Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, Kornelijai Rušinaitei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Reginai Vladykinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, Kornelijos Rušinaitės, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. V., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui Edgarui Sutkui, dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė ieškinį palaikė, prašė patenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad 0,0399 ha valstybinės žemės sklypas Liepojos g., Klaipėdos mieste, kurį įsigijo atsakovas, ribojosi su valstybine žeme, kuri nėra suformuota, todėl šio žemės sklypo įsigyti lengvatine tvarka V. V. neturėjo teisės. Detaliojo plano sprendiniuose nurodyta gatvė nėra suformuota. Sklype nėra teisėto statinio. Be to, atsakovo V. V. įsigyti 0,0080 ha ir 0,0051 ha žemės sklypai buvo išskaidyti dirbtinai.

Liudytoja Saulenė Narkuvienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 metais buvo pateiktas paklausimas savivaldybei, ar 0,0399 ha ginčijamos žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Tuo metu buvo nuspręsta, kad minėtas žemės sklypas yra įsiterpęs žemės sklypas. Manė, kad viską darė teisėtai, parduotas buvo įsiterpęs žemės sklypas. 2014 m. Vyriausybės nutarimu pasikeitė sąvoka dėl įsiterpusio žemės sklypo, atsirado sąvoka „siaura juosta“. Pripažįsta, kad padarė klaidą, pasitikėjo 2008 m. detaliojo plano sprendiniais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje remiantis rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad V. V. 2010 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 0,1733 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė 2011 m. gegužės 6 d. priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-175 „Dėl valstybinės žemės sklypo Liepojos g., Klaipėdos mieste, įregistravimo“, kuriuo buvo priimtas sprendimas teikti duomenis Valstybės įmonės registrų centras Klaipėdos filialui dėl 0,0399 ha valstybinės žemės sklypo Liepojos g., Klaipėdos mieste, suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre Lietuvos Respublikos vardu.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. K. 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-490 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ žemės sklypas prie sklypo (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas, kaip įsiterpęs žemės sklypas.

Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-360 įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo Liepojos g., Klaipėdos mieste pardavimo“ (įsakymą pasirašė skyriaus vedėjo pavaduotojas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas Svajūnas Mačiulskis) buvo nuspręsta V. V. parduoti įsiterpusį 0,0399 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

2011 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. už 2 316,96 Eur (8 000 Lt) iš Lietuvos Respublikos nusipirko 0,0399 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-470 „Dėl privačios žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Liepojos g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste sujungimo pagal detaliojo plano sprendinius“ 0,1733 ha ir 0,0399 ha privačios žemės sklypai sujungti į vieną 0,2132 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.111.)-612 „Dėl žemės sklypo, esančio Liepojos g. (0,0051 ha), Klaipėdos mieste suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ bei Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.111.)-613 „Dėl žemės sklypo, esančio Liepojos g. (0,0080 ha), Klaipėdos mieste suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuoti žemės sklypai ir patvirtinti žemės sklypų duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Georamas“ parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas, bei nuspręsta kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą ,pateikiant prašymą įregistruoti suformuotus žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į minėtus žemės sklypus.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. AD1-1614 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ žemės sklypai - 0,0051 ha ir 0,0080 ha, - buvo suprojektuoti, kaip įsiterpę žemės sklypai.

Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės 2014 m. kovo 10 d. įsakymais Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-134 „Dėl valstybinės žemės sklypo Klaipėdos m. sav. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, pardavimo“ ir Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-137 „Dėl valstybinės žemės sklypo Liepojos g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, pardavimo“ buvo nustatyta minėto valstybinės žemės sklypų kaina ir priimtas sprendimas parduoti V. V. įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, esančius Liepojos g., Klaipėdoje, kadastro (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

2014 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. už 1 129,52 Eur (3 900 Lt) ir 724,05 Eur (2 500 Lt) iš Lietuvos Respublikos nusipirko atitinkamai 0,0080 ha valstybinės žemės sklypą, esantį Liepojos g., Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0051 ha valstybinės žemės sklypą, esantį Liepojos g., Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-178 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir Liepojos g., Klaipėdos mieste, pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkyti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir patvirtinti šio žemės sklypo nustatyti kadastro duomenys pagal uždarosios akcinės bendrovės „Georamas“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė, pastebėjusi klaidą, 2014 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-224 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir Liepojos g., Klaipėdos mieste, pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė sprendimo pavadinimą bei dėstomąją dalį ir ją išdėstė taip - „Pertvarkau žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ir patvirtinu šio žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Georamas“ L. R. 2013 rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis“, taip pat papildė sprendimą 2 punktu.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija V. V. 2016 m. liepos 22 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) Vienbučio gyvenamojo namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini) (projekto korektūra), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Aiškinamajame rašte nurodyta, jog rengiama projekto korektūra, laida A, kurioje keičiami esminiai sprendiniai: padidėjus sklypo plotui bei pasikeitus sklypo riboms, keičiama gyvenamojo namo vieta sklype, keičiamas pastato aukštis, didinamas namo užstatymo plotas, keičiama pastato nulinė amplitudė.

V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2263 ha žemės sklypas, esantis adresu Liepojos g. 150, Klaipėda, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi sandorių sudarymo metu) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje žemės sklypas apibrėžiamas, kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas). Vadovaujantis Nutarimo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. kovo 27 d., kuomet buvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. K. 2011 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. AD1-490 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, kuriuo žemės sklypas prie sklypo Liepojos g. 150, Klaipėdoje, buvo suprojektuotas, kaip įsiterpęs žemės sklypas) 2.15 papunkčiu, tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina, arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Pagal minėto Nutarimo 2.15 p. redakciją, galiojusią nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2014 m. kovo 28 d., kuomet buvo sudaryti ginčo pirkimo-pardavimo sandoriai, priimti administracinių sprendimai, leidę sudaryti sandorius, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto nutarimo redakcijoje, galiojusioje nuo 2008 m. rugsėjo 19 iki 2011 m. kovo 27 d., įsiterpusios laisvos valstybinės žemės samprata siejama su teritorijos detaliuoju planu suplanuotais sprendiniais ir negalėjimu suformuoti žemės sklypą, be to pažymėtina tai, kad šioje redakcijoje nebuvo numatyta sąlyga, jog „įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu“.

Šioje byloje pagrindiniu ginčo teisinio santykio objektu yra atsakovo įsigyti žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurie, kaip nurodo ieškovė, neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, be to, viršija Vyriausybės nustatyto galimo ne aukciono būdu įsigyti valstybinės žemės sklypo dydį.

Iš byloje esančių detaliųjų planų sprendinių bei kitų duomenų matyti, jog iš rytinės, pietinės bei vakarinės pusės ginčo sklypai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, o iš šiaurinės pusės - esanti gatvė de facto skiria ginčo sklypą nuo kitų privačių žemės sklypų. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog ne tik gatvė de facto skiria sklypus, bet ir esamas dviračių takas, kuris jau yra įrengtas, įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. AD1-490 „Dėl žemės sklypų Kretingos g. 177A ir Kretingos g. 177B detaliojo plano patvirtinimo“. Vadovaujantis šio detaliojo plano sprendiniais, yra suplanuotas kelias ir būtent į šiuos sprendinius buvo atsižvelgta, priimant ginčijamus Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus. Be to, kaip minėta anksčiau, priimant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. K. 2011 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. AD1-490 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, kuriuo žemės sklypas prie sklypo (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas būtent kaip įsiterpęs žemės sklypas, pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ redakciją, įsiterpusios laisvos valstybinės žemės samprata būtent ir buvo siejama su teritorijos detaliuoju planu suplanuotais sprendiniais ir nebuvo išskirta kaip viena iš sąlygų įsiterpusiu laikyti tik tą žemės plotą, kuris nesiriboja su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pažymėtina, kad galiojant minėtam detaliajam planui, ginčo teritorijoje negali būti suformuoti ir įregistruoti jokie kiti žemės sklypai. Pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110, ginčo teritorija patenka į gyvenamosios paskirties objektų teritoriją, t. y. ginčo teritorijoje nustatyta naudojimo paskirtis - kita, būdas - gyvenamųjų namų statyba. Tai reiškia, kad laisvoje valstybinėje žemėje suformuotas sklypas turi būti naudojamas tik pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą. Ginčo atveju prijungtoje laisvoje valstybinėje žemėje dėl esamo įvažiavimo į atsakovo V. V. sklypą ir nustatytų specialių žemės sklypo naudojimo sąlygų, gyvenamojo pastato statyba apskritai negalima, todėl ir gyvenamosios paskirties sklypo formavimas yra negalimas. Ši aplinkybė paneigia galimybę laisvoje valstybėje žemėje suformuoti atskirą žemės sklypą ir jį parduoti aukcione. Esant šioms aplinkybėms, valstybei iš ginčijamo žemės ploto nėra galimybės gauti jokios naudos, nes pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus, toje vietoje negali būti suplanuotas žemės sklypas ir šis žemės plotas neturi jokios komercinės reikšmės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu. Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 32 punkte nustatyta, jog žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Be to, tų pačių taisyklių 42 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Suformavus atskirą žemės sklypą, teritorijoje būtų panaikinta galimybė patekti į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas atkreipia dėmesį į ieškovės teiginius, kad „ <...> plotas, traktuojamas kaip įsiterpęs 2011 m. rugsėjo 13 d. ginčijamo sandorio metu jau buvo didesnis nei Vyriausybės nutarime nurodyta galima įsigyti ne aukciono būdu teritorija“ bei „<...> dirbtinai išskaidžius žemės sklypą per kelis kartus įsigytas 0,053 ha žemės sklypo plotas <...>“. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai: Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-175 „Dėl valstybinės žemės sklypo Liepojos g., Klaipėdos mieste, įregistravimo“; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. AD1-490 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“; Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-360 „Dėl valstybinės žemės sklypo Liepojos g., Klaipėdos mieste pardavimo“, patvirtina, jog 0,0399 ha žemės sklypas kompetentingų valstybės institucijų atstovų buvo suprojektuotas kaip įsiterpęs, kuris buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Iš byloje pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovo V. V. įsigytas 0,0399 ha žemės sklypo plotas 2011 m. rugsėjo 13 d. ginčijamo sandorio metu jau buvo didesnis nei Vyriausybės nutarime nurodyta galima įsigyti ne aukciono būdu teritorija. Be to, ieškovė visiškai nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog sklypas buvo „dirbtinai“ išskaidytas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad atsakovo įsigyti valstybinės žemės sklypai (kadastro (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sampratą.

Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo

Teisinio tikrumo apsaugos aspektu aktualus gero administravimo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog šis principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, peticijos Nr. 29979/04, 70 ir 71 par.). Gero administravimo principas neturėtų užkirsti kelio valstybės institucijoms ištaisyti pasitaikančias klaidas, netgi jei jos yra jų pačių nerūpestingumo rezultatas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Moskal prieš Lenkiją, peticijos Nr. 10373/05, 73 par.). Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, par. 66).

Šioje byloje nustatytos aplinkybės, tai, kad atsakovas, siekdamas įsigyti bei įsigydamas tiek 0,0399 ha valstybinės žemės sklypą, tiek 0,0051 ha bei 0,0080 ha valstybinės žemės sklypus, atliko visus privalomus atlikti veiksmus, pateikė visus būtinus dokumentus, ir teisės aktuose reglamentuotos tvarkos nepažeidė, valstybė, veikdama per įgaliotas institucijas (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją) bei įgaliotus asmenis (Saulenę Narkuvienę) patikrino pateiktus dokumentus, pripažino, jog žemės sklypai atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, išdavė leidimus bei sutikimus ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartyse, kurias patvirtino notaras, leidžia daryti išvadą, kad atsakovui pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai dėl teisėtai įsigytų ir naudojamų žemės sklypų. Pažymėtina, kad teisinėje valstybėje nėra galima situacija, kai įsiterpusios valstybinės žemės samprata keistųsi be jokio pagrindo ir sukurtų teisinį netikrumą įsiterpusius žemės sklypus įsigijusiems asmenims. Valstybė nagrinėjamu atveju veikė pasyviai, taip prisidėdama prie ieškovės teisėtų lūkesčių suformavimo, t. y. praėjus beveik 5 metams nuo pirmojo sklypo bei daugiau nei 2 metams nuo antrojo ir trečiojo sklypų įsigijimo momento kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, prašydama inicijuoti administracinių teisės aktų panaikinimus bei pripažinti negaliojančiomis sudarytas pirkimo- pardavimo sutartis, t. y. tas sutartis, kurių sudarymui buvo pritarta, atlikti būtini veiksmai sutarčių sudarymui ir sutartys sudarytos bei patvirtintos notariškai. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti atsakovo nuosavybės teisės į anksčiau minėtus ginčo žemės sklypus. Šioje byloje ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant teisėtus atsakovo interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017).

Dėl ieškinio senaties

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis. Atsakovai pažymi, kad ieškovės ginčijami vietos valdžios institucijų sprendimai, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais patvirtinti žemės sklypo planai, prilyginti detaliajam planui, priimti daugiau nei prieš 2 metus. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu, priimtas 2016 m. liepos 22 d., o ieškinys pateiktas 2016 m. rugsėjo 14 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą 20 darbo dienų terminą. Teismas pažymi, kad byloje ginčijami reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio ir jiems yra numatyti bendrieji ieškinio senaties terminai, t. y. 10 metų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnis). Pagal suformuotą teismų praktiką, subjektui, ginančiam viešąjį interesą teisė kreiptis į teismą atsiranda tik tada, kai ieškovas gauna pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, t. y. kai surenka pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Pagal suformuotą teismų praktiką, prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005). Šiuo atveju laikytina, kad 10 (dešimties) metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą prokuroras, pareiškiantis ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, nuo žyminio mokesčio yra atleistas. Ieškinį atmetus, žyminis mokestis iš atsakovų nepriteistinas.

Atsakovas V. V. nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 376, 406, 407, 504 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.