant name benziną. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2024 m. kovo 1 d. apklausos metu liudytojo E. N. nurodytas aplinkybes, jog užsidegus namui L. B. lauke juokėsi, elgėsi kaip išprotėjęs, paneigė kiti byloje apklausti liudytojai. Teisme 2024 m. birželio 10 d. apklaustas nukentėjusysis T. K. teigė matęs prie degančio namo stovėjusius du vyrus, kurie nesijuokė. Teisme 2024 m. birželio 10 d. apklausta nukentėjusioji R. V. nurodė, kad prie baigiančio degti namo matė L. B., kuris vaikščiojo po gatvę, atrodė pasimetęs, nesijuokė, vienu metu net priėjo prie jos ir kažko paklausė.

2.6. Liudytojas Ž. K. buvo apklaustas tik vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu, o nenustačius šio liudytojo buvimo vietos, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti šio liudytojo parodymai. Liudytojas Ž. K. tvirtino matęs L. B. po truputį laistant benziną name. Tačiau liudytojas nurodė ir L. B. teisinančias aplinkybes, kurias teismas, apelianto vertinimu, ignoravo ir nuosprendyje neaptarė. Visų pirma, Ž. K. paneigė E. N. teiginius, kad jis (L. B.) iš anksto siūlė padegti namą. Kelias dienas prie namo dirbęs kartu su E. N. bei L. B., Ž. K. aiškino negirdėjęs, kad L. B. būtų kalbėjęs, jog reikia padegti griaunamą namą. Antra, Ž. K. nurodė, kad kilus pirmai liepsnai name visi, taip pat ir L. B. puolė gesinti vandeniu, tačiau netrukus pasirodė daugiau dūmų, liepsna išsiplėtė ir apėmė visą namą. Paminėta aplinkybė dėl gaisro gesinimo, apelianto vertinimu, yra ypatingai svarbi, nes paneigia jo ketinimą padegti namą.

2.7. Šių duomenų pagrindu daroma išvada, kad skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas grindė ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis, kurias aiškino nuteistojo nenaudai, o epizodiškai ir selektyviai vertindamas jo bei liudytojų E. N., Ž. K. parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl įrodymų vertinimo.

Dėl nenustatyto priežastinio ryšio ir tyčios

2.8. Apelianto nuomone, išvadą dėl jo kaltumo teismas padarė ignoruodamas in dubio pro reo principą.

2.9. Remiantis bylos medžiaga, 2023 m. liepos mėnesį apeliantas kartu su E. N. bei Ž. K. prie medinio namo (duomenys neskelbtini) dirbo tris dienas. Pažymi, kad per šį laikotarpį L. B. nesiėmė aktyvių veiksmų gaisrui sukelti. Jis su kitais draugais eidavo į šalia esančią parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų, tačiau ne degaus skysčio ar degtukų. Be jo paties namo viduje rūkė ir liudytojai E. N., Ž. K.. Benzino bakelį E. N. taip pat nešiojo. Įvykio vietoje bakelį su benzinu buvo palikęs namo savininkas – liudytojas A. V., kuris teisme nurodė, kad benzinas buvo skirtas žoliapjovei. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas E. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 15 d. teigė, jog griaunamame name rūkė kartu su Ž. (K.) ir parūkęs cigaretę užgesindavo į grindis. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. taip pat pripažino, kad E. N. pelenus kratė ant grindų ir nuo to galėjo kilti ugnis.

2.10. Šių duomenų pagrindu apeliantas daro išvadą, kad jo veiksmai dėl rūkymo įvykio vietoje ir įvykio metu nesiskiria nuo kitų asmenų, visų jų kartu buvusių veiksmai buvo panašūs, t. y. neatsargūs gaisro atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas E. N. netrukus po sukelto gaisro atvykusiems į jo namus policijos pareigūnams pripažino, kad gaisras kilo dėl neatsargumo. 2023 m. lapkričio 28 d. kitų objektų (policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo) apžiūros protokole nurodyta, jog liudytojas E. N. teigė, kad „rūkė tryse, gėrė, dirbo už malkas, griovė namą nuo pirmadienio, gaisras gavosi netyčia, nes buvo 5 litrai benzino ir numetė cigaretę, kai kilo gaisras, jis gesino“.

2.11. Pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent nuo L. B. numestos nuorūkos kilo gaisras, todėl apelianto veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nes nenustatytas priežastinis ryšis tarp jo veiksmų ir gaisro kilimo bei tyčinė kaltės forma.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėjas Saulius Alysas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022, 2K-14-387/2024, 2K-37-387/2024).

6. Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos sudėties, o būtent – kaltės ir priežastinio ryšio bei nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti ir priteisti nuteistojo naudai iš valstybės jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

7. Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismui proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo L. B. padarytą nusikalstamą veiką bei padarė motyvuotas išvadas dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistojo kaltę visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

9. BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-511/2022).

10. Nuteistasis L. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino. Dėl esminių įvykio aplinkybių nurodė, kad tame name, kuriame padirbėti jam su pažįstamu Ž. K. pasiūlė tuomet pirmąkart sutiktas E. N., jie visi trys girtavo ir dirbo. Nurodė pirmas dvi dienas su jais negėręs, tačiau trečią dieną gėrė kartu. Patvirtino, kad tame kambaryje, kur girtuokliavo, buvo ir benzino bakelis. Teigė pats garsiai pasakęs, kad benzinas gali užsidegti, tačiau E. K. atsakė, jeigu užsidegs, tai užsidegs, namas griaunamas, tai nieko tokio. Pripažino, kad nešė tą benzino bakelį, eidamas paslydo, nes grindys buvo nelygios, tuomet benzino prisilaistė, nes bakelis nebuvo gerai užsuktas. Pakėlęs tą bakelį su likusiu benzinu, jį gerai užsuko ir paliko bakelį prieškambaryje. Jo teigimu, tiek E. N., tiek ir Ž. K. tame name rūkė bei mėtė nuorūkas bet kur. Prieš pat gaisrą jis paliko benziną ir išėjo į lauką susirinkti įrankių, kai staiga pajuto liepsną, kuri jau persimetė į stogą. Kaip užsidegė, jis neįsivaizduoja, tik pamatė dūmus ir išbėgo, dar kitiems dviem pasakęs, kad jau dega. L. B. teigimu, E. N. tuo metu jau buvo labai girtas. Daugiau jis nieko nematė. Pats nerūko. Jeigu tądien ir buvo dūmiuką užtraukęs, tai tik todėl, kad kiti du jam davė, tačiau jis nuorūką teigia užgesinęs kambaryje, kur išgėrinėjo, atrodo, jog nuorūką užtrypė batu. Nuo to momento, kai užgesino nuorūką, iki gaisro praėjo apie 10 minučių. Nuo ko kilo gaisras, nežino. Pasak jo, apie to namo padegimą neblaivūs kalbėjo ir Ž. K., ir E. N.. Tuo tarpu jis pats apie tai, kad namą būtų lengviau padegti, o ne griauti, jiems nesakė ir nemano galėjęs taip pasakyti. Jo nuomone, gaisras kilo koridoriuje nuo numestos nuorūkos, o kas numetė tą nuorūką, jis nežino, galėjo numesti ir Ž. K., ir E. N.. Kilus gaisrui Ž. K. ir E. N. buvo name ir vienas po kito iš namo išbėgo, jis pats buvo labai pasimetęs. L. B. nuomone, gaisras galėjo kilti ir nuo visų trijų veiksmų, tačiau pats teigia gaisro tyčia nesukėlęs, specialiai benzino nelaistęs ir nuorūkos tyčia nenumetęs. Nurodė ir tai, kad su abiem sugėrovais nebuvo susipykęs ir nežino, kodėl tiedu jį apkalba. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu davęs kitokius parodymus – prisipažinęs dėl padaryto nusikaltimo, tačiau nurodė taip pasakęs tik todėl, kad tyrėjai tvirtino, kad jis uždegė, dėl ko jis ir prisipažino. Tačiau dabar tvirtina, kad tyčia tikrai nedegė, o ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia nuteistojo L. B. pateikiama versija neatitinka bylos medžiagos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja netikėjo ir motyvuotai atmetė. Tuo tarpu iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad apklausiamas netrukus po minėto nusikaltimo – 2023 m. rugpjūčio 4 d. L. B. savo kaltę iš esmės pripažino ir nurodė, kad tąkart paprašė Ž. K. cigaretės, kurią užsidegęs nuėjo į virtuvę, ten tiesiog rūkė, vaikščiojo ir apžiūrinėjo. Jam būnant virtuvėje Ž. K. ir E. N. buvo svetainės patalpoje, kur rūkė ir vartojo alkoholį. Pabaigęs rūkyti jis tiesiog numetė nuorūką ant virtuvės grindų, po ko grindys iš karto pradėjo smilkti ir užsidegė. Jo teigimu, ten tikrai buvo prilaistyta benzino, nes taip greitai išplisti ugniai nebūtų galimybės. Atsimena, kad E. N. benzino baką nešiojo tai į lauką, tai į kambarį, tai į virtuvę, tai atsukdavo, tai užsukdavo, dėl ko turbūt ir liko to benzino lašų virtuvės patalpoje ir viskas taip greitai užsidegė. Pats irgi buvo tą benzino baką išnešęs kartą lauk. Be to, tas bakas buvo negerai užsuktas, jis dar užsuko jį, bet iki to momento benzino galėjo prisilaistyti visur. Šiaip niekur jo nepilstė. Labai išsigando, pasimetė, nesakė savo sugėrovams, ką padarė ir pabėgo jų net neperspėjęs. Nebežiūrėjo, kas su tuo namu toliau bus, bėgo kuo tolyn. Daugiau nieko nebematė, kas toliau vyko. Po to nei su E. N., nei su Ž. K. nebendravo. L. B. teigimu, prieš gaisrą likęs benzino bakas buvo svetainės patalpoje, o virtuvėje jo buvo prilaistyta. Elektros name nebuvo, ji buvo atjungta. Prisiminė, kad buvo kažkokia kalba apie tai, kad lengviau būtų padegti tą namą, bet, anot jo, viskas buvo juoko forma, niekas tyčia to namo padegti neketino. L. B. nurodė jokių blogų minčių neturėjęs, tai buvo jo neatsargi, netyčinė veika, savo netyčinę kaltę pripažino pilnai, pasielgė neatsakingai, dėl ko dabar daug kam padaryta turtinių nuostolių. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai nuoširdžiai gailisi.

11.1 Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 7 d. L. B. nurodė neprisimenantis, ar išvis buvo tokia kalba, kad tą namą reikėtų padegti, nes būtų paprasčiau, nei dirbti ir griauti. Patvirtino, kad tą benzino bakelį jis nešiojo – E. N. paliepus jį nešė lauk, po to vidun, kur jis ir buvo prieš gaisrą. Nurodė, kad benzino buvo prilaistyta visur, nes bakelis buvo pradurtas ir benzinas bėgo, lašėjo iš to bakelio lauk. Kambaryje buvo daug stiklo šukių, tad galėjo nuo to prasidurti. Teigia galėjęs tą bakelį jis atidaryti, nes šis blogai užsidarydavo, galėjęs bandyti jį užsukti, o besukdamas ir prilaistyti benzino. Buvo neblaivus, tad koordinacija ir judesiai buvo ne tokie, kaip blaivaus. Bakelis buvo jau beveik pustuštis, nors to benzino jie niekur nepanaudojo. Galėjo tą pradurtą bakelį nešti ir į virtuvę. Galbūt jam abu sugėrovai ir sakė nenešioti to benzino bakelio, nors pats to nebeprisimena. O nuorūkas, anot jo, visi mėtė visur, tad namui užsidegti galimybė buvo didelė. Jo teigimu, Ž. K. nors ir rūkė, tačiau rūkydamas po namą nevaikščiojo, o E. N. tikrai mėtė nuorūkas, elgėsi neatsakingai. Patvirtino suprantantis, kad esant prilaistyto benzino mediniame name ir ten pat rūkant bei visur purtant pelenus bei mėtant nuorūkas, gali kilti gaisras, tačiau kitaip nesielgė, nes manė taip neatsitiksiant.

11.2. Apklaustas 2024 m. kovo 6 d., įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą L. B. savo kaltę taip pat pripažino iš dalies, tik nesutiko tyčia padegęs, teigė padegimą įvykus netyčia. Dėl pasakytos frazės, kad geriau būtų padegti, nei nugriauti, nurodė nepamenantis, tačiau galėjęs juokais pasakyti kažką panašaus, bet piktų minčių nebuvę, šiaip išsprūdo tokie žodžiai. Dėl benzino bakelio tikslino, kad šis galbūt nebuvo kiauras, bet lyg rasojo. Patvirtino nešiojęs tą bakelį iš kambario į lauką ir vėl atgal, nes jam taip liepė girtas E. N.. Paskui šis liepė jo netampyti. Sutinka, kad buvo atidaręs tą benzino bakelį ir gal ne kartą, galėjo benzino prisilaistyti jam sukinėjant kamštelį. Vieną kartą tikrai atsuko, gal ir daugiau. Kodėl taip padarė, negali paaiškinti. Jo judesiai buvo nekoordinuoti, rankose gerai nenulaikė ir prilaistė visur, galėjo prilieti ir virtuvėje. Nepamena visko dėl girtumo. Jis nunešė į virtuvę bakelį ir ten jis turėjo likti iki gaisro. Tada prisidegė cigaretę, gautą iš Ž. K.. Šiaip nerūko, bet paprašė, nes išgėręs parūko. Tikslo padegti su nuorūka nebuvo, bet taip išėjo. Jis virtuvėje rūkė, numetė surūkytą nuorūką ir staiga kilo liepsna. Cigaretė nukrito, kur buvo prilieta benzino. Kur jo tiksliai buvo prilaistyta, jis nesuprato, nežiūrėjo ir nekreipė dėmesio, o kai nukrito nuorūka, tai gavosi stipri liepsna. Puolė šaukti, kad dega. Atbėgo E. N. ir skuduru mėgino gesinti, bet nepavyko. Jis staigiai bėgo lauk, bakelis liko virtuvėje. Išbėgo į gatvę, tačiau nesijuokė, to nebuvo. Sulaukė, kol atvyko gaisrinė, tačiau nelaukė, kol užgesins. Suprato, kad nuo jo numestos cigaretės kilo gaisras, kad jis gaisrą sukėlė. Nebežinojo, kur dėtis, išvažiavo į namus K.. Dabar daug ko nepamena. Regis, gaisras kilo iš karto, nebuvo, kad jį būtų užgesinę ir būtų iš naujo užsidegęs. Sutinka, kad jis kaltas. E. N. ir Ž. K. benzino bako nesukinėjo ir benzino neprilaistė. Tik jis priliejo benzino sukinėdamas dangtelį, prilaistė iš girtumo. Suprato, kad negerai, bet girtas daug negalvojo. Sutinka, kad kaltas jis, nes surūkęs cigaretę, ją išmetė ant žemės ir taip sukėlė gaisrą. Bet nenori sutikti, kad tyčia padegė, nors kaip suaugęs žmogus suprato, kad prilaistęs benzino ir numetęs nuorūką būtent jis sukėlė gaisrą.

11.3. Papildomai apklaustas 2024 n. kovo 6 d. L. B. parodė kaltę dėl tyčinio padegimo pripažįstantis visiškai. Pats sau nenorėjo pripažinti, kad taip padarė. Jau laistant benziną buvo mintis, kad lengviau būtų, jog užsidegtų. Jis galvojo, kad nuorūką numes ir bus baigta, nors garsiai niekam to nesakė. Abu sugėrovai matė, kad jis laisto benziną. Padegti namo niekas neprašė, mintis buvo tik jo vieno ir to paaiškinti negali. Pats būdamas girtas numetė nuorūką ant išlieto benzino vietų. Mesdamas nuorūką suprato, kad viskas užsidegs, nes buvo sausa, karšta. Tada ir kilo liepsna. Kaltę pripažino visiškai ir nurodė supratęs, ką daro. O kai viskas įvyko, labai persigando, jautė didelę baimę ir stresą.

12. Teisme perskaičius L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad šie jo parodymai yra neteisingi, juose neteisingai nurodyta, kad jis laistė benziną, nes eidamas girtas paslydo, užkliuvo už bakelio su benzinu ir benzinas išsipylė. Patvirtino, kad apklausos protokolus skaitė ir juos pasirašė.

13. Nors L. B. savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, neigė, tačiau jo kaltė yra įrodyta liudytojų E. N., Ž. K., M. Ž. ir kitų parodymais, nukentėjusiųjų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje patikimai nustatyta, kad aptariamas namas buvo padegtas tyčia, o jį padegė L. B.. Nors nuteistasis L. B. apeliaciniame skunde ir jo gynėjas advokatas Saulius Alysas teismo posėdyje teigė, kad šioje byloje nenustatyta L. B. kaltė ir priežastinis ryšys, o skundžiamas nuosprendis grindžiamas ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis, vien selektyviai vertinamais liudytojų E. N. ir Ž. K. parodymais, tačiau skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai spręsta, kad L. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ne tik nusikaltimo padarymo metu ir vietoje buvusių liudytojų E. N. ir Ž. K. parodymai, papildantys vieni kitus ir leidžiantys nustatyti vieningą įvykių seką, taip pat liudytojo – PAGD vyriausiojo specialisto M. Ž. parodymai apie gaisro kilimo priežastis ir mechanizmą, kurie užfiksuoti ir jo tarnybiniame pranešime bei įvykio vietos apžiūros protokole, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada dėl įvykio vietoje rastų pėdsakų, taip pat pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kūno kameromis užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas teisme liudytojas E. N. patvirtino, kad trečią dieną dirbant prie minėto namo, apie 12-13 val. L. B. nei iš šio, nei iš to paprašė palikti parūkyti, nors prieš tai siūlant atsisakydavo ir sakė, kad nerūko. Pasiėmęs nuorūką L. B. išėjo iš kambario, tuo tarpu jis su Ž. K. ir toliau sėdėjo, rūkė, nuorūkas dėjo į stiklainį, o jei ir numesdavo ant grindų, tai po to surinkdavo ir sudėdavo į stiklainį. Po to užuodė lyg ir smarvę, nubėgo į virtuvę, o ten pamatė didžiulę ugnį. Dar bėgdamas rado kažkokią paklodę, bandė užmesti ant tos ugnies. Išbėgo su Ž. K. į lauką, lauke pradėjo blaškytis. Tuo metu, kai pamatė liepsną, L. B. blaškėsi kažkur lauke. Neprisimena, ar prieš gaisrą matė L. B. nešiojantis rankose benzino bakelį. Paskutinį kartą tą bakelį matė kambaryje, o kur ta benzino talpa buvo gaisro metu, nematė. Savo parodymus dėl tikėtinos gaisro priežasties ir galimo kaltininko – L. B. liudytojas E. N. patvirtino ir akistatos su įtariamuoju L. B. metu 2023 m. gruodžio 13 d. Iš akistatos protokolo matyti, kad liudytojas, priešingai L. B. teiginiams, tvirtino, jog benzino bakelio laikymo vietoje stiklo šukių nebuvo, o bakelio dangtelį sukinėjo ir benziną laistė L. B., kuris į jo ir Ž. K. pastabas to nedaryti nereagavo. Liudytojas patvirtino L. B. sakius, kad lengviau būtų tą namą padegti, nereikėtų dirbti ir griauti. Pastarasis su tokiais liudytojo teiginiais sutiko, tačiau tikino iš tikrųjų tokių minčių neturėjęs. Liudytojas patvirtino ir tai, kad prieš pat gaisrą L. B. paprašė cigaretės, Ž. K. ją davė jau uždegtą, L. B. su ta cigarete nuėjo į virtuvę, iš kurios vos po kelių minučių pradėjo kilti dūmai. L. B. pripažino prieš gaisrą paprašęs cigaretės ir su uždegta cigarete nuėjęs į virtuvę, kur galėjęs ją numesti. O išėjęs iš virtuvės į lauką išgirdo Ž. K. pasakius, kad dega.

15. Iš pirmosios instancijos teisme pagarsintų liudytojų Ž. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti jį patvirtinus, kad tąkart rūkydamas L. B. ne vieną kartą blogai užgesino cigaretes, nepataikydavo į peleninę, tad tų cigarečių nuorūkų tikrai pakliūdavo ir kambaryje ant žemės, ant lovos. Nurodė kalbų apie tai, kad tą namą reikia padegti, nes jį taip greičiau sutvarkytų, iš L. B. jis negirdėjęs, tačiau paaiškino ir tai, kad daugiausia tarpusavyje kalbėjosi L. B. ir E. N., o jis jautėsi reikalingas tik dėl darbo jėgos, o ne prie gėrimų. Tiksliai matė, kad L. B., pasiėmęs ten buvusį benzino bakelį po truputį ant grindų laistė. Kitas vyras (E. N.) dar sakė, ką čia šis išdarinėja, bet L. B. nesiklausė, niekaip nesureagavo. Liudytojas nurodė, jog tokius L. B. veiksmus galima suprasti, kaip norą tą namą padegti, priešingu atveju, kam laistyti tą benziną. Lygiai taip pat L. B. benziną laistė ir virtuvėje. Pats jam sakė, kad šis baigtų, nes viduje rūkoma, gali užsidegti. Taip pat aiškino ir E. N., bet L. B. nesiklausė. Prilaistęs benzino visame name, L. B. grįžo atgal į kambarį ir toliau rūkė. E. N., liudytojo teigimu, benzino nelaistė. Tada viskas įvyko staiga. Pirmiausia užuodė dūmus, ateinančius nuo virtuvės pusės. Puolė žiūrėti, kas vyksta. Dar buvo nedidelė liepsna, E. N. puolė gesinti. Liudytojas nurodė tiksliai neprisimenantis, kaip viskas klostėsi po to, nes pats buvo labai neblaivus. Jo nuomone, iš pradžių gaisrą pavyko prigesinti, tačiau galiausiai liepsna tapo dar didesnė, dūmų atsirado ir kambaryje, liko tik greitai bėgti lauk, nes už minutės užsidegė ir visas namas. Liudytojas nurodė neatmetantis galimybės, kad L. B. nuorūka buvo numesta tyčia link tos vietos, tačiau paties to momento jis nematė, tik patvirtino L. B. vaikščiojus virtuvėje rūkant, o iš virtuvės jį grįžus jau be cigaretės. Pakartojo, ką tądien visi buvo labai neblaivūs, jis galėjo kokias smulkmenas ir supainioti, bet pagrindinius dalykus atsimena – L. B. laistė benziną visame name, o E. N. benzino nelaistė, bet pelenus irgi kratė ant grindų, jis pats pelenus kratė tik į peleninę. Priešingai apeliacinio skundo argumentams pastebėtina, kad šio liudytojo parodymuose nėra vienareikšmiškai užfiksuota, kad L. B. taip pat puolė gesinti gaisrą. Iš liudytojo parodymų matyti, kad galimai ugnis kilo ne kartą ir ją galimai gesino visi, tačiau patikimų duomenų apie tai, kad gaisras kilo ne kartą byloje nebuvo nustatyta, o pats liudytojas patvirtino visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimenantis dėl girtumo. O vien tai, kad liudytojas Ž. K. nurodė negirdėjęs L. B. kalbų, jog namą būtų geriau padegti, nepaneigia liudytojo E. N. parodymų girdėjus tokius nuteistojo žodžius, juolab, kad liudytojas Ž. K. nurodė L. B. daugiau bendravus būtent su E. N., nei su juo, tokius žodžius pasakęs (galimai juoko forma) kategoriškai neneigė ir pats nuteistasis L. B..

16. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. teigia, kad liudytojo E. N. parodymai nėra informatyvūs, o liudytojo Ž. K. parodymai labiau jį teisinančio, nei kaltinančio pobūdžio, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi vien šių liudytojų parodymais, tokie apeliacinio skundo argumentai neatitinka bylos medžiagos. Tokius liudytojo E. N. parodymus dėl L. B. veiksmų sukėlus gaisrą, nurodytus šio sprendimo 14 punkte, patvirtina ir policijos pareigūnų, atvykusių pas minėtą liudytoją į namus iškart po gaisro, tarnybiniame pranešime bei kūno kamerų vaido įrašuose užfiksuoti duomenys. Kaip matyti iš Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK RS tyrėjos R. V. tarnybinio pranešimo, nuvykus pas E. N. (kuriam nustatytas 2,73 promilių girtumas), šis iškart pripažino žinantis apie gaisrą, kadangi ten buvo su dar dviem asmenimis, kai viskas įvyko. Jis vis kartojo: „žinau, kas padegė“. Nors įvykio aplinkybes jis aiškino nenuosekliai, neva pats buvęs viename kambaryje, o kiti du vyrai buvę kitame kambaryje, kur ir buvo benzinas, vėliau jau nurodė, kad visi buvo kartu, kai užsidegė namas nuo benzino ir liepsnos, tačiau patvirtino, kad visi jie rūkė ir vartojo alkoholį namo viduje, po to dar bandė gesinti, tačiau po kurio laiko visi trys pasišalino. 2023 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo apžiūra, taip pat nustatyta E. N. teigus, jog namas užsidegė todėl, kad padegė benziną, o jį padegė L. (B.). Jis nurodė, kad benzinas buvo name, kuriame jie dirbo, o viskas prasidėjo virtuvėje. Nurodė, kad gaisras gavosi netyčia, nes buvo 5 litrai benzino ir numetė cigaretę. Kilus gaisrui, jis gesino. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, aplinkybių, kurios leistų abejoti aukščiau nurodytų liudytojų parodymais apylinkės teismas nenustatė, tokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija. Šie liudytojų parodymai esminėmis aplinkybėmis buvo nuoseklūs viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, jog E. N. ir Ž. K., būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, sąmoningai išgalvojo savo parodymus ir nepagrįstai paaiškino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, juolab, kad pagrindo jį apkalbėti nebuvus nurodė ir pats L. B., patvirtinęs, kad su minėtais liudytojais nesipyko, E. N. iki to įvykio iš viso nepažinojo, o po įvykio nė su vienu iš jų nesimatė ir nekalbėjo. Apylinkės teismas šių liudytojų parodymus lygino tiek tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymų plotmėje, atsižvelgė ir į kitas baudžiamojoje byloje užfiksuotas aplinkybes bei surinktus įrodymus, todėl darytina išvada, kad sprendžiant L. B. kaltės klausimą apylinkės teismas šių liudytojų parodymais rėmėsi pagrįstai.

17. Tai, kad namas buvo padegtas tokiu būdu ir aplinkybėmis, patvirtina ir kita bylos medžiaga: 2023 m. liepos 19 d.-liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (kuriame pateikta išvada, jog labiausiai tikėtina gaisro židinio zona – virtuvės patalpa, atkasant šios patalpos grindis, degaus skysčio kvapas buvo jaučiamas visame plote ir prasideda nuo grindų lygio, tuo tarpu kai kitose patalpose grindų apdegimo požymiai mažesni, virtuvės patalpoje rasta ir plastikinės taros liekana su galimai degaus skysčio požymiais); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 14 d. specialisto išvada Nr. 11-2743(23) (pagal kurią iš įvykio vietos tirti pateiktuose degėsių mėginiuose Nr. 1, Nr. 2 ir ant tirti pateiktų apdegusios plastiko talpyklos liekanų Nr. 4 yra ypač degaus skysčio – benzino pėdsakų); PAGD vyriausiojo specialisto M. Ž. 2023 m. liepos 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. V-6-3843 (kuriame užfiksuota, jog atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą, nustatyta gaisro židinio zona, kurioje rastos plastikinės taros liekanos su degaus skysčio požymiais, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastimi nurodyta tyčinė veika (padegimas). Tokią išvadą vyriausiasis specialistas M. Ž. patvirtino ir apklaustas teisme kaip liudytojas. Pasak liudytojo, tik atvykus į gaisravietę buvo nustatyta, kad didžiausia gaisro priežastis buvo virtuvės patalpoje. Vėliau vakare su policijos pareigūnais nuvažiavus pas vieną iš asmenų, dalyvavusių to pastato griovime (kaip nustatyta – E. N.), šis vos paklaustas atsakė, kad padegė ir nurodė vardą „L.“, pavardės nežinojo. Minėjo, kad tas žmogus buvo nerūkantis, bet kai paprašė cigaretės, jam davė, tuomet šis nuėjo į kitą patalpą ir kilo gaisras. Liudytojo M. Ž. teigimu, pagal vienodai išsilydžiusios plastmasės liekanas įvykio vietoje galima išvada, kad bakelis prieš gaisrą buvo toje pačioje vietoje, kurioje jo liekanos rastos po gaisro. Liudytojas nurodė ir tai, kad benzinas yra sprogi medžiaga, jį galima uždegti ir nuorūka.

18. Aptarti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog priešingai nei teigia apeliantas, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių buvimą patikimai patvirtina ne tik minėtų liudytojų E. N. ir Ž. K. parodymai, bet ir visi šio procesinio sprendimo 13–17 punktuose aptarti įrodymai, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos L. B. naudai. Nors teisiamajame posėdyje L. B. ir iškėlė versiją, kad gaisras minėtame name galėjo kilti nuo visų ten buvusių, t. y. tiek E. N., tiek ir Ž. K. neatsakingų veiksmų mėtant cigarečių nuorūkas toje pačioje patalpoje, kur buvo ir bakelis su benzinu, kurio buvo pralieta, bei tvirtinant, kad benziną jis name praliejo netyčia, o nuorūkos nenumetė ir gaisro nesukėlė, tačiau apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bylos duomenys tokią L. B. versiją paneigia. Kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, L. B. kaltė įrodyta: liudytojo E. N. parodymais (apie tai, kad šis prieš gaisrą sakė, kad geriau tą namą padegti, nereikėtų dirbti, o prieš pat gaisrą dar paprašė cigaretės ir su uždegta cigarete išėjo iš kambario į virtuvę, kur netrukus po to ir kilo gaisras. Nurodžius ir tai, kad šį darbą jam pasiūlęs A. S. (nukentėjusiosios N. V., kuriai priklausė sudegęs namas, brolis) už darbą jam pažadėjo ardomo pastato medieną, o metalą jis ketino priduoti į metalo supirktuvę, taigi jokio motyvo padegti ardomą namą išvis neturėjo); tas pačias aplinkybes liudytojas patvirtino ir akistatos su L. B. metu bei iškart po gaisro pas jį atvykusiems policijos pareigūnams, kas užfiksuota jų kūno kameromis, tai girdėjęs patvirtino ir teisme apklaustas kaip liudytojas PAGD vyr. specialistas M. Ž.; liudytojo Ž. K. parodymais (kuriais liudytojas patvirtino L. B. namo kambaryje ir virtuvėje ant grindų laisčius benziną ir nesiliovus to daryti jiedviem su E. N. liepus to nebedaryti, o po to su degančia cigarete jį nuėjus į virtuvės patalpą, kur netrukus ir kilo gaisras, iš to supratęs, kad L. B. tyčia virtuvėje numetė degančią cigaretę); įvykio vietos apžiūros protokolu, PAGD vyriausiojo specialisto išvada dėl gaisro židinio ir priežasties bei LTEC specialisto išvada dėl benzino pėdsakų, rastų ant įvykio vietoje paimtų degėsių mėginių. Nors L. B. parodymai viso proceso metu ir nebuvo nuoseklūs – teisme jis neigė atlikęs bet kokius veiksmus, galėjusius sukelti gaisrą name, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis iš esmės neneigė savo kaltės, t. y. prilaistęs name benzino ir numetęs nuorūką, tačiau tvirtino tyčios padegti tą pastatą neturėjęs, nes benziną išliejo netyčia, kadangi bakelis buvęs nesandarus, o jo judesiai dėl girtumo buvę nekoordinuoti, nuorūką numetęs neapsižiūrėjęs, pastebėtina, kad būtent šie ikiteisminio tyrimo metu L. B. duoti parodymai atitinka byloje nustatytų esminių aplinkybių visumą. Tą aplinkybę, kad L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia ir jie surašyti iš jo žodžių, patvirtino ir teisme liudytoja apklausta tyrėja A. L., apklaususi L. B. ikiteisminio tyrimo metu. O vien liudytojo A. J. teisme nurodyta aplinkybė po gaisro kalbėjus su L. B. apie gaisrą ir pastarąjį nurodžius nežinant, dėl ko šis kilęs, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, niekaip nepaneigia nei L. B. kaltės, nei teismo išvadų pagrįstumo.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė nukentėjusiuosius, liudytojus, perskaitė liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė apelianto parodymus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrįstų duomenų, kad priimdamas nuosprendį teismas būtų pažeidęs nekaltumo prezumpcijos ar in dubio pro reo principus.

20. Atmestini ir nuteistojo L. B. teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jo kaltė – tiesioginė tyčia sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu bei priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių, teigiant, kad tai atsitiko netyčia, dėl neatsargumo. Nors apklausiamas teisme L. B. apskritai neigė, jog nuo kokių nors jo veiksmų galėjęs kilti gaisras, tačiau jo subjektyviąją pusę atskleidžia jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė suprantantis, kad esant prilaistyto benzino mediniame name ir ten pat rūkant bei visur purtant pelenus, mėtant nuorūkas, gali kilti gaisras, tačiau jis kitaip nesielgė, nes manė taip neatsitiksiant; taip pat nurodžius, jog nenori sutikti, kad tyčia padegė, nors kaip suaugęs žmogus suprato, kad prilaistęs benzino ir numetęs nuorūką būtent jis sukėlė gaisrą; mesdamas nuorūką suprato, kad viskas užsidegs, nes buvo sausa, karšta. Todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo atveju gyvenamo namo padegimas yra tyčinis veiksmas, kurį atlikdamas L. B. neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų bus sunaikintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp L. B. veiksmų ir kilusių padarinių – namo sudeginimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, iš esmės paneigus L. B. duotus parodymus teisme, tiek ir jo apeliaciniame skunde keliamas versijas, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir juose pateiktų motyvų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl L. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir tėra savaip nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija.

Dėl bausmės

22. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas nuteistajam paskirtos bausmės klausimas, tačiau pateiktu skundu apeliacinės instancijos teismo prašoma L. B. išteisinti. Tuo atveju, kai skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018, 2K-251-495/2020). Teisėjų kolegija patikrina ir nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam L. B. paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojus 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudus visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

23. Už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

24. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas bausmei individualizuoti, o būtent: L. B. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai; jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administracine tvarka nebaustas, neteistas. Atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir L. B. asmenybę, teismas sprendė, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustačius įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

25. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padaryto nusikaltimo pavojingumą bei sukeltas pasekmes. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste spręstina, kad nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskirta viena švelniausių inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytų bausmių, kurios dydis nustatytas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, neskyrus intensyvios priežiūros ir nustačius tik du įpareigojimus, nelaikytina aiškiai per griežta, ja bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, todėl ją keisti nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

26. Nuteistasis apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme kokių nors motyvų dėl priteistų civilinių ieškinių nuteistasis nenurodė.

27. Šioje byloje nukentėjusieji buvo pareiškę civilinius ieškinius: nukentėjusysis A. K. – 2200 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 127); nukentėjusysis M. K. – 5725 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl 3725 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 161–163, 168–170); nukentėjusioji R. V. – 4716,41 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl 3716,41 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 86–88); nukentėjusioji N. V. – 2000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos sutvarkant sklypą nuo degėsių ir juos išvežant, atlyginimo (3 t., b. l. 179, 189); nukentėjusioji M. V. – 5225 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl 2225 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 22–23, 26).

28. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dalyje dėl patirtos turtinės žalos tenkinti visiškai, kadangi pagrįsti pateiktais dokumentais ir/ar realiu patirtos žalos dydžiu bei priteisti iš L. B.. Atsižvelgdamas į padarytos turtinės žalos dydį, į L. B. turtinę padėtį, teismas nukentėjusiųjų M. K. ir M. V. prašomos priteisti neturtinės žalos dydžius pripažino aiškiai per dideliais, todėl šiems nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Eur.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nekyla abejonių, kad L. B. savo tyčiniais veiksmais sugadino nukentėjusiesiems priklausantį turtą, todėl egzistuoja visi civilinės atsakomybės pagrindai. Be to, nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala yra įrodyta teismo posėdyje ištirtais dokumentais dėl civilinių ieškinių pagrįstumo ir dydžio, todėl kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu kiekvienam nukentėjusiajam.

30. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ginamos vertybės specifiką, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų nurodytomis bei pagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis jiems padarytos žalos pasireiškimą, konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai vertino tai, kad dėl nusikaltimo nukentėjusieji patyrė išgąstį, didelį stresą, nepatogumus, nerimą ir baimę, turėjo kviestis gelbėjimo tarnybas. Kolegija papildomai pastebi, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais, visuotinai pavojingais nuteistojo veiksmais, o rimtesnių pasekmių išvengta tik kaimynų rūpestingumo dėka, kai vos pastebėję kilusį gaisrą, jie iškart skambino bendruoju pagalbos numeriu, tuo tarpu nei nuteistasis, nei kartu su juo buvę E. N. ir Ž. K. iš įvykio vietos pasišalino. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad L. B. registruojamo turto neturi, nuolatinių pajamų iš darbo negauna, tačiau yra darbingo amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba pavienius darbus. Nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems, atsižvelgiant į šiuo atveju reikšmingų aplinkybių visumą, neprieštarauja teismų praktikai, yra protingas, proporcingas, atitinka kaltininko ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo principus. Apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiesiems, pakankamai atsižvelgė į įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kitas reikšmingas aplinkybes, todėl dar labiau mažinti nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis, įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, sukeltų nepatogumų, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nėra nepamatuotai didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

32. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atmesti nukentėjusiųjų šioje byloje pareikštus civilinius ieškinius ar mažinti apylinkės teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, tai yra keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių, nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš L. B. proceso išlaidas už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiesiems N. V. – 793,33 Eur, M. K. – 899,17 Eur ir R. V. – 615,84 Eur.

34. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio klausimą, atsižvelgė į byloje pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems, pagrindžiančius nurodytas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, todėl iš L. B. pagrįstai priteisė prašomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti valstybės naudai.

35. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinį bei teisinį sudėtingumą ir dėl paties L. B. pozicijos, nukentėjusiųjų atstovų advokatų teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad priteista suma – iš viso 2308,34 Eur yra pagrįsta būtinybe tinkamai organizuoti nukentėjusiųjų atstovavimą baudžiamajame procese, išlaidos buvo būtinos, todėl nelaikytinos neproporcingai per didelėmis, ir iš nuteistojo priteistos pagrįstai.

Dėl L. B. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

37. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma L. B. naudai priteisti iš valstybės išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, šis prašymas netenkinamas (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo L. B. prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Martynas GalvičiusNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas