Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. S. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinys atsakovui V. S. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį negyvenamosioms patalpoms – Kūrybinėms dirbtuvėms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui. Už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2015-03-31 yra susidaręs 841,50 Eur įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, t.y. už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui ir karštą vandenį. Atsakovas yra bendraturtis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-453-141/2014 Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos ir Komisija pateikė išvadas, kuriose numatyta atsakovo pareiga mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą. Atsakovui, laiku nesumokėjus už šilumos energiją, ieškovas paskaičiavo 5 proc. dydžio metines palūkanas, už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2015-04-29, kas sudaro 24,65 Eur. Teismo prašo priteisti iš atsakovo 841,50 Eur skolos už šilumos energiją, 24,65 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-6). Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2015 išaiškinimai vertinami kaip prejudiciniai faktai ir šioje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys dėl tų pačių bendrai naudojamų patalpų šildymo ir mokesčių skaičiavimo tvarkos. Tarp tų pačių šalių kilusiuose ginčuose teismo jau išaiškintos bylos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandens būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas. Atsakovui vengiant vykdyti ieškovo teisėtus reikalavimus leisti įrengti apskaitai tinkamą karšto vandens skaitiklį ir nepradėjus taikyti pagal Metodo Nr. 4 1.3.2. p. ir 2005-06-28 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-253 patvirtintų Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisykles (įskaitant jų priedus), o karšto vandens suvartojimą ir toliau skaičiuojant atsakovo metrologiškai nepatikrintą skaitiklį – tai padarytų beprasmiu ir neįmanomu Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies įpareigojimo vykdymą. Atsakovas nesuteikė ieškovui galimybės įrengti naują, ieškovui priklausantį karšto vandens skaitiklį. Atsakovas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie skaitiklio keitimą (b.l. 92-95).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį, rašytinius paaiškinimus palaikė juose išdėstytais motyvais. Teismo prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį negyvenamosioms patalpoms – Kūrybinėms dirbtuvėms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 1992-10-01 (b.l. 10). Ieškovo teigimu, laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2015-03-31 yra susidaręs 841,50 Eur įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, t.y. už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui ir karštą vandenį (b.l. 8). Atsakovas yra bendraturtis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų. Atsakovui, laiku nesumokėjus už šilumos energiją, ieškovas paskaičiavo 5 proc. dydžio metines palūkanas, už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2015-04-29, kas sudaro 24,65 Eur (b.l. 8). Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad Kūrybinės dirbtuvės yra nešildomame namo rūsyje, o šildomoje laiptinėje atsakovas buto neturi, todėl namui tiekiama šilumos paslauga atsakovas nesinaudoja. Prie namo konstrukcijų ir inžinierinių tinklų priežiūros atsakovas prisideda, apmokėdamas „kitas paslaugas“, atsakovas yra šildomos laiptinės tik bendrasavininkas, o šildymo paslauga nesunaudoja, todėl jis neprivalo prisidėti prie laiptinės apšildymo sąskaitos apmokėjimo.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovo tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o vartotojas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti, kiekvienas bendraturtis mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas butui išlaikyti, privalo mokėti proporcingai savo daliai (CK 4.76 straipsnis). Remiantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais su atsakovu buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo – pardavimo sutartis.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Kadangi nurodytų namų šilumos vartotojai nėra pasirinkę metodo, pagal kurį būtų nustatoma, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka konkrečiam vartotojui, ieškovas, pastato adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šilumos vartotojui tenkančiam šilumos kiekiui apskaičiuoti pagrįstai taiko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Pagal metodą Nr. 4 – per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, butuose ar patalpose suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba normas, pastato vartotojų butai ir patalpos šildomi centralizuotai, tiekiams šiluma be individualios apskaitos. Mokestis už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) yra skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad pagal metodo reikalavimus šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai priskiriamas visiems vartotojams, kurių buto ar patalpų karšto vandens sistema prijungta prie namo bendros karšto vandens sistemos, nepriklausomai nuo to, ar buvo vartojamas karštas vanduo bute (patalpose) ataskaitiniu laikotarpiu. Metodas Nr.5 taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Pagal šio metodo nuostatas iš pastatui šildyti suvartoto šilumos kiekio išskiriamas šilumos kiekis , sunaudotas namo bendro naudojimo patalpoms šildyti, kuris paskirstomas (išdalinamas) visiems butų (patalpų) savininkams proporcingai butų (patalpų) plotui, kaip numatyta 5.1 ir 5.1.1 punktuose.

Šioje byloje svarbu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2015-11-25 išnagrinėjęs ginčą civilinėje byloje Nr.3K-3-916/2015 tarp tų pačių šalių ir to paties namo bendro naudojimo patalpų šildymo, konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti skolą už paslaugas, suteiktas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., yra pagrįstas. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pasisakė, jog kasatorius (šioje byloje – atsakovas) laikytinas namo bendrojo naudojimo patalpų savininku ir jam kyla pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti. Kasatoriaus argumentai, jog jis nelaikytinas šilumos energijos vartotoju buvo atmesti kaip teisiškai nepagrįsti, kadangi “daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name“.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad atsakovas neginčija, jog ieškovas taiko netinkamą energijos suvartojimo skaičiavimo metodą ar netinkamai paskirstė tarp bendraturčių mokėjimus už suvartotą energiją, ieškovo reikalavimas priteisti 841,50 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2015-03-31 už suteiktas paslaugas, t.y. už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui ir karštą vandenį, tenkinamas.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo už tiektą šilumą ir karštą vandenį, iš jo priteistinos įstatyminės 5 proc. dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2015-04-29, kas sudaro 24,65 Eur (b.l. 8).

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (866,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-05-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos patirtos 27,71 Eur bylinėjimosi išlaidos: 26,00 žyminio mokesčio, 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenis ir už Gyventojų registro tarnybos pažymą (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo priteistina 4,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Vilniaus energija“, j.a.k. 111760831, naudai 841,50 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 50 ct) skolos, 24,65 Eur (dvidešimt keturis Eur 65 ct ) palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (866,15 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,71 Eur (dvidešimt septynis Eur 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,96 (keturis Eur 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.