Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai, Faridai Muchamadievai, Eglei Smailienei, Dodoevai Nafisai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. neturėdamas teisėto pagrindo 2021 m. rugsėjo 14 d. 14.48 val. prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijo, telefonu „Xiaomi Mi“ nufotografuodamas kitam fiziniam asmeniui, t. y. S. T.-V. priklausantį galimybių pasą su QR kodu, neteisėtai laikė jį su savimi ir 2021 m. rugsėjo 15 d. 10.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), „Maxima“ jį panaudojo, pateikdamas apsaugos darbuotojui J. G.

Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. U. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Viršininkas parodė ir pasakė, kad su tokiu kodu leidžia į parduotuves. Nufotografavo dalį dokumento. Paveiksliuke yra tik kvadratas su QR kodu. Nufotografavo dėl įdomumo. Turi kodą, kuris galioja (duomenys neskelbtini). Nežino ar galioja Lietuvoje. Jis norėjo parodyti savo, bet parodė svetimą. Savo QR kodą turėjo telefone. Nežino ar jo kodas galiojo. Kodą gavo (duomenys neskelbtini). Į kitas vietas patekdavo su QR kodu. S. T. kodą nufotografavo, jis jo vadovas. S. T. neklausė leidimo nufotografuoti kodą. Jeigu žinotų, tai nefotografuotų. Kai fotografavo žmonių buvo, bet jie nežiūrėjo. Jo kodas, išduotas (duomenys neskelbtini), yra ,,Samsung“ telefone. Kiek šitas kodas galioja nežino. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos kodai skiriasi. Į Lietuvą atvyko birželio 16 ar 17 dieną. Turėjo du telefonus ir juos supainiojo. Parodė telefoną, jį nuskanavo. Paprašė paso, pasakė, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Jo paklausė pavardės ir nuvedė į patalpas. Kodą rado telefone, paskubom parodė, nes nesigaudo telefone. Tuo metu turėjo abu telefonus rankose. Parduotuvėje rodė vieną telefoną, kurį paėmė policija. Jį sulaikė apsauga, nežinojo, kad reikėjo parodyti kitą telefoną. (duomenys neskelbtini) darė skiepą. Darėsi testus, bet kad sirgo covid neturi pažymos. Pripažįsta, jog LR patvirtinto QR kodo neturėjo. Kas buvo pažymoje nesuprato, ten buvo lietuvių kalba. S. T. sakė, kad reikia daryti skiepą po to gaus QR kodą. Jis nufotografavo tik QR kodą. Kas per paveiksliukas nežino. Nesidomėjo LR įstatymais.

Teismo posėdžio metu apžiūrimas baudžiamosios bylos lapas (b. l. 77). Kaltinamasis nurodė, kad pasirašė jis. Prašė peržiūrėti bylą, nes jam per dideli pinigai. Į Lietuvą atvažiavo, kad užsidirbti ir gražinti skolą. Kad buvo toks įstatymas nežinojo. Jei žinotų Lietuvos įstatymus, taip nepasielgtų. Nežinojo, kad QR kodo saugoti negalima. Dabar turi pasą, vakcinavosi. Gali pateikti dokumentą, kad tada turėjo atliktą testą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. U. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra S. T., įmonėje atlieka (duomenys neskelbtini) darbus. 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 10.00 val. paprašė S. T. parodyti, kaip atrodo lietuviškas galimybių pasas, šis jį parodė. Tuomet jis, būdamas darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nufotografavo galimybių pasą, kuris priklauso jo darbdaviui S. T. Nežino, ar šis matė, kai fotografavo. 2021 m. rugsėjo 15 d. nusprendė nueiti į parduotuvę „Maxima“, 10.15 val. apsaugos darbuotojui paprašius pateikė telefone nufotografuotą S. T. galimybių paso QR kodą. Kai apsaugos darbuotojas nuskenavo jo galimybių pasą, paklausė jo vardo ir pavardės, jis pasakė savo vardą, pavardę ir tuomet jį sulaikė ir iškvietė pareigūnus. Labai gailisi dėl savo veiksmų, nes viskas įvyko per klaidą (b. l. 65-68).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. G. nurodė, kad dirbo ,,Maxima“ parduotuvėje. 2021 rugsėjo mėn. stovėjo prie įėjimo užėjo šitas pilietis, kai tikrino išmušė vardą, pavardė, gimimo metus. Pamatė lietuvišką vardą pavardę, o jis net (duomenys neskelbtini) blogai kalba. Jį sustabdė, paprašė dar kartą parodyti galimybių pasą. Pažiūrėjo, kad ne jis, paprašė nueiti į postą. Jis sakė, kad tai ne jo telefonas, kad ne jo galimybių pasas, draugo ar pažįstamo. Paskambino savo valdžiai, jie pasakė, kad kviestų policiją. Iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai jį paėmė. Jiems kito dokumento jis nerodė. Jie suprato, kad žmogus rodo ne savo dokumentą. Jie tik tikrina ar žmogus gali įeiti į parduotuvę, ten yra vardas pavardė. Pateiktuose dokumentuose matosi asmens duomenys. Jei kyla abejonių prašo asmens dokumentų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. G. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Apie 10.16 val. tikrinant asmenis, norinčius įeiti į „Maxima“, prašant parodyti jų galimybių pasus, įėjo (duomenys neskelbtini) vyras, kuris laikydamas rankoje mobiliojo ryšio telefoną jame parodė QR kodą. QR kodą patikrinus skaneriu, skanerio ekrane parodė, kad galimybių paso turėtojas yra S. T.-V. Vyriškio išvaizda nebuvo panaši į Lietuvos Respublikos piliečio, todėl dar kartą patikrino QR kodą. Paklausė jo vardo, pavardės, jis kažką neaiškiai pasakė (duomenys neskelbtini) kalba. Vyras buvo nuvestas į apsaugos kambarį, kur paprašius pateikti jo asmens dokumentus paaiškėjo, kad tai (duomenys neskelbtini) pilietis A. U. Apie tai buvo informuota „Maxima“ vadovybė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė bei iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 20-21).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. T. –V. nurodė, kad A. buvo pagautas parduotuvėje su jo QR kodu. Jis turbūt nusifotografavo, nes dokumentas gulėjo darbų objekto būdelėje prie dokumentų. Ten gulėjo brangūs įrankiai, kai reikia galima ateiti pasiimti. Tą dieną gavo tą dokumentą, atsispausdino ant popieriaus. Sakė, kad dokumento reikia eiti į ,,Maximą“ ir ,,Lidl“. Išėjo į objektą, po valandos grįžo, pasiėmė dokumentą ir išėjo savo kitais reikalais. Sekančią dieną skambino iš policijos, kad pasinaudojo jo dokumentu. Jam nesiūlė pasinaudoti. Sakė, kad reikia du kartus pasiskiepyti. Bendravo (duomenys neskelbtini) kalba. 90 proc. jis suprato. Dokumentas buvo lietuvių kalba. Dokumente buvo QR kodas, vardas pavardė, data. Jis sakė, kad turi (duomenys neskelbtini), rodė telefone. Nežino ar buvo problemos darbuotojams patekti į parduotuves. Po įvykio apie tai nekalbėjo. Neklausė kodėl jis taip pasielgė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. T.-V. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Įmonėje oficialiai dirba (duomenys neskelbtini) pilietis A. U., kurio darbo pobūdis yra (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 12.00 val. jam atvykus prie (duomenys neskelbtini) į objektą A. U. pietavo (duomenys neskelbtini). Asmenys pasiskundė, kad jų neįleido į prekybos centrą „Maxima“, esantį (duomenys neskelbtini). Jis savo automobilyje turėjo galimybių pasą, kuris buvo atspausdintas. Nuėjo į automobilį, iš kur pasiėmė savo popierinį galimybių pasą, išduotą jo vardu ir atnešė į (duomenys neskelbtini), parodė bei paaiškino, kad reikalingas būtent toks dokumentas tam, kad patektų į parduotuvę. Savo galimybių paso popierinį dokumentą padėjo ant stalo, dar paaiškino, kad reikia pasiskiepyti, tam kad jį gautų. Palikęs savo galimybių pasą, apėjo objektą ir maždaug po pusvalandžio grįžęs į (duomenys neskelbtini), pasiėmė savo galimybių pasą, kuris gulėjo ant stalo. 2021 m. rugsėjo 15 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad pasinaudojęs nufotografuotu jo galimybių paso QR kodu A. U. bandė įeiti į parduotuvę. Jis A. U. savo galimybių paso nufotografuoti ir juo pasinaudoti neleido, jo niekas neklausė, neprašė, tai buvo padaryta be jo žinios (b. l. 23-24).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Mi“, kuris yra juodos spalvos korpusu. Apžiūrint telefoną randama nuotrauka, daryta 2021 m. rugsėjo 14 d. 14.48 val., kurioje yra galimybių pasas su QR kodu (b. l. 36-41).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurio trukmė 1 min. 16 s. Atidarius matomos kairiajame apatiniame kampe užrašas „Camera 18“. Matomos įėjimo durys, mergina su oranžinės spalvos liemene ir vyriškis su žalios spalvos liemene. Dešiniau jų apsaugos posto įėjimo durys. Ant grindų užrašas „Dokumentų patikra“. Žalios spalvos liemenę vilkintis vyriškis (apsaugos darbuotojas) skanuoja prie jo priėjusio su balta veido kauke, su akiniais vyro pateiktus dokumentus. Šalia stovintis žilais plaukais balta veido kauke vyriškis ieško dokumentų. 00.00-01.16 min. prieina prie dokumentų patikros vyriškis užsidengęs balta veido kauke, per petį užsidėjęs mažą rankinę, melsvos spalvos džemperiu ir pateikia žalios spalvos liemenę vilkinčiam apsaugos darbuotojui savo mobilųjį įrenginį, apsaugos darbuotojas nuskanuoja, mėlynos spalvos pilietis nueina. Apsaugos darbuotojas pasižiūri į savo įrenginį, atsisuka į nueidinėjantį žmogų, (mėlynos spalvos džemperiu apsirengęs vyriškis užeina už kameros filmavimo ribų). Mėlynos spalvos džemperiu vilkintis vyriškis prieina atgal prie žalios spalvos liemene vilkinčio apsaugos darbuotojo, jie bendrauja. Apsaugos darbuotojas, vilkintis žalia liemene, dar karta skanuoja vyriškio, dėvinčio mėlyną džemperį, mobilųjį įrenginį. Žalios spalvos liemenę vilkintis asmuo atidaro dešiniau dokumentų tikrintojų esančias apsaugos posto duris, užeina į vidų. 01.16 min. vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 33-35).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į prekybos centrą 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 10.15 val. užėjo (duomenys neskelbtini) asmuo, kuris galimybių pasus tikrinantiems darbuotojams, stovintiems įėjus į prekybos centrą, iš savo rankose laikomo telefono aparato parodė galimybių paso QR kodą, kurį nuskenavus aparatu parodė, kad galimybių pasas priklauso S. T. – V., gim. (duomenys neskelbtini) m., galimybių paso išdavimo data 2021 m. rugsėjo 9 d., galioja iki 2021 m. lapkričio 9 d. Asmuo lietuviškai nekalbėjo, nebuvo panašus į Lietuvos pilietį, tik vėliau pareikalavus pateikė savo dokumentą, išduotą (duomenys neskelbtini) pil. Telefonu susisiekus su S. T. – V. pastarasis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. U. oficialiai dirba jo įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atlieka įvairius darbus. S. T. pasakė, kad A. U. jo paprašė parodyti, kaip atrodo lietuviškas galimybių pasas, jis parodė, tačiau nematė, ir tuo labiau neleido A. U. jo fotografuoti. Kaip A. U. telefone atsirado jo galimybių paso nuotrauka, nežino (b. l. 1).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Kriminalizuodamas BK 302 straipsnyje nurodytas veikas, įstatymų leidėjas turėjo galvoje tai, kad visi dokumentai skirti teisiniams faktams liudyti, o antspaudai, spaudai ir griežtos atskaitomybės (saugūs) blankai naudojami dokumentų kūrimo procese. Dokumentai priklauso tam tikriems juridiniams bei fiziniams asmenims, paprastai jų laikymo vietą nustato jų turėtojas. Antspaudai, spaudai ir griežtos atskaitomybės blankai yra vardiniai instrumentai, todėl jais negali naudotis bet kas – pagal savo funkcinę paskirtį jais gali naudotis konkretus asmuo arba tikslinė žmonių grupė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-697/2021).

Taigi, aptariamo straipsnio dalykas gali būti vienas iš vardijamų objektų – antspaudas, spaudas, dokumentas arba griežtos atskaitomybės blankas. Pagal teismų praktiką dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2008). Lietuvos Respublikos dokumentu ir archyvu įstatymo 1 str. 16 punkte elektroninis dokumentas apibrėžtas kaip Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. V-891 „Dėl asmenų atitikties kriterijams patvirtinimo“ 1.1.1.5 papunkčiu, Galimybių pasas yra dokumentas, patvirtinantis skiepijimo, persirgimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar mokamo neigiamo tyrimų rezultato faktą pagal Nutarime nurodytus kriterijus, skirtas sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos metu šalies viduje su sugeneruotu QR kodu, kurį asmuo gali pateikti atspausdintą arba išsaugotą skaitmeniniu formatu. Taigi asmens galimybių pasas yra dokumentas BK 302 straipsnio 1 dalies prasme, nes jame yra fiksuojama juridinę reikšmę turinti informacija apie konkretų asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju, BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka įvertinus byloje surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų duomenų visumą, teismui nekyla abejonių dėl šioje byloje surinktų duomenų (įrodymų) patikimumo bei to, kad A. U. iš tiesų padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios jis yra kaltinamas.

Nors kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau kaip matyti iš jo parodymų, kaltinamasis A. U. savo kaltę visgi pripažino tik iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu A. U. neneigė, kad nusifotografavo savo darbdavio galimybių pasą su QR kodu. Tačiau nurodė, kad nufotografavo dėl įdomumo ir nežinojo, jog Lietuvoje negalima naudotis svetimu galimybių pasu ar QR kodu. Teismas tokius kaltinamojo argumentus vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmiausia pažymėtina tai, kad A. U. nurodė, kad nesuprato, jog negalima saugoti kito asmens QR kodo. Visgi, pabrėžtina tai, kad kaltinamasis ne tik nusifotografavo QR kodą, bet juo pasinaudodamas bandė patekti į parduotuvę. Atkreiptinas dėmesys, kad pats A. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ,,Viršininkas parodė ir pasakė, kad su tokiu kodu leidžia į parduotuves“, vėliau tas pats viršininkas paaiškino, kad ,,reikia daryti skiepą po to gaus QR kodą“. Tas pačias faktines aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. T. –V. tiek teisiamojo posėdžio metu tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad ,,pasiėmė savo popierinį galimybių pasą, išduotą jo vardu ir atnešė į (duomenys neskelbtini), parodė bei paaiškino, kad reikalingas būtent toks dokumentas tam, kad patektų į parduotuvę. Savo galimybių paso popierinį dokumentą padėjo ant stalo, dar paaiškino, kad reikia pasiskiepyti, tam kad jį gautų “ (b. l. 23-24). Iš to darytina išvada, kad A. U. turėjo suvokti ir suprasti, kad QR kodas kiekvienam išduodamas atskirai. Ta aplinkybė, kad jam nebuvo žinomi Lietuvos Respublikos įstatymai paneigti jo paties duotais parodymais, kadangi viršininkas išaiškino, kokiais atvejais galimybių pasas su QR kodu yra išduodamas, kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis ir BK 2 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, dar daugiau – apie galimybių paso naudojimo sąlygas ir pakeitimus visuomenei buvo plačiai pranešama per žiniasklaidos priemones, todėl kaltinamasis turėjo sąlygas sužinoti apie QR naudojimo sąlygas.

Kita kaltinamojo pozicija – jog supainiojo galimybių pasus parodydamas ne tą telefoną, paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad A. U. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo du telefonus, o tu labiau būtų pateikęs juos atsakingiems institucijos atstovams ir bandęs įrodyti, kad suklydo parodydamas ne tą galimybių pasą su QR kodu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. U. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 10 val. būdamas darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nufotografavo galimybių pasą, esantį popieriniame variante, kuris priklauso jo darbdaviui S. T.. 2021 m. rugsėjo 15 d., 10.15 val. jis apsaugos darbuotojui paprašius pateikė telefone nufotografuotą S. T. galimybių paso QR kodą. Todėl darytina išvada, kad rodydamas telefone QR kodą kaltinamasis suprato, kad rodo ne savo galimybių paso QR kodą ir norėjo taip veikti. Jokiais byloje esančiais įrodymais negalima patvirtinti suklydimo fakto. Dar daugiau – ši kaltinamojo pozicija tik įrodo, kad jis suprato, jog norint patekti į parduotuvę reikia parodyti galimybių pasą, be to patvirtino, kad nesiskiepijo nuo Covid-19 ligos, persirgęs ja taip pat nebuvo, todėl net neturėjo jokio dokumento, suteikiančio pagal galiojančias LR teisės normas teisę užeiti į atitinkamus prekybos centrus. Be kaltinamojo parodymų A. U. kaltę, kad neteisėtai įgijo kito asmens galimybių pasą su QR kodu ir jį panaudojo, įrodo ir liudytojų J. G., S. T.-V. parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolai bei kiti pirmiau minėti rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo A. U. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamajame akte padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad kaltinamasis nusikalto nufotografuodamas ir panaudodamas kitam fiziniam asmeniui, t. y. S. T.-V. priklausantį ,,galimybių paso QR kodą“ ir prašo tai ištaisyti. Ši aplinkybė buvo aptarta teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas vietoje ,,galimybių paso QR kodą“ nurodant ,,galimybių pasas su QR kodu“. Tai jokiu aspektu nekeičia veikos kvalifikavimo ir taip pat nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Dėl bausmės skyrimo

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas A. U. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta A. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. U. – dirbantis (b. l. 44-45), kitų duomenų byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą, už apysunkio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma minimali 100 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. U. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. 12.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. 13.22 val. (b. l. 52-53, 54-55). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į baudos bausmę.

Nors kaltinamasis prašė jį išteisinti ir neprašė leisti jam paskirtą baudą sumokėti dalimis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį, šeimyninę padėtį, bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes (b. l. 119-121), daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. vienerius metus.

A. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 69-71, 72-74), o pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas savininkui.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, mobilioji ryšio telefonas „Xiaomi Mi“, perduotas saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 30-32), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos priemonė.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, saugoma prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. U. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. 12.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. 13.22 val., kaip sumokėtą 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą, ir A. U. skirti galutinę bausmę – 96 MGL (4800 Eur) (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti A. U. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.

A. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos medžiagos, grąžinti A. U.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, mobilioji ryšio telefoną „Xiaomi Mi“, perduotą saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.