Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje (2025 m. gegužės 26 d.), BK 259 straipsnio 2 dalyje (2025 m. birželio 5 d.) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų areštas;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2025 m. gegužės 26 d. veika) – 30 (trisdešimties) parų areštas;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2025 m. birželio 5 d. veika) – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir E. B. paskirta subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu ir su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir E. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti visiškai ar iš dalies atliktos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (Jonavoje) 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžius ir šiuose nuosprendžiuose nurodyti įskaitytini laikotarpiai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. B. pasą, esantį prie ikiteisminio tyrimo bylos, nuspręsta teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, grąžinti E. B..

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. B. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.3. Be to, jis, 2025 m. birželio 5 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms už 10 eurų įgijo ne mažiau kaip 0,0286 g grynos psichotropinės medžiagos amfetamino, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį 0,0286 g grynos psichotropinės medžiagos amfetamino neteisėtai laikė prie savęs iki 2025 m. birželio 7 d., 20.50 val., kuomet (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme jo dalinės asmens apžiūros metu psichotropinę medžiagą surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo, teisėjų kolegija taip pat sutinka su Kauno apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumu bei pagrįstumu minėtose skundžiamo nuosprendžio dalyse. E. B. nesutinka tik su jam paskirta galutine subendrinta bausme ir prašo ją sumažinti, taikant bausmių apėmimą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo ir proceso dalyvių teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais bei baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą, dėl ko nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu.

6. Visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta 90 parų arešto bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (2025 m. gegužės 26 d. veika), padarymą skirta 30 parų arešto bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (2025 m. birželio 5 d. veika), padarymą skirta 30 parų arešto bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas parinkdamas bausmių rūšis bei nustatydamas jų dydžius, tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas tiek nuteistąjį, tiek jo įvykdytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes ir už atskiras nuskalstamas veikas paskyrė pagrįstas ir tinkamas bausmes. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad ir nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija jam pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšių bei jų dydžių.

7. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu E. B. šioje baudžiamojoje byloje už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), paskirtas bausmes bendrinti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos (vienas apysunkis nusikaltimas ir du baudžiamieji nusižengimai) labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Taip pat įvertinus tai, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas, ko pagrindu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

8. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam E. B. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą ir sumažintą 60 parų arešto bausmę su Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, dėl ko paskyrė neteisingą bausmę, todėl pastaroji skundžiamo nuosprendžio dalis keistina BPK 328 straipsnio 1–2 punktų pagrindu.

9. Pagal BK 63 straipsnio taisykles, bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurio jau atliko ar iš dalies atliko bausmę (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6-495/2022). Sprendžiant, kurį iš šių straipsnių taikyti, yra svarbu nustatyti veikos padarymo laiką, nuosprendžių priėmimo laiką ir bausmės atlikimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-2-511/2025).

10. Baudžiamosios bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas E. B. padarė nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki 2025 m. gegužės 25 d., 2025 m. gegužės 26 d. ir 2025 m. birželio 5 d., t. y. neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu jam skirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas 1 metų 4 mėnesių laikotarpiui. Kaip minėta, jei asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra bendrinamos pagal BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio taisykles, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Įvertinus E. B. asmenybę (praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, dėl nusikalstamų veikų prisipažino, gailisi) ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį (tyčia padaryti apysunkiai nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai), skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos jam palankesniu, t. y. dalinio sudėjimo, būdu, bei nustatoma prie neatliktos bausmės pridedamos bausmės dalis, kuri artima sankcijoje numatytam minimaliam arešto bausmės dydžiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo) pridedama skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (60 parų arešto) dalis, t. y. 30 parų areštas, kuri remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu keičiama į 1 mėnesio laisvės atėmimą, ir E. B. skiriama subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog šiuo atveju skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės negali būti bendrinamos apėmimo būdu, kaip to prašo nuteistasis apeliaciniu skundu, nes BK 64 straipsnyje toks bendrinimo būdas nėra įtvirtintas.

11. Taip pat nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas E. B. padarė iki Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio priėmimo. Kaip minėta, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurio jau atliko ar iš dalies atliko bausmę, bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas 2025 m. spalio 7 d. pranešimu informavo, jog vykdymui gavo įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį, bet E. B. ikiteisminiame tyrime yra paskirta kardomoji priemonę – suėmimas. Įvertinus E. B. asmenybę (praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, dėl nusikalstamų veikų prisipažino, gailisi) ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį (tyčia padarytas apysunkis nusikaltimas ir baudžiamieji nusižengimai), skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos jam palankesniu, t. y. dalinio sudėjimo, būdu, bei nustatoma prie griežtesnės bausmės pridedamos bausmės dalis, kuri lygi sankcijoje numatytam minimaliam arešto bausmės dydžiui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. B. paskirta ir subendrinta bausmė (1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės subendrintos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (30 parų areštas) dalį – 15 (penkiolikos) parų areštą, kuri, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, keičiama į 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimą, ir E. B. skiriama galutinė subendrina 1 metų 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju, subendrinus bausmes, į galutinės 1 metų 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

12. Šioje dalyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad BK 63 straipsnio pagrindu bendrinant skirtingais nuosprendžiais E. B. paskirtas bausmes, nėra teisinio pagrindo jas bendrinti apėmimo būdu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmių apėmimas taikomas, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena iš minėtų sąlygų, kadangi skirtingais nuosprendžiais nustatytos nusikalstamos veikos negali būti pripažįstamos padarytos idealia sutaptimi, taip pat skirtingais nuosprendžiais nustatytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, nes tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas be kita ko dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo, taip pat nuteistajam neskirta 20 metų laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Be to, nors nuteistasis skunde nurodo, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pastarosios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, skiriant bausmę, nustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl vėl iš naujo vertinti tą pačią aplinkybę ir skirti dar švelnesnę galutinę subendrintą bausmę nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, o jei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėdamas, teismas tokį sprendimą privalo motyvuoti (BK 75 straipsnio 9 dalis). Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys, kad aptartos baudžiamojo įstatymo nuostatos pirmosios instancijos teismas nesilaikė, nes skundžiamame nuosprendyje iš viso nepasisakė dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Vis dėlto, įvertinus tai, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nuteistajam galutinės subendrintos bausmės skyrimo yra keičiamas, dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo pasisakoma šiame procesiniame sprendime.

14. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi E. B. charakterizuojančius duomenis (nedirba, eilę kartų baustas administracine tvarka daugiausiai už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 175–240)), ankstesnius nuteistojo teistumus (praeityje eilę kartų teistas, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, t. y. už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, ne kartą atliko tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmes (2 t., b. l. 87–122)), šioje byloje nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų (vieno apysunkio nusikaltimo ir dviejų baudžiamųjų nusižengimų) tyčinį pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas, kaip minėta, yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Pastarąją išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad E. B. šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė, esant paskelbtam Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiui, kuriuo E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas BK 75 straipsnio pagrindu. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo, todėl nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Dėl proceso išlaidų

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 179,17 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus septyniolika euro centų) (4 t., b. l. 51).

16. Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022, 2K-240-489/2022).

17. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis E. B. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (4 t., b. l. 42), šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistajam buvo parinktas ir Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskirtas gynėjas – advokatė Stasė Kupčiūnienė (4 t., b. l. 43, 45), kuris gynė nuteistąjį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris tenkinamas iš dalies, kad nuteistasis yra nedirbantis bei kad nuteistasis turės atlikti skundžiamu nusprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam E. B. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam E. B. galutinės subendrintos bausmės paskyrimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo) pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (60 parų arešto) dalį – 30 (trisdešimties) parų areštą, kuri remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu keičiama į 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimą, ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės subendrintos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (30 parų areštas) dalį – 15 (penkiolikos) parų areštą, kuri, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, keičiama į 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimą, ir skirti E. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį.

Kitos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nepriteisti iš E. B. valstybės naudai 179,17 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų septyniolikos euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.