Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. teisių perėmėjų V. K. S., G. S. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7010-868/2020 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. S. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 str. 1 d. nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas yra išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).

16. Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas, kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. S. skolą už šilumos energiją, nurodydamas, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms – kūrybinėms dirbtuvėms. 2013 m. kovo 7 d.–2015 m. kovo 31 d. laikotarpiu susidarė mokėtina 841,50 Eur suma už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui ir karštą vandenį, tačiau atsakovas atsisakė mokėti už suteiktas paslaugas, nors yra bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo V. S. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 841,50 Eur skolos, 24,65 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 866,15 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas šilumos vartotojui tenkančiam šilumos kiekiui apskaičiuoti pagrįstai taiko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-916/2015 išnagrinėjo ginčą tarp tų pačių šalių ir to paties namo bendro naudojimo patalpų šildymo ir konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti skolą už 2008 m. spalio 1 d.–2013 m. birželio 30 d. laikotarpiu suteiktas paslaugas yra pagrįstas, nes atsakovas laikytinas namo bendrojo naudojimo patalpų savininku ir jam kyla pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo, jog ieškovas taiko netinkamą energijos suvartojimo skaičiavimo metodą ar netinkamai paskirstė tarp bendraturčių mokėjimus už suvartotą energiją, todėl tenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo už 2013 m. liepos 1 d.–2015 m. kovo 31 d. laikotarpį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-589-258/2017 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-621-916/2015, nes nurodytoje byloje buvo nagrinėjami tie patys klausimai, tarp tų pačių šalių, kurie keliami ir šioje byloje, tačiau skiriasi skolos susidarymo laikotarpiai. Teismas pažymėjo, kad pastato (duomenys neskelbtini), šilumos vartotojai nėra pasirinkę metodo, pagal kurį būtų nustatoma, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka konkrečiam vartotojui, todėl ieškovas šilumos vartotojui tenkančiam šilumos kiekiui apskaičiuoti pagrįstai taikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Vartotojas privalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą tol, kol jis yra daugiabučio namo bendrasavininkas, vartotojui kyla pareiga mokėti už bendrųjų patalpų šildymą net kai bendrosiose patalpose nėra įrengtų šilumos prietaisų, nes daugiabučiame name yra įrengti šilumos tiekimo vamzdžiai, be to, šiluma yra išspinduliuojama iš kitų šildomų patalpų. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, jog laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Atsakovas yra namo bendrųjų konstrukcijų ir bendro naudojimo patalpų bendraturtis, todėl yra atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad jo patalpa yra atjungta nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Siekiant nemokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, turi būti priimtas visų bendrasavininkų sprendimas atjungti bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Atsakovas neįrodė, kad yra atsijungęs nuo karšto vandens įrenginių nuo bendros šildymo sistemos, t. y. turi galimybę bet kada naudoti ar nesinaudoti karštu vandeniu, todėl privalo mokėti mokesčius, susijusius su karšto vandens temperatūros palaikymu. Atsakovas V. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje nurodė, kad nebuvo pasisakyta dėl atsakovo 2012 m. rugpjūčio 8 d. pranešimo ir 2012 m. lapkričio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ akto, patvirtinančių, jog atsakovas karšto vandens nenaudojo. Šios aplinkybės paaiškėjo 2019 m. spalio 24 d. ir 2020 m. vasario 14 d., kai į kūrybines dirbtuves atvyko Lietuvos visuomeninės tarybos steigėjų, kurie surašė karšto vandens skaitiklio apžiūros aktą. Atsakovas su ieškovu nėra sudaręs karšto vandens vartojimo sutarties. Atsakovo dirbtuvėse net nėra karšto vandens įvado, todėl ieškovas nepagrįstai skaičiavo vandens suvartojimą pagal normatyvą. Atsakovas taip pat nesinaudoja namo šildomose sekcijose esančiomis laiptinėmis.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o dėl prašymo atnaujinti procesą pateikti įrodymai nepaneigia išnagrinėtoje byloje turėtų faktinių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išnagrinėtoje byloje atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimais, nurodydamas, kad kūrybinės dirbtuvės, esančios rūsyje, yra nešildomos, šildoma pastato dalimi atsakovas nesinaudoja, karšto vandens nenaudoja, jokios sutarties konkliudentiniais veiksmais nėra sudaręs. Analogiškus argumentus, grindžiamus atsakovo 2012 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ (buvusiam šilumos energijos tiekėjui UAB „Vilniaus energija), 2012 m. lapkričio 8 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktu ir Lietuvos visuomenės tarybos steigėjų K. S., Z. A., dalyvavusių 2019 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių tyrime kūrybinėse dirbtuvėse (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, atsakovas nurodė ir prašyme dėl proceso atnaujinimo. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės, susijusios su šilumos energijos ir karšto vandens nenaudojimu, buvo įvertintos ir išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. 2A-589-258/2017 nutarė palikti nepakeistą. Išnagrinėtoje byloje teismai aiškiai nurodė, kad atsakovas privalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą tol, kol jis yra daugiabučio namo bendrasavininkas, jam kyla pareiga mokėti už bendrųjų patalpų šildymą net kai bendrosiose patalpose nėra įrengtų šilumos prietaisų, nes daugiabučiame name yra įrengti šilumos tiekimo vamzdžiai, šiluma yra išspinduliuojama iš kitų šildomų patalpų. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovas turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad jo patalpa yra atjungta nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Siekiant nemokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, turi būti priimtas visų bendrasavininkų sprendimas atjungti bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Išnagrinėtoje byloje teismai taip pat sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog yra atsijungęs nuo karšto vandens įrenginių nuo bendros šildymo sistemos, t. y. turi galimybę bet kada naudoti ar nesinaudoti karštu vandeniu, todėl privalo mokėti mokesčius, susijusius su karšto vandens temperatūros palaikymu.

19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, nes jos egzistavo ir atsakovui buvo žinomos tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu, priėmimo metu. Vadinasi, prie prašymo atnaujinti procesą teikiami įrodymai, kuriais grindžiamas šilumos energijos ir karšto vandens nevartojimas, patvirtina tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo metu buvusios situacijos nepasikeitimą. Išnagrinėtoje byloje teismai nelaikė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl šilumos energijos ir karšto vandens nenaudojimo esminėmis, todėl tų pačių aplinkybių pagrindimas kitais įrodymais nereiškia, kad jos gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir dėl ginčo esmės galėtų būti priimtas kitoks sprendimas.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, teisingai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 330 str., 338 str., 366 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.