- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-787-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20559-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrutė Kalinauskienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 3158 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas teigė, kad Klaipėdos apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nepagrįstai inicijavo civilinę bylą dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo. Ieškovas pabrėžė, kad prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą viešajam interesui ginti, net jeigu egzistuoja visos būtinos sąlygos ieškiniui paduoti, t. y. 1) santykiuose egzistuoja viešojo intereso požymiai, 2) pažeistos teisės normos ir 3) teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio, kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Ieškovo nuomone, prokurorui, prieš teikiant ieškinį, buvo itin svarbu išsiaiškinti, kokie žemės plotai laikytini įsiterpusiais sklypais. Ieškovas pažymėjo, kad bylą pagal prokuroro ieškinį nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog prokuroro pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas yra neekonomiškas, neproporcingas, sukeliantis privataus ir viešojo intereso bei privačios šalies teisėtų lūkesčių konkurenciją, be jokios akivaizdžios naudos valstybei. Ieškovo teigimu, prokuroras nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo viešojo intereso gynimą, pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį, todėl tai yra pakankamas pagrindas pripažinti teisę į turtinės žalos atlyginimą – ieškovo nurodytoje byloje patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Be to, nurodytos bylos nagrinėjimo metu gerokai pablogėjo ieškovo sveikata, todėl ieškovas patyrė ir neturtinės žalos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog reikštą ieškinį prokuroras pagrindė teisės normomis, todėl buvo pagrindas manyti, jog egzistavo teisės pažeidimas, juolab kad bylą išnagrinėję teismai nenustatė prokuroro veiksmų neteisėtumo. Atsakovas pažymėjo, kad prokuroras turėjo Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą, rinko reikalingą informaciją, todėl ieškinys turėjo atitinkamą pagrindą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl ieškovo nurodomos turtinės žalos turėjo būti ir buvo sprendžiama išnagrinėtoje byloje, kurioje teismas atmetė jau po bylos išnagrinėjimo pateiktą ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos, nes jo susirgimas nesusijęs su stresu, o gali atsirasti dėl amžiaus, be to, dėl gydymo ieškovas kreipėsi dar iki prokuroro pareikšto ieškinio teisme. Taip pat ieškovas neįrodė, kad informaciją apie bylą paskleidė prokuroras (taip, neva, pakenkdamas ieškovo reputacijai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog nei išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-330-642/2017 priimtuose pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, nei šioje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad prokuroras ieškinį viešajam interesui pareiškė būtent nesąžiningai ir (arba) piktnaudžiaudamas teise, kaip tai nurodyta CPK 95 straipsnyje. (Šioje byloje ieškovas net neteigė ir juolab neįrodinėjo, kad prokuroras ieškinį pareiškė būtent nesąžiningai ar piktnaudžiaudamas teise).
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-330-642/2017 duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos apygardos prokurorė pareiškė ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. V. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl tam tikrų valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo (V. V. grąžina Lietuvos Respublikai žemės sklypo dalį, o Lietuvos Respublika grąžina V. V. 4171 Eur sumą). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, o 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė V. V. atstovo advokato D. K. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo nutartyje nurodyta, kad duomenys apie V. V. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebuvo pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl šios išlaidos negali būti priteistos. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Sprendime konstatuota, jog vien tik ieškovo nurodoma aplinkybė, kad prokuroro pareikštas ieškinys buvo teismų atmestas kaip nepagrįstas, neteikia pagrindo tokio ieškinio vertinti kaip pareikšto nesąžiningai ar piktnaudžiaujant teise. Ši aplinkybė taip pat nevertintina kaip prokuroro neteisėtas veiksmas Civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme, nes laikantis tokios ieškovo pozicijos, atsirastų pagrindas neteisėtus veiksmus konstatuoti kiekvienu atveju, kai teismas atmestų bet kurios kitos šalies pareikštą ir advokato ar bet kurio kito profesionalaus teisininko parengtą ieškinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose prokuroro, ginančio viešąjį interesą, procesinę poziciją palaikė ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, kuris prašė patenkinti tiek ieškinį, tiek ir prokuroro apeliacinį skundą. Dėl to teismas neįžvelgia pagrindo prokuroro pareikšto ieškinio vertinti kaip pareikšto nesąžiningai CPK 95 straipsnio prasme ir (arba) konstatuoti prokuroro neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų CK 6.246 straipsnio prasme.
6. Teismas pabrėžė ir tai, kad teisę į nuostolių (kaip bylinėjimosi išlaidų), patirtų dėl „nepagrįsto“ ieškinio, atlyginimą reglamentuoja taip pat specialiosios CPK normos, nustatančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Taigi šis klausimas turėjo būti sprendžiamas ir iš esmės jau išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi. Nors V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat buvo suformuluotas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, „kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos“, tačiau nurodytoje byloje taip ir nepateikta įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias prašoma priteisti šioje byloje. Ieškovas šioje byloje neteigė ir juolab neįrodinėjo, kad prašymas dėl jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Klaipėdos apygardos teisme nepatenkintas būtent dėl prokuroro neteisėtų veiksmų. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei ieškovo nurodomos turtinės žalos (t. y. kad išnagrinėtoje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo atlygintos būtent dėl prokuroro neteisėtų veiksmų).
Žemesnės instancijos teismas
7. Sprendime taip pat pasisakyta dėl atsakovo argumentų, kad ieškovas pateikė įrodymus apie sveikatos sutrikimus (gydymąsi) 2016 m. gegužės-birželio mėnesiais, t. y. gerokai anksčiau negu Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareikštas prokuroro ieškinys. Ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia ieškovo argumentus-įrodymus, kuriais siekiama pagrįsti ieškovo deklaruojamą neturtinę žalą, kiek tai susiję su sveikatos pablogėjimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas V. V. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą. Pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas turi priimti sprendimą tik įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Konkrečiu atveju, apelianto nuomone, priimdamas sprendimą teismas išvadą dėl įrodinėjimo dalyku esančių faktų nebuvimo padarė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik pavieniais įrodymais.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovas nesutinka su skundžiamo sprendimo teiginiu, jog neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuratūros apeliacinį skundą, konstatavo, jog Valstybė nagrinėjamu atveju veikė pasyviai, taip prisidėdama prie atsakovo teisėtų lūkesčių suformavimo, t. y. praėjus beveik 5 metams nuo pirmojo sklypo bei daugiau nei 2 metams nuo antrojo ir trečiojo sklypų įsigijimo momento kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, prašydama inicijuoti administracinių teisės aktų panaikinimą bei pripažinti negaliojančiomis sudarytas pirkimo - pardavimo sutartis. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti atsakovo nuosavybės teisės į ginčo sklypus. Tuo labiau, jog atsakovas, įsigijęs sklypus, savo sklypą susitvarkė ir jį apsitvėrė, investavo į jį pinigus. Taigi valstybė, grąžindama padėtį į pradinę, tikėtina, patirtų nuostolių. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į hipotetinį formuotino ir parduotino sklypo dydį bei jam taikomus apribojimus, kaip neįrodytas atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog pardavus ginčo sklypą aukcione valstybė garantuotai gautų didesnes pajamas nei pardavusi sklypą ne aukciono būdu. Dėl visų minėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog prokurorės pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas yra neekonomiškas, neproporcingas, sukeliantis privataus ir viešojo intereso bei privačios šalies teisėtų lūkesčių konkurenciją, be jokios akivaizdžios naudos valstybei. Minėtas prokuroro kreipimasis į teismą su ieškiniu atsakovui V. V. dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo buvo savavališkas, teisinio ir faktinio pagrindo neturintis kreipimasis į teismą Tokie prokuroro veiksmai pripažinti neteisėtais, todėl visiškai nepagrįstas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai.
9.3. Apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiu, jog ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas tik pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ir vėliau asmuo nebeturi teisės reikalauti jo patirto žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Minėtas teisinis reglamentavimas suteikia teisę asmeniui reikalauti visų patirtų išlaidų, nepaisant atsiradusių išlaidų pobūdžio. Todėl priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovas turi teisę reikalauti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų anksčiau nagrinėtose bylose, atlyginimo.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovas nesutinka ir su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiu, jog sveikatos sutrikimai atsirado anksčiau nei buvo pradėtas teisinis procesas. Pažymėtina, jog valstybės institucijos vykdydamos prokuratūros pavedimus, pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba, veiksmus, susijusius su vėliau prokuroro pareikštu ieškiniu, pradėjo dar 2016 m. pavasario pradžioje ir visas procesas, susijęs su nepagrįstu reikalavimu dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, baigėsi tik Klaipėdos apygardos teismui 2017-09-29 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1381459/2017, t. y. visas procesas tęsėsi pusantrų metų. Kartu pažymėtina, jog būtent po minėto proceso pradžios ženkliai pablogėjo V. V. sveikata – jam buvo diagnozuoti onkologiniai susirgimai. Visi minėti patirti nematerialinio pobūdžio suvaržymai, išgyvenimai ir nepatogumai turi būti vertinami kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Pažymėtina, kad tokia ieškovo padėtis atsirado dėl prokuroro nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto viešojo intereso gynimo bei visiškai nepagrįsto ieškinio reikalavimo atsakovui V. V. pareiškimo.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.
11. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialines bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas tinkamai taikė CPK 185 straipsnio reikalavimus dėl įrodymų vertinimo ir jokių pažeidimų nepadarė. Teismas sprendimą priėmė ne pavienių, o visų įrodymų viseto pagrindu.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-330-642/2017 byloje buvo konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai. Sprendime teisingai nurodyta, jog vien ieškinio atmetimas nėra pagrindu teigti, jog ieškinys buvo pareikštas piktnaudžiaujant teise ir nesąžiningai. Prokurorė įvertinusi jai pateiktą medžiagą turėjo pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, taip pat prokurorė ieškinį reiškė siekdama ginti viešą interesą. Tokiu būdu pats kreipimasis į teismą nebuvo neteisėtas. O nesant neteisėtų veiksmų, negali būti atlyginama žala.
Atsiliepimas
11.3. Atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi.
11.4. Be to, sprendime pagrįstai nurodyta, jog byloje pateikti duomenys apie ieškovo sveikatos sutrikimus dar iki prokurorės ieškinio pareiškimo, todėl negali būti vertinami kaip susiję su ieškovo prašoma priteisti žala.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nustatyta, jog ieškovas V. V. ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, prašė priteisti iš atsakovės 3158 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje buvo nurodyta, jog Klaipėdos apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nepagrįstai inicijavo civilinę bylą dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo. Ieškovo prašoma turtinę žalą sudaro 3158 Eur išlaidos, kurias jis patyrė Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-330-642/2017. Taip pat ieškovo teigimu dėl nepagrįsto prokurorės kreipimosi į teismą ir civilinės bylos inicijavimo jis patyrė neturinę žalą, kurią įvertino 1000 Eur.
15. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.e2-330-642/2017 2016 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos apygardos prokurorė pareiškė ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. V. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl tam tikrų valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo (V. V. grąžina Lietuvos Respublikai žemės sklypo dalį, o Lietuvos Respublika grąžina V. V. 4171 Eur sumą).
16. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, o 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė V. V. atstovo advokato D. K. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo nutartyje nurodyta, kad duomenys apie V. V. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebuvo pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl šios išlaidos negali būti priteistos. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Akcentuotina tai, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Civiliniame kodekse reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atvejis įtvirtintas CK 6.271 straipsnyje.
18. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius šių sąlygų visumą: ieškovės nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos ieškovei padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
19. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
20. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018;).
21. Ieškovas, prašydamas tenkinti pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nurodo, jog prokurorė reikšdama ieškinį ginant viešą interesą CPK 49 straipsnio pagrindu, neteisėtai ir nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir inicijavo civilinę bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Ieškovo teigimu, prokurorė neturėjo jokio pagrindo kreiptis į teismą, ką patvirtina minėtoje civilinėje byloje priimti procesiniai sprendimai, todėl ji atiko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
22. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl prašymų: 1) pripažinti negaliojančia 2011 m. rugsėjo 13 d. sudarytą 0,0399 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo -pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 18 d. sudarytą 0,0080 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį; 3) pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 18 d. sudarytą 0,0051 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį; 4) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. AD1-490 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“; 5) panaikinti 2011 m. gegužės 6 d. Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-175 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, įregistravimo“; 6) panaikinti 2011 m. rugsėjo 12 d., Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-360 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, pardavimo“; 7) panaikinti Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-470 „Dėl privačios žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste, sujungimo pagal detaliojo plano sprendinius“; 8) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. AD1-1614 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“; 9) panaikinti 2013 m. lapkričio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.11l)-612 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (0,0051 ha), Klaipėdos mieste suformavimo“; 10) panaikinti 2013 m. lapkričio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.11l)-613 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (0,0080 ha), Klaipėdos mieste suformavimo“; 11) panaikinti 2014 m. kovo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr.13VĮ-(14.13.2)-137„Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos mieste, pardavimo“; 12) panaikinti 2014 m. kovo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2)-134 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos mieste, pardavimo“; 13) panaikinti Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 13SK-(14.13.111.)-178 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; 14) panaikinti 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 13SK-(14.13.111.)-224 „Dėl 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 13SK-(14.13.111.)-178 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pakeitimo“; 15) panaikinti 2016 m. liepos 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-31-160722-00055; 16) taikyti restituciją tokia tvarka: V. V. grąžina Lietuvos Respublikai 0,2263 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. 0,053 ha, o Lietuvos Respublika grąžina V. V. sumą, sumokėtą už įgyjamą žemės sklypo dalį – 4 171 Eur; buvo paliktas galioti.
23. Klaipėdos apygardos teismas savo nutartyje priešingai nei teigia apeliantas, nenurodė ir nekonstatavo, jog ieškinys buvo pareikštas neteisėtai ar piktnaudžiaujant teise. Minėtoje nutartyje yra nurodyta, jog „atsižvelgiant į tą faktą, jog atsakovui iš viso buvo parduota 0,053 ha, taigi leistinas parduoti plotas viršytas nežymiai, netgi konstatavus nurodyto pobūdžio pažeidimą, naikinti dar 2011 metais ir vėliau priimtus administracinius aktus ir sudarytus sandorius būtų neekonomiška ir neproporcinga gaunamai naudai“. Be to, teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad šioje byloje iš esmės ginamas viešasis interesas užtikrinti ypatingą vertę visuomenei turinčios teritorijos naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tas, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant privataus asmens įgytas teises, konkrečiai – jo ginamą nuosavybės teisę. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog „tik valstybės pasyvumo taip prisidėdama prie atsakovo teisėtų lūkesčių suformavimo, t. y. praėjus beveik 5 metams nuo pirmojo sklypo bei daugiau nei 2 metams nuo antrojo ir trečiojo sklypų įsigijimo momento kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, prašydama inicijuoti administracinių teisės aktų panaikinimą bei pripažinti negaliojančiomis sudarytas pirkimo - pardavimo sutartis. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti atsakovo nuosavybės teisės į ginčo sklypus. Tuo labiau, jog atsakovas, įsigijęs sklypus, savo sklypą susitvarkė ir jį apsitvėrė, investavo į jį pinigus. Taigi valstybė, grąžindama padėtį į pradinę, tikėtina, patirtų nuostolių“.
24. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog apelianto argumentai dėl to, jog prokurorės neteisėti veiksmai pareiškiant ieškinį civiline tvarka buvo pripažinti jau įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, yra atmestini kaip nepagrįsti. Prokurorė įvertinusi jai pateiktą medžiagą turėjo pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, taip pat prokurorė ieškinį reiškė siekdama ginti viešą interesą. Tokiu būdu pats kreipimasis į teismą nebuvo neteisėtas ir kaip teisingai nurodyta ginčijamame sprendime, vien ieškinio atmetimas nesuponuoja išvados, jog ieškovas piktnaudžiavo savo teise.
25. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato pats teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, ir tuo pagrindu sprendžia apie byloje įrodinėjamų faktų buvimą ar nebuvimą.
26. Šiuo atveju, byloje esantys įrodymai sudaro prielaidą spęsti, jog prokurorės veiksmuose pareiškiant ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl viešo gynimo, neteisėtumo nėra nustatyta. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada yra apgrįsta visapusišku visų byloje pateiktų įrodymų vertinimu, todėl CPK 185 straipsnio pažeidimo nenustatyta.
27. Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti žalą. Be to, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas ir dėl to, jog šis klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje buvo nepatenkintas būtent dėl prokuroro neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš minėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos, ieškovas turėjo visas galimybes teikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau savo teise tinkamai nepasinaudojo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei ieškovo nurodomos turtinės žalos (t. y. kad išnagrinėtoje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo atlygintos būtent dėl prokuroro neteisėtų veiksmų).
28. Taip pat sutiktina su ginčijamo sprendimo argumentais, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą. Byloje ieškovas pateikė įrodymus apie sveikatos sutrikimus (gydymąsi) 2016 m. gegužės-birželio mėnesiais, t. y. anksčiau negu Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareikštas prokuroro ieškinys. Ši aplinkybė paneigia ieškovo argumentus, kuriais siekiama pagrįsti ieškovo neturtinę žalą, kiek tai susiję su sveikatos pablogėjimu. Todėl ieškovo byloje pateikti duomenys apie sveikatos sutrikimus dar iki prokurorės ieškinio pareiškimo negali būti vertinami kaip susiję su ieškovo prašoma priteisti žala ir laikytini deklaratyviais.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, bei pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
30. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakeistas, todėl nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat, atmetus apeliacinio skundo reikalavimas, nėra pagrindo priteisti ir išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.