- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1536-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13508-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- V. B., A. K., D. Ž.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „ŠEŠKINĖ“, A. V., A. Z., N. L., Ramučiui J
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. B., A. K. ir D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19165-937/2019 pagal ieškovų V. B., A. K. ir D. Ž. ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „ŠEŠKINĖ“, A. V., A. Z., N. L., Ramučiui J. P., V. S. dėl sodininkų bendrijos narių teisių gynimo, informacijos pateikimo, valdybos įgaliojimų pripažinimo pasibaigusiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. B., A. K. ir D. Ž. teismui 2019-05-15 paduotame patikslintame ieškinyje prašė: i) įpareigoti atsakovą SB „ŠEŠKINĖ“ (toliau – Bendrija) pateikti: 2019-05-11 visuotinio susirinkimo protokolą ir dokumentus; 2014–2018 m. finansinę atskaitomybę; 2014–2019 m. Valdybos posėdžių protokolus, rašytinius sprendimus ir jų priedus; 2014-2019 m. Bendrijos sandorius; 2014–2019 m. metines veiklos ataskaitas; 2014–2019 m. revizijos komisijos išvadas; 2014–2019 m. banko sąskaitos(ų) išrašus ir informaciją apie piniginių lėšų panaudojimą; 2014–2019 m. kasos knygą(as) ir kasos pajamų ir išlaidų orderius; asmenų, įsigijusių Bendrijos teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygą; ii) pripažinti negaliojančiais Bendrijos 2019-05-11 visuotinio susirinkimo nutarimus; iii) pripažinti atsakovus A. V., A. Z., N. L., Ramutį J. P., V. S. pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius Sodininkų bendrijų įstatyme (toliau – SBĮ) numatytų pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-22 nutartimi nustatė ieškovams 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.
2.1. Apylinkės teismas nustatė, kad nors ieškovai patikslintame ieškinyje ir teigia, jog jie yra Bendrijos sklypų savininkai ir nariai atitinkamai nuo 2003 m. ir nuo 2015 m., tačiau ieškovai nepateikė duomenų, kad jie tapo Bendrijos nariais, kaip tai numatė 2003 m. ir 2015 m. galiojusių įstatų redakcijos. Ieškovai įpareigoti pateikti duomenis, kad jie įstatų nustatyta tvarka priimti į Bendrijos narius.
2.2. Apylinkės teismas konstatavo, kad nors ieškovai prašo teismo pripažinti atsakovus A. V., A. Z., N. L., Ramutį J. P., V. S. pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų, tačiau toks reikalavimas abstraktus ir neaiškus. Ieškovai nenurodo nei kaip, nei kokias teises, nei kieno konkrečiais veiksmais tos teisės buvo pažeistos, kada ir kiek laiko truko pažeidimas, ar yra atsakovų kaltė dėl to, ar atsirado kokia nors žala, ar yra priežastinis ryšys. Ieškovai nenurodo, kokių konkrečiai pareigų atsakovai nevykdė, kaip pareigų pažeidimas susijęs su ieškovų reiškiamu reikalavimu ir pan. Jei ieškovai pageidauja, kad teismas pripažintų patį teisių pažeidimo ir pareigų nevykdymo faktą (nesieja to su žalos priteisimu), turėtų reikalavime konkrečiai įvardinti, kaip pasireiškė konkrečių teisių nevykdymas ar pareigų pažeidimas.
Atsiliepimas
2.3. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais Bendrijos 2019-05-11 visuotinio susirinkimo nutarimus. Su atsiliepimu į bylą buvo pateiktas 2019-05-11 protokolas, todėl ieškovai įpareigotini patikslinti, kokius konkrečiai protokolo nutarimus prašo pripažinti negaliojančiais, patikslinti aplinkybes, kuriomis grindžia tokį reikalavimą.
2.4. Nustatęs, kad dalis ieškinio pirmo reikalavimo dėl dokumentų pateikimo buvo pateikta teismo posėdyje, pasiūlė ieškovams spręsti klausimą dėl patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų palaikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
3. Ieškovai V. B., A. K. ir D. Ž. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-22 nutartį bei pasiūlyti pirmos instancijos teismui paskirti ir organizuoti parengiamąjį posėdį pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio reikalavimus. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais motyvais:
3.1. Teismas dėl ieškinio atitikimo CPK reikalavimams jau pasisakė 2019-05-08 nutartyje, kurioje baigtinai nurodė trūkumus, ir 2019-05-20 priimtoje rezoliucijoje („pašalinus trūkumus priimti“). Teismo veiksmai galiojantys ir turi res iudicata galią ir šalims, ir pačiam teismui. Nesuprantama, kaip tas pats teismas gali kvestionuoti savo ankstesnius sprendimus, ypač suėjus procesiniams terminams dėl jų apskundimo. Skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus galima būtų išspręsti parengiamajame posėdyje, tačiau 2019-07-18 įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje teismas net nebandė išaiškinti ginčo esmės. Pasirengimas nagrinėti bylą, t. y. ginčo esmės aiškinimasis nevyko.
3.2. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Nutartyje pateiktos nuostatos dėl ieškovų įpareigojimo nepagrįstos. Teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, negali kelti abejonių dėl narystės Bendrijoje, spręsti dėl ieškovų reikalavimo teisės (ne)buvimo, ar reikalauti, kad ieškovai pagrįstų ir įrodinėtų civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovai turi teisę patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, patys 2019-07-18 parengiamajame posėdyje nurodė, kad ketina ja pasinaudoti. Pareikšto ieškinio rūšiai CPK nenustato specialaus procesinio teisnumo ieškiniui pareikšti, todėl reikalavimo teisės buvimas ar nebuvimas negali būti sprendžiamas nei ieškinio priėmimo momentu, nei parengiamojoje bylos stadijoje. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Iki 2019-07-18 parengiamojo posėdžio ieškovai pateikė papildomus įrodymus (nario mokesčio mokėjimus, nario knygelės kopiją) dėl reikalavimo teisės (t. y. dėl narystės Bendrijoje) bei prašė išreikalauti su tuo susijusią informaciją ir įrodymus. Dalį prašymų pats teismas 2019-07-18 parengiamajame posėdyje tenkino ir įpareigojo kitus asmenis pateikti dokumentus į bylą, tačiau negavęs įrodymų priėmė skundžiamą nutartį. Narystės Bendrijoje pagrindiniai įrodymai yra pas atsakovus, kurie vengia juos pateikti ieškovams.
3.3. Ieškinyje pareikštas neturtinis reikalavimas – pripažinti pažeidimo faktą, o ne taikyti civilinę atsakomybę. Teismas neturėtų aiškintis civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškinyje konkrečiai įvardintos SBĮ normos, kurių nevykdė Bendrijos valdyba. Atsakovai A. V., A. Z., N. L., Ramutis J. P., V. S. yra Bendrijos valdybos nariai. Nei vienas iš jų neatsistatydinęs, jų įgaliojimai pasibaigę dar 2017-11-11.
3.4. 2019-07-18 parengiamajame teismo posėdyje ieškovų atstovas į teismo klausimą kokius Bendrijos 2019-05-11 visuotinio susirinkimo nutarimus ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais papildomai paaiškino, kad „visus“. Ieškovai aiškiai nurodė, kad buvo pažeistos imperatyvios SBĮ normos dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarkos, nes jame nebuvo kvorumo. Bendrijos 2019-05-11 visuotinis susirinkimas neturėjo teisės priimti nutarimų visais klausimais, nes turėjo būti organizuojamas pakartotinis visuotinis susirinkimas.
Atsiliepimas
4. Atsakovai A. Z. ir V. S. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-22 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovai patys sau prieštarauja nurodydami, kad valdybos įgaliojimai pasibaigę 2017-11-11, tačiau įvardija atsakovus kaip esančius valdyboje. Ieškovai nesugebėjo išdėstyti, ko gi jie iš tikrųjų nori.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (e. b. t. 2, b. l. 99–100), kuria ieškovams buvo nustatytas terminas teismui 2019-05-15 paduoto patikslinto ieškinio (el. b. t. 1, b. l. 54–59), kuris buvo priimtas teisėjo rezoliucija 2019-05-20, trūkumams pašalinti.
8. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama pateikiant teismui vieną iš proceso įstatyme numatytų procesinių dokumentų rūšių – ieškinį (CPK 110 straipsnio 1 dalis). Visgi, asmens kreipimasis į teismą su ieškiniu turi būti ne bet koks, o atliekamas pagal tam tikrą, proceso įstatyme numatytą, tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111–114 straipsniuose bei 135 straipsnyje. CPK 138 straipsnyje nurodyta, jog jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (konkreti trūkumų šalinimo tvarka numatyta CPK 115 straipsnyje – teismo pastaba). Kaip matyti iš CPK 138 straipsnio gramatinės konstrukcijos, aptariama proceso įstatymo norma expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nenurodo, ar procesinio dokumento – ieškinio – trūkumai gali būti nustatyti priėmus ieškinį, t. y. jau iškėlus civilinę bylą. Visgi, kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog ieškinio trūkumai teismo nutartimi gali būti nustatomi tiek ieškinio priėmimo stadijoje, tiek jau iškėlus civilinę bylą, t. y. priėmus ieškinį teisminiam nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą pripažinti nepagrįstus atskirojo skundo teiginius, jog apylinkės teismas, 2019-05-20 priėmęs ieškovų patikslintą ieškinį, neturėjo teisės priimti nutarties dėl trūkumų šalinimo.
9. Nustatyta, kad skundžiama nutartimi nustatyti trys savarankiški patikslinto ieškinio trūkumai:
9.1. pirmuoju patikslinto ieškinio trūkumu įvardijama aplinkybė, jog ieškovai teismui nepateikė įrodymų, jog ieškovai yra tapę Bendrijos nariais, kaip tai numatė 2003 m. ir 2015 m. įstatų redakcijos;
9.2. antruoju patikslinto ieškinio trūkumu įvardintas patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovus A. V., A. Z., N. L., R. J. P. ir V. S. pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų nekonkretumas (abstraktumas);
9.3. trečiasis patikslinto ieškinio trūkumas motyvuojamas tuo, jog bylos eigoje buvo pateiktas Bendrijos 2019-05-11 protokolas (el. b. t. 1, b. l. 113–114), todėl egzistuoja poreikis tikslinti patikslinto ieškinio materialųjį reikalavimą nurodant kokius konkrečiai Bendrijos 2019-05-11 priimtus nutarimus ieškovas ginčija.
Dėl pirmojo patikslinto ieškinio trūkumo – įpareigojimo pagrįsti narystę Bendrijoje
10. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad apylinkės teismas nustatė, jog nors ieškovai ir nuosavybės teise disponuoja žemės sklypais, esančiais Bendrijos teritorijoje, tačiau teisė būti Bendrijos nariu įgyjama (suteikiama) tik atlikus tam tikras procedūras, numatytas Bendrijos įstatuose. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas siekia įsitikinti, ar ieškovai yra Bendrijos nariais, kurie turi teisę reikšti reikalavimus atsakovams.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti, o pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015). Iš Bendrijos 2014-11-11 įstatų turinio matyti, jog Bendrijos nariu tampama įgyvendinus atitinkamą procedūrą (el. b. t. 1, b. l. 32–41, įstatų 29–36 punktai).
12. Bendrijos narių ir asmenų, kurie nėra Bendrijos nariai, tačiau nuosavybės teise turi žemė sklypus Bendrijos teritorijoje, teisės ir pareigos skiriasi (SBĮ 21–21 straipsniai, Bendrijos įstatai). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pritarti apylinkės teismo pozicijai, jog teismas gali imtis priemonių aiškintis tam tikras aplinkybes, jeigu kokios nors aplinkybės teismui kelia abejonių, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju – ar ieškovai yra Bendrijos nariai, ar ne (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3, 5–6 punktai), kadangi tokia aplinkybė turėtų tiesioginės įtakos ieškovų teisėms procese. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog draudžiama atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, t. y. negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013). Ieškinio pareiškime ieškovai turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-916/2016, nutarties 17 punktas). Pastebėtina, jog tuo atveju, jei ieškovai neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys tokiu atveju gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, kaip pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019 32 punktas). Visgi, ar ieškovai yra Bendrijos nariai, ar ne, tarp šalių kilus ginčui, gali būti atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visus šalių pateiktus įrodymus aptariamu klausimu.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvai, susiję su ieškovų reikalavimo teises į atsakovus pagrindimu, t. y. ar ieškovai yra Bendrijos nariai, ar nėra, turi būti vertinami kaip nurodantys ne ieškinio trūkumus, kurių nepašalinus atsiranda neigiamos teisinės pasekmės (ieškinys būtų paliktas nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis), tačiau įpareigojimas pareikalauti papildomų įrodymų bei argumentų, susijusių su narsytės Bendrijoje įrodymais, kurie bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės.
Dėl antrojo patikslinto ieškinio trūkumo – patikslinto ieškinio reikalavimo nekonkretumo (abstraktumo)
14. Skundžiamos nutarties turinys rodo, kad apylinkės teismas ieškovų reikalavimą pripažinti atsakovus A. V., A. Z., N. L., R. J. P., V. S. pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų laikė abstrakčiu ir neaiškiu.
15. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyta, jog ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors civilinio proceso įstatymo nuostatose nurodyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas; tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-916/2016, nutarties 14 punktas). Aptariamoje kasacinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (nutarties 16 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad analizuojamas patikslinto ieškinio reikalavimas teisiškai netikslus. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog iš patikslinto ieškinio turinio sunku identifikuoti, esant atsakovų daugetui, koks konkretus atsakovas pažeidė ieškovų ieškinyje dėstomas SBĮ nuostatas. Patikslintame ieškinyje SBĮ nuostatos tik cituojamos, tačiau cituojamose SBĮ nuostatose nurodytos aplinkybės nesusiejamos su konkrečiais atsakovais ir jų atliktais veiksmais. Vertinama ir tai, kad ieškinio reikalavimas turi būti aiškiai apibrėžiamas, nes jį tenkinus kyla tokio reikalavimo vykdytinumo klausimas, t. y. ieškovo nurodomas reikalavimas, ieškinio tenkinimo atveju, būtų perkeliamas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį pažodžiui. Tam, jog priverstinio vykdymo priemones būtų galima taikyti, reikalingas teisinis tikslumas – būtina aiškiai nurodyti sprendime koks konkretus asmuo kokią pareigą pažeidė ir kokios turi būti to pažeidimo sukeliamos teisinės pasekmės (pvz., priteisimas, įpareigojimas atlikti veiksmus, fakto konstatavimas ir t. t.). Esant taip abstrakčiai suformuotam ieškovų reikalavimui, vėliau tarp šalių galėtų kilti ginčas dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Ieškinio reikalavimai, kurie jų tenkinimo atveju būtų perkelti į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, turėtų būti konkretūs ir įgalinantys apginti pažeistą ieškovų teisę vienu iš Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje numatytų civilinių teisių gynimo būdų, taip pat sudaryti sąlygas ateityje kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) ir neskatinti prielaidų kilti naujiems ginčams ateityje dėl skirtingai interpretuojamos teismo sprendimo rezoliucinės dalies.
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvai, susiję su patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovus A. V., A. Z., N. L., R. J. P., V. S. pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų abstraktumu bei nekonkretumu, pagrįstai laikytini ieškinio trūkumu.
Dėl trečiojo patikslinto ieškinio trūkumo – įpareigojimo nurodyti kokie konkrečiai Bendrijos 2019-05-11 protokole priimti nutarimai ginčijami
18. Patikslintame ieškinyje ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais Bendrijos 2019-05-11 visuotinio susirinkimo nutarimus. Bylos medžiaga rodo, kad Bendrija su 2019-06-10 atsiliepimu pateikė ginčijamą Bendrijos 2019-05-11 protokolą (el. b. t. 1, b. l. 108–109, 113–114). Iš Bendrijos 2019-05-11 protokolo turinio matyti, jog 2019-05-11 vykusiame visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo priimti sprendimai iš esmės keliais klausimais (priimti sprendimai dėl susirinkimo darbotvarkės, balsų skaičiavimo komisijos, taip pat nutarta ir dėl ne Bendrijos narių dalyvavimo susirinkime, pirmininko ir sekretorės rinkimų, Bendrijos valdybos darbo ataskaitos, Bendrijos revizijos komisijos ataskaitos, 2018 m. pajamų ir išlaidų sąmatos, Bendrijos likvidavimo, Bendrijos likvidatoriaus paskyrimo). Pateikus į bylą Bendrijos 2019-05-11 protokolą, pritartina apylinkės teismo pozicijai, jog buvo būtina aiškintis, su kuriais Bendrijos 2019-05-11 visuotiniame narių susirinkime priimtais sprendimais (nutarimais) nesutinkama. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertimu, tai galima buvo padaryti netaikant trūkumų šalinimo institutą, o aiškinantis tokią aplinkybę proceso eigoje, pavyzdžiui, parengiamojo teismo posėdžio metu. Teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas organizavo parengiamąjį teismo posėdį 2019-07-18, kuriame ieškovų atstovui uždavė klausimą apie tai, kokius konkrečiai Bendrijos 2019-05-11 visuotiniame narių susirinkime priimtus nutarimus ginčija, o ieškovų atstovas atsakė, jog nesant kvorumo ginčijami visi 2019-05-11 susirinkime priimti nutarimai (el. b. t. 2, b. l. 85–89, garso įrašo takelio 01:37:00 – 01:38:00 min.). Tokia aplinkybė rodo, jog apylinkės teismui buvo sukonkretinta, kad ginčijami visi 2019-05-11 susirinkime priimti nutarimai.
19. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvai, susiję su įpareigojimu ieškovui nurodyti kokius konkrečiai Bendrijos 2019-05-11 visuotinio narių susirinkimo metu priimtus nutarimus ginčija, negali būti vertintini kaip ieškinio trūkumas, todėl laikytini nepagrįstais.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Kaip išdėstyta aukščiau, skundžiama teismo nutartis apėmė trijų nustatytų patikslinto ieškinio trūkumų aptarimą: i) trūkumą dėl įpareigojimo pagrįsti narystę Bendrijoje; ii) trūkumą dėl patikslinto ieškinio reikalavimo nekonkretumo (abstraktumo); iii) trūkumą dėl įpareigojimo nurodyti, kokie konkretūs Bendrijos 2019-05-11 visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai ginčijami.
21. Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes padaryta išvada, kad pirmas ir trečias ieškinio trūkumai nustatyti nepagrįstai, o antrasis apylinkės teismo nurodytas trūkumas pripažintas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad ieškovas 2019-05-15 patikslintą ieškinį teismui padavė su tam tikrais trūkumais, nors ir ne visi trūkumai teisingai buvo nurodyti skundžiamoje teismo nutartyje. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pritarė kai kuriems ieškovo (apelianto) argumentams, todėl nustatyti skundžiamos nutarties netikslumai šalintini nutartį patikslinant (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Šių aplinkybių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-22 nutartis dėl trūkumų šalinimo iš esmės paliktina nepakeista, tačiau nurodoma, kad iš nutarties motyvuojamosios dalies šalintini motyvai, susiję su trūkumais dėl įpareigojimo pagrįsti narystę Bendrijoje, kurie turėtų būti laikytini kaip siūlymas ieškovui pateikti papildomų įrodymų, argumentų bei paaiškinimų aptariamais klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 3, 5–6 punktai), ir įpareigojimo nurodyti, kokie konkretūs Bendrijos 2019-05-11 visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai ginčijami.
22. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovą įpareigojo trūkumus pašalinti per 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus išaiškinimus, ieškovui nustatomas terminas iki 2019-10-10 pašalinti likusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-22 nutartimi nustatytus patikslinto ieškinio trūkumus pagal šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą nurodant, kad iš nutarties motyvuojamosios dalies šalintini motyvai, susiję su 2019-05-15 paduoto patikslinto ieškinio trūkumais dėl įpareigojimo pagrįsti narystę sodininkų bendrijoje „ŠEŠKINĖ“ ir įpareigojimo nurodyti, kokie konkretūs sodininkų bendrijos „ŠEŠKINĖ“ 2019-05-11 visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai ginčijami.
Nustatyti ieškovams V. B., A. K. ir D. Ž. terminą iki 2019 m. spalio 10 d. pašalinti likusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus patikslinto ieškinio trūkumus bei įpareigojimus pagal šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.