- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- 1S-191-966/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Evaldas Pašilis, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- G. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam G. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. G. J. Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnio 4 dalį bei 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktus už tai, kad 1994 m. lapkričio 4 d. apie 17.00 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame miškelyje kėsinosi iškreipta forma per tiesiąją žarną išžaginti mažametę N. T., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo lytiškai nepajėgus. N. T. pareiškus, kad apie įvykį ji praneš savo motinai, G. J. toje pačioje vietoje, siekdamas nuslėpti minėtą sunkų nusikaltimą, sudavė ne mažiau kaip du smūgius medžio nuolaužomis N. T. į galvą, o po to, paėmęs ją už rankos ir kojos, ne mažiau kaip du kartus trenkė ją veidu į medį ir taip itin žiauriai ją nužudė. Už 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą G. J. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, o už 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktuose numatyto nusikaltimo padarymą – mirties bausmė, sušaudant. Galutinė subendrinta bausmė G. J. nustatyta mirties bausmė, jį sušaudant.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. liepos 26 d. nutartimi G. J. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1995 m. spalio 5 d. nutartimi tenkino G. J. kasacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. liepos 26 d. nutartį pakeitė – G. J. už 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktuose numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą mirties bausmę pakeitė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir ją laikė galutine subendrinta bei atliktina bausme.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 26 d. nutartimi G. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies ir 118 straipsnio 4 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, tačiau paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, minėta bausmė apėmimo būdu subendrinta pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktus paskirta bausme, ir G. J. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
4. Be to, G. J. Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, veikdamas bendrai su A. K., pasikėsino nužudyti nuteistąjį iki gyvos galvos A. V.) laisvės atėmimu 12 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. spalio 5 d. nutartimi pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir G. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistųjų G. J. ir A. K. apeliaciniai skundai atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 20 d. nutartimi nuteistojo G. J. kasacinis skundas atmestas.
5. Kauno apygardos teisme 2025 m. gegužės 22 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam G. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime vertintas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, skirti skatinimai, darbo patirtis bausmės atlikimo metu, individualus nuteistojo resocializacijos planas, jo vykdymo rezultatai, nuteistojo vertybinės nuostatos, kriminogeniniai veiksniai.
6. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo netenkino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį G. J. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
7. Nuteistasis G. J. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – tenkinti teikimą dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikaltimas, už kurį jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo padarytas atsitiktinai, neplanuotai, dėl nesuvokiamų priežasčių, dėl savo padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir labai išgyvena, jaučiasi kaltas prieš visus, kuriems padarė nepataisomą žalą. Nusikaltimo padarymo metu jam tebuvo (duomenys neskelbtini) metų, buvo nesubrendęs, jaunas žmogus, niekada neturėjęs reikalų su policija. Jis taip pat nebuvo alkoholikas, tik prieš nusikaltimą pirmą kartą ilgiau vartojo alkoholį, o dabar visą bausmės atlikimo laiką, t. y. daugiau nei 30 metų, jo nevartoja. Nuteistasis skunde sutinka su Pravieniškių kalėjimo teikime padaryta išvada, kad yra praradęs motyvaciją, tačiau pažymi, kad padarius tokius siaubingus dalykus, už kuriuos yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos, labai sunku rasti motyvacijos, nes ką bedarytų, neišpirks savo kaltės, nesušvelnins nusikaltimo sunkumo. Kita vertus, nuteistojo teigimu, nėra taip, kad jis visiškai niekam neturi motyvacijos. Jis vykdo visas jam taikomas programas, dirba, yra vedęs, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, padeda jiems finansiškai. Nuteistojo vertinimu, būdamas laisvėje jis būtų daug naudingesnis, turėtų didesnes galimybes padėti savo artimiesiems bei kitiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba. Anot G. J., jis analizavo savo veiksmus, jų pasekmes ir padarė išvadas, kad daugiau niekada nenusikals.
Atsiliepimas
8. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Mizaras (toliau – prokuroras) atsiliepime prašo nuteistojo G. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nors G. J. šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 20 metų laisvės atėmimo bausmės, kas suteikia teisę svarstyti paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės keitimo galimybę (BK 51 straipsnio 2 dalis), vis dėlto, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, negalima daryti vienareikšmės išvados apie pozityvius jo elgesio bei mąstysenos pokyčius.
8.2. G. J. bausmę atlieka už kelių tyčinių smurtinių labai sunkių nusikaltimų padarymą, antrą kartą nusikalto jau atlikdamas bausmę, tai leidžia daryti išvadą, kad toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių visumos, todėl šiuo metu (iš esmės tik sulaukus vyresnio amžiaus) deklaruojama atgaila negali paneigti jo sąmoningo gyvenimo pasirinkimo elgtis neteisėtai.
8.3. Pateikti duomenys patvirtina, kad G. J. dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose, tačiau tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju kalinimo režimas yra griežtinamas. Visgi, nors nuteistasis ne kartą skatintas už gerą elgesį, tačiau jis 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Atsiliepime prokuroras pritaria teismo išvadoms, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį dar neskyrė pakankamai pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką, nors gali pašalinti dinaminius veiksnius, kurių šiuo metu yra trylika. Be to, pasak prokuroro, nuteistojo G. J. pakartotinio elgesio rizika priskiriama vidutinei, egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai rodo vis dar pakankamai aukštą nuteistojo pavojingumą.
8.4. Svarbūs duomenys nurodomi socialinio tyrimo išvadoje, t. y., kad nuteistasis G. J. linkęs priimti nepakankamai apgalvotus, impulsyvius veiksmus, tačiau negali paaiškinti nusikaltimų vykdymo motyvų, nenori vertinti situacijos. Prokuroro vertinimu, G. J. paskirtos griežčiausios bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, esant anksčiau išvardintiems motyvams, gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. G. J. skunde išvardintos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos ir lemiančios sprendžiant dėl jam paskirtos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą.
8.5. Apibendrindamas prokuroras atsiliepime teigia, kad esant išdėstytoms aplinkybėms, abejotina, jog pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą G. J. sugebės laikytis jam taikytinų draudimų, įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje ves tokį gyvenimo būdą, kuris nekels grėsmės visuomenei. Nesant akivaizdžios pažangos, turi būti tęsiamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo G. J. skundas atmetamas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo G. J. skundo bei prokuroro atsiliepimo argumentais, taip pat skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant Pravieniškių kalėjimo teikimą dėl nuteistajam G. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma neleidžia spręsti, kad yra pagrindas G. J. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
11. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
12. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Tokia įstatymų leidėjo valia atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią nuteistiesiems iki gyvos galvos turi būti suteikta reali galimybė tam tikrame etape tikėtis bausmės peržiūros ir galimo paleidimo, tačiau toks sprendimas grindžiamas atsižvelgus į nuteistojo reabilitacijos laipsnį ir įvertinus nuteistojo pavojingumą visuomenei.
13. Nuteistasis G. J. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka jau daugiau nei dvidešimt metų. Taigi, jis atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą formalųjį kriterijų. Šiame kontekste pažymėtina, kad G. J. iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dvidešimties metų terminas jam skaičiuojamas nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo dienos, tai yra nuo 2005 m. balandžio 24 d. (BK 51 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto, formalaus kriterijaus atitikimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laivės atėmimo bausme, įpareigotas įvertinti ir visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, atspindinčias nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės poveikį nuteistajam, jo norą pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą, ir taip apsaugoti visuomenę nuo galimai vis dar pavojingo asmens, t. y. teismas priimdamas sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme turi būti tikras, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir visuomenė bus saugi po tokio teismo sprendimo priėmimo. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje V. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).
14. Iš teismui pateiktoje nuteistojo G. J. asmens byloje esančių duomenų ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. balandžio 30 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-2633 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis G. J. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis bausmės vykdymo metu už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas 44 kartus, paskutinį kartą skatintas 2025 m. balandžio 9 d. – padidinta pirkimo kalėjimo parduotuvėje mėnesio suma, galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis G. J. mokėsi, baigė 11 klasių, 2022 metais įgijo elektrokrovėjo specialybę ir staliaus dailidės profesinę kvalifikaciją. Bausmės atlikimo metu G. J. išreiškė norą dirbti, 2008 m. liepos 1 d. buvo įdarbintas VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, pakeitus bausmės atlikimo vietą 2019 m. lapkričio 7 d. buvo įdarbintas VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ Medienos ir baldų gamybos ceche darbininku, kur dirba iki šiol. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo teigiamą požiūrį į darbinę veiklą, šiuo metu yra visiškai atlyginęs jam priteistą civilinį ieškinį, gyvena iš savo kas mėnesį gaunamos algos. Be to, nurodoma ir tai, kad nuteistasis nesusiduria su problemomis dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, bausmės atlikimo metu baustas už alkoholio vartojimą nebuvo, stebima nuteistojo motyvacija nepiktnaudžiauti alkoholiu. G. J. stengiasi palaikyti ryšius ir su artimaisiais. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu palaiko socialinius ryšius su sutuoktine, kuri taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę ir su kuria susituokė (duomenys neskelbtini), su tėvais, kuriems yra atleidęs už vaikystėje išgyventas skriaudas broliais bei seserimis, yra lankomas pasimatymu metu, bendrauja su artimaisiais telefonu. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis G. J. pokalbio metu psichologinio ar emocinio pobūdžio sunkumų neišsako, asmuo realiai suvokia situaciją, lengvai kontroliuoja savo emocijas, adaptacija izoliacijos sąlygomis gera. Pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis (tai jis pažymi ir skunde), stengiasi aktyviai dalyvauti resocializacijos procese, užsiimti prasmingomis veiklomis bausmės vykdymo metu, dirbti bei tobulėti, šalinti nusikaltimais padarytą žalą, palaikyti ryšius su artimaisiais norą. Vis dėlto, teikimo nagrinėjimo metu turi būti atsižvelgiama ir į kitus nuteistąjį G. J. charakterizuojančius duomenis, atspindinčius nuteistojo pavojingumą, atskleidžiančius nuteistojo požiūrį į jo padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, vertindamas nuteistojo pavojingumą bei nagrinėdamas klausimą dėl galimybės švelninti jam paskirtą bausmę, vertina nuteistojo elgesį viso bausmės vykdymo metu, t. y. vertina nuteistojo elgesio, mąstymo pokytį, pastangas keistis, bausmės vykdymo metu daromą nuteistojo pažangą. Nors nuteistasis bausmės vykdymo metu gana daug kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. J. 6 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 3 kartus jam skirtos drausminės nuobaudos, paskutinė nuobauda jam skirta 2020 m. vasario 14 d. (uždrausta 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje) už mobiliojo telefono laikymą. Be to, bausmės atlikimo metu G. J., veikdamas kartu su kitu nuteistuoju, pasikėsino įvykdyti labai sunkų nusikaltimą – pasikėsino nužudyti kitą nuteistąjį iki gyvos galvos, už ką buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2002 – 2012 m. surašytose charakteristikose nuteistojo G. J. elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai, jose pabrėžiama, kad nuteistasis nesavikritiškas savo elgesiui bei pasaulėžiūrai; pastebimas silpnavališkumas; lengvai pasiduoda neigiamai įtakai; kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta iš dalies, mano, kad nuteistas per griežtai; rimtesnių išvadų nėra padaręs; į auklėjamąsias, socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai. Tik 2017–2018 m. charakteristikose konstatuota, kad nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas gerai. O 2021 m. vasario 22 d. charakteristikoje pažymėta, kad atlikdamas bausmę nuteistasis G. J. elgiasi tinkamai, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai, todėl apibendrindama visų jo atžvilgiu taikytų resocializacijos priemonių rezultatus bausmės atlikimo vietos administracija nuteistąjį charakterizuoja patenkinamai. Šie duomenys neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, o pirmiau išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad didžiąją dalį bausmės atlikimo laiko buvo pasireiškęs nenuoseklus, nepakankamai disciplinuotas ir kartais piktybiškas bei pavojingas ir nusikalstamas nuteistojo elgesys. Nuteistojo daryti pažeidimai, jo bausmės vykdymo metu įvykdytas nusikaltimas, turint omenyje ir smurtinį bei itin brutalų nuteistojo elgesį jo įvykdyto tyčinio mažametės nužudymo metu, aiškiai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių. Be to, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, pavyzdingas nuteistojo elgesys pasireiškė tik po 2020 m. vasario 14 d., atsiradus galimybei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
16. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nei baudžiamasis įstatymas, nei bausmių vykdymo įstatymas nenumato teismui pareigos apibrėžti ir nustatyti konkretų terminą, kiek laiko turi tęstis nuteistojo pažanga tam, kad teismas galėtų pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmės švelninimas priklauso nuo aplinkybių, numatytų BK 51 straipsnio 2 dalyje, visumos bei nuo nuteistojo realių pastangų keisti elgesį teigiama linkme. Taigi, bausmės švelninimo instituto taikymas nėra ir negali būti siejamas su konkrečiu terminu, tačiau nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu teismui neturi kelti abejonių, o jo pažanga turi būti nuosekli, pastovi bei akivaizdi ir sudaryti pakankamą pagrindą išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį ir tolimesnė elgesio korekcija galima atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
17. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į tai, kad G. J. šiuo metu atlieka bausmę už kelių labai sunkių nusikaltimų padarymą, tai yra už tai, kad pasikėsino iškreipta forma išžaginti mažametę ir ją nužudė bei už tai, kad bausmės atlikimo metu kartu su kitu asmeniu pasikėsino nužudyti kitą nuteistąjį. Pažymėtina, kad, be kita ko, G. J. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – mažametės mirtį, padarymą. G. J. nuteistas dėl nužudymo esant dviem kvalifikuojantiems požymiams – nusikaltimas padarytas itin žiauriai (smūgiais medžio nuolaužomis į galvą, po to paėmus už rankų ir kojų smūgiais veidu į medį) bei siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą – pasikėsinimą išžaginti mažametę. Pirmuosius nusikaltimus nuteistasis padarė jauno amžiaus, būdamas neblaivus, vėliau dar kartą nusikalto būdamas įkalinimo įstaigoje. Nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Nors šios aplinkybės ir nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertinti nuteistajam skiriant bausmes, tačiau analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat negali būti ignoruojamos. Iš asmens byloje pateiktų nuteistojo charakteristikų matyti, kad nuteistojo požiūris į savo elgesį ir padarytus nusikaltimus bausmės atlikimo metu nebuvo nuoširdus, kritiškas ir vienareikšmiškas. 2002 m. spalio 5 d., 2003 m. spalio 5 d., 2004 m. spalio 5 d., 2011 m. kovo 8 d., 2012 m. kovo 19 d. charakteristikose nurodoma, jog nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies, mano, kad yra nuteistas per griežtai, nors rimtų argumentų neturi, rimtesnių išvadų nėra padaręs. 2008 m. sausio 11 d. charakteristikoje be anksčiau nurodytų aplinkybių papildomai pažymėta, kad kai bandoma kalbėti įvykdyto nusikaltimo tema, nuteistasis iš karto tampa uždaras, stengiasi pakeisti pokalbio kryptį. 2017 m. gruodžio 1 d. charakteristikoje nuteistojo požiūris į padarytus nusikaltimus nenurodomas, o 2018 m. gruodžio 21 d. charakteristikoje vėlgi nurodoma, kad nuteistasis kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta iš dalies, nėra linkęs analizuoti save. 2021 m. vasario 22 d. charakteristikoje jau nurodoma, kad G. J. teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl pirmojo nusikaltimo pripažino iš dalies, vertinimo metu kaltę taip pat pripažįsta, teigia, kad gailisi; dėl pasikėsinimo nužudyti nuteistąjį kaltės teisminio nagrinėjimo metu nepripažino, šiuo metu teigia, jog pripažįsta ir gailisi. Socialinio tyrimo išvadoje, taip pat teikime pažymėta, kad nuteistasis neteisina savo elgesio nusikaltimų metu, kaltę pripažįsta, gailisi. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės rodo galimą nuteistojo siekį sušvelninti savo padėtį, ypač turint omenyje, kad savo kaltę iš esmės jis pradėjo pripažinti tik atsiradus galimybei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme, ilgą laiką buvusį jo nenuoširdumą ir nepakankamą savikritišką požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas.
18. Sprendžiamo klausimo kontekste vienas iš itin svarbių veiksnių – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nagrinėjamoje situacijoje ji nėra žema, ir taip pat neleidžia daryti išvados, kad patenkinus nuteistojo skundą, visuomenė bus saugi. Antai, 2022 m. vasario 24 d. atlikto rizikos vertinimo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. gegužės 24 d. atliktos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai, nors ir su rizikos mažėjimo tendencijomis, liko nepakitę – išliko vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio, atlikto 2025 m. balandžio 15 d., nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta vidutinė didėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išvadoje pabrėžiama, kad rizikos didėjimas fiksuotas ne dėl pablogėjusio nuteistojo elgesio, o dėl ankstesnio vertinimo metu nepriskaičiuoto naujo nusikaltimo įkalinimo metu; rizika didėjo statinėje dalyje apie teistumus. Taip pat pabrėžiama, kad vertinant dinamines metodikos sritis stebimas nuteistojo nuoseklus įsitraukimas į resocializacijos procesą, pastaruoju metu stebimos teigiamos nuostatos į priežiūrą bei nustatytą įstaigoje tvarką. Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys, kad 2025 m. balandžio 30 d. atlikus žalos rizikos vertinimą nustatyta vidutinė didelės žalos rizika vaikams laisvėje bei kitiems kaliniams įkalinimo metu. Tokį vertinimą lėmė nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis – pasikėsinimas išžaginti mažametę bei jos nužudymas ir pasikėsinimas nužudyti kitą nuteistąjį bausmės atlikimo metu. Socialinėje išvadoje pažymimi ir kriminogeniniai veiksniai: statiniai (kriminalinė istorija (2 teistumai), nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis) bei net 13 dinaminių. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija itin rimtai vertina išvadas apie dinaminius kriminogeninius veiksnius, t. y. tai, kad: nuteistajam būdingas impulsyvus, agresyvus (kontroliuojantis) elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, savivaizdis, pagrįstas asocialiomis normomis, būdingos savitvardos problemos, būdingi priežiūros, apribojimų pažeidimai, nuteistasis buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės (bendruomenės) atžvilgiu. Šios aplinkybės nėra statinės ir priklauso tik nuo nuteistojo elgesio. Esant tokioms aplinkybėms nuteistojo paleidimo į laisvę atveju įžvelgta vidutinė didelės žalos rizika vaikams laisvėje bei kitiems kaliniams įkalinimo metu itin rimta ir neleidžia priimti sprendimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-487/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, privalu užtikrinti ne tik teisingą ir proporcingą asmens laisvės varžymą, bet ir visuomenės saugumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, kadangi toks sprendimas gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, jog atlikęs tokią bausmę asmuo nebus pavojingas ir nekels grėsmės visuomenei. Taigi, nuteistojo G. J. teigiami pokyčiai, jo deklaruojami ateities lūkesčiai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu daro pažangą bei rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį elgesiui, vis dėlto, žemesniojo teismo nustatytos bei teisėjų kolegijos įvertintos pirmiau nurodytos aplinkybės, taip pat ir apie įžvelgiamą vidutinę didelės žalos riziką vaikams nuteistajam esant laisvėje, nesudaro pagrindo nuteistajam G. J. švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
20. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais (o labiau – deklaratyviais teiginiais) nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. J. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.